Šviesos erdvė

Labai daug žmonių gyvenime kenčia dėl vaikystės traumų. Laimingi tie, kurių vaikystė bei paauglystė buvo lengva ir graži, jiems dažniausiai gyvenime viskas einasi lengvai, viskas sekasi. O kitus anksčiau ar vėliau pradeda veikti įsisenėję traumos, destruktyvios programos ir tada žmonės ieško tų sunkumų priežąsčių dažnai savo vaikystėje.
Iš esmės, jeigu kažkas išsikelia kaip sunkumas per jausmus, įvykius, situacijas, tai išsikelia tam, kad būtų pamatyta, išjausta ir paleista.
Tam yra daugybė įvairių praktikų ir būdų. Susivokti padeda tokios knygos kaip Vidinis vaikas, Kūnas mena viską ir kitos.

Kokia knyga šia tema jums padarė didžiusią įspūdį?

Mus dažnai veikia vaikystės patirtys ir traumos, valdo mūsų gyvenimus. Kartais reikai įdėti nemažai pastangų ir sąmoningumo, kad atpažinti, jog mūsų gyvenimą valdo kažkokia vaikystės patirtis ar trauma.
Kaip pavyzdys… Suaugęs žmogus ieško darbo. Praeina konkursą, pakviečiamas įsidarbinti ir išsigasta, atsisako. Taip kartojasi antrą, trečią kartą kol žmogus pradeda bandyti suprasti kas su juo vyksta. Paaiškėja, kad tai dėl vaikystėjė patirto neteisingumo jausmo, kai nuo 6 metukų reikėjo plauti indus, plauti grindis, kai tuo tarpu niekam iš draugų to daryti nereikėjo. Kyla labai didelis neteisingumo jausmas. Taip kyla baimė būti išnaudotam ir asocijuojasi su būsimu darbu, darbdaviu, todėl to darbo atsisakoma, nes taip vidinis vaikas gina save nuo išnaudojimo. Tokiose situacijose suveikia vidinis vaikas, jis užgožia sveiko suaugusiojo poziciją ir žmogus pasidavęs tam iliuziniam nesaugumui (nes tai yra mazo vaiko patirtis, praeitis), su kuriuo jam viskas asociuojasi, atsisako darbo, taip apgindamas savo vidinį vaiką. Tai tik vienas pavyzdys iš gyvenimo kaip vaikystės traumos gali griauti gyvenimą ir trukdyti žmogui klestėti.