+- Šviesos erdvė (http://141.98.10.45)
+-- Forum: Ezoteriniai mokymai (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=4)
+--- Forum: Nagualizmas (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=38)
+--- Thread: Surinkimo taškas (/showthread.php?tid=291)
RE: Surinkimo taškas - Linas - 01-12-2024
Surinkimo taškas
Ar jums neatrodo, kad dabartinė magija labiau panaši į tiksliuosius mokslus, nei į tauškėjimą apie visokius ten gurų? Kaip pavyzdį paimkite storus su lyg plytom Šri Auropindo tomelius: jei ir išbrisite kada nors iš to ilgo ir painaus daugiažodžiavimo, tai jau praktinės naudos iš to tikrai neturėsite.
Į mūsų kiaušinio formos kokoną įeina ir išeina daugybė spindinčių siūlelių: kiekvienas iš mūsų yra tvirtai įsiūtas į Realybę. Didžioji dalis mūsų auros spinduliavimo yra apšviesta švytinčios dėmelės, kuri yra su lyg teniso kamuoliuku didžio ir yra išsidėsčius 60-70 centimetrų už dešinės mentės.
Grubiai tariant ta dėmė yra tarsi saga, ant kurios užsisega mūsų aura. Energetiniai Realybės pluoštai pereina per tą “sagą” ir veikiami jos švytėjimo susispaudžia į gumulėlį. Šiame gumulėly ir yra mūsų pasaulio suvokimas, ir būtent dėl šios priežasties ta saga yra vadinama surinkimo tašku. Ji nedidelė, tad tik keletas iš milioninių, pripildytų sąmoningumu, energetinių pluoštų fiksuojami jos sferiškame švytėjime. Kiti pluoštai pralekia pro šalį ir lieka už mūsų suvokimo ribų.
- Sąmoningumas atsiranda dėl spaudimo taip vadinamų didelių spinduliavimų, kurie yra kokono išorėje, - su akademišku tikslumu dėsto senasis magas. – Suvokimas atsiranda dėl sąmoningumo, tai yra, kai vidinis spinduliavimas sutampa su juo atitinkančiu dideliu spinduliavimu. Didelis spinduliavimas rezonuoja su gumulėly esančiu spinduliavimu išeinančiu iš surinkimo taško. Kai į rezonansą su dideliu spinduliavimu išskiriamas spinduliavimas gumulėlio iš surinkimo taško kitos auros, atsiranda vieno žmogaus suvokimas kitu žmogum. Tuo pačiu principu veikia suvokimas ir visų kitų dalykų: visi įprasto pasaulio objektai, net šalti akmenys “atsispindi” mūsų surinkimo taško išskirtuose spinduliuose.
Tačiau surinkimo tašką galima išstumt iš įprastos vietos esančios už dešinės mentės. Tuomet surinkimo taškas iš prieblandos ištraukia kaimyninius spinduliavimus, kurių iki tol nepagaudavo. Susiformuoja naujas gumulėlis. Dėl jo mūsų sąmonėje atsiranda naujas suvokimas, kuriuo ir pradedam viską suvokt iš naujo (kitaip nei įprasta): mes pamatysim pasaulį kitokį nei esam įpratę matyti ir tai mus stingdys iš baimės.
Taigi, suvokimas automatiškai kaupiasi ten, kur yra surinkimo taškas. Pas gyvus sutverimus šis taškas visada yra apsuptas sąmoningumo spinduliavimo. Mums atsiveria vis kitoks paveikslas kiekvienoje iš tūkstančių taško pozicijų – toks pat realus ir objektyvus, prie kurio mes esam pripratę. Tiesa pasakius, surinkimo taškas yra trečioji akys, jeigu daleist tą sąlygą, kad jūs mokat ją kontroliuot. Pasikeitus surinkimo taško padėčiai, keičiasi ir žmogaus elgesys, kuris tampa neįprastu dėl pasikeitusio sąmoningumo.
