Šviesos erdvė

Nesuprantu kodėl, bet dažnai susiduriu su viena problema.
Gimsta fantastisko gerumo idėja, mintis savirealizacijai ir vietoj to, kad ją paversti realybe viskas taip ir lieka idėjos lygmenyje.

Kodėl žmonėms tas atsitinka? Man paskutiniu metu kyla minčių, kad kaip stabdis suveikia baimė ir po ja slypinčios įvairios traumos.
Galvoju, kaip rasti priežastis ir save įgalinti veikti. Kokios priemonės, kokie būdai gali padėti?
Taip, yra pilna visokių mokymų, seminarų, bet kiek mačiau, dauguma kapsto paviršiuje, o čia, manyčiau, reikia atrakinti giluminius stabdančius dalykus ir tam lengvo pakapstymo neužtenka.

Kelios citatos iš Kastanedos mokymo:

Quote:"Kai nebėra ką prarasti, žmogus tampa drąsiu. Mes būname bailūs tik tada, kai vis dar galime į kažką kabintis. …
Kai ima atrodyti, kad tau niekas nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti, kad viskas yra niekai išskyrus jos prisilietimą. "

Nežinau ar visada stabdis susijęs su kokiomis nors traumomis. Man atrodo, kad esminė baimės priežastis yra per didelis reikšmingumas. Aplamai reikšmingumo jausmas gyvenimui. Bijom kažką veikti, nes esame tokie susireikšminę mažutėliai, įsijautę į savo gyvenimo vaidmenį… O gyvenimas(bent šis) yra trumpas ir labai greit prabėgantis. Todėl, neveltui pacitavau Kastanedą ir mago požiūrį bei jo santykį su mirtimi. Bijome veikti, dėl baimės suklysti, kad mums kažkas nepasiseks, nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų. O tai yra pasitikėjimo Dievui nebuvimas.



PAPILDYMAS

Aš žinau tik du kelius- arba darai, arba ne. Tas trečias tarpinis variantas, yra tam tikras proto žaidimas- o kaip norėčiau padaryt tą ar aną, kaip būtų tada smagu tas ir tas, BET … . Nu ir prasideda paruoštas sąrašas dalykų, DĖL KO negali įgyvendinti savo svajonės.[IMG alt=":grin:"]https://sviesoserdve.lt/images/emoji/facebook_messenger/grin.png?v=12[/IMG]

Taip, teoriškai viskas suprantama, o praktiškai ilgas (bet nebūtinai) suvokimų, atradimų ir pokyčių procesas.