Šviesos erdvė

[TABLE]
[TR]
[TD](pagrindinė Karma Kagyu linijos meditacija)
[TABLE]
[TR]
[TD]Jaučiame beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Visoms mintims, jausmams ir garsams leidžiame laisvai judėti, nesekame jų, bet ir neatstumiame. Toliau galvojame apie keturias pagrindines tiesas, stiprinančias mūsų motyvą kelyje į prašvitimą.
Suprantame, kad turime brangią galimybę, kuri atsiveria prieš mus šiame gyvenime: štai galime dirbti su priemonėmis, gautomis iš Budos, visų gyvų būtybių labui. Nedaugelis žmonių pasaulyje turi šią laimę, o dar mažiau yra tų, kurie ją išnaudoja.
Prisimename nepatvarumą visko, kas sąlygota, suprasdami, kad tik atviras, skaidrus ir beribis proto būvis niekada nežūva. Suvokiame, kad nežinome, kiek mums dar liko laiko, kad jį pažintumėm.[/TD]

[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]
Galvojame apie priežasties ir pasekmės dėsnį, apie tai, kad patys sprendžiam, kas vyksta, atsitinka, dedasi, kad mūsų ankstesnės mintys, žodžiai ir veiksmai tapo pasauliu, kuriame šiandien gyvename. Suprantame, kad šią akimirką sėjame ateities sėklas.
Pagaliau apmąstome, kodėl Budos mokymas yra su niekuo nesulyginamas. Iš vienos pusės, prašvitimas yra aukščiausias viršlaikis džiaugsmas, puikesnis už viską, ką dabar patiriame. Taip pat suprantame, kad nedaug kuo galime padėti kitiems, kol patys skendime sumaištyje ir kenčiame.
Kadangi ne visada išgyvename pasaulį taip, kaip norėtumėme, trokštame mokytis iš tų, kurie tai jau sugeba. Dėl to priimame prieglobstį:

• Budoje - kaip tiksle, kaip prašvitusioje mūsų proto būsenoje;
  
• Mokymuose, kurie veda į tikslą;
  
• Sanghoje - mūsų bičiuliuose ir tuose, kurie padeda mums Kelyje;
  
• Lamoje, kuris jungia savyje palaiminimą, priemones ir apsaugą, ir mūsų linijoje visada yra Karmapa.
  