Bet kodėl gi žmonės renkasi vis tuos pačius spindulius, ir niekad nekeičia taško padėties? Atsakymas paprastas: įprasta surinkimo taško padėtys puikiai prisitaikius tam, kad žmogus biologiškai išgyventų - tai rezultatas daugiatūkstantinės kovos už būvį. Šioje padėtyje, kad išgyventų žmogus naudoja minimaliai savo energijos, ir ši padėtis yra užfiksuota daugybės žmonių kartų.
- Visų pirmą, žmogus turi suprast, kad jo pasaulio suvokimas, toks koks jis yra, atsiranda dėl atitinkamos surinkimo taško padėties, - kalba senasis indėnas. – Po to kai žmogus pilnai tai suvokia, galima pakeist šią padėtį, valios pastangomis, įgaunant naujų įpročių.
Geriau vieną kartą pamatyt, negu šimtą kartų perskaityt.
Pradedantysis karys, be perstojo abejojo savo sugebėjimu matyt energiją. Galiausiai Mokytojui tai pabodo ir jis trenkė jam per nugarą tarp menčių taip, kad vargšui net permušė kvėpavimą. Karlosas tarsi akimirkai neteko sąmonės ir pamatė kažką neapsakomo:
- Tai buvo panašu į kažką, kas priminė šviesos stigas, tačiau į nieką, ką aš būčiau anksčiau matęs ar įsivaizdavęs.
Kai mokinys atsipeikėjo, mokytojas paklausė jo:
- Ką tu matei?
- Tavo smūgis privertė mane pamatyt žvaigždes, - atrėžė mokinys.
Į ką Mokytojas atsakė laikydamasis už pilvo ir garsiai juokdamasis:
- Aš priverčiau pajudėt tavo surinkimo tašką, ko dėka tu sapnavime išvydai energetinius visatos pluoštus.
Žinoma, pas nepasiruošusį mokinį surinkimo taškas tuojau pat grįžo į pradinę padėtį. Jeigu jis sugebėtų užfiksuot tą poslinkį tai galėtų ilgam išbūt toje būsenoje, kuri vadinama antruoju dėmesiu. Būtent šioje būsenoje žmones mato vienas kito energetinius pavidalus ir viso kito. Antrasis dėmesys – tai vartai į pasaulį, kurio sau tikrai neprisifantazuosi.
Mokytojas dar ne kartą griebdavosi jau aprašytos priemonės: tai trenkdavo tarp menčiu, tai tiesiog švelniai paplekšnodavo, po truputi pratindamas mokinį prie nesupainiojamo super sąmonės aiškumo.
Surinkimo taško padėtis ne tik apsprendžia pasaulio vaizdą bet ir žmogaus lytį. Intensyviausias švytėjimas sklinda tiesiai iš surinkimo taško centro. Pas vyrus šis akinantis centras tarsi įspraustas į auros vidų, dėl ko vyrų kokonas panašus į pravertą kriauklę su perlu. Moterų surinkimo taškas yra ištrauktas į išorę ir visas kokonas panašus į spiralinę kriauklę.
Daugiau kaip tūkstantmetį metęs iššūkį mirčiai buvo vyru, tačiau vėliau nusprendė, kad būti moterimi yra daug patogiau...ir ištraukė į išorę savo surinkimo tašką. Dabar laikas nuo laiko mūsų pasaulį aplanko nedidukė tamsiaplaukė mergina, kuriai apie 5000 metų. Tiesa, ne ji viena tokia, tiesiog apie ją mums žinoma daugiau nei apie kitas.
Jūs turbūt galvojat, kad mes jau perlenkėm lazdą? Viskuo abejot – normalu mastančiam žmogui. Remdamiesi vien Bernando teorijom, mes vargu ar prieisim astralo slenkstį.
