01-12-2024, 07:32 PM
[TABLE]
[TR]
[TD][TABLE]
[TR]
[TD][TABLE]
[TR]
[TD]Apmokymo populiarizacija
Kituose mūsų pokalbiuose Karlosas kalbėjo man, kad nors daugeliu aspektų senieji ir naujieji matantieji buvo neetiški, yra kai kas, kuo jie niekada neabejojo: būtinybė slėpti žinias. Jie pavertė toltekų kalbą metaforų mišku, kuriame beveik kiekvienas dalykas galėjo būti nusakomas beveik bet kokia žodžių kombinacija. Jie buvo tais, kurie ikiispanų laikų bendruomenėms uždėjo nepakeliamą ritualų, procedūrų ir slaptažodžių svorį. Vietoje to kad sustiprintų magiją, jie ją susilpnino.
„Paslapties palikimas vis dar kabo virš žinių žmonių grupių, nors aš bandžiau nupurtyti tai.“
Aš jo paklausiau apie priežastį dėl kurios magai stengiasi paslėpti mokymą.
Jis atsakė, kas kiekvienas matančiųjų ciklas turėjo savo nuosavas priežastis tam.
„Senieji pradėjo nuo suvokimo, kad mes esame laikini, bet jie leido sau susigundyti viliojančiomis išgyvenimo idėjomis. Rezultate, jie prisipildė puikybės ir nusirito į kraštutinumus. “
Jie buvo kaip piramidės, kurias jie statė: tokie pat matomi ir iššaukiantys, kaip ir uždari bei neprieinami. Jie mėgavosi neprisileisdami žmonių iš liaudies, kuriuos jie laikė nevertais to ir skendinčiais nežinioje. Bet, tuo pat metu, jie negalėjo apsieiti be pasekėjų dėmesio. Šis prieštaravimas iššaukė ilgus karus dėl vadovavimo bandoje ir sugriovė didžiają dalį tikrojo žinojimo.
„Asmeninis susireikšminimas ir jo nemalonūs giminaičiai: slaptumas ir išskirtinumas – maistas surinkimo taško fiksacijai. Dėl šios priežasties, senieji daug dėmesio skyrė tam, kad sukurtų griežtas tradicijas, ir tokiu būdu gautų maksimalų stabilumą visuomenėje. Faktiškai, jų interesas dvasiai buvo stipriai sumaišytas su jų ambicijomis turėti laikiną valdžią.“
„Naujieji matantieji nutraukė visa tai. Jie pastatė į pirmą planą surinkimo taško paslankumą. Jie pastebėjo, kad kai tik šis taškas pajuda, slaptumo idėja tampa kvailyste, todėl kad energijos karalystėje nėra aiškių ribų tarp sąmoningų butybių. To pasekoje tai turėjo jiems didelę reikšmę, kad atsisakytų nuo spekuliacijų ir išskirtų praktinę kelio pusę.“
„Bet labai greitai jie susidūrė su karčia realybe, paprasti žmonės nesuprato jų. Priešingai – jie bijojo jų ir stengėsi sunaikinti visur, kur tik jie juos matė. Naujųjų matančiųjų uždarumas buvo įtakotas strategijos, o ne viršenybės jausmo kaip pas jų pirmtakus. Jie buvo priversti gyventi nuolatinio persekiojimo sąlygomis ir jie buvo priversti gintis.“
„Tai – istorijos ironija, kad nepaisant skirtingų jų motyvų, laikui bėgant, naujųjų matančiųjų strategija privedė juos prie to pačio rezultato, kaip ir senuosius puikybė. Po uždarumo šimtmečių visa jų energija buvo sunaudota tam, kad paslėpti žinias, ir daugelis baigė tuo, kad užmiršo tai, ką jie saugo.“
„Dabar mūsų laiko modalumas greitai keičiasi. To rezultate taipogi keičiasi ir tai, kas atrodė nepakeičiama – žinių perdavimo būdas. Šiais laikais nagvaliai priversti ieškoti naujų kelių energijai, net jeigu tai reikštų labiausiai įsišaknijusių papročių suardymą.“
„Kodėl įvyko šis pokytis?“
„Kadangi aplinkybės aplenkė tradicijas, toliau laikyti žinias slaptai nėra gyvybiškai svarbu. Yra tokių, kurie gali jus kritikuoti dėl magijos, bet šiandien niekas neužmušinėja dėl šios priežasties. Todėl užsitęsusi žinių dalių slėpimo praktika tapo katastrofa visam magijos tikslui. Nes kai slėpimasis nebūtinas, tolesnis jo naudojimas tampa maitinimo šaltiniu įsikšaknijusiam susireikšminimo jausmui. “
„Mano kaip nagvalio pirmas veiksmas – padaryti galą mano pirmtakų uždarumui sudeginant paslaptis. Tikrų karių pasirinkimas – laisvė. Šiandien mes galime kalbėti tai, ką norime ir pastatyti, tuos kurie mūsų klauso, į padėtį, kurioje jie priima tai arba palieka tai. Tai sukėlė neįprastą pasekmę, kuria naudotis negalėjo nagvaliai pirmtakai: apmokymo populiarizaciją.“
„Populiarizacija – mūsų saugumo vožtuvas. Jūs galite apgauti žmogaus protą, todėl kad galų gale protas nėra tai kas jam pilnai priklauso. Bet jūs negalite supainioti švytinčios masės šimto ar tūkstančio ketinimų, kurie bendrai susikoncentravę ties laisvės tikslu.“
„Masė – energija, o energija leidžia laužyti dėmesio sąstingį. Stebėdamas kolektyvinę maginių pasų praktiką, tapau realaus energijos pasireiškimo visame pasaulyje liudininku, kažko tokio, kas man pirmą kart leido patikėti mano užduoties įvykdymu. Mano draugės ir aš buvome tuo taip sujaudinti, kad neturėjome žodžių, tam apsakyti. “
Maginės pasos
Daugelio metų bėgyje Karlosas mokė mažas grupeles tam tikrų judesių, kuriuos jis vadino „maginėmis pasomis“. Jo teigimu, jie buvo tinkami norint išvengti energijos sąstingio ir „burbulų“ susidarymo. Tarp jų buvo „būgno garsas“, žaizda nuo strėlės kairei ir dešinei pusei“, „dinamo“ ir kai kurie kiti.
Jis pasakė, kad don Chuanas atlikdavo juos bet kokiu metu ir bet kokioje vietoje. Dažniausiai jis darydavo juos po sunkaus darbo arba kada ilgai būdavo vienoje padėtyje.
Šis klausimas labai mane domino, nes aš ir pats praktikavau kaikuriuos rytų pratimus ir turėjau didelį potraukį fiziniams pratimams. Todėl pirmai galimybei pasitaikius aš jo paklausiau, kur jis sužinojo apie magines pasas.
Jis atsakė:
„Jos – senųjų matančiųjų palikimas“.
Tais laikais jų nerodė viešai. Bet palaipsniuj uždarumas buvo susilpnintas ir didelės grupės žmonių pradėjo jas praktikuoti. Dėl populiarizacijos Karlosas pradėjo keisti pasų formą, darydamas jas sudėtingesnes ir skirstydamas jas į kategorijas. Jis baigė jų formavimą duodamas joms pavadinimą paimtą iš architektūros – Tensegrity. Jis pasakė mums, kad tai buvo dviejų terminų kombinacija: įtampos ir vientisumo.
Iš pat pradžių atsirado užgautų žmonių, kurie nesistengė įvertinti šių pratimų praktinės naudos, o pradėjo kalbėti apie tai, kad nagvalis pats jas sugalvojo.
Kai aš jam išsakiau savo susirūpinimą šiuo klausimu, jis buvo ryžtingas:
„Tensegrity – mano ketinimas! Nagvalis turi galią ir tai yra mano dovana pasauliui.“
„Don Chuanas ir jo kariai mokė savo mokinius daugelio specialių judesių, kurie pripildydavo mus energijos ir gerovės būsenos, bei padėjo mums nusimesti svetimo proto pančius. Mano užduotis buvo truputi pakeisti juos – išimti iš jų tai kas skirta konkrečiam asmeniui ir pritaikyti jas dideliam žmonių skaičiui, tam kad jos būtų naudingos kitoms praktikuojančių grupėms. “
Jis papasakojo man, kad metodas, kurį jis pasirinko pačioje pradžioje apmokyti maginių pasų mažas grupeles, buvo tam tikra prasme nesėkmingas, kadangi tų, kas apsispręsdavo praktikuoti jas, buvo per mažai kad sukaupti pakankamą „energijos masę.“ Todėl šioje naujoje stadijoje jis sukūrė sistemą galinčią paveikti daugelio žmonių sąmonę.
„Mano draugės ir aš prakirtome didžiules duris energijai. Šis plyšys toks didelis, kad nebus uždarytas amžių bėgyje, ir tie kas artinasi prie jo, kad pažiūrėti į jį, bus praryti kito pasaulio. Tensegrity pagalba aš stengiuosi apmokyti susidomėjusius taip, kad jie atlaikytų šį perėjimą. Tie gi, kurie neturi pakankamai disciplinos – žus ketinime.“
„Mokymo populiarinimo planas – trylikos metų praktikos ir eksperimento rezultatas. Kaip žmogus ir Nagvalis aš padariau viską ką galėjau dėl to, kad jis veiktų. Nes aš žinau, kad surinkta daugelio karių masė gali iššaukti mūsų laiko modalumo supurtymą.“
Paveldimosios linijos pabaiga
Skirtingais atvejais Karlosas tvirtino, kad Dono Chuano Matuso paveldimoji linija baigiasi juo. Bet kada aš panorau sužinoti ką nors dar apie tai, jis patikino, kad kol kas jis negali atskleisti kitų detalių.
