01-09-2024, 03:16 PM
"Egregoras - tai savarankiškai besivystantis Nematomojo pasaulio objektas, susijęs su tam tikra žmonių grupe arba idėja" - Abesaloma Podvodnį.
Egregoras atsiranda, kai žmonių grupė pradeda vienodai galvoti. O juk bet kuri mintis yra materiali. Tik minčių materija labai menka, todėl mūsų gana negrabūs pojūčių organai paprastai jų nesuvokia ir nepajunta (išskyrus spontaniškos telepatijos ar aiškiaregystės atvejus). Kai didelės žmonių grupės galvoja apie vieną objektą, tai jų išskiriama minčių materija susijungia, o kai jos apimtis pasiekia tam tikrą mastą, ji sukuria šios grupės žmonių ar idėjų agregorą. Galite įsivaizduoti egregorą kaip nedidelį šviesų debesėlį (mažas egregroas) arba kaip didžiulį, tamsų, stulbinantį savo dydžiu ir galia debesį (stiprus egregoras).
Kaip tikriausiai atspėjote, bene galingiausi yra religiniai egregorai, - tai krikščionybės, islamo, budizmo ir pan., - nes sukurti ir maitinti atitinkamą egregorą yra sudėtinė bet kurių religinių apeigų dalis. Be religinių, esama šeimos, mokslo, komunizmo ir kapitalizmo, sekso, karo, nacionalizmo ir t.t. egregorų. Beje, dauguma egregorų egzistuoja ne kaip atskiras, nuo kitų izoliuotas "debesis", o tarsi tam tikros krypties "debesies sluoksnis" - sakykime, religijos, verslo, žmonių santykių ir pan.
Pasiekę tam tikrą galią, egregorai kai kada imasi "savireklamos", t.y stengiasi atkreipti į save vis didesnio žmonių būrio dėmesį ir mintis. Jie suteikia didžiulę galią ištikimiems žmonėms, organizuoja masinius ir individualius "stebuklus". Pvz., Mokslo egregorai retsykiais "pametėja" ištikimiems mokslui mokslininkams sunkių problemų sprendimus. Psichologai tokius ilgai ieškotus sprendimus vadina "nušvitimu" arba "insaitu". Iš tikrųjų tą akimirką mokslininką globojantis egregoras "prijungia" jį prie atitinkamos žinių srities ir leidžia paimti iš jos nedidelį informacijos gabalėlį. Iš karto viską atiduoti neleidžiama - kitaip žmogus bus ne marionetė, o partneris arba net egregorų šeimininkas.
Verslo egregorai irgi globoja kai kuriuos ištikimus žmones, todėl atsiranda klestintys verslininkai, gaunantys didžiules pajamas kaip apdovanojimus už ištikimybę. Tuo metu dauguma kitų verslininkų, nelepinamų sėkmės (egregoro globos), kad ir kaip sumaniai bei išradingai dirbtų, nepasiekia finansinės gerovės.
Daugelis mūsų ne sykį jautėmės esą nelaimingiausi žmonės pasaulyje ir nemažai laiko "smaguriavome" šia mintimi. Viso to padarinys - be galo sustiprėjo "nelaimingo gyvenimo" egregoras, kuris į žmones tiesia tokius čiuptuvus, kaip "manęs niekas nemyli", "aš esu nelaimingiausias", "aš nevykėlis", "aš negražus", "nenusisekė gyvenimas" ir t.t. Jeigu daug sykių nervinatės dėl šių minčių, tai suteikiate egregorui didelį malonumą, ir jis (kartu su "prižiurėtoju") nesigaili pastangų, kad tos niūrios mintys kuo ilgiau jūsų nepaliktų.
- A. Svijaš "Ką daryti kai viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi"
Egregoras atsiranda, kai žmonių grupė pradeda vienodai galvoti. O juk bet kuri mintis yra materiali. Tik minčių materija labai menka, todėl mūsų gana negrabūs pojūčių organai paprastai jų nesuvokia ir nepajunta (išskyrus spontaniškos telepatijos ar aiškiaregystės atvejus). Kai didelės žmonių grupės galvoja apie vieną objektą, tai jų išskiriama minčių materija susijungia, o kai jos apimtis pasiekia tam tikrą mastą, ji sukuria šios grupės žmonių ar idėjų agregorą. Galite įsivaizduoti egregorą kaip nedidelį šviesų debesėlį (mažas egregroas) arba kaip didžiulį, tamsų, stulbinantį savo dydžiu ir galia debesį (stiprus egregoras).
Kaip tikriausiai atspėjote, bene galingiausi yra religiniai egregorai, - tai krikščionybės, islamo, budizmo ir pan., - nes sukurti ir maitinti atitinkamą egregorą yra sudėtinė bet kurių religinių apeigų dalis. Be religinių, esama šeimos, mokslo, komunizmo ir kapitalizmo, sekso, karo, nacionalizmo ir t.t. egregorų. Beje, dauguma egregorų egzistuoja ne kaip atskiras, nuo kitų izoliuotas "debesis", o tarsi tam tikros krypties "debesies sluoksnis" - sakykime, religijos, verslo, žmonių santykių ir pan.
Pasiekę tam tikrą galią, egregorai kai kada imasi "savireklamos", t.y stengiasi atkreipti į save vis didesnio žmonių būrio dėmesį ir mintis. Jie suteikia didžiulę galią ištikimiems žmonėms, organizuoja masinius ir individualius "stebuklus". Pvz., Mokslo egregorai retsykiais "pametėja" ištikimiems mokslui mokslininkams sunkių problemų sprendimus. Psichologai tokius ilgai ieškotus sprendimus vadina "nušvitimu" arba "insaitu". Iš tikrųjų tą akimirką mokslininką globojantis egregoras "prijungia" jį prie atitinkamos žinių srities ir leidžia paimti iš jos nedidelį informacijos gabalėlį. Iš karto viską atiduoti neleidžiama - kitaip žmogus bus ne marionetė, o partneris arba net egregorų šeimininkas.
Verslo egregorai irgi globoja kai kuriuos ištikimus žmones, todėl atsiranda klestintys verslininkai, gaunantys didžiules pajamas kaip apdovanojimus už ištikimybę. Tuo metu dauguma kitų verslininkų, nelepinamų sėkmės (egregoro globos), kad ir kaip sumaniai bei išradingai dirbtų, nepasiekia finansinės gerovės.
Daugelis mūsų ne sykį jautėmės esą nelaimingiausi žmonės pasaulyje ir nemažai laiko "smaguriavome" šia mintimi. Viso to padarinys - be galo sustiprėjo "nelaimingo gyvenimo" egregoras, kuris į žmones tiesia tokius čiuptuvus, kaip "manęs niekas nemyli", "aš esu nelaimingiausias", "aš nevykėlis", "aš negražus", "nenusisekė gyvenimas" ir t.t. Jeigu daug sykių nervinatės dėl šių minčių, tai suteikiate egregorui didelį malonumą, ir jis (kartu su "prižiurėtoju") nesigaili pastangų, kad tos niūrios mintys kuo ilgiau jūsų nepaliktų.
- A. Svijaš "Ką daryti kai viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi"