01-11-2024, 05:51 PM
LAIKO MATAVIMAS
Laikui matuoti galima naudoti daug skirtingų būdų. Šiais laikais mokslininkai diena vadina žemės apsisukimą aplink savo ašį. Diena dalijama į valandas, valanda į – sekundes. Vediniame moksle laiko vienetu buvo laikomas tas laiko tarpas, per kurį šviesa kerta atomo skersmenį. Mažiausias ilgio matas buvo šešių atomų grandinė. Tai reiškia, jog kitose Jugose (erose) žmonės galėjo įžiūrėti šešių atomų grandinę, kai tuo tarpu šiandieniniam žmogui laikraščiui perskaityti reikia akinių (ar iš tiesų šiandieninis mokslas toks jau ir pažengęs?).
„Šrimad-Bhagavatam“ aprašo visai kitokia laiko skaičiavimo sistemą, negu šiandieninis mokslas siūlo. Pasaulis pastoviai praeina pasikartojančiai ciklais, vadinamais čaturjugomis. Čatur-juga yra keturių jugų ratas. Jis trunka 4.320.000 metų. Į jį įeina Satya-juga (trunkanti 1.728.000 metų), Dvapara-juga (1,296,000 metai), Treta-juga (864,000 metai) ir Kali-juga (432.000 metai, kurių 5000 jau praėjo). Vienas tas jugų ratas sudaro Čaturjugą („čatur“= keturi). Vienas Manu (žynys, kuris apgyvendina pasaulį gyvosiom būtybėm) gyvena 71 vieną Čaturjugą. Brahmos dienoje yra keturioliką Manu. Visi jie turi savo vardus.
Pusdieviai, kurie guvena auktesnėse planetinėse sistemose, patiria laiką kiek kitaip: jiems vieni metai yra tolygūs 360 žemės metams. Todėl atitinkamai šeši žemės mėnesiai jiems yra lygūs vienai jų dienai. Šimtas pusdievių metų mums trunka 36.000 metų. Krišna sako:
lokanam loka-palanam
mad bhayam kalpa-jivinam
brahmano ’pi bhayam matto
dvi-parardha-parayusa
Visose planetinės sistemose nuo rojinių iki pragariškų, ir netgi visuose didžiuosiuose pusdieviuose, kurie gyvena tūkstantį Jugu ciklų, vyrauja baimė Manęs Mano laiko pavidalu. Netgi Brahma, kurio gyvenimas trunka 311,040,000,000,000 metų, taip pat bijo Manęs.
Čia (S.B. 11.10.30) Krišna kalba apie Savo laiko pavidalą, kurio visi bijo (mirties). Tai galima paskaičiuoti, kiek trunka pusdievių gyvenimas: 4.320.000 x 1000 = 4.320.000.000 žemės metų. Tiek pat trunka Brahmos (nemaišyti su beasmeniu brahmanu) diena. Visa jo para yra 4.320.000.000 x 2 = 8.640.000.000 Žemės metų ilgumo. Brahmos dienai pasibaigus, visatoje įvyksta dalinis sunaikinimas ir tiktai vėl prasidėjus naujai jo dienai viskas yra sukuriama iš naujo. Brahma pagal savo skaičiavimą gyvena 100 metų arba 8.640.00.000 x 30 x 12 x 100 žemiškų metų. Pasibaigus jo gyvenimo trukmei, viskas (su pačiu Brahma) sugrįžta atgal į Višnu. Višnu visas tas laikas trunka vieną iškvėpimą. Pavyzdžiui „Čaitanijoje Čaritamritoje“ yra aprašyta:
gavakse udiya yaiche renu ase yaya
purusa-nisvasa-saha brahmanda bahiraya
punarapi nisvasa-saha yaya abhyantara
ananta aisvarya tanra, saba——maya-para
Tos visatos, kurias iškvepia Mahavišnu, reikia suprasti, plaukioja erdvėje. Jos yra tarsi atominės dalelytės, plaukiojančios saulės šviesoje ir prasiskverbiančios pro ekrano skylutes. Tokiu būdu visos visatos yra sukurtos Maha-Višnu iškvėpimu, o kai Maha-Višnu įkvepia, jos vėl sugrįžta į Jo kūną. Begalinės Maha-Višnu galybės yra visiškai už materialios sampratos ribų.
(Čaitanija-Čaritamrita, Madhya 279-280)
yasyaika-nisvasita-kalam athavalambya
jivanti loma-vila-ja jagad-anda-nathah
visnur mahan sa iha yasya kala-viseso
govindam adi-purusam tam aham bhajami
Brahmos ir visi kiti materialių pasaulių valdovai atsiranda iš Maha-Višnu porų ir gyvena vieną Jo išvėpimo laiko tarpą. Aš garbinu Viešpatį Govindą (Krišną), kurio dalinė ekspansija yra Maha-Višnu.
Taip, kad visatos kaip atomai išsiskiria iš Maha-Višnu transcendentio kūno porų, ir kiekvienoje užverda gyvenimas. Kiekvienoje visatoje gimsta Brahma kaip pirmoji būtybė ir jis užsiima materialios visatos kūrimu, kol Mahavišnu neikvepia ir viskas sunaikinama. Višnu tai trunka tik vieną iškvėpimą ir įkvėpimą.