„Aš negaliu tiksliai žinoti, koks bus jėgos ketinimas. Kas aš toks, kad nustatinėčiau ką nors panašaus? Aš žinau, kad tradicinė paveldimosios linijos forma, kuriai aš priklausau, užsibaigs kartu su manimi, bet tęsis ar ne nauja forma ateityje – spręndžia aukštesnė jėga“.
Jis man pasakė, kad praleido ilgus metus laukdamas nepertraukiamumo ženklų – konkrečiai, žmogaus, kuris turėtų tinkamas energetines charakteristikas būti nauju nagvaliu, bet šie ženklai nepasirodė.
To pasekoje, jis nuspręndė veikti nepriekaištingai – taip, lyg jis būtų paskutinis nagvalis žemėje. Iš to kyla visas jo pasiryžimas papasakoti apie viską.
„Pasakykite, kad aš suklydau!- pasakė jis man. – Aš atsisakysiu visko ką aš dariau.“
Susikrimtęs aš jo paklausiau, ar tai reiškia, kad su juo baigiasi žinių perdavimas.
Jis atsakė:
„Ne. Mano paskirtis yra uždaryti liniją, ir tik tai. Aš įsitikinęs, kad dvasia suras būdą judėti į priekį, todėl kad žinojimo tekmė negali sustoti.“
„Paveldimų magų linijų išnykimas arba naujų atsiradimas – pastovūs incidentai energijos bangavime. Aš žinau kelias karių partijas, gyvenančias dabartyje, kurios ruošiasi baigiamąjam šuoliui, ir aš taip pat galiu numatyti naujo ciklo pradžią, atnaujintų kultūrinių paradigmų perdavimą ateinančiam tūkstanmečiui.“
Kelio Evoliucija
Šį rytą Karlosas paprašė manęs kruopščiai atrinkti savo klausimus, todėl kad pas jį buvo mažai laiko pakalbėti su manimi, prieš išskrendant jo lėktuvui.
Aš pasakiau, kad jo knygose skaičiau apie karių ciklus, kuriuos jis vadino senaisias ir naujaisiais matančiaisiais, bet aš negaliu suprasti skirtumo tarp jų.
Jis atsakė, kad aš išrinkau gerą temą pokalbiui, nes būtina suprasti, kad pagrindinis skirtumas buvo tame, kad siekta išvengti klaidų padarytų senųjų.
Jis paaiškino, kad kaip ir viskas šioje visatoje, magų kelias evoliucinis. Dėl šios priežasties nagvalis visada priverstas prieiti prie apmokymo nauju būdu. Šios strategijos pasekmėje, nagvalizmas, kaip tikslinė praktikų sistema, dalinamas į kastas arba ciklus.
„Nuo to laiko kai prasidėjo žmogaus nuotykiai ieškant dvasios, ir iki šių laikų, buvo mažų mažiausia trys magų ciklai: pirmieji matantieji, senieji matantieji ir naujieji. Pirmieji magai gyveno prieš daugelį tukstantmečių ir labai skyrėsi nuo mūsų. Šiandien mes vos besuprantame jų pasaulėžiūrą, bet mes žinome, kad jie išgyveno tokiomis sunkiomis sąlygomis, kokiose bet kuris iš mūsų žūtų.“
„Senieji matantieji buvo to pirmojo ciklo ištobulinimas. Jie prisitaikė prie Amerikos sąlygų ir sugebėjo sukurti čia realias civilizacijas. Narsūs žmonės, kurie naudojo ketinimą, mums nepasiekiamame lygyje. Jie buvo apgirtę nuo jėgos. Jie galėjo perkelti gigantiškus akmenis, skraidyti ir savo noru pasiversti bet kuo. Jie gyveno su neorganinėmis būtybėmis ir sukūrė kultūrą jų matavimuose, pilną neįtikėtinų istorijų. “
„Legendos pasakoja apie jų pasiekimus. Tie magai – mūsų mitologijos herojai. Jie ieškojo kaip išgyventi bet kokia kaina, ir jie tai gavo!“
„Senieji pradėjo perkelinėti savo surinkimo taškus su jėgos augalų pagalba. Po to jų neorganiniai mokytojai pasakė jiems, kaip daryti įvairius dalykus. Jie buvo suinteresuoti tiktai tuo, kaip suprasti kas yra šis pasaulis. Šis susidomėjimas privedė juos prie to, kad jie išrado pačius ekstraordinarius suvokimo tyrinėjimo metodus.“
“Bet negalvok, kad senieji buvo tik veiksmo žmonės. Jie taip pat buvo didieji mąstytojai, kurie išvystė suvokimo meną iki žmogaus dėmesio ribų. Palyginus su jais, mes – gyvuliai. Šiandienos žmogus nesidomi priežastimi, kodėl jis gyvena, būtent todėl jis neieško pasaulių, kuriuose jis neegzistuoja. Mes galime daug ko pasimokyti iš tų pirmtakų, kurie rado kelią iš aklavietės, į kurią mes dabar papuolėme.”
„Kokią aklavietę tu turi omenyje? “
„Mūsų objektų pasaulio vaizdinį. Toks matymas buvo labai naudingas, bet tuo pačiu metu, jis – blogiausia iš mūsų bėdų. Šiuolaikinio žmogaus interesai, tokie pat kaip ir pas plėšrų gyvūną: išnaudoti, valdyti, sunaikinti. Šį gyvūną prisijaukinome patys, begyvendami materialaus inventoriaus apsuptyje. Kadangi kiekvienas objektas, kurį naudojame turi ilgą istoriją, šiuolaikinis žmogus gyvena pasimetęs savo kūrinio viduje.“
„Iš kitos pusės, senųjų interesas buvo begalybės ir žmogaus, kuris numirs, santykis. Jie nebuvo pamiršę fakto, kad mes tik keliautojai, kurie sustojo stotelėje.“
Aš jo paklausiau, kodėl atėjo laikas, kai senųjų ciklas buvo pakeistas naujųjų ciklu, jei senųjų pasaulio matymas buvo teisingas.
Jis man atsakė, kad matymas tai dar ne nepriekaištingumo garantas.
„Senieji nesugebėjo nuo savo praktikų atskirti didelės dozės asmeninio susireikšminimo. Kadangi jie mėgaudavosi valdžia, jie niekada nesugebėjo aiškiai susikoncentruoti į pilnos laisvės siekimą. Nežiūrint į tai, kad jie buvo nepralenkiami matantieji, jiems buvo neįmanoma numatyti, kad jų pasaulio tyrinėjimo entuziazmas baigsis įsipareigojimų, iš kurių jie nebesugebės išsilaisvinti, prisiėmimu.“
„Dauguma šiuolaikinių magų – senųjų matančiųjų palikuonys. Ignoruodami kario principus, jie nuvertino žinias. Jie pavirto į pasakotojus, žolininkus, žiniuonius ir šokėjus, jie prarado surinkimo taško kontrolę. Daugeliu atvejų jie netgi neprisimena, kad šis taškas egzistuoja.“
„Naujieji matantieji pabandė sustabdyti visa tai. Jie savo reikmėms naudojo senųjų matymą ir buvo labiau išmintingi bei harmoningi. Jie kultyvavo nepalenkiamą ketinimą ir atkreipė savo dėmesį į kario kelią. Tokiu būdu jie pakeitė globalujį praktikų ketinimą. Užbaigus savo energijos formavimą, kai kuriems iš jų pavyko nukreipti dėmesį į aukštesnį tikslą, nei antrojo dėmesio nuotykiai, ir pagalvoti apie galimybę būti laisviems.“
„Matymo dėka naujieji atrado kai ką baisaus: senųjų entuziazmas buvo maistas kai kuriems sąmoningiems gyviams – energijos čiulpikams. Iš pradžių kontraktas tarp šių padarų ir žmonių atrodė labai geras – mes duodam dalį savo energijos, o jie mus apdovanoja nauju instrumentu: protu. Bet laikui bėgant paaiškėjo, kad kontraktas buvo apgavystė. Protas geras tik tam, kad inventorizuoti daiktus, bet ne tam, kad juos suprasti. Be to jis turi šalutinį poveikį (kurį matantieji mato kaip membraną, kuri apsupa mūsų švytėjimą) - asmeninį susireikšminimą.“
„Naujiesiems matantiesiems tai buvo nepakenčiama, vien todėl kad jie galvojo apie tikslą, kurio senieji matantieji sau nebuvo nustatę: galimybę susilieti su visata tiesiogiai, nesinaudojant neorganinių būtybių pagalba.“
„Naujieji matantieji buvo pragmatiški magai, aistringi tikrintojai. Jų noras ištrinti iš savo praktikų visus ego likučius padarė juos nepatikliais žmonėmis. Jų metodas buvo pašalinimas visko, kas tiesiogiai neatitiko jų absoliučios laisvės tikslo. To rezultatas buvo tai, kad jie galėjo sujungti savo ketinimą su pačiu ketinimu, tapdami vieningi su juo. Nelaimei, tas metodas privertė juos paaukoti didelę dalį žinių.“
„Jų ketinimas buvo toks aršus, kad pavertė juos uždarais. Jie pripildė savo mokymą paslapčių. Kadangi socialiniai santykiai nebuvo svarbūs jų tikslams, jie izoliavosi nuo visuomenės, sukurdami savo pačių mažas grupeles. Beveik visi jie išėjo į kalnus, miškus arba dykumas, kur jie ir dabar tebegyvena, įgaudami etnines charakteristikas. Aišku tai nepadėjo jiems tobulinti sėlinimo (stalkingo) meno, ir galų gale baigėsi tuo, kad jų laisvės paieška tapo retoriniu tikslu.“
Naujosios eros matantieji
Senieji ir naujieji matantieji yra to pačio iššūkio dvi kraštutinės pozicijos, kurios buvo priimtos atsižvelgiant į istorines aplinkybes. Bet šiandieną laikai pasikeitė.
