09-23-2023, 02:58 PM
[attachment=0]
Vipasana dėl savo giluminio esmingumo yra meditacija, per kurią pasaulyje prašvito daugiau žmonių negu per kurią kitą. Kitos meditacijos turi tą patį esmingumą, bet kitomis formomis; jose yra pridėta kažkas neesminio. Bet vipasana yra gryna esmė. Jūs nieko negalite iš jos išmesti ir nieko negalite prie jos pridėti, kad pagerintumėte.
Vipasana yra toks paprastas dalykas, kad ją gali daryti net mažas vaikas. Iš tikrųjų mažas vaikas gali daryti ją geriau negu jūs, nes jis nėra užpildytas proto šlamšto, jis yra švarus ir nekaltas.
Vipasana gali būti daroma trimis būdais - jūs galite pasirinkti, kuris jums tinka geriausiai.
Svarbiausia yra sąmoningumas, su kuriuo veikiate protą, kūną, širdį. Vaikščiodami jūs turėtumėte vaikščioti sąmoningai. Judindami ranką, jūs turėtumėte judinti ją sąmoningai, aiškiai žinodami, kad judinate ranką. Galite ją judinti nesąmoningai, lyg mechaninį daiktą… jūs galite eiti į rytinį pasivaikščiojimą, jūs galite toliau vaikščioti neįsisąmonindami savo žingsniavimo.
Juskite kojų judesius. Valgydami įsisąmoninkite judesius, kurie reikalingi valgant. Prausdamiesi po dušu, įsisąmoninkite vėsumą, kuris užlieja jus, vanduo krinta ant jūsų, ir didžiulis džiaugsmas iš to - būkite tik budrūs. Tai neturėtų vykti nesąmoningai.
Tas pats yra ir su protu. Kokios mintys bepraeitų jūsų proto ekrane, tiesiog stebėkite. Kokios emocijos bepraeitų jūsų širdies ekrane, tiesiog likite liudytojas - neįsitraukite, neidentifikuokitės, nevertinkite, kas yra gerai, kas blogai, tai ne jūsų meditacijos dalis.
Antra kvėpavimo forma yra kvėpavimo įsisąmoninimas. Kai oras įeina, jūsų pilvas pradeda kilti, ir kai oras išeina, jūsų pilvas vėl pradeda nusileisti. Antras metodas yra pilvo įsisąmoninimas: jo kilimas ir nusileidimas. Įsisąmoninkite tiesiog kylantį ir nusileidžiantį pilvą… pilvas yra labai arti gyvenimo šaltinio, nes vaikas sujungtas su motinos gyvybe per bambą. Už bambos yra gyvybės šaltinis. Kai pilvas kyla, dėl gyvenimo energijos su kiekvienu įkvėpimu gyvybės šaltinis jį pakelia ir nuleidžia. Tai taip pat nesunku ir galbūt netgi lengviau, nes tai paprastas metodas.
Pradžioje jūs turite įsisąmoninti kūną, jūs turite įsisąmoninti protą ir emocijas, nuotaikas. Taigi joje yra trys fazės. Antra nuostata yra paprasta: tiesiog kylantis ir nusileidžiantis pilvas. Rezultatas tas pats. Kai jūs įsisąmoninate pilvą, protas nutyla, širdis nutyla, nuotaikos dingsta.
Trečias yra įkvėpimo įsisąmoninimas, kai oras įeina per jūsų šnerves. Juskite jį ties šia riba - priešingame pilvo poliuje - juskite jį nosyje. Oras suteikia jūsų šnervėms tam tikrą vėsumą. Po to oras išeina… įkvepiama, iškvepiama.
Tai irgi įmanoma. Tai lengviau vyrams negu moterims. Moterys yra atidesnės pilvui. Dauguma vyrų net nekvėpuoja giliai iki pilvo. Jų krūtinė pakyla ir nusileidžia, kadangi pasaulyje vyrauja klaidingas atletiškumo supratimas. Iš tikrųjų jis suteikia kūnui gražesnę formą, jei jūsų krūtinė yra aukšta, o pilvas beveik neegzistuoja.
Vyras pasirinko tik kvėpavimą krūtine, taigi krūtinė tama vis didesnė ir didesnė, o pilvas susitraukia. Taip jis atrodo sau atletiškesnis.
Visame pasaulyje, išskyrus Japoniją, visi atletai ir atletų mokytojai pabrėžia plaučių užpildymą išpučiant krūtinę ir įtraukiant pilvą. Liūto idealas yra didžiulė krūtine ir labai mažas pilvas. Taigi būkite panašūs į liūtą; tai tapo atletinės gimnastikos ir žmonių, kurie dirba su kūnu, taisykle.
