Šviesos erdvė

Full Version: Alkoholis ir alkoholizmas
You're currently viewing a stripped down version of our content. View the full version with proper formatting.
ALKOHOLIS ir ŽMOGAUS ENERGETIKA

Alkoholis, o tiksliau etilo spiritas, esantis jame, turi galingą neigiamą energiją. Etilo alkoholio struktūra yra labai aktyvi ir daro didelę įtaką žmogaus eteriniam kūnui . Tai yra viena iš priežasčių, kodėl girtas žmogus tampa daug silpnesnis už blaivų.
  • Alkoholiniai gėrimai turi vieną savybę, kuri yra psichologinė alkoholio troškimo priežastis. Alkoholiniuose gėrimuose yra paprasčiausio cukraus – gliukozės ir fruktozės, kurie labai greitai absorbuojami į kraują ir suteikia teigiamos energijos antplūdį. Savo poveikiu kūnui etanolis yra inercinis. Jo neigiamas poveikis pasireiškia po kelių valandų, kai kepenys nebepajėgia neutralizuoti etilo alkoholio.



  • Kepenys gamina fermentą, kuris skaido etilo alkoholį. Etilo alkoholis yra sudėtinio cukraus skaidymo produktas, todėl kepenys gamina šį fermentą, tačiau jis gaminamas ne tam, kad suskaidytų išgertą etilo spiritą.
Taigi, po kelių valandų intensyvaus darbo, žmogaus kepenys išnaudoja visas savo atsargas ir išteklius šio fermento gamybai. Tačiau pagaminto fermento kiekis yra nepakankamas. Nesuskaidytas etilo alkoholis pradeda neigiamai veikti žmogaus eterinį kūną.

Tuo pačiu metu žmogaus eterinis kūnas prisipildo neigiama energija, kas veda prie energetinio, emocinio ir fiziologinio disbalanso Dėl to sumažėja žmogaus energetinio lauko tankis. Labai dažnai žmogus, iš vakaro gėręs alkoholį, ryte jaučiasi labai pavargęs, jam svaigsta galva, jį pykina. Vėmimas yra dar viena organizmo apsauginė reakcija. Kuomet alkoholio vartojimas tęsiasi ilgą laiką, prasideda ūminė intoksikacija.

Tuo pačiu metu energetinis žmogaus laukas (aura) silpsta, aplink jį susirenka astraliniai parazitai, ko pasekoje žmogaus kūnas sparčiai naikinamas, jis sensta, naikinamos smegenų neuronų struktūros.

Ilgą laiką be saiko vartojant alkoholį prasideda greitas mentalinio kūno irimas, po ko seka visiškas astralinio kūno sunaikinimas. Būtent dėl to, po mirties alkoholiko smegenys atrodo kaip naujagimio, jos būna praktiškai lygios. Alkoholiko smegenys išgyvena atvirkštinės evoliucijos fazę. Įdomu tai, kad pavartojus labai daug alkoholio, žmogaus smegenys „atsiveria“ ir jis pradeda matyti velnius, bei kitus nemalonius padarus. Tokioje būsenoje žmogus mato astralinius parazitus, kurie savo išvaizda labai nemalonūs, dažnai net šlykštesni už pačiu velnius. Taigi, būdamas ūmios alkoholinės intoksikacijos būsenoje, žmogus mato šiuos astralinius parazitus, kurie bando visiškai sunaikinti žmogaus energetinio lauko likučius ir sočiai pasimaitinti jo energija.
  • Alkoholis savo poveikiu išplauna visus žmogaus jausmus, jo sielą labai greitai užpildo negatyvas. Blogi jausmai ir neigiamos mintys įsiskverbia į nusiaubtą žmogaus vidinį pasaulį ir sunaikina jo energetiką, aurą, ypač greitai naikinama psichinė energija – valios jėgos energija. Alkoholikų su stažu psichinė energija išnyksta visiškai, taip žmogus praranda apsaugą ir tampa pažeidžiamu, juo lengvai gali manipuliuoti kiti.
Todėl alkoholikai beveik visada yra apsėsti astralinių parazitų, kurie pradeda juos kontroliuoti, kurstydami visokiems negatyviems veiksmams, kuriuos atlikdamas žmogus skleidžia neigiamą energetiką, kuria tie astraliniai parazitai minta.

