09-23-2023, 02:29 PM
Visata egzistuoja, nes vyksta nuoltinė kaita…
Gavimas ir davimas - tai tik skirtingos energijos
tekmės kryptys visatoje.
Kai ištiėsiame ranka duoti, mes apčiuopiame visatos
gausą, persmelkiančią mūsų gyvenimus.
Antrasis dvasinės sėkmės dėsnis yra davimo dėsnis. Jį taip pat galima būtų pavadinti gavimo ir davimo dėsniu, nes visatoje vyksta nuolatiniai mainai, arba dinaminė kaita. Niekas nestovi vietoje. Štai mūsų kūnas - jis nuolat kinta yra susijęs su visata. Mūsų sąmonė susijusi su visatos sąmone, o energijos laukas turi santykį su visatoje cirkuliuojančia energija.
Gyvenimo tėkmė yra darni egzistencijos lauko jėgų ir elementų sąveika. Ši darnos apraška mūsų gyvenime vadinama davimo dėsniu. Tarp mūsų kūno, proto ir visatos vyksta nuolatiniai mainai, ir energijos cirkuliacija šiame rate primena kraujo judėjima kraujagyslėse. Šio proceso baigtis reiškia mirtį. Kai kraujas liaujasi tekėjęs, jis ima krešėti, tirštėti ir nykti. Štai todėl norėdami klestėti ir mėgautis gausa, mes nuolatos privalome duoti ir gauti. Ką nors gauname, tik ką nors atidavę, ir, ką nors atidavę, ką nors gauname.
Žodis gausa arba turtai (angl.affuence) kilęs iš lotyniško affuere. Tai reiškia įtekėti, įsilieti. Todėl tikroji angliško affluence reikšmė yra gausiai tekėti. Pinigai - tai simbolis, išreiškiantis energiją, kurią mes gauname iš visatos mainais už tai, ką jai atiduodame. Pinigus mes taip pat vadiname valiuta (angl.currency). Šis žodis kilęs iš lotyniško currere ir reiškia bėgti, skubėti.
Todėl jei sustabdysime pinigų cirkuliaciją arba jų tekėjimą, jei mūsų vienintelis tikslas taps juos kaupti, tai (kadangi pinigai yra gyvybinė energija) drauge nutrauksime jų itekėjimą į savo gyvenimą. Norėdami šią įeinančiąją energiją palaikyti, mes turime rūpintis visos energijos cirkuliavimu. Pinigai kaip upė turi tekėti, antraip prasidės sąstingis, energijos srautas ims sekti, ir pats save sunaikins.
Kiekvienas prisilietimas prie aplinkinio pasaulio yra davimas ir ėmimas. Davę paimame ir paėmę atiduodame. Kas kyla i viršų, turi nusileisti, kas išeina, turi sugrįžti. Ištikrųjų gavimas - tai tas pats kas davimas, nes ir gavimas, ir davimas tėra du visatoje cirkuliuojančios energijos aspektai. Ir jeigu mes vieną iš jų pažeidžiame, vadinasi, sutrigdome kuriančiąją gamtos veiklą.
Kiekvienoje medžio sėkloje slypi tūkstančiai miškų. Tačiau tos sėklos negalima laikyti stalčiuje ar lentynoje. Savo potencialą ji atskleis tik patekusi į derlingą dirvą.
Ir kuo daugiau mes duodame, tuo daugiau gauname, nes tokiu būdu prisiliečiame prie visatoje viešpataujančios gausos. Visa, kas vertinga, savo vertę įgyja ir ją padidina tik tada, kai yra atiduodama ir gaunama. Jeigu šio proceso metu vertė nepadidėja, vadinasi, nebuvo verta nei duoti, nei imti. O jei davę psijuntame netekę, tai reiškia, kad davėme neteisingai, ir toks davimas gavimo nesukels. Kai duodame nenoromis, šis veiksmas neturi energijos potencialo.