Pasivertimas į gyvūnus taip pat yra surinkimo taško poslinkio padarinys. Kalba eina apie poslinkį žemyn, kuris vadinamas “žvėries padėtimi”. Senieji indėnai meistriškai pasiversdavo į gyvūnus ir kaip dabartiniai šamanai tikėdavo, jog įgyja to žvėries jėgą, vikrumą, išmintį ir žiaurumą.
Didelis surinkimo taško poslinkis veda prie didelio paties kokono pasikeitimo. Tačiau įprastam dėmesiui nėra jokio energetinio kokono, o yra tik įkalintas jame fizinis kūnas. Kaip ten bebūtų dabartiniai magai nerekomenduoja tokių pasivertimų. Juose slypi genetinė atmintis baimių ir siaubų visų tos rūšies gyvūnų, į kuriuos pavirstama. Kai XVI amžiuje į Meksiką įžengė ispanai, jie buvo apstulbę, kai pamatė tai, ką mokėjo vietiniai magai.
Don Chuanas žinojo ypatingą surinkimo taško padėtį, kuri leisdavo jam laikas nuo laiko pavirsti į…varną. Tiesa pasakius, galima paverst save į ką tik nori, net ir į gyvą neorganinė būtybę. Galima net sukurti savo specifišką kūno struktūrą, tik kurk, daryk ir bandyk. Paslinkti surinkimo tašką nėra problematiška. Problematiška yra išlaikyt jį poslinkio padėtyje. Tačiau jeigu nemokat taisyklingai elgtis su surinkimo tašku, geriau jo ir nejudinkite. Netaisyklingai paslinktas taškas gali net ir nužudyt žmogų. Prisiminkit kiek kartų jums teko girdėti apie jaunus žmones, kurie nekuo nesirgo ir tiesiog nepabūdo iš miego. Tai kas nežinoma, kada nors tampa akivaizdžiu dalyku...
Magai taip pat kritikuoja ir taip vadinamus “išilginius” poslinkius: kai surinkimo taškas yra pastumiamas ne į kokono gilumą, o išilgai į kurį nors kraštą (į kairį ar į dešinį). Apie tokius poslinkius liaudyje žinoma ganėtinai seniai. Apie juos daug ir labai dvasingai yra kalbėjęs astralinių klejonių mėgėjas Emanuelis Svedenborgas. Savo laimei jis nebuvo susitikęs su Don Chuanu, nes būtų supratęs kad pusę savo gyvenimo praleido užsiiminėdamas niekais.
Tikintiems piliečiams siūlyčiaus pasilaikyt už ko nors tvirto, nes Don Chuanas tuoj jums suduos smūgį..
- Į abi “žmonių juostos” puses randasi keistos šiukšlių sankaupos, neįsivaizduojama gausybė žmogiško sąvartyno, - nesutrikdamas paaiškina senasis indėnas. – Didžiuliai sandeliai piktavalės žmoniškos patologijos. Šiaip kiekvienas žmogus gali patekt į šį sąvartyną tiesiog sustabdęs savo vidinį dialogą. Jeigu poslinkis būna nedidelis rezultatu tampa taip vadinas “vaizduotės žaismas”. Jeigu poslinkis būna stiprus, atsitinka tai kas vadinama haliucinacijom. Dešinėje pusėje mes randam neišsekančią galybę žiaurumo, prievartos ir žudikiško jausmo pasireiškimą. Kairėje pusėje randame visa tai, kas susieja su dvasingumu, religija ir Dievu.
“Žmonių juosta” vadinama ypatinga plokštuma sudaryta iš grandinės siūlinių pluoštų. Savo energija jie apšviesti daug stipriau negu kiti kokono spinduliai.Ši ryški juosta kerta kiaurai visą kokoną, tarsi stori ašmenys tam pačiam lygyje, kuriame randasi surinkimo taškas. Net jei ir įvyksta nedidelis poslinkis, tačiau poslinkio taškas neišeina iš “žmonių juostos” ribų, pasaulis nors ir tampa keistas, bet yra suvokiamas įprastai.