Pagal erelio užmaščias, mažų mažiausiai viena iš naujųjų matančiųjų paveldimųjų linijų sugebėjo peržiūrėti savo užduotį. Paskutiniai 27 mano linijos nagvaliai bandė sugražinti bebaimę senųjų dvasią, tuo pačiu išlaikant naujųjų tikslus. Tokiu būdu mes galime surinkti pakankamai energijos pabandyti sukurti naują ir labiau subalansuotą mokymo adaptaciją.
“Pagal Doną Chuaną šiais laikais energijoje vyksta dideli pokyčiai, kurie neišvengiamai iššauks naujo karių ciklo pasirodymą. Kad atskirti juos nuo pirmtakų, aš juos pavadinau šiuolaikiniais matančiaisiais arba naujosios eros matančiaisiais.”
Prieš pratęsiant pasakojimą Karlosas paaiškino man, kad jo naujosios eros terminas nesusijęs su jokiu šiuolaikiniu mistiniu judėjimu, tai greičiau senovės meksikos tikėjimo į istorinius ciklus tąsa.
Aš paklausiau jo, kodėl jis nieko apie tai neužsiminė savo knygose.
Jis man atsakė:
“Mano knygos aprašo mano apmokymo stadiją, liečiančią mano benefaktorių ir jo bendražygius. Nors jie suprato naują ciklą kaip strateginę būtinybę, bet tai nebuvo jų gyvenimiškos patirties dalimi. Jie realizavo savo pačių sprendimus, kada spręndė ir vykdė žinių populiarizaciją, kokią ją nusako naujųjų matančiųjų taisyklė. Bet jie leido man naudoti mano paties kriterijus ieškant atitinkamų terminų, kad aprašyti tai kas vyko.”
“Kokiu momentu šie matantieji pradėjo atsirasti?”
“Jie tik pradeda atsirasti.”
“Viskas prasidėjo nuo Meksikos užkariavimo. Naujieji matantieji laikė šiuos pokyčius ženklu, ir jie suprato, kad reikia peržiūrėti tradiciją. Nors vargu ar būtų kas nors stipriai pasikeitę, jei ne būtybės pasirodymas mūsų paveldimojoje linijoje, kurią mes vadiname “metusiu iššūkį mirčiai.” Jis sugražino naujiesiems matantiesiems nuotykių jausmą ir nežinomybės žavesį. Kontaktas su šiuo asmeniu buvo lemtingas mums. ”
Su nekantrumu aš jo paprašiau papasakoti apie metusį iššūkį mirčiai, vieną iš nepapraščiausių ir nesuprantamiausių personažų jo knygose.
Jis man atsakė:
“Metęs iššūkį mirčiai – aukščiausio sąmoningumo asmuo. Jis gimė kažkur prieš dešimt tūkstančių metų. Bet fiziškai pasirodė mūsų paveldimojoje linijoje nagvalio Sebastiano laikais – 1723 metais.”
“Metęs iššūkį mirčiai – žmogus?”
“Jis buvo žmogus tais senais laikais, kada buvo gyvas žinių alkis, o žmogus buvo persisunkęs meile žemei. Jis tipinis tų laikų mentaliteto pavyzdys. Jeigu tu kalbėtum su juo, pastebėtum, kad mes turime tokį pat ilgesį draugiškiems ryšiams ir interesą plėsti savo sąmoningumą. Bet tu taip pat pamatytum ir keistų dalykų. Jis gyvena kitokioje pasaulėžiūroje. Jo “aš” suvokimas smarkiai skiriasi nuo mūsų, todėl kad jo “aš” apima labai platų jausmų diapazoną. Jis neturi lyties, amžiaus, tautybės ar tam tikros kalbos. Jis neturi nei draugų, nei giminaičių, ir dar blogiau jis neturi panašių į save. Jis vaikšto pasauliu kaip vaiduoklis ir didžiąją savo laiko dalį jis randasi kažkokioje gilioje sapnavimo nišoje.”
“Jo įnašas į mūsų paveldimąją liniją, tiek techninėmis, tiek ir teorinėmis žiniomis, buvo monumentalus. Tas karys žinojo visas senųjų praktikas ir dar daugiau! Mes galime sakyti, kad su jo pasirodymu atsirado naujųjų matančiųjų ciklas.”
“Antru ženklu, kuris parodė, kad artinasi pokyčių laikas, buvo nagvalio Luchano atsiradimas paveldimojoje linijoje. Kaip Jūs jau žinote, Luchanas buvo kinietis. Nepaisant to, kad jis gavo savo šalyje aukštą išsilavinimą, dėl savo nuotykių ieškančio charakterio jis tapo jūrininku ir keliaudamas po visą planetą jis vedė padriką gyvenimo būdą, kol vieną dieną likimas atvedė jį į jėgos kelią.”
“Jaunasis Luchanas išsilaipino Verakruzo uoste ir vaikštinėjo ieškodamas pramogų. Tuomet jis pakliuvo į pavojingą incidentą, kai svirduliuodamas išėjo pro baro duris ir susidūrė galvomis su nagvaliu Santiestebanu, kuris nesuspėjo sureaguoti. Toks atsitikimas yra nebūdingas mago gyvenime, todėl buvo suprastas kaip jėgos ženklas.”
“Tu gali įsivaizduoti naujųjų matančiųjų sutrikimą! Dvasia kalbėjo kuo aiškiausiai ir įsakė, paslaptis saugomas daugelio karių kartų, perduoti į rankas visiškam nepažįstamąjam. Tokiu būdu Luchanas buvo priimtas kaip naujas Nagvalis, o jo kovos menų žinios tapo paveldimosios linijos palikimu.”
“Bet šių ženklų patvirtinimas pasirodė tik po dviejų šimtmečių, kada kitas nagvalis, kurio švytinčioji konfiguracija nebuvo įprasta, papuolė į senojo Chuano Matuso keistas rankas. Nei jis, nei aš tuo metu to nežinojome, bet naujųjų matančiųjų žinios buvo užanspauduotos.”
Intelektualinis pasiruošimas
Viename iš paskutiniųjų pokalbių, kuriuos mes turėjome, Karlosas charakterizavo šių laikų matančiuosius kaip karius, kurie išsiskiria savo atvirumu. Jie nekenčia slapto bendravimo, kuris tradiciškai būdingas magams; ir jie atsisakė visų doktrinų, kurios nėra skaidrios kaip stiklas, ir kurių neįmanoma tiesiogiai patikrinti.
