01-11-2024, 07:07 PM
Mandalų kūrimas - tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir mistinė parama ieškančiam tiesos, todėl dabar Tibeto vienuoliai keliauja po pasaulį ir įvairiose šalyse kuria smėlio mandalas. Sanskrito kalba mandala reiškia ratą arba vienybę, tą harmonijos vienybę budistų vienuoliai pasiryžę dovanoti visoms gyvoms būtybėms. Mandala - tai Visatos aprašymas simbolių kalba, kurios viduryje tradiciškai vaizduojamas Begalinės Atjautos Buda; budistų vienuoliams tai eilinis laiptelis pažinimo, gauto prieš kelis tūkstančius metų iš paties Budos, kelyje.
Vienuolis mandalos meditavimo metu turi paeliui “atgaivinti” savyje viską, kas joje pavaizduota, kol galiausiai pasiekia aukščiausią meditavimo laipsnį - susiliedamas su tantrine dievybe. Praktikuojantis tantrą kiekvienoje mandaloje atpažįsta grafinį, labai tikslų tantrinės dievybės pavidalą. Medituojant, mandalos įsivaizduojamos trimatėje erdvėje, o tam palengvinti naudojamos realios iš spalvoto smėlio, gėlių, maltų ryžių ar brangakmenių sukurtos „išklotinės“.
Terminas „smėlio mandala“ nėra tikslus. Juk tam naudojamas dažytas labai susmulkintas marmuras ar kitos uolienos, o ne upių smėlis, kaip paprastai manoma. Senovės Tibete mandala dar buvo puošiama turkio, jaspio, malachito, perlų ar koralų deriniais. Mūsų laikais, ruošdamiesi ritualui, vienuoliai rankiniu būdu smulkina marmurą, sijoja jį per rėtį, o tada dažo įvairiomis spalvomis. Tradiciškai mandalos ornamentai kuriami iš 14 ryškių spalvų smėlio: balto, juodo, mėlyno, raudono, geltono, žalio, bei pastarųjų tamsesnių ir šviesesnių atspalvių.
Kiekvienas tantrų vienuolynas turi savo mandalų kūrimo ypatybių. Budizmo tėvynėje, Indijoje, smėlį supildavo rankomis, toks būdas ir dabar egzistuoja keliuose Tibeto vienuolynuose, bet dažniausiai tam tikslui naudojami specialūs instrumentai - lopetėlės ir pailgo kūgio formos vamzdeliai briaunotu paviršiumi. Trindamas jį, vienuolis sulekia vamzdelyje vibraciją ir spalvotas smėlis išbyra tolygiai. Reikia net apie penkiolikos metų, norint išmokti naudotis instrumentais, teisingai kurti mandalas ir išlaikyti šimtus egzaminų, įsimenant reikalingas mantras, judesių simboliką.
Mandalos kūrimas pradedamas nuo religinių giesmių atlikimo bei mantrų kartojimo ceremonijų. Keturi vienuoliai, atsakingi už skirtingas pasaulio šalis, pirmiausiai nupiešia mandalos kontūrus. Jokios improvizacijos čia nėra, vienuoliai privalo mintinai žinoti šventus tekstus, kur nusakoma tiksli piešinio geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir panašiai. Toliau sudėtingiausias piešinys kuriamas iš labai smulkaus spalvoto smėlio, kuris tam tikra tvarka, pradedant nuo mandalos vidurio, dėliojamas po dešimt valandų į dieną. Mandala labai kruopščiai kuriama devynias dienas. Paskutinę, dešimtą, dieną smėlio mandala sunaikinama, spalvoto smėlio ornamentai sumaišomi ir išpilami į vandens telkinį, kas simbolizuoja gyvybės ir pasaulio laikinumą.
Kalachakra Tantra (sanskr. Laiko Ratas) - tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, nurodantis, kaip pasiekti nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Tradiciškai manoma, kad nušvitęs Buda suteikė savo pasekėjams dviejų pavidalų mokymus: atviro dialogo formos Sūtras, prieinamas visiems norintiems ir Tantras - slaptąsias praktikas labiau įgudusiems. Sučandra (Suchandra), legendinės Šambalos valdovas, parnešė gautą iš paties Budos žodinį Tantros mokymą į savo šalį, kur išdėstė jį 12 000 eilučių veikale Paramadibuddhatantra, o taip pat parašė plačius Kalačakros praktikos komentarus. Deja, originalus Sučandros tekstas sanskrito kalba neišliko. Yra žinomos tik kelios nedidelės jo dalys tibetiečių vertimuose.