Dabar erdvėje energijos ir šviesos forma pasirodo prieš mus auksaspalvė, skaidri XVI-ojo Karmapos figūra. Ant galvos Karmapa turi Juodą Karūną, kurios vaizdas žadina mumyse giliausias atsivėrimo būsenas. Jo veidas švelnus, o akys mato mus ir linki viso, kas geriausia. Sėdi meditacijos pozoje, rankose, sukryžiuotoseant krūtinės, laiko dordže ir varpelį, o visa jo figūra apsupta galios lauku, matomu kaip vaivorykštės spalvų šviesa. Yra prieš mus nepriklausomai nuo to, ar galime jį aiškiai matyti, ar ne.
Suprantame, kad Karmapa nėra paprasčiausias asmuo arba apribota būtybė: jis yra visos erdvės meilės, išminties ir jėgos esencija, visų buddų protas, kuris pasireiškia šia forma, kad parodytų mums mūsų tikrąją prigimtį. Prisimindami tai, giliai trokštame realizuoti savyje visas Karmapos savybes visų būtybių labui.
Jausdamas mūsų troškimus, Karmapa šypsosi ir artinasi į mūsų pusę, sustoja ten, kur mums patogu. Tada galvojame ar sakome:
"Mylimas Lama, visų buddų esencija, prašom tavęs, apdovanok mus palaiminimu, kuris išsklaidys nežinojimą ir užtemdymus - kaip mūsų, taip ir kitų būtybių. Leisk, kad atsirastų mumyse belaikė, skaidri šviesa - tikroji mūsų proto prigimtis."
Dabar iš vietos tarp Karmapos antakių, iš jo kaktos, išplaukia galinga, skaidri balta šviesa ir įeina tarp mūsų antakių. Aiškiai jaučiame, kaip balta šviesa užpildo visą mūsų galvą.
Kartu su balta šviesa gauname Karmapos palaiminimą mūsų kūnui, smegenims ir nervų sistemai. Taip mūsų kūne ištirpsta visos ligos, blokados ir kitos kliūtys, ir mes gebame duoti kitiems meilę ir apsaugą. Ilsintis toje baltoje šviesoje, užpildančioje visą mūsų galvą, viduje girdime gilią vibraciją skiemens OM.
Dabar iš Karmapos gerklės spinduliuoja gili, skaidri raudona šviesa ir perskverbia mūsų lūpas ir gerklę. Tai Lamos palaiminimas mūsų kalbai. Skaidri raudona šviesa ištirpdo joje visas trukdančias energijas, išnyksta visi, nešantys kančias ir maišatį, žodžiai. Mūsų kalba tampa užuojautos ir išminties išraiška - įrankiu, nešančiu naudą kitiems. Besiilsėdami raudonoje šviesoje, kuri užpildo mūsų lūpas ir gerklę, girdime gilią vidinę vibraciją skiemens AH.
Dabar iš Karmapos širdies, iš vietos, esančios krūtinės viduryje, išplaukia gili, tamsiai mėlyna šviesa ir persmelkia mūsų širdį. Jaučiame, kaip mėlyna šviesa užpildo visą mūsų širdies plotą. Kartu mėlyna šviesa gauname Karmapos palaiminimą mūsų protui. Taip ištirpsta visos klūtys, blokuojančios mūsų protą - klaidingas požiūris, kliudantys jausmai, visa, kas sustingę ir egoistiška, kraštutiniška ir menka. Mūsų išlaisvintas protas tampa spontanišku džiaugsmu - džiaugsmu, kuris pats iš savęs pasirodo erdvėje. Priimdami mėlyną šviesą girdime gilią vidinę vibraciją skiemens HUNG.
Dabar visos trys šviesos įplaikia į mus vienu metu - balta į kaktą, raudona į gerklę, mėlyna į širdį. Taip patiriame mahamudrą, Karmapos būseną, giliausią jo esmę. Vienu metu galime naudoti vibraciją, jungiančią vidinę ir išorinę tiesas. Kartodami mantrą KARMAPA ČĖNNO, KARMAPA ČĖNNO, KARMAPA ČĖNNO, .... (taip ilgai, kiek Jums tai yra malonu), įgyjame budų aktyvumo galią visų labui. Kartojame ją daug kartų viduje arba garsiai, ilsėdamiesi trijose šviesose tiek, kiek norime.
Pagaliau auksaspalvė, skaidri Karmapos forma palaipsniui ištirpsta į vaivorykštės šviesą, taip pat ištirpsta ir Juoda Karūna. Visa ši šviesa plaukia į mūsų pusę ir jungiasi su mumis. Kaip vanduo susilieja su vandeniu, taip mūsų protas susilieja su Karmapos protu. Tada išnyksta visos formos, lieka tik sąmonė, be centro ir sienų, viršlaikė ir visur esanti.
Kada nebegalime ilgiau išlaikyti tos būsenos, pasirodo pasaulis - švarus ir tobulas. Kiekvienas atomas vibruoja džiaugsmu ir laikosi meile. Viskas yra šviežia ir nauja, pilna neribotų galimybių. Visos būtybės pasirodo kaip vyriški ir moteriški budos, nepriklausomai nuo to, žino jie tai , ar ne. Garsai yra mantros, o mintys - išmintis vien dėl to, kad gali atsirasti. Pagaliau iš erdvės pasirodo ir mūsų pačių kūnas įprasta, ar buddos, kuris mums labiausiai atitinka, forma. Yra didžiulis skirtumas tarp supratimo prieš meditaciją ir dabar. Anksčiau buvome kūnais ir dėl to mūsų nebūtų aplenkę senatvės, ligų ir mirties kančios. Dabar turime savo kūnus, kurie yra mums įrankiai, nešantys naudą kitiems. Tikrovėje esame skaidri šviesa, kuri buvo sąmoninga, kol dar nebuvo pasirodžiusi jokia forma.
Trokštame išlaikyti tą švarų požiūrį nepriklausomai nuo to, ką darome, visose kasdieninėse situacijose. Baigdami išreiškiame gilų troškimą, kad visas gėris, sukauptas tos praktikos metu, taptų beribis, pasiektų visas būtybes ir atvestų į proto prigimties pažinimą.[/TD]
[/TR]
[TR]
[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]