„Kita ypatybė, kuri daro juos skirtingus nuo savo protėvių, yra ta, kad jie visi kartu vadovaujasi laisvės siekiu. Senieji matantieji galvojo apie laisvę kaip apie teorinį tikslą, kaip apie kažką, kas yra už jų konkrečių galimybių ribų. Kiti, naujieji matantieji laisvę suvokė kaip išskirtinai individualią užduotį. Šių laikų matantiesiems, atvirkščiai, - būti laisvu, yra kolektyvinis grupės tikslas, bei jų veiksmų esmė ir priežastis egzistuoti. “
„Šiuolaikiniai kariai – nepalenkiamai atsidavę viens kitam. Jie paaukotų savo individualius interesus, dėl naudos grupei. Jų įsipareigojimas jėgai verčia juos nuolat mesti iššūkį, bet neprarasti budrumo, o jų kario priesaika grindžiama tikslu visiems kartu pasiekti trečiajį dėmesį. Kaip niekad anksčiau, būdami taip arti laisvės, šie kariai daug daugiau nepriklausomi ir savarankiški nei jų pirmtakai.“
„Bet geriausia juose – jų sugebėjimas peržiūrėti. Šiais laikais žinių ieškotojai priversti tyrinėti viską kas buvo pasakyta praeityje, atidžiai derinant tradicines žinias prie šių dienų realijų taip, kad kario kelias būtų tikrai suprantamas žmonėms.“
„Tam kad kaprizai neįtakotų peržiūrėjimo rezultatų, naudojamas matymas. Švytinčios pasaulio energijos matymas leidžia mums rinktis, be klaidos galimybės, pačius tinkamiausius simbolius idėjų perdavimui.“
„Mano kaip nagualio užduoties dalis yra specifikacijos atnaujinimas. Žodžiai išsitrina. Pats Don Chuanas naudojo terminus, kurie mano manymu buvo archaiški, todėl kad jie susiję su senovės Meksika, o ne su šiuolaikiniu pasauliu. Bet dėl laiko trūkumo aš šiam klausimui neskyriau pakankamai dėmesio. Šią užduotį aš palieku tiems, kas nori ją priimti.“
„Žinios, atskleistos mano knygoje, laužo nagualizmo kursą dviejose vietose. Priėjau išvados, kad reikia akcentuoti sveiko proto ir nuolankumo paiešką, bei grupinius metodus, siekiant sulaužyti uždarumo pančius ir parodyti magines pasas atvirai.“
„Šiuolaikinių matančiųjų tikslas šiandieną, kaip niekad ankščiau,- absoliuti laisvė, bet kad ją pasiekti reikia naudoti subtilią strategiją. Tai jokiu būdu ne visuomenės apmokymas, kuri nustojo persekioti magus. Mūsų užduotis dabar – ieškoti naujų sričių panaudoti mūsų potencialioms galimybėms.“
„Pagal Doną Chuaną geriausia iš minėtųjų sričių, kuri garantuoja, kad strategijos populiarizacija ir adaptacija veiks teisingai yra intelektas. Neišmanymas daugiau nebepageidautinas, laukinių magų laikai jau praėjo. Senosios gvardijos magai buvo užblokuoti savo tradicijose ir prarado savo bilietą į amžinybę. Mes nenorim to paties ir mums.“
„Todėl pagrindinė taisyklė naujosios eros matantiesiems ir jų skiriamasis bruožas yra pasiruošimas. Jie turi būti pasiruošę ne tik magijos menuose, bet taip pat privalo išsiugdyti savo protą, kad suprastų ir žinotų viską. Intelektas šiandieną – tolteko papuošalas, lygiai taip pat, kaip senovėje juo buvo polinkis į ritualus.“
„Don Chuanas kalbėjo, kad kiekvienas naujojo ciklo karys privalo turėti, mažų mažiausia, universitetinį išsilavinimą.
Nagualio užduotis
„Ar Jūs galėtumėte papasakoti man, kokią užduotį Jums paskyrė Chuanas Matusas?“
Karlosas nustebęs pasižiūrėjo į mane.
Paprastai jis slėpė savo atsakymus tarp žodžių, arba jis duodavo juos palaipsniui, bekalbant su juo. Bet šį kartą jis pakeitė taktiką.
Jis pasakė man, kad mano klausimas toks ekstraordinarus, kad jis neturi kito pasirinkimo, kaip panaudoti jį kaip ženklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakymas jam buvo patikėtas asmeniškai, tai jis gali jį perduoti man tiktai atitinkamoje vietoje. Jis pasiūlė man susitikti ateinančią dieną „Takubos“ kavinėje, viename iš Dono Cuano mėgstamiausių restoranų.
Po pusryčių jis man iškilmingu tonu pasakė, kad aš privalau sustabdyti vidinį dialogą, nes mes aplankysime šventą vietą, kurioje buvo palaidotas žymus senovės karys. Jis pridūrė, kad diena šiam reikalui idealiai tinka, nes nuo pat aušros virš miesto kaba tamsus rūkas.
„Ir kadangi viskas pranašauja kataklizmą, šiandieną mūsų ženklai ateis iš kairės pusės.“
Iš pradžių aš buvau dėkingas už jo pastangas padėti man. Bet, mums judant link centrinės Meksiko aikštės „Zokalo“, aš pradėjau vis labiau ir labiau jaudintis.
Mes įžengėme pro mažas ir gražias Meksiko katedros šonines duris ir patekome į gigantišką pagrindinę salę. Karlosas iš karto priėjo prie baseinėlio su švestu vandeniu, suvilgdė savo pirštus ir persižegnojo. Mano dėmesį patraukė jo judesių laisvumas, lyg praeityje jis būtų pastoviai dalyvavęs mišiose.
Pastebėjęs mano susidomėjimą, jis paaiškino man, kad karys privalo gerbti visus susitarimus, ypač tokių institucijų kaip katalikų bažnyčia, kuri per šimtmečius šventai tarnavo magams.
Mes atsisėdome ant centrinės salės suoliuko ir kurį laiką sėdėjome tylėdami. Atmosfera buvo labai rami, o šią valandą žmonių buvo labai mažai. Aš pastebėjau, kad jis sėdi labai tiesiai, o jo akys, nei atmerktos, nei užmerktos, atrodė klaidžioja centrinio altoriaus meniškų papuošalų raizgalynėje.
Lengvas žvakių aromatas atsklisdavo iki mūsų suolo, kaip ir vaikiškų balsų garsas, kurie repetavo chore; arba, galimas daiktas, tai buvo magnetofono įrašas.
Palaipsniui aš nugrimzdau į save ir praradau suvokimą kas vyksta aplink. Jo balsas išgąsdino mane:
„Užduotis, kurią man patikėjo mano mokytojas, ir mano kaip nagualio misija ateinančiai epochai yra žemės surinkimo taško perkėlimas.“
Aš laukiau bet ko, tik ne tokio globalaus dalyko. Keletą sekundžių mano protas nereagavo; tiesiog aš neturėjau nė menkiausio supratimo apie ką kalba Karlosas. Bet staiga užduoties baisingumas sukrėtė mano protą ir aš pastebėjau, kad galvoju, jog Karlosas arba išprotėjo, arba kalba su manimi apie tai, apie ką aš neturiu nė menkiausio supratimo.
Jis, rodės, žinojo apie mano mintis, ir kad sustiprintų mano sumišimą, jis truputi palingavo galva ir sušnibždėjo:
„Tai – toks kelias. Reikia būti bepročiu, kad leistis būti įtraukiamam į šį kelią, ir dar didesniu bepročiu, kad tikėti tokios užduoties įmanomumu.“
Aš paklausiau jo, kaip tai įmanoma, jog žmogus galvotų apie panašų žygdarbį.
Jis atsakė:
„Lygiai taip, kaip kitas pasaulis turi savo mobilų vienetą – neorganines būtybes, žemė taip pat jį turi – mus. Mes – žemės vaikai. Pakankamo kiekio karių surinkimo taškų judėjimas gali pakeisti laiko modalumą, ir visa tai yra užduotis, prie kurios aš dabar dirbu.“
Jis man paaiškino, kad žemės surinkimo taško pozicija daug kartų keitėsi praeityje ir darys tai ateityje. Praėję kartai rutuliojosi ilgai trunkančiu keliu vedančiu link proto srities.
„Ir tai nuostabu, nes vos tik tai bus pasiekta, žmonija turės galimybę judėti į kitą pusę – į suvokimą. Ateities karių iššūkiu bus viso to palaikymas tam tikrą laiko tarpą, kad tai taptų nuolatine planetos pozicija – nauju centru, į kurį mes galėsime kreiptis bet kokiu momentu su absoliučiu natūralumu.“
„Žemės dėmesio perfokusavimas – daugelio nagualių kartų vieningų veiksmų rezultatas. Naujieji matantieji sumanė tai kaip galimybę ir atrado kad tai buvo Taisyklės dalis. Jie patikrino tai savo patirtimi ir nustatė, kad atakos momentas jau atėjo.“
„Kokie bus šio judėjimo rezultatai?“
Perkelti planetos fiksaciją – vienintelė išeitis iš dramatiškos vergovės būsenos, kurioje mes atsidūrėme. Mūsų civilizacija neturi ateities, nes mes izoliuoti atokioje kosmoso vietoje. Jeigu mes neišmoksime keliauti suvokimo plotais, pateksime į tokias nusivylimo ir nevilties būsenas, kad žmonija susinaikins. Mūsų dabarties pasirinkimas – kario kelias arba išnykimas.“
„Kita vertus, aš nežinau visų mano užduoties pasekmių. Žemės surinkimo taškas yra labai didelis ir turi didelę inerciją. Mano misija yra tik dagčio pritvirtinimas, bet ateis laikas sukrauti didelį laužą. Faktiškai, ši užduotis yra ne tik mano, bet ir visų matančiųjų, kurie privalo pasirodyti, tikslas.“
„Surinkimo taško žinojimas – negirdėta dovana, kurią dvasia padovanojo šiuolaikiniam žmogui, ir tai – katalizatorius šių laikų modalumo pokyčiui. Tai – ne utopija, o reali galimybė, kuri laukia ten, už kampo.“
„Aš nenoriu spėlioti kokias galimybes aš turiu sėkmingai įvykdyti savo užduotį, bet aš nesitraukiu, nes tai viskas, ką aš galiu padaryti. Asmeniškai aš neturiu abejonių. Aš tikiu, kad mūsų ateitis bus šviesi, nes ateitis priklauso suvokimui, o magams tai reiškia priklausyti nagualizmui.“[/TD]
[/TR]
[/TABLE][/TD]
[/TR]
[/TABLE][/TD]
[TD]![[Image: blank.gif]](https://web.archive.org/e107_themes/e107v4a/images/blank.gif)
[/TD]
[/TR]
[/TABLE]
[TABLE]
[TR]
[TD][/TD]
[TD][/TD]
[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]
[TR]
[TD][TABLE]
[TR]
[TD][TABLE]
[TR]
[TD]Apmokymo populiarizacija
Kituose mūsų pokalbiuose Karlosas kalbėjo man, kad nors daugeliu aspektų senieji ir naujieji matantieji buvo neetiški, yra kai kas, kuo jie niekada neabejojo: būtinybė slėpti žinias. Jie pavertė toltekų kalbą metaforų mišku, kuriame beveik kiekvienas dalykas galėjo būti nusakomas beveik bet kokia žodžių kombinacija. Jie buvo tais, kurie ikiispanų laikų bendruomenėms uždėjo nepakeliamą ritualų, procedūrų ir slaptažodžių svorį. Vietoje to kad sustiprintų magiją, jie ją susilpnino.