Vienintelė išimtis yra Japonija, kurioje nesirūpinama, kad krūtinė būtų plati, o pilvas įtrauktas. Kad įtrauktum pilvą, reikalinga tam tikra disciplina, tai nenatūralu. Japonija pasirinko natūralų būdą, todėl nustebsite pamatę japonišką Budos statulą. Dėl to jūs nedelsdami galite atskirti, ar statula yra indiška, ar japoniška. Indijos Gautama Budos statulos yra su labai atletišku kūnu, pilvas yra labai mažas, o krūtinė labai plati. Japoniška Budos statula yra visiškai kitokia; jo krūtinė beveik rami, nes jis kvėpuoja iš pilvo, o jo pilvas yra didesnis. Tai neatrodo labai gražiai - nes vyraujantis pasaulyje idealas yra toks senas, bet kvėpavimas iš pilvo yra natūralesnis, labiau atpalaiduojantis.
Kai jūs miegate naktį, atsitinka, kad nekvėpuojate krūtine, jūs kvėpuojate iš pilvo. Štai kodėl naktį būna toks atpalaiduojantis potyris. Po miego rytą jūs jaučiatės atgijęs, jaunas, nes visą naktį kvėpavote natūraliai… jūs buvote Japonijoje!
Tai du požiūriai: jei bijote, kad kvėpavimas iš pilvo ir jūsų dėmesys jo kilimui ir nusileidimui nesuardytų jūsų kūno atletiškos formos… vyrams tikriausiai labiau rūpi atletiška forma. Tuomet jiems bus lengviau stebėti šnerves, pro kur oras įeina. Stebėkite ir kaip oras išeina, stebėkite.
Žinomos trys meditacijos formos. Bet kuri tiks. Jei norite dvi formas daryti kartu, galite jas daryti kartu; tuomet pastangos bus intensyvesnės. Jeigu norite daryti visas tris meditacijos formas kartu, jūs galite daryti visas tris kartu. Tuomet galimybės padidėja. Bet visa tai priklauso nuo jūsų, kaip jums patogu.
Atsiminkite: teisinga yra lengva.
Kai meditacija nusistovi ir protas nutyla, ego dingsta. Jūs būsite, bet nebus “aš” pojūčio. Tuomet atsidaro durys.
Laukite su meilės nuostata, su šio didingo momento - prašvitimo - didingiausio momento bet kurio gyvenime - kvietimu širdyje.
Jis ateina… jis iš tikrųjų ateina. Jis niekad nepavėlavo nė vienos akimirkos. Kartą, kai jūs teisingai susiderinate, jis netikėtai pratrūksta jumyse ir jus transformuoja. Senasis žmogus mirė ir atvyko naujasis žmogus.
Sėdėjimas
Susiraskite priimtinai patogią pozą budriai sėdėti nuo 40 iki 60 minučių. Nugara ir galva turėtų būti tiesūs, akys užmerktos, kvėpavimas normalus. Likite ramūs kiek įmanoma, pakeiskite pozą tik tuomet, kai iš tikrųjų būtina.
Sėdėdami pirmiausia pastebėkite pakylantį ir nusileidžiantį pilvą truputi virš bambos. Tai sukelia įeinantis ir išeinantis oras. Tai ne koncentravimosi metodas, todėl stebint kvėpavimą, daug dalykų patrauks jūsų dėmesį. Niekas netrukdo vipasanoje, todėl jei kas nors patraukia jūsų dėmesį, nukreipkite dėmesį į tai, kas vyksta, kol vėl bus įmanoma grįžti į kvėpavimą. Tai apima mintis, jausmus, vertinimus, kūno pojūčius, išorinio pasaulio įspūdžius ir t.t.
Reikšmingas yra stebėjimo procesas, o ne tai, ką jūs stebite, todėl atsiminkite ir neidentifikuokitės su tuo, ka praeina; klausimai, problemos gali būti matomi kaip misterijos, kuriomis džiaugiamasi!
Vipasana vaikščiojimas
Tai lėtas įprastinis vaikščiojimas, kuriame reikia įsisąmoninti, kaip pėdos paliečia grindis.
Jūs galite vaikščioti ratu ar linija 10-15 žingsnelių į priekį ar atgal, viduje ar išorėje. Akys turėtų matyti už keleto žingsnių į priekį. Vaikščiodami dėmesį nukreipkite į kontaktą, kaip kiekviena iš pėdų paliečia žemę. Jei iškyla kokie nors dalykai, neskirkite dėmesio pėdoms, išsiaiškinkite, kas atitraukia jūsų dėmesį, ir vėl grįžkite prie pėdų.
Tai toks pat kaip sėdėjimo metodas, bet stebimas kitas pirminis objektas. Jūs galite vaikščioti nuo 20 iki 30 minučių.