Todėl, kito žymaus Šambalos valdovo Manjushri-Yashas veikalas Kalachakra Laghutantra (dar žinomas kaip Shri Kalachakra) bei jo sūnaus, valdovo Pundarika, parašytas komentaras tėvo darbui - Vimalaprabha, tapo esminiais Kalačakros mokymo studijų tekstais. Nemaža dalis šių, bei kitų originalių tekstų sanskrito kalba, taip pat daugybė jų vertimų ir komentarų, išliko iki mūsų dienų.
Po Sučandros, tantrų mokymus saugojo ir plėtojo kiti valdovai. Palaipsniui susiformavo taip vadinamų kalki-valdovų dinastija. Pirmasis iš jų buvo Manjushri-Yashas. Dabar gyvename 21-ojo kalki-valdovo Aniruddha (1927-2027) valdymo metais (juk legendinė Šambalos valstybė egzistuoja ne tik realioje fizinėje plotmėje. Tantrų praktikuotojai žino, jog Tyroji žemė, tobulas pasaulis, yra tiesiog paslėpta nuo mūsų trikdomų emocijomis protų).
Kalačakra Tantros praktikos tradicija sutinkama visose Tibeto budizmo mokyklose, bet labiausiai ji išplito Gelugpa budistinės tradicijos pasekėjų tarpe.
Visos Tantros praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra - Veiksmo Tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra - Įvykdymo (Veikslo) Tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra - Jogos Tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anuttara Yoga Tantra - Aukščiausiosios jogos Tantra. Kalačakra Tantra priklauso pastarajai tantrų grupei.
Pati Kalačakros tantrinių mokslų sistema taip pat skirstoma į Įšorinę (kosmologija, astrologija), Vidinę (mokslas apie subtiliojo kūno sandarą - kanalus, psichinius centrus) ir Alternatyviąją (dvasios perkeitimo joga), aprėpdama beveik visas žmogaus pažinimo sritis.
Specialus Tantros tikslas - vesti greitesniu keliu, kad įgudę praktikuotojai greičiau įgytų gebėjimą padėti kitiems. Praktikuojant Tantrą, vadinamąją dievybės jogą, naudojama meditacinės vaizduotės galia. Įsivaizduojama, jog:
1. savasis paprastas protas, pilnas trikdančių emocijų, virsta atjautos įkvėptu tyros išminties protu
2. fizinis kūnas virsta gailestingu ir išmintingu dievybės pavidalu
3. ugdomas tyras savo asmenybės pojūtis, kuris priklauso nuo savęs (dievybės) regėjimo aplinkoje, visiškai atsidėjus pagalbos teikimui kitiems
Norint būti tikraisiais Tantros praktikuotojais, tokias, kuriems Buda ir skyrė Tantros praktiką, reikią turėti aštrų protą ir tvirtą tuštumos įžvalgą ar bent jau būti pasirengusiems greitai šią išmintį pažadinti. Reikalavimai paprastiems praktikuotojams nėra tokie griežti, tačiau kiekvienas Tantros praktikos lygmuo reikalauja stipraus siekio nušvisti kitų labui ir noro tai padaryti labai greitai.
Tantros praktikos pradžioje pagrindinis būdas pasiekti proto ramybei - medituoti savo kūną dievybės pavidalu. Prieš tai medituojama tuštuma, kiek galint aiškiau suvokiamas savasties nebuvimas. Susigyvenus su šia būsena, tas pats suvokimas panaudojamas kaip pagrindas, iš kurios išnyra dievybė. Sąmonė, suvokianti tuštumą, apsireiškia kaip dievybė su savo aplinka ir palydovais.
Tokiu būdu dievybės joga sujungia išmintį ir gailestingą paskatą; sąmonė vienu metu suvokia tuštumą ir gailestingai pasireiškia atjaučiančios dievybės pavidalu. Nors Sūtros sistemoje išmintis ir derinama su gailestinga paskata, šios paskatos jėga tik veikia išminties praktiką, ir atvirkščiai. Gailestinga paskata ir išmintis vienu metu nepasireiškia. O išskirtinis Tantros bruožas tas, kad jos pasireiškia kartu. Kaip tik paskatos ir išminties vienalaikiškumas ypač pagreitina Tantros praktiką.