„Paslapties palikimas vis dar kabo virš žinių žmonių grupių, nors aš bandžiau nupurtyti tai.“
Aš jo paklausiau apie priežastį dėl kurios magai stengiasi paslėpti mokymą.
Jis atsakė, kas kiekvienas matančiųjų ciklas turėjo savo nuosavas priežastis tam.
„Senieji pradėjo nuo suvokimo, kad mes esame laikini, bet jie leido sau susigundyti viliojančiomis išgyvenimo idėjomis. Rezultate, jie prisipildė puikybės ir nusirito į kraštutinumus. “
Jie buvo kaip piramidės, kurias jie statė: tokie pat matomi ir iššaukiantys, kaip ir uždari bei neprieinami. Jie mėgavosi neprisileisdami žmonių iš liaudies, kuriuos jie laikė nevertais to ir skendinčiais nežinioje. Bet, tuo pat metu, jie negalėjo apsieiti be pasekėjų dėmesio. Šis prieštaravimas iššaukė ilgus karus dėl vadovavimo bandoje ir sugriovė didžiają dalį tikrojo žinojimo.
„Asmeninis susireikšminimas ir jo nemalonūs giminaičiai: slaptumas ir išskirtinumas – maistas surinkimo taško fiksacijai. Dėl šios priežasties, senieji daug dėmesio skyrė tam, kad sukurtų griežtas tradicijas, ir tokiu būdu gautų maksimalų stabilumą visuomenėje. Faktiškai, jų interesas dvasiai buvo stipriai sumaišytas su jų ambicijomis turėti laikiną valdžią.“
„Naujieji matantieji nutraukė visa tai. Jie pastatė į pirmą planą surinkimo taško paslankumą. Jie pastebėjo, kad kai tik šis taškas pajuda, slaptumo idėja tampa kvailyste, todėl kad energijos karalystėje nėra aiškių ribų tarp sąmoningų butybių. To pasekoje tai turėjo jiems didelę reikšmę, kad atsisakytų nuo spekuliacijų ir išskirtų praktinę kelio pusę.“
„Bet labai greitai jie susidūrė su karčia realybe, paprasti žmonės nesuprato jų. Priešingai – jie bijojo jų ir stengėsi sunaikinti visur, kur tik jie juos matė. Naujųjų matančiųjų uždarumas buvo įtakotas strategijos, o ne viršenybės jausmo kaip pas jų pirmtakus. Jie buvo priversti gyventi nuolatinio persekiojimo sąlygomis ir jie buvo priversti gintis.“
„Tai – istorijos ironija, kad nepaisant skirtingų jų motyvų, laikui bėgant, naujųjų matančiųjų strategija privedė juos prie to pačio rezultato, kaip ir senuosius puikybė. Po uždarumo šimtmečių visa jų energija buvo sunaudota tam, kad paslėpti žinias, ir daugelis baigė tuo, kad užmiršo tai, ką jie saugo.“
„Dabar mūsų laiko modalumas greitai keičiasi. To rezultate taipogi keičiasi ir tai, kas atrodė nepakeičiama – žinių perdavimo būdas. Šiais laikais nagvaliai priversti ieškoti naujų kelių energijai, net jeigu tai reikštų labiausiai įsišaknijusių papročių suardymą.“
„Kodėl įvyko šis pokytis?“
„Kadangi aplinkybės aplenkė tradicijas, toliau laikyti žinias slaptai nėra gyvybiškai svarbu. Yra tokių, kurie gali jus kritikuoti dėl magijos, bet šiandien niekas neužmušinėja dėl šios priežasties. Todėl užsitęsusi žinių dalių slėpimo praktika tapo katastrofa visam magijos tikslui. Nes kai slėpimasis nebūtinas, tolesnis jo naudojimas tampa maitinimo šaltiniu įsikšaknijusiam susireikšminimo jausmui. “
„Mano kaip nagvalio pirmas veiksmas – padaryti galą mano pirmtakų uždarumui sudeginant paslaptis. Tikrų karių pasirinkimas – laisvė. Šiandien mes galime kalbėti tai, ką norime ir pastatyti, tuos kurie mūsų klauso, į padėtį, kurioje jie priima tai arba palieka tai. Tai sukėlė neįprastą pasekmę, kuria naudotis negalėjo nagvaliai pirmtakai: apmokymo populiarizaciją.“
„Populiarizacija – mūsų saugumo vožtuvas. Jūs galite apgauti žmogaus protą, todėl kad galų gale protas nėra tai kas jam pilnai priklauso. Bet jūs negalite supainioti švytinčios masės šimto ar tūkstančio ketinimų, kurie bendrai susikoncentravę ties laisvės tikslu.“
„Masė – energija, o energija leidžia laužyti dėmesio sąstingį. Stebėdamas kolektyvinę maginių pasų praktiką, tapau realaus energijos pasireiškimo visame pasaulyje liudininku, kažko tokio, kas man pirmą kart leido patikėti mano užduoties įvykdymu. Mano draugės ir aš buvome tuo taip sujaudinti, kad neturėjome žodžių, tam apsakyti. “
Maginės pasos
Daugelio metų bėgyje Karlosas mokė mažas grupeles tam tikrų judesių, kuriuos jis vadino „maginėmis pasomis“. Jo teigimu, jie buvo tinkami norint išvengti energijos sąstingio ir „burbulų“ susidarymo. Tarp jų buvo „būgno garsas“, žaizda nuo strėlės kairei ir dešinei pusei“, „dinamo“ ir kai kurie kiti.
Jis pasakė, kad don Chuanas atlikdavo juos bet kokiu metu ir bet kokioje vietoje. Dažniausiai jis darydavo juos po sunkaus darbo arba kada ilgai būdavo vienoje padėtyje.
Šis klausimas labai mane domino, nes aš ir pats praktikavau kaikuriuos rytų pratimus ir turėjau didelį potraukį fiziniams pratimams. Todėl pirmai galimybei pasitaikius aš jo paklausiau, kur jis sužinojo apie magines pasas.
Jis atsakė:
„Jos – senųjų matančiųjų palikimas“.
Tais laikais jų nerodė viešai. Bet palaipsniuj uždarumas buvo susilpnintas ir didelės grupės žmonių pradėjo jas praktikuoti. Dėl populiarizacijos Karlosas pradėjo keisti pasų formą, darydamas jas sudėtingesnes ir skirstydamas jas į kategorijas. Jis baigė jų formavimą duodamas joms pavadinimą paimtą iš architektūros – Tensegrity. Jis pasakė mums, kad tai buvo dviejų terminų kombinacija: įtampos ir vientisumo.
Iš pat pradžių atsirado užgautų žmonių, kurie nesistengė įvertinti šių pratimų praktinės naudos, o pradėjo kalbėti apie tai, kad nagvalis pats jas sugalvojo.
Kai aš jam išsakiau savo susirūpinimą šiuo klausimu, jis buvo ryžtingas:
„Tensegrity – mano ketinimas! Nagvalis turi galią ir tai yra mano dovana pasauliui.“
„Don Chuanas ir jo kariai mokė savo mokinius daugelio specialių judesių, kurie pripildydavo mus energijos ir gerovės būsenos, bei padėjo mums nusimesti svetimo proto pančius. Mano užduotis buvo truputi pakeisti juos – išimti iš jų tai kas skirta konkrečiam asmeniui ir pritaikyti jas dideliam žmonių skaičiui, tam kad jos būtų naudingos kitoms praktikuojančių grupėms. “
Jis papasakojo man, kad metodas, kurį jis pasirinko pačioje pradžioje apmokyti maginių pasų mažas grupeles, buvo tam tikra prasme nesėkmingas, kadangi tų, kas apsispręsdavo praktikuoti jas, buvo per mažai kad sukaupti pakankamą „energijos masę.“ Todėl šioje naujoje stadijoje jis sukūrė sistemą galinčią paveikti daugelio žmonių sąmonę.
„Mano draugės ir aš prakirtome didžiules duris energijai. Šis plyšys toks didelis, kad nebus uždarytas amžių bėgyje, ir tie kas artinasi prie jo, kad pažiūrėti į jį, bus praryti kito pasaulio. Tensegrity pagalba aš stengiuosi apmokyti susidomėjusius taip, kad jie atlaikytų šį perėjimą. Tie gi, kurie neturi pakankamai disciplinos – žus ketinime.“
„Mokymo populiarinimo planas – trylikos metų praktikos ir eksperimento rezultatas. Kaip žmogus ir Nagvalis aš padariau viską ką galėjau dėl to, kad jis veiktų. Nes aš žinau, kad surinkta daugelio karių masė gali iššaukti mūsų laiko modalumo supurtymą.“
Paveldimosios linijos pabaiga
Skirtingais atvejais Karlosas tvirtino, kad Dono Chuano Matuso paveldimoji linija baigiasi juo. Bet kada aš panorau sužinoti ką nors dar apie tai, jis patikino, kad kol kas jis negali atskleisti kitų detalių.