OŠO
Vipasana dėl savo giluminio esmingumo yra meditacija, per kurią pasaulyje prašvito daugiau žmonių negu per kurią kitą. Kitos meditacijos turi tą patį esmingumą, bet kitomis formomis; jose yra pridėta kažkas neesminio. Bet vipasana yra gryna esmė. Jūs nieko negalite iš jos išmesti ir nieko negalite prie jos pridėti, kad pagerintumėte.
Vipasana yra toks paprastas dalykas, kad ją gali daryti net mažas vaikas. Iš tikrųjų mažas vaikas gali daryti ją geriau negu jūs, nes jis nėra užpildytas proto šlamšto, jis yra švarus ir nekaltas.
Vipasana gali būti daroma trimis būdais - jūs galite pasirinkti, kuris jums tinka geriausiai.
Svarbiausia yra sąmoningumas, su kuriuo veikiate protą, kūną, širdį. Vaikščiodami jūs turėtumėte vaikščioti sąmoningai. Judindami ranką, jūs turėtumėte judinti ją sąmoningai, aiškiai žinodami, kad judinate ranką. Galite ją judinti nesąmoningai, lyg mechaninį daiktą… jūs galite eiti į rytinį pasivaikščiojimą, jūs galite toliau vaikščioti neįsisąmonindami savo žingsniavimo.
Juskite kojų judesius. Valgydami įsisąmoninkite judesius, kurie reikalingi valgant. Prausdamiesi po dušu, įsisąmoninkite vėsumą, kuris užlieja jus, vanduo krinta ant jūsų, ir didžiulis džiaugsmas iš to - būkite tik budrūs. Tai neturėtų vykti nesąmoningai.
Tas pats yra ir su protu. Kokios mintys bepraeitų jūsų proto ekrane, tiesiog stebėkite. Kokios emocijos bepraeitų jūsų širdies ekrane, tiesiog likite liudytojas - neįsitraukite, neidentifikuokitės, nevertinkite, kas yra gerai, kas blogai, tai ne jūsų meditacijos dalis.
Antra kvėpavimo forma yra kvėpavimo įsisąmoninimas. Kai oras įeina, jūsų pilvas pradeda kilti, ir kai oras išeina, jūsų pilvas vėl pradeda nusileisti. Antras metodas yra pilvo įsisąmoninimas: jo kilimas ir nusileidimas. Įsisąmoninkite tiesiog kylantį ir nusileidžiantį pilvą… pilvas yra labai arti gyvenimo šaltinio, nes vaikas sujungtas su motinos gyvybe per bambą. Už bambos yra gyvybės šaltinis. Kai pilvas kyla, dėl gyvenimo energijos su kiekvienu įkvėpimu gyvybės šaltinis jį pakelia ir nuleidžia. Tai taip pat nesunku ir galbūt netgi lengviau, nes tai paprastas metodas.
Pradžioje jūs turite įsisąmoninti kūną, jūs turite įsisąmoninti protą ir emocijas, nuotaikas. Taigi joje yra trys fazės. Antra nuostata yra paprasta: tiesiog kylantis ir nusileidžiantis pilvas. Rezultatas tas pats. Kai jūs įsisąmoninate pilvą, protas nutyla, širdis nutyla, nuotaikos dingsta.
Trečias yra įkvėpimo įsisąmoninimas, kai oras įeina per jūsų šnerves. Juskite jį ties šia riba - priešingame pilvo poliuje - juskite jį nosyje. Oras suteikia jūsų šnervėms tam tikrą vėsumą. Po to oras išeina… įkvepiama, iškvepiama.
Tai irgi įmanoma. Tai lengviau vyrams negu moterims. Moterys yra atidesnės pilvui. Dauguma vyrų net nekvėpuoja giliai iki pilvo. Jų krūtinė pakyla ir nusileidžia, kadangi pasaulyje vyrauja klaidingas atletiškumo supratimas. Iš tikrųjų jis suteikia kūnui gražesnę formą, jei jūsų krūtinė yra aukšta, o pilvas beveik neegzistuoja.
Vyras pasirinko tik kvėpavimą krūtine, taigi krūtinė tama vis didesnė ir didesnė, o pilvas susitraukia. Taip jis atrodo sau atletiškesnis.
Visame pasaulyje, išskyrus Japoniją, visi atletai ir atletų mokytojai pabrėžia plaučių užpildymą išpučiant krūtinę ir įtraukiant pilvą. Liūto idealas yra didžiulė krūtine ir labai mažas pilvas. Taigi būkite panašūs į liūtą; tai tapo atletinės gimnastikos ir žmonių, kurie dirba su kūnu, taisykle.