Todėl būdamas girtas žmogus nepanašus į save: blaivus jis vienoks, o girtas - visiškai kitoks. Ir priežastis čia ta, kad apsvaigęs nuo alkoholio žmogus įgyvendina prie jo prilipusių astralinių parazitų norus.

BIOLAUKO SUNAIKINIMAS

Biolaukas parodo žmogaus sveikatos būklę. Ligos ir įvairūs žalingi įpročiai daro jam nepataisomą žalą.
  • Dėl nuolatinio streso ir greito gyvenimo tempo daugelis žmonių griebiasi alkoholio, skandindami jame savo problemas. Kaip žinote, tokie abejotini antidepresantai pakelia nuotaiką ir pašalina nuovargį tik trumpam. Po to seka priklausomybė ir kūnas reikalauja didesnio kiekio.



  • Išgėrus vieną taurę alkoholinio kokteilio, kūrybinis produktyvumas sumažėja visai savaitei, o energija sumažėja beveik du kartus. Tai, ką suteikia alkoholis - iliuzinis atsipalaidavimas. Vartojant alkoholį, žmogaus aura netenka ryšio su Visata ir šis disonansas lemia gyvenimo pablogėjimą.



  • Vartodamas alkoholį žmogus kenkia ne tik sau. Sutrikęs alkoholį vartojančio žmogaus biologinis laukas neigiamai veikia ir aplinkinius žmones. Jo šeimos nariai, gyvenantys su juo po vienu stogu, praranda sėkmę.
Negana to, vartojantis alkoholį žmogus nuolat maitinasi kitų žmonių energija – savo žmonos, vaikų, tėvų. Vaikai tokiose šeimose auga ligoti, todėl, kad jų biolaukas pažeistas.

Kai žmogaus kūnas, emocijos ir mintys yra harmoningi, jis būna vidinėje tyloje… Per jį teka subtilios energijos, meilės srautas, duodantis žmogui daug daugiau, nei alkoholis, pojūčių ir galimybių. Vien savo minčių galia, PSI energijos galia žmogus gali įtakoti daugelį visuomenės ir gamtos procesų – laisvai judėti erdvėje ir laike, pamatyti praeitį, ateitį bei ją keisti. Ir dar daug daugiau…

Galima matyti, girdėti ir jausti nenaikinant savo smegenų, savo esybės, tam tik reikia žinoti gamtos dėsnius, procesus vykstančius mumyse ir aplink mus, ir daug kas neįmanoma taps įmanoma.
Alkoholikas pagal E.Berne

ŽAIDIMO APIBRĖŽIMAS:
“Žaidimu” vadiname serija paslėptų, sekančių viena kitą paslėptų transakcijų su aiškiai nustatoma ir nuspėjama pabaiga. Tai rinkinys besikartojančių transakcijų, išoriškai atrodančių visai įtikinamai, bet turinčių paslėptų motyvų; trumpiau tariant tai serija ėjimų, turinčių spąstus, negražų pokštą (the dirty trick). Žaidimai skiriasi nuo procedūrų, ritualų ir “Laikopraleidimu”, mūsų nuomone, dviem pagrindinėm charakteristikom: 1) paslėptais motyvais; 2) galimybe laimėti. Procedūros būna sėkmingos, ritualai - efektyvūs, o laikopraleidimai - naudingi. Bet visi jie savo esme nuoširdus (neturi “galiniu” minčių). Žaidimai priešingai gali būti nesąžiningi ir neretai charakterizuojami dramatiška, o ne uždegančia baigtimi.
Būtina atskirti žaidimus su anksčiau aptartais socialinio veiksmo tipais, o būtent su operacija. Operacija mes vadiname tuščia transakcija ar jų rinkini, kuriu imtasi su iš anksto suformuluotu tikslu. Pvz. jei žmogus sąžiningai prašo paguodos ir gauna paguoda tai - operacija. Jei kas nors prašo paguodos ir gavęs ja kokiu nors būdu apverčia ja prieš guodėją tai - žaidimas. Taigi, išoriškai žaidimai panašūs į operacijų rinkinį. Jeigu žaidime vienas iš dalyvių gauna “apdovanojimą”, tai tampa aišku, kad tam tikrais atvejais operacijas reiktu laikyti manevrais, o prašymus - nenuoširdžiais, nes tai tik žaidimo ėjimai.