„Aš negaliu tiksliai žinoti, koks bus jėgos ketinimas. Kas aš toks, kad nustatinėčiau ką nors panašaus? Aš žinau, kad tradicinė paveldimosios linijos forma, kuriai aš priklausau, užsibaigs kartu su manimi, bet tęsis ar ne nauja forma ateityje – spręndžia aukštesnė jėga“.
Jis man pasakė, kad praleido ilgus metus laukdamas nepertraukiamumo ženklų – konkrečiai, žmogaus, kuris turėtų tinkamas energetines charakteristikas būti nauju nagvaliu, bet šie ženklai nepasirodė.
To pasekoje, jis nuspręndė veikti nepriekaištingai – taip, lyg jis būtų paskutinis nagvalis žemėje. Iš to kyla visas jo pasiryžimas papasakoti apie viską.
„Pasakykite, kad aš suklydau!- pasakė jis man. – Aš atsisakysiu visko ką aš dariau.“
Susikrimtęs aš jo paklausiau, ar tai reiškia, kad su juo baigiasi žinių perdavimas.
Jis atsakė:
„Ne. Mano paskirtis yra uždaryti liniją, ir tik tai. Aš įsitikinęs, kad dvasia suras būdą judėti į priekį, todėl kad žinojimo tekmė negali sustoti.“
„Paveldimų magų linijų išnykimas arba naujų atsiradimas – pastovūs incidentai energijos bangavime. Aš žinau kelias karių partijas, gyvenančias dabartyje, kurios ruošiasi baigiamąjam šuoliui, ir aš taip pat galiu numatyti naujo ciklo pradžią, atnaujintų kultūrinių paradigmų perdavimą ateinančiam tūkstanmečiui.“
Kelio Evoliucija
Šį rytą Karlosas paprašė manęs kruopščiai atrinkti savo klausimus, todėl kad pas jį buvo mažai laiko pakalbėti su manimi, prieš išskrendant jo lėktuvui.
Aš pasakiau, kad jo knygose skaičiau apie karių ciklus, kuriuos jis vadino senaisias ir naujaisiais matančiaisiais, bet aš negaliu suprasti skirtumo tarp jų.
Jis atsakė, kad aš išrinkau gerą temą pokalbiui, nes būtina suprasti, kad pagrindinis skirtumas buvo tame, kad siekta išvengti klaidų padarytų senųjų.
Jis paaiškino, kad kaip ir viskas šioje visatoje, magų kelias evoliucinis. Dėl šios priežasties nagvalis visada priverstas prieiti prie apmokymo nauju būdu. Šios strategijos pasekmėje, nagvalizmas, kaip tikslinė praktikų sistema, dalinamas į kastas arba ciklus.
„Nuo to laiko kai prasidėjo žmogaus nuotykiai ieškant dvasios, ir iki šių laikų, buvo mažų mažiausia trys magų ciklai: pirmieji matantieji, senieji matantieji ir naujieji. Pirmieji magai gyveno prieš daugelį tukstantmečių ir labai skyrėsi nuo mūsų. Šiandien mes vos besuprantame jų pasaulėžiūrą, bet mes žinome, kad jie išgyveno tokiomis sunkiomis sąlygomis, kokiose bet kuris iš mūsų žūtų.“
„Senieji matantieji buvo to pirmojo ciklo ištobulinimas. Jie prisitaikė prie Amerikos sąlygų ir sugebėjo sukurti čia realias civilizacijas. Narsūs žmonės, kurie naudojo ketinimą, mums nepasiekiamame lygyje. Jie buvo apgirtę nuo jėgos. Jie galėjo perkelti gigantiškus akmenis, skraidyti ir savo noru pasiversti bet kuo. Jie gyveno su neorganinėmis būtybėmis ir sukūrė kultūrą jų matavimuose, pilną neįtikėtinų istorijų. “
„Legendos pasakoja apie jų pasiekimus. Tie magai – mūsų mitologijos herojai. Jie ieškojo kaip išgyventi bet kokia kaina, ir jie tai gavo!“
„Senieji pradėjo perkelinėti savo surinkimo taškus su jėgos augalų pagalba. Po to jų neorganiniai mokytojai pasakė jiems, kaip daryti įvairius dalykus. Jie buvo suinteresuoti tiktai tuo, kaip suprasti kas yra šis pasaulis. Šis susidomėjimas privedė juos prie to, kad jie išrado pačius ekstraordinarius suvokimo tyrinėjimo metodus.“
“Bet negalvok, kad senieji buvo tik veiksmo žmonės. Jie taip pat buvo didieji mąstytojai, kurie išvystė suvokimo meną iki žmogaus dėmesio ribų. Palyginus su jais, mes – gyvuliai. Šiandienos žmogus nesidomi priežastimi, kodėl jis gyvena, būtent todėl jis neieško pasaulių, kuriuose jis neegzistuoja. Mes galime daug ko pasimokyti iš tų pirmtakų, kurie rado kelią iš aklavietės, į kurią mes dabar papuolėme.”
„Kokią aklavietę tu turi omenyje? “
„Mūsų objektų pasaulio vaizdinį. Toks matymas buvo labai naudingas, bet tuo pačiu metu, jis – blogiausia iš mūsų bėdų. Šiuolaikinio žmogaus interesai, tokie pat kaip ir pas plėšrų gyvūną: išnaudoti, valdyti, sunaikinti. Šį gyvūną prisijaukinome patys, begyvendami materialaus inventoriaus apsuptyje. Kadangi kiekvienas objektas, kurį naudojame turi ilgą istoriją, šiuolaikinis žmogus gyvena pasimetęs savo kūrinio viduje.“
„Iš kitos pusės, senųjų interesas buvo begalybės ir žmogaus, kuris numirs, santykis. Jie nebuvo pamiršę fakto, kad mes tik keliautojai, kurie sustojo stotelėje.“
Aš jo paklausiau, kodėl atėjo laikas, kai senųjų ciklas buvo pakeistas naujųjų ciklu, jei senųjų pasaulio matymas buvo teisingas.
Jis man atsakė, kad matymas tai dar ne nepriekaištingumo garantas.
„Senieji nesugebėjo nuo savo praktikų atskirti didelės dozės asmeninio susireikšminimo. Kadangi jie mėgaudavosi valdžia, jie niekada nesugebėjo aiškiai susikoncentruoti į pilnos laisvės siekimą. Nežiūrint į tai, kad jie buvo nepralenkiami matantieji, jiems buvo neįmanoma numatyti, kad jų pasaulio tyrinėjimo entuziazmas baigsis įsipareigojimų, iš kurių jie nebesugebės išsilaisvinti, prisiėmimu.“
„Dauguma šiuolaikinių magų – senųjų matančiųjų palikuonys. Ignoruodami kario principus, jie nuvertino žinias. Jie pavirto į pasakotojus, žolininkus, žiniuonius ir šokėjus, jie prarado surinkimo taško kontrolę. Daugeliu atvejų jie netgi neprisimena, kad šis taškas egzistuoja.“
„Naujieji matantieji pabandė sustabdyti visa tai. Jie savo reikmėms naudojo senųjų matymą ir buvo labiau išmintingi bei harmoningi. Jie kultyvavo nepalenkiamą ketinimą ir atkreipė savo dėmesį į kario kelią. Tokiu būdu jie pakeitė globalujį praktikų ketinimą. Užbaigus savo energijos formavimą, kai kuriems iš jų pavyko nukreipti dėmesį į aukštesnį tikslą, nei antrojo dėmesio nuotykiai, ir pagalvoti apie galimybę būti laisviems.“
„Matymo dėka naujieji atrado kai ką baisaus: senųjų entuziazmas buvo maistas kai kuriems sąmoningiems gyviams – energijos čiulpikams. Iš pradžių kontraktas tarp šių padarų ir žmonių atrodė labai geras – mes duodam dalį savo energijos, o jie mus apdovanoja nauju instrumentu: protu. Bet laikui bėgant paaiškėjo, kad kontraktas buvo apgavystė. Protas geras tik tam, kad inventorizuoti daiktus, bet ne tam, kad juos suprasti. Be to jis turi šalutinį poveikį (kurį matantieji mato kaip membraną, kuri apsupa mūsų švytėjimą) - asmeninį susireikšminimą.“
„Naujiesiems matantiesiems tai buvo nepakenčiama, vien todėl kad jie galvojo apie tikslą, kurio senieji matantieji sau nebuvo nustatę: galimybę susilieti su visata tiesiogiai, nesinaudojant neorganinių būtybių pagalba.“
„Naujieji matantieji buvo pragmatiški magai, aistringi tikrintojai. Jų noras ištrinti iš savo praktikų visus ego likučius padarė juos nepatikliais žmonėmis. Jų metodas buvo pašalinimas visko, kas tiesiogiai neatitiko jų absoliučios laisvės tikslo. To rezultatas buvo tai, kad jie galėjo sujungti savo ketinimą su pačiu ketinimu, tapdami vieningi su juo. Nelaimei, tas metodas privertė juos paaukoti didelę dalį žinių.“
„Jų ketinimas buvo toks aršus, kad pavertė juos uždarais. Jie pripildė savo mokymą paslapčių. Kadangi socialiniai santykiai nebuvo svarbūs jų tikslams, jie izoliavosi nuo visuomenės, sukurdami savo pačių mažas grupeles. Beveik visi jie išėjo į kalnus, miškus arba dykumas, kur jie ir dabar tebegyvena, įgaudami etnines charakteristikas. Aišku tai nepadėjo jiems tobulinti sėlinimo (stalkingo) meno, ir galų gale baigėsi tuo, kad jų laisvės paieška tapo retoriniu tikslu.“
Naujosios eros matantieji
Senieji ir naujieji matantieji yra to pačio iššūkio dvi kraštutinės pozicijos, kurios buvo priimtos atsižvelgiant į istorines aplinkybes. Bet šiandieną laikai pasikeitė.