Laikui matuoti galima naudoti daug skirtingų būdų. Šiais laikais mokslininkai diena vadina žemės apsisukimą aplink savo ašį. Diena dalijama į valandas, valanda į – sekundes. Vediniame moksle laiko vienetu buvo laikomas tas laiko tarpas, per kurį šviesa kerta atomo skersmenį. Mažiausias ilgio matas buvo šešių atomų grandinė. Tai reiškia, jog kitose Jugose (erose) žmonės galėjo įžiūrėti šešių atomų grandinę, kai tuo tarpu šiandieniniam žmogui laikraščiui perskaityti reikia akinių (ar iš tiesų šiandieninis mokslas toks jau ir pažengęs?).
„Šrimad-Bhagavatam“ aprašo visai kitokia laiko skaičiavimo sistemą, negu šiandieninis mokslas siūlo. Pasaulis pastoviai praeina pasikartojančiai ciklais, vadinamais čaturjugomis. Čatur-juga yra keturių jugų ratas. Jis trunka 4.320.000 metų. Į jį įeina Satya-juga (trunkanti 1.728.000 metų), Dvapara-juga (1,296,000 metai), Treta-juga (864,000 metai) ir Kali-juga (432.000 metai, kurių 5000 jau praėjo). Vienas tas jugų ratas sudaro Čaturjugą („čatur“= keturi). Vienas Manu (žynys, kuris apgyvendina pasaulį gyvosiom būtybėm) gyvena 71 vieną Čaturjugą. Brahmos dienoje yra keturioliką Manu. Visi jie turi savo vardus.
Pusdieviai, kurie guvena auktesnėse planetinėse sistemose, patiria laiką kiek kitaip: jiems vieni metai yra tolygūs 360 žemės metams. Todėl atitinkamai šeši žemės mėnesiai jiems yra lygūs vienai jų dienai. Šimtas pusdievių metų mums trunka 36.000 metų. Krišna sako:
lokanam loka-palanam
mad bhayam kalpa-jivinam
brahmano ’pi bhayam matto
dvi-parardha-parayusa
Visose planetinės sistemose nuo rojinių iki pragariškų, ir netgi visuose didžiuosiuose pusdieviuose, kurie gyvena tūkstantį Jugu ciklų, vyrauja baimė Manęs Mano laiko pavidalu. Netgi Brahma, kurio gyvenimas trunka 311,040,000,000,000 metų, taip pat bijo Manęs.
Čia (S.B. 11.10.30) Krišna kalba apie Savo laiko pavidalą, kurio visi bijo (mirties). Tai galima paskaičiuoti, kiek trunka pusdievių gyvenimas: 4.320.000 x 1000 = 4.320.000.000 žemės metų. Tiek pat trunka Brahmos (nemaišyti su beasmeniu brahmanu) diena. Visa jo para yra 4.320.000.000 x 2 = 8.640.000.000 Žemės metų ilgumo. Brahmos dienai pasibaigus, visatoje įvyksta dalinis sunaikinimas ir tiktai vėl prasidėjus naujai jo dienai viskas yra sukuriama iš naujo. Brahma pagal savo skaičiavimą gyvena 100 metų arba 8.640.00.000 x 30 x 12 x 100 žemiškų metų. Pasibaigus jo gyvenimo trukmei, viskas (su pačiu Brahma) sugrįžta atgal į Višnu. Višnu visas tas laikas trunka vieną iškvėpimą. Pavyzdžiui „Čaitanijoje Čaritamritoje“ yra aprašyta:
gavakse udiya yaiche renu ase yaya
purusa-nisvasa-saha brahmanda bahiraya
punarapi nisvasa-saha yaya abhyantara
ananta aisvarya tanra, saba——maya-para
Tos visatos, kurias iškvepia Mahavišnu, reikia suprasti, plaukioja erdvėje. Jos yra tarsi atominės dalelytės, plaukiojančios saulės šviesoje ir prasiskverbiančios pro ekrano skylutes. Tokiu būdu visos visatos yra sukurtos Maha-Višnu iškvėpimu, o kai Maha-Višnu įkvepia, jos vėl sugrįžta į Jo kūną. Begalinės Maha-Višnu galybės yra visiškai už materialios sampratos ribų.
(Čaitanija-Čaritamrita, Madhya 279-280)
yasyaika-nisvasita-kalam athavalambya
jivanti loma-vila-ja jagad-anda-nathah
visnur mahan sa iha yasya kala-viseso
govindam adi-purusam tam aham bhajami
Brahmos ir visi kiti materialių pasaulių valdovai atsiranda iš Maha-Višnu porų ir gyvena vieną Jo išvėpimo laiko tarpą. Aš garbinu Viešpatį Govindą (Krišną), kurio dalinė ekspansija yra Maha-Višnu.
Taip, kad visatos kaip atomai išsiskiria iš Maha-Višnu transcendentio kūno porų, ir kiekvienoje užverda gyvenimas. Kiekvienoje visatoje gimsta Brahma kaip pirmoji būtybė ir jis užsiima materialios visatos kūrimu, kol Mahavišnu neikvepia ir viskas sunaikinama. Višnu tai trunka tik vieną iškvėpimą ir įkvėpimą.