Už davimo ir gavimo turi slypėti ketinimas. Tai yra visų svarbiausias dalykas. Reikia visada ketinti laimės ir davėjui, ir ėmėjui, nes laimės pojūtis yra esminė varomoji gyvybinė jėga, vadinasi, ji skaitina gausą. Jeigu atiduodame nuoširdžiai ir be išankstinių sąlygų, tai gavimas būna tiesiogiai praporcingas davimui. Štai kodėl davimo veiksmas turi būti džiaugsmingas. Mes turime džiaugtis visa savo esybe tik todėl, kad duodame. Ir tada šio proceso metu sukelta energija padidės daug kartų.
Pasinaudoti davimo dėsniu labai paprasta: jeigu trokštame džiaugsmo, tai turime duoti džiaugsma kitiems; jeigu reikia meilės, išmokime mylėti patys; jeigu siekiame dėmesio ir pripažinimo; sugebėkime skirti dėmesį aplinkiniams bei tinkamai juos įvertinti; jeigu norime materialios gerovės, padėkime ją pasiekti draugams, pažystamiems, kolegoms. Galima drąsiai teigti, jog lengviausias kelias ką nors pasiekti pačiam - padėti pasiekti kitiems tai, ko trokšta jie. Šis principas galioja ir asmenims, ir korporacijoms, ir bendruomenėms, ir tautoms. Jeigu norite patirti palaimą ir pasiekti sėkmę, išmokite tyliai laiminti visus žmones ir linkėti jiems sėkmės.
Net mintis apie davimą, tylus palaiminimas ar paprasta malda veikia kitus zmones. Tai vyksta todel, kad mūsų kūnas tomis akimirkomis susitelkia į savąją esybe ir tampa energijos bei informacijos pluoštu bendrame visatos energiniame ir informaciniame lauke. Mes esame maži sąmonės gabalėliai, apsupti sąmoningos visatos. Tačiau žodis sąmonė reiškia daugiau nei vien energija ir informacija. Galima pasakyti, jog sąmonė - tai energija ir informacija įsikūnijusi į mintį. Taigi mes esame minties gabalėliai mąstančioje visatoje. O mintis turi savybę transformuotis.
Gyvybė - tai amžinas šokis, kurio sąmonė išreiškia save nuolatinėje impulsų kaitoje tarp mikrokosmoso ir makrokosmoso, tarp žmogiškojo kūno ir visatos kūno, tarp žmogiškojo proto ir kosminio proto.
Kai išmokstame duoti tai, ko siėkiame patys, mes suaktyviname šokį, pripildome jį tobulais, energingais ir pilnais gyvybės judesiais, kurie sudaro amžiną gyvenimo pulsą, ir harmonizuojame amžino gyvybės šokio judėsių energiją. Toks yra niekada nenutrūkstantis gyvenimo pulsas.
Geriausias būdas pasinaudoti davimo dėsniu - kitaip tariant, pradėti visą čia aprašytą procesą - ka nors duoti kiekvienam sutiktam žmogui. Imkime taip elgtis nedelsdami. Tai nebūtinai turi būti materialūs daiktai: nusišypsokime, parodykime sutiktajam dėmesi, pasimelskime už ji. Netgi galima teigti, jog galingiausios davimo išraiškos yra nematerialios. Rūpestis, dėmesys, švelnumas, supratimas, meilė - visa tai yra pačios brangiausios mūsų dovanos, kurios nieko nekainuoja. Sutikę žmogu, tyliai jį palaiminkime, palinkėkime džiaugsmo ir šypsenos. Toks nebylus davimas labai galingas.
Vaikystėje mane išmokė vieno dalyko, kurio aš dabar taip pat mokau savo vaikus: apsilankęs svečiuose, privalai ka nors padovanoti. Niekada neik tuščiomis rankomis. Kas nos gali paklausti : “Kaip aš galiu duoti kitiems, jei pats nieko neturiu?” Nuneškime gėlę. Vieną paprastą žiedą. Arba atviruką su užrašu, išreiškiančiu mūsų jausmus žmogui kurį aplankėme. Galima jam parodyti nuoširdų dėmesį, galima nunešti maldą.