[…]

ŽAIDIMAI VISAM GYVENIMUI

  1. “Alkoholikas”
    Tezis. Žaidimų analizėje nėra nei alkoholizmo nei alkoholikų, o yra vaidmuo Alkoholikas tam tikrame žaidime. Jei pagrindine priežastis per dažno alkoholio vartojimo, pvz., fiziologiniai sutrikimai, tai čia gydytojo-terapeuto sritis. Analizės objektas siūlomame žaidime visai kitas - tos socialinės transakcijos, kurias išsaukia piktnaudžiavimas alkoholiu. Šį žaidimą vadiname “Alkoholikas”.
Pilnai išrutuliuotas šis žaidimas numano penkis dalyvius, bet kai kurie vaidmenys gali būti pakeisti, taip , kad žaidimas galėtu prasidėti ir baigtis dalyvaujant dviems žaidėjams. Centrinis vaidmuo vedančiojo, - tai pats Alkoholikas, kuri mes kartais vadinsime Uaitu (White). Vienas svarbesniu partneriu - Persekiotojas. Šį vaidmenį, kaip taisyklė, atlieka priešingos lyties atstovas, dažniausiai sutuoktinis(-ė). Trečias vaidmuo - Gelbėtojas, dažniausiai atliekamas tos pačios lyties atstovo, dažnai gydytojas. Klasikinėje situacijoje gydytojas “sėkmingai” išgydo alkoholiką nuo blogo įpročio. Po šešių mėnesių visiško susilaikymo gydytojas ir pacientas sveikina vienas kitą, o sekantį ryta Uaitą kas nors randa patvory.
Ketvirtas vaidmuo - Prasčiokas. Literatūroje sis vaidmuo paprastai atitenka užkandinės šeimininkui ar kitam žmogui, kuris duoda Vaitui išgerti į skolą ar siūlo paskolinti pinigų ir tuo pačiu nepersekioja ir nemėgina gelbėti. Gyvenime šį vaidmenį gali vaidinti (kaip bebūtų keista) Uaito motina, kuri duoda jam pinigų ir dažnai užjaučia jam, todėl, kad jo žmona nesupranta savo vyro. Šiame variante Uaitas turi turėti bent kiek įtikinama pasiaiškinimą kam jam reikalingi pinigai. Ir nors abu partneriai puikiai žino kur jis juos iš tikro išleis, abu apsimeta, lyg tikėtu pasiaiškinimais.
Kartais Prasčiokas perauga i kitą vaidmenį - ne patį svarbiausia, bet atitinkantį situaciją - Provokuotojo, Šauniojo bičiulio (Šaunusis), kuris siūlo alkoholi Uaitui, net tada, kaip jis neprašo “Eime, išgersim po stikliuką” (Paslėpta transakcija “Ir tu dar greičiau nusirisi pakalnėn”).
Visuose žaidimuose, susijusiuose su alkoholiu, yra vienas pagalbinis vaidmuo, kuris priklauso profesionalui - barmenui, bufetininkei, t.y. žmogui, tiekiančiam Uaitui alkoholi. Žaidime “Alkoholikas” jis - penktasis dalyvis, Tarpininkas, pagrindinis alkoholio tiekėjas, kuris dalinai supranta alkoholiką ir kažkuriuo atveju jis pagrindinis žmogus bet kurio narkomano gyvenime. Skirtumas tarp Tarpininko ir kitu žaideju toks pat kaip tarp profesionalų ir mėgėjų visuose žaidimuose. Profesionalas žino kada sustoti. Taip, kai kuriais momentais, geras barmenas gali atsisakyti aptarnaut Alkoholiką, kuris tokiu būdu praranda alkoholio šaltinį, iki neras nuolaidesnio Tarpininko.
Pradinėse žaidimo stadijose tris pagalbinius vaidmenis gali žaisti žmona. Vidurnaktį žmona - Prasčiokas. Ji nurengia vyrą, verda jam kavą ir leidžia ant savęs išlieti pyktį. Ryte ji tampa persekiotoju ir peikia jį už tokį gyvenimą. Vakare ji pavirsta gelbėtoju ir maldauja vyro atsisakyti blogo įpročio. Vėlesnėse stadijose, kartais dėl pablogėjusios fizines būkles, Alkoholikas gali apsieiti be Persekiotojo ir Gelbėtojo, bet kenčia juos, jei jie tuo pat metu gali jam sudaryti gyvybiškai reikalingas sąlygas. Uaitas gali, pvz., nueiti i kokia nors dvasios gelbėjimo organizaciją ir net sutikti “būti išgelbėtu”, jei ten duos nemokamai pavalgyti. Jis gali ištverti kaip mėgėjišką taip ir profesionalų peikimą, jei tikisi po to gauti kažką.
Atitinkamai, pagal žaidimu teorija, mes manome, kad pats alkoholio vartojimas Uaitui neneša malonumo, nebent “pakeliui”(tuo pačiu). Jo pagrindinis uždavinys - pasiekti kulminaciją, kuri yra pagirios.
Alkoholikas pagirias priima ne tiek kaip blogą fizinę savijautą, kiek kaip psichologini kankinimą. Du išgeriančiujų mėgiami “Laikopraleidimai” - “Kokteilis” (kiek gėrėm ir su kuo maišėm) ir “kitą rytą” (“Paklausykite kaip man buvo blogai”) “Kokteilį” dažniausiai žaidžia žmonės geriantys vakarėliuose ar kokia proga. Daugelis alkoholikų labiau mėgsta psichologiškai apkrautą žaidimą “Kitą rytą”.[…]Psichologinis alkoholiko pagijimas gali būti pasiektas, mūsų manymu, tik negrįžtamai išėjus jam iš žaidimo, o ne pakeitus vaidmenį. Vaidmenų pakeitimas gali tapt kitu žaidimu, o ne laisvais nuo žaidimu santykiais.[…]