Pagal erelio užmaščias, mažų mažiausiai viena iš naujųjų matančiųjų paveldimųjų linijų sugebėjo peržiūrėti savo užduotį. Paskutiniai 27 mano linijos nagvaliai bandė sugražinti bebaimę senųjų dvasią, tuo pačiu išlaikant naujųjų tikslus. Tokiu būdu mes galime surinkti pakankamai energijos pabandyti sukurti naują ir labiau subalansuotą mokymo adaptaciją.
“Pagal Doną Chuaną šiais laikais energijoje vyksta dideli pokyčiai, kurie neišvengiamai iššauks naujo karių ciklo pasirodymą. Kad atskirti juos nuo pirmtakų, aš juos pavadinau šiuolaikiniais matančiaisiais arba naujosios eros matančiaisiais.”
Prieš pratęsiant pasakojimą Karlosas paaiškino man, kad jo naujosios eros terminas nesusijęs su jokiu šiuolaikiniu mistiniu judėjimu, tai greičiau senovės meksikos tikėjimo į istorinius ciklus tąsa.
Aš paklausiau jo, kodėl jis nieko apie tai neužsiminė savo knygose.
Jis man atsakė:
“Mano knygos aprašo mano apmokymo stadiją, liečiančią mano benefaktorių ir jo bendražygius. Nors jie suprato naują ciklą kaip strateginę būtinybę, bet tai nebuvo jų gyvenimiškos patirties dalimi. Jie realizavo savo pačių sprendimus, kada spręndė ir vykdė žinių populiarizaciją, kokią ją nusako naujųjų matančiųjų taisyklė. Bet jie leido man naudoti mano paties kriterijus ieškant atitinkamų terminų, kad aprašyti tai kas vyko.”
“Kokiu momentu šie matantieji pradėjo atsirasti?”
“Jie tik pradeda atsirasti.”
“Viskas prasidėjo nuo Meksikos užkariavimo. Naujieji matantieji laikė šiuos pokyčius ženklu, ir jie suprato, kad reikia peržiūrėti tradiciją. Nors vargu ar būtų kas nors stipriai pasikeitę, jei ne būtybės pasirodymas mūsų paveldimojoje linijoje, kurią mes vadiname “metusiu iššūkį mirčiai.” Jis sugražino naujiesiems matantiesiems nuotykių jausmą ir nežinomybės žavesį. Kontaktas su šiuo asmeniu buvo lemtingas mums. ”
Su nekantrumu aš jo paprašiau papasakoti apie metusį iššūkį mirčiai, vieną iš nepapraščiausių ir nesuprantamiausių personažų jo knygose.
Jis man atsakė:
“Metęs iššūkį mirčiai – aukščiausio sąmoningumo asmuo. Jis gimė kažkur prieš dešimt tūkstančių metų. Bet fiziškai pasirodė mūsų paveldimojoje linijoje nagvalio Sebastiano laikais – 1723 metais.”
“Metęs iššūkį mirčiai – žmogus?”
“Jis buvo žmogus tais senais laikais, kada buvo gyvas žinių alkis, o žmogus buvo persisunkęs meile žemei. Jis tipinis tų laikų mentaliteto pavyzdys. Jeigu tu kalbėtum su juo, pastebėtum, kad mes turime tokį pat ilgesį draugiškiems ryšiams ir interesą plėsti savo sąmoningumą. Bet tu taip pat pamatytum ir keistų dalykų. Jis gyvena kitokioje pasaulėžiūroje. Jo “aš” suvokimas smarkiai skiriasi nuo mūsų, todėl kad jo “aš” apima labai platų jausmų diapazoną. Jis neturi lyties, amžiaus, tautybės ar tam tikros kalbos. Jis neturi nei draugų, nei giminaičių, ir dar blogiau jis neturi panašių į save. Jis vaikšto pasauliu kaip vaiduoklis ir didžiąją savo laiko dalį jis randasi kažkokioje gilioje sapnavimo nišoje.”
“Jo įnašas į mūsų paveldimąją liniją, tiek techninėmis, tiek ir teorinėmis žiniomis, buvo monumentalus. Tas karys žinojo visas senųjų praktikas ir dar daugiau! Mes galime sakyti, kad su jo pasirodymu atsirado naujųjų matančiųjų ciklas.”
“Antru ženklu, kuris parodė, kad artinasi pokyčių laikas, buvo nagvalio Luchano atsiradimas paveldimojoje linijoje. Kaip Jūs jau žinote, Luchanas buvo kinietis. Nepaisant to, kad jis gavo savo šalyje aukštą išsilavinimą, dėl savo nuotykių ieškančio charakterio jis tapo jūrininku ir keliaudamas po visą planetą jis vedė padriką gyvenimo būdą, kol vieną dieną likimas atvedė jį į jėgos kelią.”
“Jaunasis Luchanas išsilaipino Verakruzo uoste ir vaikštinėjo ieškodamas pramogų. Tuomet jis pakliuvo į pavojingą incidentą, kai svirduliuodamas išėjo pro baro duris ir susidūrė galvomis su nagvaliu Santiestebanu, kuris nesuspėjo sureaguoti. Toks atsitikimas yra nebūdingas mago gyvenime, todėl buvo suprastas kaip jėgos ženklas.”
“Tu gali įsivaizduoti naujųjų matančiųjų sutrikimą! Dvasia kalbėjo kuo aiškiausiai ir įsakė, paslaptis saugomas daugelio karių kartų, perduoti į rankas visiškam nepažįstamąjam. Tokiu būdu Luchanas buvo priimtas kaip naujas Nagvalis, o jo kovos menų žinios tapo paveldimosios linijos palikimu.”
“Bet šių ženklų patvirtinimas pasirodė tik po dviejų šimtmečių, kada kitas nagvalis, kurio švytinčioji konfiguracija nebuvo įprasta, papuolė į senojo Chuano Matuso keistas rankas. Nei jis, nei aš tuo metu to nežinojome, bet naujųjų matančiųjų žinios buvo užanspauduotos.”
Intelektualinis pasiruošimas
Viename iš paskutiniųjų pokalbių, kuriuos mes turėjome, Karlosas charakterizavo šių laikų matančiuosius kaip karius, kurie išsiskiria savo atvirumu. Jie nekenčia slapto bendravimo, kuris tradiciškai būdingas magams; ir jie atsisakė visų doktrinų, kurios nėra skaidrios kaip stiklas, ir kurių neįmanoma tiesiogiai patikrinti.