Pasiryžkime duoti kiekviename žingsnyje kiekvienam sutiktajam. Kol duosime, tol gausime. Ir kuo daugiau duosime, tuo stipriau imsime pasikliauti sio stebuklingojo dėsnio veikimu. Ir kuo daugiau gausime, tuo labiau augs mūsų galimybė duoti.
Mūsų tikroji prigimtis yra gausa ir turtas. Mes esame turtingi savaime, nes gamta tenkina visus mūsų poreikius ir vykdo troškimus. Iš esmės mums nieko negali pritrūkti, nes mūsų galimybės, kylančios iš grynojo potencialumo lauko, yra begalinės.
Taigi turime žinoti, kad jau esame turtingi iš prigimties, ir nesvarbu kiek pinigų turime šią akimirką. Visos gausos šaltinis yra grynojo potencialumo lauko, iš kurio mes, vedami savo sąmonės, tenkiname visus poreikius: semiamės džiaugsmo, meilės, ramybės, darnos ir žinių. Jei šių dovanų pirmiau siekiate ne sau, o kitiems, jos visos užpuls jus spontaniškai.
Davimo dėsnio taikymas
Siekdamas pasinaudoti davimo dėsniu, aš atliksiu tokius veiksmus:
Paimta iš Deepak Chopra “Septyni Dvasiniai Sėkmės Dėsniai”
Gavimas ir davimas - tai tik skirtingos energijos
tekmės kryptys visatoje.
Kai ištiėsiame ranka duoti, mes apčiuopiame visatos
gausą, persmelkiančią mūsų gyvenimus.
Antrasis dvasinės sėkmės dėsnis yra davimo dėsnis. Jį taip pat galima būtų pavadinti gavimo ir davimo dėsniu, nes visatoje vyksta nuolatiniai mainai, arba dinaminė kaita. Niekas nestovi vietoje. Štai mūsų kūnas - jis nuolat kinta yra susijęs su visata. Mūsų sąmonė susijusi su visatos sąmone, o energijos laukas turi santykį su visatoje cirkuliuojančia energija.
Gyvenimo tėkmė yra darni egzistencijos lauko jėgų ir elementų sąveika. Ši darnos apraška mūsų gyvenime vadinama davimo dėsniu. Tarp mūsų kūno, proto ir visatos vyksta nuolatiniai mainai, ir energijos cirkuliacija šiame rate primena kraujo judėjima kraujagyslėse. Šio proceso baigtis reiškia mirtį. Kai kraujas liaujasi tekėjęs, jis ima krešėti, tirštėti ir nykti. Štai todėl norėdami klestėti ir mėgautis gausa, mes nuolatos privalome duoti ir gauti. Ką nors gauname, tik ką nors atidavę, ir, ką nors atidavę, ką nors gauname.
Žodis gausa arba turtai (angl.affuence) kilęs iš lotyniško affuere. Tai reiškia įtekėti, įsilieti. Todėl tikroji angliško affluence reikšmė yra gausiai tekėti. Pinigai - tai simbolis, išreiškiantis energiją, kurią mes gauname iš visatos mainais už tai, ką jai atiduodame. Pinigus mes taip pat vadiname valiuta (angl.currency). Šis žodis kilęs iš lotyniško currere ir reiškia bėgti, skubėti.
Todėl jei sustabdysime pinigų cirkuliaciją arba jų tekėjimą, jei mūsų vienintelis tikslas taps juos kaupti, tai (kadangi pinigai yra gyvybinė energija) drauge nutrauksime jų itekėjimą į savo gyvenimą. Norėdami šią įeinančiąją energiją palaikyti, mes turime rūpintis visos energijos cirkuliavimu. Pinigai kaip upė turi tekėti, antraip prasidės sąstingis, energijos srautas ims sekti, ir pats save sunaikins.