Iš žaidimo aprašymo matyti, kad pas Gelbėtoją dažniausiai yra didelė pagunda žaisti savo žaidimą: “Aš tik mėginu jums padėti”, o pas Persekiotoja ir Prasčioką - sava: pirmam “Tongueažiūrėk ką tu su manimi padarei”, antram - “Šaunusis”. Po to kai atsirado daug organizacijų, užimtu alkoholikų gelbėjimu ir propaguojančiu mintį, kad alkoholizmas tai liga, daugelis alkoholiku išmoko žaisti žaidimą “Luošys”(„Na ko jūs norite iš ligoto žmogaus“). […]

Antitezė. Gerai žinoma, kad žaidimą “Alkoholikas” žaidžiama rimtai ir mest jį sunku. Vienoje psichoterapinėje grupėje buvo moteris - alkoholikė, kuri iš pradžių beveik nedalyvavo grupės veikloje, kol, jos nuomone, ji nesusipažino su grupės nariais pakankamai artimai, kad pasirodyti su savuoju žaidimu. Ji paprašė pasakyti jai, ką apie ją galvoja grupės nariai. Kadangi iki tol jos elgesys buvo visai malonus, tai dauguma pasisakė apie ją geranorišku tonu. Bet moteris pradėjo protestuoti: “Aš visai ne to noriu. Aš noriu sužinoti ką jus iš tikro apie mane galvojate”. Iš jos žodžių tapo aišku, kad ji prisiprašinėja peikimų ir pastabų. Po to kai kiti grupės nariai atsisakė pradėti Persekiotojo vaidmenį jinai nuėjo namo ir pasakė vyrui: jei jinai išgers dar kartą tai jis galintis su ja skirtis arba tegu veža ja į ligoninę. Vyras pažadėjo padaryti kaip jinai prašo. Tą patį vakarą toji moteris prisigėrė ir vyras ją nuvežė į ligoninę.
Pateiktame pvz. pacientai atsisakė žaisti Persekiotojus, o būtent šito laukė moteris. Ji negalėjo ištverti tokio antitezinio grupės narių elgesio, nežiūrint, kad ją supantys stengėsi sutvirtinti ta minimalų situacijos supratimą, kurį jai pavyko pasiekti. O namie ji sugebėjo rasti žmogų mielai atliekantį jai būtiną vaidmenį.
Vis dėl to įmanoma taip paruošti pacientą, kad jis mestų žaidimą. Psichoterapeutas gali pamėginti taikyti gydymą, kurio procese jis atsisakys imtis Persekiotojo ar Gelbėtojo vaidmens. Mes manome, kad terapeutiniu požiūriu neteisinga jei Psichoterapeutas prisiims Prasčioko vaidmenį ir leis pacientui nepaisyti finansiniu išsipareigojimų ar punktualumo. Teisinga procedūra: po atidaus paruošiamojo darbo psichoterapeutui patariame užimti Suaugusiojo pozicija sudariusio sutarti su pacientu, ir atsisakyti žaisti bet kokį vaidmenį tikintis, kad pacientas sugebės susilaikyti ne tik nuo alkoholio bet ir nuo žaidimo. Jei pacientui tai neišeina rekomenduojame jį nukreipti pas Gelbėtoją.
