+- Šviesos erdvė (http://141.98.10.45)
+-- Forum: Sveikata ir gerovė (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=6)
+--- Forum: Psichologija ir emocijų valdymas (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=17)
+--- Thread: Abileno paradoksas (/showthread.php?tid=80)
RE: Abileno paradoksas - Linas - 09-23-2023
Karštą popietę Teksaso valstijoje, Kolmeno miestelyje šeima sėdi verandoje ir žaidžia domino. Netikėtai šešuras pasiūlo nuvažiuoti pavakarieniauti į Abileną, esantį šiaurėje už aštuoniasdešimt penkių kilometrų. “Gerai sumanei”, - pritaria marti. Vyras dvejoja, nes labai karšta, o kelionė ilga, bet nenori prieštarauti kitiems, todėl sako: “Skamba neblogai. Tikiuosi, tavo mama norės važiuoti.” Anyta pritaria: “Žinoma, noriu. Senai nebuvau Abilene.” Kelias ilgas ir dulkėtas, visiems karšta. Maistas valgykloje niekam tikęs. Po keturių valandų jie nusiplūkę grįžta namo. Vienas kuris nenuoširdžiai sako: “Smagiai pakeliavom, ar ne?”
Anyta tarsteli, kad mieliau jau būtų sėdėjusi namie, bet sutiko važiuoti, nes kiti trys to norėjo. Vyras paprieštarauja: “Nėmaž nenorėjau. Važiavau tik dėl jūsų.” Žmona sako: “Prisidėjau, kad jūsų nenuliūdinčiau. Bet tokiam karšty važinėti baisiai kvaila.” Šešuras prisipažįsta pasiūlęs kelionę, nes jam atrodė, kad visi nuobodžiauja.
“Visi sėdi suglumę ir nesupranta, kaip leidosi į kelionę, kurios niekas nenorėjo. Jie mieliau būtų jaukiai sėdėję namie, bet nė vienas to neprisipažino, kol dar galėjo”, - Jerry Harvey