Norint sėkmingai praktikuoti Tantrą, ypač svarbu gauti ankstesniųjų didžių praktikuotųjų palaiminimus. Iniciacija gaunama mandaloje, idealiame pasaulyje, kurį sudaro ideali aplinka ir dieviškieji gyventojai. Jie visi yra atjautos ir išminties pasireiškimai.
Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 - 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymus ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje - keturi įgalinimai, trečiojoje - keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).
Aukščiausiosios jogos tantros reikalauja gavus iniciaciją su visais įgalinimais duoti tantrinius įžadus ir taip pat priimti įsipareigojimus. Praktikuojant Tantrą visų pirma stengiamasi atsikratyti įprastinio požiūrio į save ir aplinką, taigi vizualizuojate save kaip būtybę, turinčią Budos kūną, gailestingos veiklos galias, dvasinius turtus ir buvimo vietą. Todėl dauguma įsipareigojimų susiję su paprastų regimybių pakeitimu idealiomis ir vengimu žiūrėti į save, aplinką ir veiksmus kaip į paprastus.
Išskyrus kai kuriuos specifinius individualaus išsilaisvinimo įžadus, kurie trunka 24 valandas, visi kiti individualaus išsilaisvinimo įžadai duodami visam gyvenimui. O bodhisatvos ir tantriniai įžadai galioja iki pat aukščiausiojo nušvitimo.
Kasdieninei praktikai tęsti naudokitės šiuo patarimu: kadangi praktikuojant Tantrą pirmiausiai reikia išmokti kitaip žiūrėti į save, kitus, aplinką ir savo veiksmus, gali būti naudinga vizualizuoti save kaip būtybę, turinčią gailestingą siekį, tyrą kūną ir teikiančią pagalbą kitiems.
Kalačakra Vakarų pasaulyje
Tantros (sanskr. tęstinumas, nenutrūkstamumas) praktikos ir ritualai, slaptos budistinės pasaulėžiūros doktrinos iki pastarųjų laikų buvo nepasiekiamos ir todėl beveik nežinomos Vakarų gyventojams. Jas studijuodavo tik Tibeto bei Mongolijos tantrų vienuolynuose. Ši situacija pasikeitė XX a viduryje, kai komunistinė Kinija okupavo nepriklausomą Tibetą. Okupantai religinius tekstus barbariškai degino, o pelenus, kaip trąšas, barstė laukuose. Iš šventųjų akmenų ir plokščių su iškaltomis mantromis tyčiojantis renčiamos išvietės, grindžiami šaligatviai. Sugriauti vienuolynai paversti kalėjimais, sandėliais arba tvartais. Siekdami išsaugoti savo unikalią kultūrą, tibetiečiai buvo priversti pasitraukti tremtin. Nuo tada daugybė mokytojų-lamų tapo žinomi JAV ir Europos valstybėse, kur laisvai galėjo skleisti Budos mokymą. Sprendimą, viešai teikti slaptąsias doktrinas, priėmė pats Tibeto dvasinis vadovas J.Š. XIV Dalai Lama, tokiu būdu norėdamas supažindinti su Tibeto kultūra, religija, menu, literatūra, istorija kaip galima daugiau pasaulio žmonių.
Be to, per tantrų iniciaciją sutelkiama daug įvairius konfliktus slopinančios, ramybę skleidžiančios dvasinės energijos, taigi, taikos palaikymui pasaulyje, J.Š. Dalai Lama teikia ją visiems norintiems. Pasak tradicijos, šią iniciaciją gavusiems ar joje dalyvavusiems (net ir nepraktikuojantiems tantros) sudaromos sąlygos gimti dvasingumo citadelėje - Šambaloje (Shambhala), kurios pagrindinis mokymas ir yra Tantra. J.Š. Dalai Lama, atsakydamas į dažnus klausimus, kodėl visiškai slapti tantriniai ritualai viešai atliekami įvairių pasaulio valstybių muziejuose, galerijose, koncertų salėse, visada akcentuoja: „Meditacijos metu vykstantys vidiniai tantrinės dievybės įsivaizdavimo procesai nėra matomi akimis. Bet tuo pačiu, yra labai teigiama tiesiog stebėti išorinę ritualo pusę, mat tokiu būdu mintyse atsiranda karminis ryšys su šiomis praktikomis, atskleidžiantis mūsų dvasinį potencialą. Nors labai sunku praktikuoti ir iki galo suvokti tantrų praktiką, tibetiečiai visada susirinkdavo stebėti išorinę jos pusę.“
Vienuolis mandalos meditavimo metu turi paeliui “atgaivinti” savyje viską, kas joje pavaizduota, kol galiausiai pasiekia aukščiausią meditavimo laipsnį - susiliedamas su tantrine dievybe. Praktikuojantis tantrą kiekvienoje mandaloje atpažįsta grafinį, labai tikslų tantrinės dievybės pavidalą. Medituojant, mandalos įsivaizduojamos trimatėje erdvėje, o tam palengvinti naudojamos realios iš spalvoto smėlio, gėlių, maltų ryžių ar brangakmenių sukurtos „išklotinės“.