Kiekvienas prisilietimas prie aplinkinio pasaulio yra davimas ir ėmimas. Davę paimame ir paėmę atiduodame. Kas kyla i viršų, turi nusileisti, kas išeina, turi sugrįžti. Ištikrųjų gavimas - tai tas pats kas davimas, nes ir gavimas, ir davimas tėra du visatoje cirkuliuojančios energijos aspektai. Ir jeigu mes vieną iš jų pažeidžiame, vadinasi, sutrigdome kuriančiąją gamtos veiklą.
Kiekvienoje medžio sėkloje slypi tūkstančiai miškų. Tačiau tos sėklos negalima laikyti stalčiuje ar lentynoje. Savo potencialą ji atskleis tik patekusi į derlingą dirvą.
Ir kuo daugiau mes duodame, tuo daugiau gauname, nes tokiu būdu prisiliečiame prie visatoje viešpataujančios gausos. Visa, kas vertinga, savo vertę įgyja ir ją padidina tik tada, kai yra atiduodama ir gaunama. Jeigu šio proceso metu vertė nepadidėja, vadinasi, nebuvo verta nei duoti, nei imti. O jei davę psijuntame netekę, tai reiškia, kad davėme neteisingai, ir toks davimas gavimo nesukels. Kai duodame nenoromis, šis veiksmas neturi energijos potencialo.
Už davimo ir gavimo turi slypėti ketinimas. Tai yra visų svarbiausias dalykas. Reikia visada ketinti laimės ir davėjui, ir ėmėjui, nes laimės pojūtis yra esminė varomoji gyvybinė jėga, vadinasi, ji skaitina gausą. Jeigu atiduodame nuoširdžiai ir be išankstinių sąlygų, tai gavimas būna tiesiogiai praporcingas davimui. Štai kodėl davimo veiksmas turi būti džiaugsmingas. Mes turime džiaugtis visa savo esybe tik todėl, kad duodame. Ir tada šio proceso metu sukelta energija padidės daug kartų.
Pasinaudoti davimo dėsniu labai paprasta: jeigu trokštame džiaugsmo, tai turime duoti džiaugsma kitiems; jeigu reikia meilės, išmokime mylėti patys; jeigu siekiame dėmesio ir pripažinimo; sugebėkime skirti dėmesį aplinkiniams bei tinkamai juos įvertinti; jeigu norime materialios gerovės, padėkime ją pasiekti draugams, pažystamiems, kolegoms. Galima drąsiai teigti, jog lengviausias kelias ką nors pasiekti pačiam - padėti pasiekti kitiems tai, ko trokšta jie. Šis principas galioja ir asmenims, ir korporacijoms, ir bendruomenėms, ir tautoms. Jeigu norite patirti palaimą ir pasiekti sėkmę, išmokite tyliai laiminti visus žmones ir linkėti jiems sėkmės.
Net mintis apie davimą, tylus palaiminimas ar paprasta malda veikia kitus zmones. Tai vyksta todel, kad mūsų kūnas tomis akimirkomis susitelkia į savąją esybe ir tampa energijos bei informacijos pluoštu bendrame visatos energiniame ir informaciniame lauke. Mes esame maži sąmonės gabalėliai, apsupti sąmoningos visatos. Tačiau žodis sąmonė reiškia daugiau nei vien energija ir informacija. Galima pasakyti, jog sąmonė - tai energija ir informacija įsikūnijusi į mintį. Taigi mes esame minties gabalėliai mąstančioje visatoje. O mintis turi savybę transformuotis.
Gyvybė - tai amžinas šokis, kurio sąmonė išreiškia save nuolatinėje impulsų kaitoje tarp mikrokosmoso ir makrokosmoso, tarp žmogiškojo kūno ir visatos kūno, tarp žmogiškojo proto ir kosminio proto.
