+- Šviesos erdvė (http://141.98.10.45)
+-- Forum: Bendros temos (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=3)
+--- Forum: Įvairūs (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=35)
+--- Thread: Apie likimą, karmą iš Garuda Puranos (/showthread.php?tid=307)
RE: Apie likimą, karmą iš Garuda Puranos - Linas - 01-13-2024
(Acara-kanda 1. 113)
•••
18. Žmogus visada gauna tai, ką užtarnavo; visi praėjusių gyvenimų darbai sugrįžta jam atoveikiais šiandieną.
19. Kiekvienas patiria paties uždirbtą laimę, kančią. Net įsčios, į kurias patenka, -nulemtos praeitų gyvenimų veiklos.
20. Ir neįmanoma jau atliktų darbų atsisakyti – palikti juos aukštai danguj ar jūros gelmėje, kalnų viršūnėj. Sugrįš atoveikis už juos net būnant savo motinai ant kelių.
21. Net Ravana prieš laiko galią krito. O jo tvirtovė buvo Trikuta kalnai, kurią aplinkui vandenynas juosė; kariai jo – Rakšasai; veiksmai – nepriekaištingai suplanuoti, suderinti su šastromis išminčiaus Šukros.
22. Juk viskas atsitinka žmogui iš anksto numatytam amžiuj, paskirtą dieną, naktį, nulemtą valandą, akimirką – tokia yra taisyklė.
23. Ar jis pakils aukštai aukštai į dangų, ar nukeliaus į požemius žemai žemai, ar apkeliaus jis visas keturias šalis pasaulio – negaus tikrai jis to, kas nepriklauso pagal karmą.
24. Laikas praleistas pažinimo siekiant, kažkam padovanoti pinigai, – visi veiksmai, kuriuos žmogus atliko, - keliauja netgi skubančio priešakyje.
•••
28. Įvairios ligos – kūno, proto – dėl karmos gimsta kūne. Kaip strėlės jos, kurias įgudęs lankininkas leidžia vieną paskui kitą. Todėl protingasis į viską žvelgia šastrų šviesoje, atsimena, ko moko jos, – ir nepaklysta.
30. Lygiai taip pat, kaip vėtra gena valtį, - atveda karma žmogų ten (net ir iš tolimos šalies), kur turi jis sulaukti atpildo už savo darbus.
31. Žmogus tikrai sulauks to, ką jam lemta gauti. Netgi dievai yra pavaldūs tam. Todėl stebėdamas, kas vyksta, aš nesielvartauju, taip pat nesistebiu. Neištrinama esti linija likimo.
32. Žaltys, kai jį kas veja, slepiasi šulinyje; dramblys – miške; pelė į savo urvą skuba; aplenkt tačiau likimo niekam nepavyksta – greitesnis jis už bėgančius nuo jo.
33. Pilnai suvoktos žinios niekada nemenksta; supranta vis daugiau žmogus, besidalinantis jomis. Jos lyg vanduo šulinyje – jį semiant, jo gausėja.
34. Nedingsta dorybingom pastangom uždirbtas turtas. Daugėja jo, jeigu žmogus teisus. Todėl, jei trokšti turtų, - tai atmink ir siek dorybės. Šlovingu šitaip tapsi.
35. Dorybės siekiantis netampa nelaimingu. Sunkumų nešvengia. Nedidesni tačiau sunkumai jo už skurdžiaus – o jis gyvena vien dėl maisto.
•••
44. Aš gavau tai, ko neprašiau. Vėliau sugrįžo tai - iš kur atėjo. Argi yra čia dėl ko sielvartauti?
45. Atėjus nakčiai, paukščiai visada susirenka ir ilsisi būreliais medy. Rytais jie išsiskirsto. Argi yra čia dėl ko sielvartauti?
46. Visa tai – neišvengiama. Jie išsiskirstys būtinai. O jeigu vienas nuskrenda anksčiau truputi – argi yra čia dėl ko sielvartauti?
48. Jei neatėjo laikas mirti – nemirs net pervertas šimtu strėlių žmogus. Tačiau jeigu atėjo – neišgyvens jis netgi bakstelėtas kuša žolele.
49. Žmogus gauna tik tai, kas lemta; jis nukeliauja tik į tas šalis, kur pagal karmą turi nukeliauti; kenčia ar mėgaujasi tik todėl, kad šitai jam priklauso.
50. Viskas, kas žmogui atsitinka, - tai jo karma. Kodėl tada turėtų pykti ar apgailestauti jis? Gėlė juk nežydės ilgiau, negu jai skirta - net jeigu raginsi, įkalbinėsi ją. Nesužydės ji ir anksčiau. Karmai galioja tokia pat taisyklė.
53-56. Lygiai taip pat, kaip atpažįsta motiną veršelis, net jeigu ji tarp tūkstančių kitų būry, - praeities karma atpažįsta ir suranda atlikėją. Visada džiaukis tuo, ką gauni, o žmogau! Argi yra, dėl ko tau piktintis ar sielvartauti? Visiškai viskas, ką dabar darai, seks iš paskos tau – gera, bloga.
57. Niekingieji visada pastebi kitų ydas, net jei jos mažos, kaip aguonos grūdas. Tačiau nemato jie savų – net didelių, tarytum bilva vaisiai.
58. Žinok, tokie - pilni geismų, pavydo – laimės nesuras. O laimė – dvasioje, - tai supratau aš daugel mąstęs.
62. Po malonumo visada ateina skausmas, o skausmą malonumas seka. Kaita ši neišvengiama – taip kaip diena - naktis.
63. Tai, kas praėjo, – dingo amžiams. O tai, kas dar tik turi atsitikti – ateityje toli. Tik tas, kuris dabartimi gyvena, - nesielvartauja niekada.
Versta iš J.L. Shastri. Garuda Purana, Ancient Indian Tradition and Mythology vol. 12 Motilal Banarsidass Publishers Pvt. Ltd. 1978, 1990. Vertimas į lietuvių kalbą T. Jurevičius 2005 ©.