“Žmonių juosta” yra perverta visokiausių egregorų biolaukų – tai yra kolektyvinės žmonių sąmonės apie nepaprastus dalykus. Būtent egregorus pradeda suvokt žmogus pastūmęs surinkimo tašką į vieną iš kraštų. Patekę į šį egregorišką sąvartyną mes išgyvenam ir rojų, ir pragarą, ir palaimą, ir siaubą. Šimtai milijonų žmonių pripažįsta ir rojų ir pragarą, tad būtent psichinė energija šių žmonių ir sudaro vieną iš galingiausių egregorų. Klajojimas po “žmonių juostos” kraštus yra mėgstamiausias religinių mistikų ir lengvai sujaudinamų damų maistas. Magai vengia patekimo į šiuos emocionalius paveikslus: nuo šių išgyvenimų kariui nėra ramybės. Karys dažniausiai perkelia surinkimo tašką į kokono gilumą - toliau nuo žmonių juostos kraštų. Dar akyliau magai prižiūri, kad surinkimo taškas nesimakaluotų už “žmonių juostos” ribų, nes ten žmogaus suvokimui yra chaosas.
‘Žmonių juostos” supratimas paaiškina taip vadinamus senovės pranašų (Mozės, Zoraostros ir kitų Dievo pranašų) susitikimus su dievybėm, kai jie išvysdavo ugninius kamuolius, kuriems jautė didelę meilę ir prieraišumą. Analogiškai kiti žmonės matydavo spindinčias būtybes.
Magai vadina tokį matymą “žmogišku šablonu”. Tokių vaizdinių vizualizavimas tampa įmanomas, kai mes įveikiam surinkimo taško įprastos pozicijos tvirtumą. Tada mes kartais galime išvysti savęs paties energetinį atspindį Realybėje, kurį išspinduliuoja ta pati “žmonių juosta”. Tai įvyksta kai mūsų šablono spinduliavimas rezonuoja su kokono spinduliavimu. Kiekvienas žmogus mato savo šabloną mirties akimirką, kai kurie gali jį išvysti stipriai psichiškai sujaudinti, bet tik karys gali jį matyti tada kada panorėjęs. Šablonas - tai šaltinis, kiekvieno žmogaus pradžia. Šablonas grupuoja gyvybės jėgą (baltus energijos siūlus) tokiu būdu, kad ji priima žmogaus pavidalą. Todėl natūralu, kad susitikimas su šablonu sukelia religinius jausmus.
- Aš kartą nuėjau prie vandens telkinio ir jis buvo ten, - dalinasi patirtim viena jauna ragana. – Tai buvo švytinti ir spindinti būtybė. Aš negalėjau žiūrėt į jį, nes jis akino mane. Aš jaučiau palaimą ir jėgų antplūdį. Niekas kitas neturėjo reikšmės. Niekas. Man tiesiog norėjosi būti ten. Mokytojas sakė, jog kartais kai yra pakankamai asmeninės jėgos, mes galim išvysti šablono švytėjimą, net nebūdami magais. Kai tai įvyksta mes sakom jog matėm Dievą. Mokytojas sakė, jog mes nesuklysim pavadinę šabloną Dievu. Šablonas – tai Dievas.
Tai iš ties nepakartojamas jausmas matyt savo paties šabloną vidur begalybės. Žmonės net prisipažįsta meile sutiktai šviečiančiai būtybei, prižada amžinai jai tarnaut. Su asmeniu šablonu galima net…pakalbėt ir jis atsakys į krūvą svarbių klausimų. Taip ir Mozė turbūt “sužinojo iš Dievo” tuos gerai žinomus 10 įsakymų, kuriuos iki šiol jau virš 3200metų bando nesėkmingai laikytis žmonija.