„Kita ypatybė, kuri daro juos skirtingus nuo savo protėvių, yra ta, kad jie visi kartu vadovaujasi laisvės siekiu. Senieji matantieji galvojo apie laisvę kaip apie teorinį tikslą, kaip apie kažką, kas yra už jų konkrečių galimybių ribų. Kiti, naujieji matantieji laisvę suvokė kaip išskirtinai individualią užduotį. Šių laikų matantiesiems, atvirkščiai, - būti laisvu, yra kolektyvinis grupės tikslas, bei jų veiksmų esmė ir priežastis egzistuoti. “
„Šiuolaikiniai kariai – nepalenkiamai atsidavę viens kitam. Jie paaukotų savo individualius interesus, dėl naudos grupei. Jų įsipareigojimas jėgai verčia juos nuolat mesti iššūkį, bet neprarasti budrumo, o jų kario priesaika grindžiama tikslu visiems kartu pasiekti trečiajį dėmesį. Kaip niekad anksčiau, būdami taip arti laisvės, šie kariai daug daugiau nepriklausomi ir savarankiški nei jų pirmtakai.“
„Bet geriausia juose – jų sugebėjimas peržiūrėti. Šiais laikais žinių ieškotojai priversti tyrinėti viską kas buvo pasakyta praeityje, atidžiai derinant tradicines žinias prie šių dienų realijų taip, kad kario kelias būtų tikrai suprantamas žmonėms.“
„Tam kad kaprizai neįtakotų peržiūrėjimo rezultatų, naudojamas matymas. Švytinčios pasaulio energijos matymas leidžia mums rinktis, be klaidos galimybės, pačius tinkamiausius simbolius idėjų perdavimui.“
„Mano kaip nagualio užduoties dalis yra specifikacijos atnaujinimas. Žodžiai išsitrina. Pats Don Chuanas naudojo terminus, kurie mano manymu buvo archaiški, todėl kad jie susiję su senovės Meksika, o ne su šiuolaikiniu pasauliu. Bet dėl laiko trūkumo aš šiam klausimui neskyriau pakankamai dėmesio. Šią užduotį aš palieku tiems, kas nori ją priimti.“
„Žinios, atskleistos mano knygoje, laužo nagualizmo kursą dviejose vietose. Priėjau išvados, kad reikia akcentuoti sveiko proto ir nuolankumo paiešką, bei grupinius metodus, siekiant sulaužyti uždarumo pančius ir parodyti magines pasas atvirai.“
„Šiuolaikinių matančiųjų tikslas šiandieną, kaip niekad ankščiau,- absoliuti laisvė, bet kad ją pasiekti reikia naudoti subtilią strategiją. Tai jokiu būdu ne visuomenės apmokymas, kuri nustojo persekioti magus. Mūsų užduotis dabar – ieškoti naujų sričių panaudoti mūsų potencialioms galimybėms.“
„Pagal Doną Chuaną geriausia iš minėtųjų sričių, kuri garantuoja, kad strategijos populiarizacija ir adaptacija veiks teisingai yra intelektas. Neišmanymas daugiau nebepageidautinas, laukinių magų laikai jau praėjo. Senosios gvardijos magai buvo užblokuoti savo tradicijose ir prarado savo bilietą į amžinybę. Mes nenorim to paties ir mums.“
„Todėl pagrindinė taisyklė naujosios eros matantiesiems ir jų skiriamasis bruožas yra pasiruošimas. Jie turi būti pasiruošę ne tik magijos menuose, bet taip pat privalo išsiugdyti savo protą, kad suprastų ir žinotų viską. Intelektas šiandieną – tolteko papuošalas, lygiai taip pat, kaip senovėje juo buvo polinkis į ritualus.“
„Don Chuanas kalbėjo, kad kiekvienas naujojo ciklo karys privalo turėti, mažų mažiausia, universitetinį išsilavinimą.
Nagualio užduotis
„Ar Jūs galėtumėte papasakoti man, kokią užduotį Jums paskyrė Chuanas Matusas?“
Karlosas nustebęs pasižiūrėjo į mane.
Paprastai jis slėpė savo atsakymus tarp žodžių, arba jis duodavo juos palaipsniui, bekalbant su juo. Bet šį kartą jis pakeitė taktiką.
Jis pasakė man, kad mano klausimas toks ekstraordinarus, kad jis neturi kito pasirinkimo, kaip panaudoti jį kaip ženklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakymas jam buvo patikėtas asmeniškai, tai jis gali jį perduoti man tiktai atitinkamoje vietoje. Jis pasiūlė man susitikti ateinančią dieną „Takubos“ kavinėje, viename iš Dono Cuano mėgstamiausių restoranų.
Po pusryčių jis man iškilmingu tonu pasakė, kad aš privalau sustabdyti vidinį dialogą, nes mes aplankysime šventą vietą, kurioje buvo palaidotas žymus senovės karys. Jis pridūrė, kad diena šiam reikalui idealiai tinka, nes nuo pat aušros virš miesto kaba tamsus rūkas.
„Ir kadangi viskas pranašauja kataklizmą, šiandieną mūsų ženklai ateis iš kairės pusės.“
Iš pradžių aš buvau dėkingas už jo pastangas padėti man. Bet, mums judant link centrinės Meksiko aikštės „Zokalo“, aš pradėjau vis labiau ir labiau jaudintis.
Mes įžengėme pro mažas ir gražias Meksiko katedros šonines duris ir patekome į gigantišką pagrindinę salę. Karlosas iš karto priėjo prie baseinėlio su švestu vandeniu, suvilgdė savo pirštus ir persižegnojo. Mano dėmesį patraukė jo judesių laisvumas, lyg praeityje jis būtų pastoviai dalyvavęs mišiose.
Pastebėjęs mano susidomėjimą, jis paaiškino man, kad karys privalo gerbti visus susitarimus, ypač tokių institucijų kaip katalikų bažnyčia, kuri per šimtmečius šventai tarnavo magams.
Mes atsisėdome ant centrinės salės suoliuko ir kurį laiką sėdėjome tylėdami. Atmosfera buvo labai rami, o šią valandą žmonių buvo labai mažai. Aš pastebėjau, kad jis sėdi labai tiesiai, o jo akys, nei atmerktos, nei užmerktos, atrodė klaidžioja centrinio altoriaus meniškų papuošalų raizgalynėje.
Lengvas žvakių aromatas atsklisdavo iki mūsų suolo, kaip ir vaikiškų balsų garsas, kurie repetavo chore; arba, galimas daiktas, tai buvo magnetofono įrašas.
Palaipsniui aš nugrimzdau į save ir praradau suvokimą kas vyksta aplink. Jo balsas išgąsdino mane:
„Užduotis, kurią man patikėjo mano mokytojas, ir mano kaip nagualio misija ateinančiai epochai yra žemės surinkimo taško perkėlimas.“
Aš laukiau bet ko, tik ne tokio globalaus dalyko. Keletą sekundžių mano protas nereagavo; tiesiog aš neturėjau nė menkiausio supratimo apie ką kalba Karlosas. Bet staiga užduoties baisingumas sukrėtė mano protą ir aš pastebėjau, kad galvoju, jog Karlosas arba išprotėjo, arba kalba su manimi apie tai, apie ką aš neturiu nė menkiausio supratimo.
Jis, rodės, žinojo apie mano mintis, ir kad sustiprintų mano sumišimą, jis truputi palingavo galva ir sušnibždėjo:
„Tai – toks kelias. Reikia būti bepročiu, kad leistis būti įtraukiamam į šį kelią, ir dar didesniu bepročiu, kad tikėti tokios užduoties įmanomumu.“
Aš paklausiau jo, kaip tai įmanoma, jog žmogus galvotų apie panašų žygdarbį.
Jis atsakė:
„Lygiai taip, kaip kitas pasaulis turi savo mobilų vienetą – neorganines būtybes, žemė taip pat jį turi – mus. Mes – žemės vaikai. Pakankamo kiekio karių surinkimo taškų judėjimas gali pakeisti laiko modalumą, ir visa tai yra užduotis, prie kurios aš dabar dirbu.“
Jis man paaiškino, kad žemės surinkimo taško pozicija daug kartų keitėsi praeityje ir darys tai ateityje. Praėję kartai rutuliojosi ilgai trunkančiu keliu vedančiu link proto srities.
„Ir tai nuostabu, nes vos tik tai bus pasiekta, žmonija turės galimybę judėti į kitą pusę – į suvokimą. Ateities karių iššūkiu bus viso to palaikymas tam tikrą laiko tarpą, kad tai taptų nuolatine planetos pozicija – nauju centru, į kurį mes galėsime kreiptis bet kokiu momentu su absoliučiu natūralumu.“
„Žemės dėmesio perfokusavimas – daugelio nagualių kartų vieningų veiksmų rezultatas. Naujieji matantieji sumanė tai kaip galimybę ir atrado kad tai buvo Taisyklės dalis. Jie patikrino tai savo patirtimi ir nustatė, kad atakos momentas jau atėjo.“
„Kokie bus šio judėjimo rezultatai?“
Perkelti planetos fiksaciją – vienintelė išeitis iš dramatiškos vergovės būsenos, kurioje mes atsidūrėme. Mūsų civilizacija neturi ateities, nes mes izoliuoti atokioje kosmoso vietoje. Jeigu mes neišmoksime keliauti suvokimo plotais, pateksime į tokias nusivylimo ir nevilties būsenas, kad žmonija susinaikins. Mūsų dabarties pasirinkimas – kario kelias arba išnykimas.“
„Kita vertus, aš nežinau visų mano užduoties pasekmių. Žemės surinkimo taškas yra labai didelis ir turi didelę inerciją. Mano misija yra tik dagčio pritvirtinimas, bet ateis laikas sukrauti didelį laužą. Faktiškai, ši užduotis yra ne tik mano, bet ir visų matančiųjų, kurie privalo pasirodyti, tikslas.“
„Surinkimo taško žinojimas – negirdėta dovana, kurią dvasia padovanojo šiuolaikiniam žmogui, ir tai – katalizatorius šių laikų modalumo pokyčiui. Tai – ne utopija, o reali galimybė, kuri laukia ten, už kampo.“
„Aš nenoriu spėlioti kokias galimybes aš turiu sėkmingai įvykdyti savo užduotį, bet aš nesitraukiu, nes tai viskas, ką aš galiu padaryti. Asmeniškai aš neturiu abejonių. Aš tikiu, kad mūsų ateitis bus šviesi, nes ateitis priklauso suvokimui, o magams tai reiškia priklausyti nagualizmui.“[/TD]
[/TR]
[/TABLE][/TD]
[/TR]
[/TABLE][/TD]
[TD]
[/TD][/TR]
[/TABLE]
[TABLE]
[TR]
[TD]
[/TD][TD]
[/TD][TD]
[/TD][/TR]
[/TABLE]