Naudoti antitezę ypač sunku, nes beveik visose vakarietiškose šalyse užpilantis pijokas, dažniausiai, labdaringose organizacijose yra laukiamas objektas pamokymams, nerimui ir dosnumui. Todėl žmogus, staiga atsisakęs žaisti žaidimo “Alkoholikas” kokį nors vaidmenį greičiausiai iššauks nepasitenkinimą. Protingas priėjimas gali būti grėsmingesnis Gelbėtojams nei Alkoholikams, kas blogai veikia gydymo procesą.

Analizė
Tezė
: “Na ir šlykštus aš buvau! Pažiūrėsim ar sugebėsite mane sustabdyti”.
Tikslas: saviplaka
Vaidmenys: Alkoholikas, Persekiotojas, Gelbėtojas, Prasčiokas, Tarpininkas
Iliustracijos: “Pažiūrėsim ar pagausi mane”. Prototipus šio žaidimo pamatyti labai sunku dėl jų sudėtingumo. Bet vaikai, ypač alkoholikų vaikai, dažnai išdarinėja manevrus, tipinius alkoholikams. Žaisdami “Pažiūrėsim ar pagausi mane” vaikai meluoja, slepia daiktus, prisiprašo būti peikiami. Saviplaka šiuo atveju kaip ir nusikelia ateičiai…
Socialinė paradigma: Suaugęs - Suaugęs; Suaugęs: “Pasakykite man, ką jus apie mane galvojate iš tikrūjų, arba padėkite man mest gert”; Suaugęs: “Busiu su jumis atviras”.
Psichologinė paradigma*: Tėvai (Parent) - Vaikas; Vaikas: “Pažiūrėsim ar sugebėsite mane sustabdyti”; Tėvai: “Tu privalai mesti gert nes…”
Ėjimai: 1) provokacija - kaltinimas arba atleidimas; 2) pataikavimas savo norams - įniršis ar nusivylimas.
Apdovanojimai: 1) vidinis psichologinis - a) išgėrimas kaip procedūra - maištas, paguoda, norų patenkinimas; b) “Alkoholikas” kaip žaidimas - saviplaka.
2) išorinis psichologinis - išsisukimas nuo seksualinio ar kitokio artumo;
3) vidinis socialus - Pažiūrėsim ar sugebėsite mane sustabdyti"
4) išorinis socialus - Laiko praleidimas “Kita ryta”, "Kokteilis ir kt.
5) biologinis - permainingas pasikeitimas meilės ir neapykantos išraiškom.
6) egzistencialistinis – „Visi mane nori nuskriausti“

Naudota literatūra:

Eric Berne

Games People Play
(THE PSYCHOLOGY OF HUMAN RELATIONŠIPS)

http://lib.ru/PSIHO/BERN/