Vienintelė išimtis yra Japonija, kurioje nesirūpinama, kad krūtinė būtų plati, o pilvas įtrauktas. Kad įtrauktum pilvą, reikalinga tam tikra disciplina, tai nenatūralu. Japonija pasirinko natūralų būdą, todėl nustebsite pamatę japonišką Budos statulą. Dėl to jūs nedelsdami galite atskirti, ar statula yra indiška, ar japoniška. Indijos Gautama Budos statulos yra su labai atletišku kūnu, pilvas yra labai mažas, o krūtinė labai plati. Japoniška Budos statula yra visiškai kitokia; jo krūtinė beveik rami, nes jis kvėpuoja iš pilvo, o jo pilvas yra didesnis. Tai neatrodo labai gražiai - nes vyraujantis pasaulyje idealas yra toks senas, bet kvėpavimas iš pilvo yra natūralesnis, labiau atpalaiduojantis.
Kai jūs miegate naktį, atsitinka, kad nekvėpuojate krūtine, jūs kvėpuojate iš pilvo. Štai kodėl naktį būna toks atpalaiduojantis potyris. Po miego rytą jūs jaučiatės atgijęs, jaunas, nes visą naktį kvėpavote natūraliai… jūs buvote Japonijoje!
Tai du požiūriai: jei bijote, kad kvėpavimas iš pilvo ir jūsų dėmesys jo kilimui ir nusileidimui nesuardytų jūsų kūno atletiškos formos… vyrams tikriausiai labiau rūpi atletiška forma. Tuomet jiems bus lengviau stebėti šnerves, pro kur oras įeina. Stebėkite ir kaip oras išeina, stebėkite.
Žinomos trys meditacijos formos. Bet kuri tiks. Jei norite dvi formas daryti kartu, galite jas daryti kartu; tuomet pastangos bus intensyvesnės. Jeigu norite daryti visas tris meditacijos formas kartu, jūs galite daryti visas tris kartu. Tuomet galimybės padidėja. Bet visa tai priklauso nuo jūsų, kaip jums patogu.
Atsiminkite: teisinga yra lengva.
Kai meditacija nusistovi ir protas nutyla, ego dingsta. Jūs būsite, bet nebus “aš” pojūčio. Tuomet atsidaro durys.
Laukite su meilės nuostata, su šio didingo momento - prašvitimo - didingiausio momento bet kurio gyvenime - kvietimu širdyje.
Jis ateina… jis iš tikrųjų ateina. Jis niekad nepavėlavo nė vienos akimirkos. Kartą, kai jūs teisingai susiderinate, jis netikėtai pratrūksta jumyse ir jus transformuoja. Senasis žmogus mirė ir atvyko naujasis žmogus.
Sėdėjimas
Susiraskite priimtinai patogią pozą budriai sėdėti nuo 40 iki 60 minučių. Nugara ir galva turėtų būti tiesūs, akys užmerktos, kvėpavimas normalus. Likite ramūs kiek įmanoma, pakeiskite pozą tik tuomet, kai iš tikrųjų būtina.
Sėdėdami pirmiausia pastebėkite pakylantį ir nusileidžiantį pilvą truputi virš bambos. Tai sukelia įeinantis ir išeinantis oras. Tai ne koncentravimosi metodas, todėl stebint kvėpavimą, daug dalykų patrauks jūsų dėmesį. Niekas netrukdo vipasanoje, todėl jei kas nors patraukia jūsų dėmesį, nukreipkite dėmesį į tai, kas vyksta, kol vėl bus įmanoma grįžti į kvėpavimą. Tai apima mintis, jausmus, vertinimus, kūno pojūčius, išorinio pasaulio įspūdžius ir t.t.
Reikšmingas yra stebėjimo procesas, o ne tai, ką jūs stebite, todėl atsiminkite ir neidentifikuokitės su tuo, ka praeina; klausimai, problemos gali būti matomi kaip misterijos, kuriomis džiaugiamasi!
Vipasana vaikščiojimas
Tai lėtas įprastinis vaikščiojimas, kuriame reikia įsisąmoninti, kaip pėdos paliečia grindis.
Jūs galite vaikščioti ratu ar linija 10-15 žingsnelių į priekį ar atgal, viduje ar išorėje. Akys turėtų matyti už keleto žingsnių į priekį. Vaikščiodami dėmesį nukreipkite į kontaktą, kaip kiekviena iš pėdų paliečia žemę. Jei iškyla kokie nors dalykai, neskirkite dėmesio pėdoms, išsiaiškinkite, kas atitraukia jūsų dėmesį, ir vėl grįžkite prie pėdų.
Tai toks pat kaip sėdėjimo metodas, bet stebimas kitas pirminis objektas. Jūs galite vaikščioti nuo 20 iki 30 minučių.
OŠO