Kai išmokstame duoti tai, ko siėkiame patys, mes suaktyviname šokį, pripildome jį tobulais, energingais ir pilnais gyvybės judesiais, kurie sudaro amžiną gyvenimo pulsą, ir harmonizuojame amžino gyvybės šokio judėsių energiją. Toks yra niekada nenutrūkstantis gyvenimo pulsas.
Geriausias būdas pasinaudoti davimo dėsniu - kitaip tariant, pradėti visą čia aprašytą procesą - ka nors duoti kiekvienam sutiktam žmogui. Imkime taip elgtis nedelsdami. Tai nebūtinai turi būti materialūs daiktai: nusišypsokime, parodykime sutiktajam dėmesi, pasimelskime už ji. Netgi galima teigti, jog galingiausios davimo išraiškos yra nematerialios. Rūpestis, dėmesys, švelnumas, supratimas, meilė - visa tai yra pačios brangiausios mūsų dovanos, kurios nieko nekainuoja. Sutikę žmogu, tyliai jį palaiminkime, palinkėkime džiaugsmo ir šypsenos. Toks nebylus davimas labai galingas.
Vaikystėje mane išmokė vieno dalyko, kurio aš dabar taip pat mokau savo vaikus: apsilankęs svečiuose, privalai ka nors padovanoti. Niekada neik tuščiomis rankomis. Kas nos gali paklausti : “Kaip aš galiu duoti kitiems, jei pats nieko neturiu?” Nuneškime gėlę. Vieną paprastą žiedą. Arba atviruką su užrašu, išreiškiančiu mūsų jausmus žmogui kurį aplankėme. Galima jam parodyti nuoširdų dėmesį, galima nunešti maldą.
Pasiryžkime duoti kiekviename žingsnyje kiekvienam sutiktajam. Kol duosime, tol gausime. Ir kuo daugiau duosime, tuo stipriau imsime pasikliauti sio stebuklingojo dėsnio veikimu. Ir kuo daugiau gausime, tuo labiau augs mūsų galimybė duoti.
Mūsų tikroji prigimtis yra gausa ir turtas. Mes esame turtingi savaime, nes gamta tenkina visus mūsų poreikius ir vykdo troškimus. Iš esmės mums nieko negali pritrūkti, nes mūsų galimybės, kylančios iš grynojo potencialumo lauko, yra begalinės.
Taigi turime žinoti, kad jau esame turtingi iš prigimties, ir nesvarbu kiek pinigų turime šią akimirką. Visos gausos šaltinis yra grynojo potencialumo lauko, iš kurio mes, vedami savo sąmonės, tenkiname visus poreikius: semiamės džiaugsmo, meilės, ramybės, darnos ir žinių. Jei šių dovanų pirmiau siekiate ne sau, o kitiems, jos visos užpuls jus spontaniškai.
Davimo dėsnio taikymas
Siekdamas pasinaudoti davimo dėsniu, aš atliksiu tokius veiksmus:
- Kiekvienam sutiktajam aš dovanosiu dovaną. Tai gali būti nuoširdus dėmesys, gėlė arba tyli malda. Kai aš tuos dalykus atiduosiu, prasidės procesas, teiksiantis ir mano, ir kitų žmonių gyvenimams džiaugsmo, gausos ir turto.
- Kasdieną aš su dėkingumu priimsiu tas dovanas, kurias man siunčia gyvenimas. Gamta man duoda saulės šviesą, paukščių balsus, pavasario lietų ar pirma žiemos sniegą. Žmonės apdovanoja mane materialiais dalykais, pinigais, dėmesiu ar maldomis.
- Aš įsipareigosiu palaikyti nuolatinį gausos cirkuliavimą savo gyvenime duodamas ir gaudamas pačias brangiausias dovanas: atjautą, supratimą, dėmesį ir meilę. Kiekviename žingsnyje žmonėms aš linkėsiu laimės, džiaugsmo, šypsenos.
Paimta iš Deepak Chopra “Septyni Dvasiniai Sėkmės Dėsniai”