Terminas „smėlio mandala“ nėra tikslus. Juk tam naudojamas dažytas labai susmulkintas marmuras ar kitos uolienos, o ne upių smėlis, kaip paprastai manoma. Senovės Tibete mandala dar buvo puošiama turkio, jaspio, malachito, perlų ar koralų deriniais. Mūsų laikais, ruošdamiesi ritualui, vienuoliai rankiniu būdu smulkina marmurą, sijoja jį per rėtį, o tada dažo įvairiomis spalvomis. Tradiciškai mandalos ornamentai kuriami iš 14 ryškių spalvų smėlio: balto, juodo, mėlyno, raudono, geltono, žalio, bei pastarųjų tamsesnių ir šviesesnių atspalvių.
Kiekvienas tantrų vienuolynas turi savo mandalų kūrimo ypatybių. Budizmo tėvynėje, Indijoje, smėlį supildavo rankomis, toks būdas ir dabar egzistuoja keliuose Tibeto vienuolynuose, bet dažniausiai tam tikslui naudojami specialūs instrumentai - lopetėlės ir pailgo kūgio formos vamzdeliai briaunotu paviršiumi. Trindamas jį, vienuolis sulekia vamzdelyje vibraciją ir spalvotas smėlis išbyra tolygiai. Reikia net apie penkiolikos metų, norint išmokti naudotis instrumentais, teisingai kurti mandalas ir išlaikyti šimtus egzaminų, įsimenant reikalingas mantras, judesių simboliką.
Mandalos kūrimas pradedamas nuo religinių giesmių atlikimo bei mantrų kartojimo ceremonijų. Keturi vienuoliai, atsakingi už skirtingas pasaulio šalis, pirmiausiai nupiešia mandalos kontūrus. Jokios improvizacijos čia nėra, vienuoliai privalo mintinai žinoti šventus tekstus, kur nusakoma tiksli piešinio geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir panašiai. Toliau sudėtingiausias piešinys kuriamas iš labai smulkaus spalvoto smėlio, kuris tam tikra tvarka, pradedant nuo mandalos vidurio, dėliojamas po dešimt valandų į dieną. Mandala labai kruopščiai kuriama devynias dienas. Paskutinę, dešimtą, dieną smėlio mandala sunaikinama, spalvoto smėlio ornamentai sumaišomi ir išpilami į vandens telkinį, kas simbolizuoja gyvybės ir pasaulio laikinumą.
Kalachakra Tantra (sanskr. Laiko Ratas) - tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, nurodantis, kaip pasiekti nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Tradiciškai manoma, kad nušvitęs Buda suteikė savo pasekėjams dviejų pavidalų mokymus: atviro dialogo formos Sūtras, prieinamas visiems norintiems ir Tantras - slaptąsias praktikas labiau įgudusiems. Sučandra (Suchandra), legendinės Šambalos valdovas, parnešė gautą iš paties Budos žodinį Tantros mokymą į savo šalį, kur išdėstė jį 12 000 eilučių veikale Paramadibuddhatantra, o taip pat parašė plačius Kalačakros praktikos komentarus. Deja, originalus Sučandros tekstas sanskrito kalba neišliko. Yra žinomos tik kelios nedidelės jo dalys tibetiečių vertimuose.
Todėl, kito žymaus Šambalos valdovo Manjushri-Yashas veikalas Kalachakra Laghutantra (dar žinomas kaip Shri Kalachakra) bei jo sūnaus, valdovo Pundarika, parašytas komentaras tėvo darbui - Vimalaprabha, tapo esminiais Kalačakros mokymo studijų tekstais. Nemaža dalis šių, bei kitų originalių tekstų sanskrito kalba, taip pat daugybė jų vertimų ir komentarų, išliko iki mūsų dienų.
Po Sučandros, tantrų mokymus saugojo ir plėtojo kiti valdovai. Palaipsniui susiformavo taip vadinamų kalki-valdovų dinastija. Pirmasis iš jų buvo Manjushri-Yashas. Dabar gyvename 21-ojo kalki-valdovo Aniruddha (1927-2027) valdymo metais (juk legendinė Šambalos valstybė egzistuoja ne tik realioje fizinėje plotmėje. Tantrų praktikuotojai žino, jog Tyroji žemė, tobulas pasaulis, yra tiesiog paslėpta nuo mūsų trikdomų emocijomis protų).
Kalačakra Tantros praktikos tradicija sutinkama visose Tibeto budizmo mokyklose, bet labiausiai ji išplito Gelugpa budistinės tradicijos pasekėjų tarpe.
Visos Tantros praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra - Veiksmo Tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra - Įvykdymo (Veikslo) Tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra - Jogos Tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anuttara Yoga Tantra - Aukščiausiosios jogos Tantra. Kalačakra Tantra priklauso pastarajai tantrų grupei.
Pati Kalačakros tantrinių mokslų sistema taip pat skirstoma į Įšorinę (kosmologija, astrologija), Vidinę (mokslas apie subtiliojo kūno sandarą - kanalus, psichinius centrus) ir Alternatyviąją (dvasios perkeitimo joga), aprėpdama beveik visas žmogaus pažinimo sritis.
Specialus Tantros tikslas - vesti greitesniu keliu, kad įgudę praktikuotojai greičiau įgytų gebėjimą padėti kitiems. Praktikuojant Tantrą, vadinamąją dievybės jogą, naudojama meditacinės vaizduotės galia. Įsivaizduojama, jog:
1. savasis paprastas protas, pilnas trikdančių emocijų, virsta atjautos įkvėptu tyros išminties protu
2. fizinis kūnas virsta gailestingu ir išmintingu dievybės pavidalu
3. ugdomas tyras savo asmenybės pojūtis, kuris priklauso nuo savęs (dievybės) regėjimo aplinkoje, visiškai atsidėjus pagalbos teikimui kitiems
Norint būti tikraisiais Tantros praktikuotojais, tokias, kuriems Buda ir skyrė Tantros praktiką, reikią turėti aštrų protą ir tvirtą tuštumos įžvalgą ar bent jau būti pasirengusiems greitai šią išmintį pažadinti. Reikalavimai paprastiems praktikuotojams nėra tokie griežti, tačiau kiekvienas Tantros praktikos lygmuo reikalauja stipraus siekio nušvisti kitų labui ir noro tai padaryti labai greitai.
Tantros praktikos pradžioje pagrindinis būdas pasiekti proto ramybei - medituoti savo kūną dievybės pavidalu. Prieš tai medituojama tuštuma, kiek galint aiškiau suvokiamas savasties nebuvimas. Susigyvenus su šia būsena, tas pats suvokimas panaudojamas kaip pagrindas, iš kurios išnyra dievybė. Sąmonė, suvokianti tuštumą, apsireiškia kaip dievybė su savo aplinka ir palydovais.
Tokiu būdu dievybės joga sujungia išmintį ir gailestingą paskatą; sąmonė vienu metu suvokia tuštumą ir gailestingai pasireiškia atjaučiančios dievybės pavidalu. Nors Sūtros sistemoje išmintis ir derinama su gailestinga paskata, šios paskatos jėga tik veikia išminties praktiką, ir atvirkščiai. Gailestinga paskata ir išmintis vienu metu nepasireiškia. O išskirtinis Tantros bruožas tas, kad jos pasireiškia kartu. Kaip tik paskatos ir išminties vienalaikiškumas ypač pagreitina Tantros praktiką.
Norint sėkmingai praktikuoti Tantrą, ypač svarbu gauti ankstesniųjų didžių praktikuotųjų palaiminimus. Iniciacija gaunama mandaloje, idealiame pasaulyje, kurį sudaro ideali aplinka ir dieviškieji gyventojai. Jie visi yra atjautos ir išminties pasireiškimai.
Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 - 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymus ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje - keturi įgalinimai, trečiojoje - keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).
Aukščiausiosios jogos tantros reikalauja gavus iniciaciją su visais įgalinimais duoti tantrinius įžadus ir taip pat priimti įsipareigojimus. Praktikuojant Tantrą visų pirma stengiamasi atsikratyti įprastinio požiūrio į save ir aplinką, taigi vizualizuojate save kaip būtybę, turinčią Budos kūną, gailestingos veiklos galias, dvasinius turtus ir buvimo vietą. Todėl dauguma įsipareigojimų susiję su paprastų regimybių pakeitimu idealiomis ir vengimu žiūrėti į save, aplinką ir veiksmus kaip į paprastus.
Išskyrus kai kuriuos specifinius individualaus išsilaisvinimo įžadus, kurie trunka 24 valandas, visi kiti individualaus išsilaisvinimo įžadai duodami visam gyvenimui. O bodhisatvos ir tantriniai įžadai galioja iki pat aukščiausiojo nušvitimo.
Kasdieninei praktikai tęsti naudokitės šiuo patarimu: kadangi praktikuojant Tantrą pirmiausiai reikia išmokti kitaip žiūrėti į save, kitus, aplinką ir savo veiksmus, gali būti naudinga vizualizuoti save kaip būtybę, turinčią gailestingą siekį, tyrą kūną ir teikiančią pagalbą kitiems.
Kalačakra Vakarų pasaulyje
Tantros (sanskr. tęstinumas, nenutrūkstamumas) praktikos ir ritualai, slaptos budistinės pasaulėžiūros doktrinos iki pastarųjų laikų buvo nepasiekiamos ir todėl beveik nežinomos Vakarų gyventojams. Jas studijuodavo tik Tibeto bei Mongolijos tantrų vienuolynuose. Ši situacija pasikeitė XX a viduryje, kai komunistinė Kinija okupavo nepriklausomą Tibetą. Okupantai religinius tekstus barbariškai degino, o pelenus, kaip trąšas, barstė laukuose. Iš šventųjų akmenų ir plokščių su iškaltomis mantromis tyčiojantis renčiamos išvietės, grindžiami šaligatviai. Sugriauti vienuolynai paversti kalėjimais, sandėliais arba tvartais. Siekdami išsaugoti savo unikalią kultūrą, tibetiečiai buvo priversti pasitraukti tremtin. Nuo tada daugybė mokytojų-lamų tapo žinomi JAV ir Europos valstybėse, kur laisvai galėjo skleisti Budos mokymą. Sprendimą, viešai teikti slaptąsias doktrinas, priėmė pats Tibeto dvasinis vadovas J.Š. XIV Dalai Lama, tokiu būdu norėdamas supažindinti su Tibeto kultūra, religija, menu, literatūra, istorija kaip galima daugiau pasaulio žmonių.
Be to, per tantrų iniciaciją sutelkiama daug įvairius konfliktus slopinančios, ramybę skleidžiančios dvasinės energijos, taigi, taikos palaikymui pasaulyje, J.Š. Dalai Lama teikia ją visiems norintiems. Pasak tradicijos, šią iniciaciją gavusiems ar joje dalyvavusiems (net ir nepraktikuojantiems tantros) sudaromos sąlygos gimti dvasingumo citadelėje - Šambaloje (Shambhala), kurios pagrindinis mokymas ir yra Tantra. J.Š. Dalai Lama, atsakydamas į dažnus klausimus, kodėl visiškai slapti tantriniai ritualai viešai atliekami įvairių pasaulio valstybių muziejuose, galerijose, koncertų salėse, visada akcentuoja: „Meditacijos metu vykstantys vidiniai tantrinės dievybės įsivaizdavimo procesai nėra matomi akimis. Bet tuo pačiu, yra labai teigiama tiesiog stebėti išorinę ritualo pusę, mat tokiu būdu mintyse atsiranda karminis ryšys su šiomis praktikomis, atskleidžiantis mūsų dvasinį potencialą. Nors labai sunku praktikuoti ir iki galo suvokti tantrų praktiką, tibetiečiai visada susirinkdavo stebėti išorinę jos pusę.“