Kas yra Gyvoji Etika arba Agni Joga?

[Linas]

[JUSTIFY]Kai blėsta ir gęsta atitarnavę savo amžių žibintai, tuo pačiu metu užsidega nauji, galingesni, tobulesni ir skaistesni. Ir toks naujas žibintas dabar uždegtas. Šambalos Mahatmos davė pasauliui Agni Jogą, kitaip dar vadinamą Gyvosios Etikos Mokymu. Tai praeitame šimtmetyje gyvavusio teosofinio mokymo tęsinys, tiksliau kulminacija. Teosofijos mokymą J.P.Blavatskajai taip pat diktavo Šambalos Mahatmos. Agni Joga neneigia bendrų visai žmonijai etikos ir moralės pagrindų, būdingų visoms didžiosioms religijoms, bet išvalo nuosėdas, susikaupusias per amžius, ir veda į naują pasaulio suvokimą, kviečiantį nesibaigiančiam dvasios kilimui.[/JUSTIFY]

A.Heidokas "Raduga čudies" pusl. 345

[JUSTIFY]Ateis ir tvirtins, kad net pats Aukščiausias Mokymas jų netenkina. Jie nori dar kažko. Paklauskite jų – kokios asmeninės naudos jie norėtų? – nesuklysite taip klausdami. Nepasitenkinimas per daug dažnai būna, kai siekiama asmeninės naudos. Visata, Kosmosas nežavi tokių veidmainių. Jie domisi ir ieško kūniškų malonumų. Neilgai jie seks Mokymu, pasitrauks, kai tik pajus ne žemišką, o dvasinę palaimą. Patys baisiausi išdavikai atsiranda būtent iš tokių, negavusių sidabrinių. Nei Dangiška Palaima, nei Šventa Malda (АUМ, OM) jų nepažadins, neprašviesins – suanglėjusi širdis liks juoda ir išdegusi kaip dykvietė.[/JUSTIFY]

Агни Йога, AУМ, 26

[JUSTIFY]Amerikoje Jelena Ivanovna Rerich pradeda reguliariai užrašinėti savo pokalbius su Rytų dvasiniais Mokytojais. 1920 m. kovo 24 d. buvo užrašyta pirmoji žinia, kuri pradėjo „Gyvosios Etikos“ knygų seriją, iš kurių pirmoji knyga vadinosi „ZOV“.

Dauguma tuometinių mokslininkų ir filosofų (V.I.Vernadskis, A.L.Čiževskis, K.E.Ciolkovskis) jautė žmonijos istorijoje artėjančias permainas ir galimybę pakilti ant sekančio evoliucijos laiptelio.

Pirmą kartą per visą Planetos istoriją žmonėms buvo suteikta galimybė pasirinkti: arba priimti už pagrindą moralinius etikos įstatymus ir jais vadovautis visose veiklos srityse, kas leis neribotai praplėsti žmonijos vystymąsi ir tobulėjimą, arba suskaldyti ir pavieniui nugrimzti ir žūti bedvasiame chaoso liūne, po ko seks ir planetos žūtis. Kad neįvyktų šis dvasinis ir fizinis susinaikinimas, žmogus pirmiausiai privalėjo pakeisti savo mąstymą, gyvenimo būdą, požiūrį į supančias problemas. Naujas Mokymas, koks ir yra Gyvoji Etika, padeda permąstyti ir suvokti visus tuos pasikeitimus.

Mokymo pavadinimas kalba pats už save – visos Gyvosios Etikos knygos pirmiausia nagrinėja žemiškas, realias kiekvieno žmogaus gyvenimo sąlygas. Jos kviečia gyventi pagal Kosminius dėsnius, atveria neapibrėžtas dvasinio gyvenimo pasikeitimo galimybes, praplečia sąmonę ir kuria aukštus moralinius orientyrus.

Šalia materialaus, fizinio pasaulio Gyvoji Etika nagrinėja Subtilųjį ir Ugninį (dvasinės kūrybos) pasaulius, kurie turi nepertraukiamą tarpusavio ryšį. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai pripažįsta tai ar ne, pastoviai sąveikauja su šiais pasauliais, ir šį ryšį būtina prisiminti, nagrinėjant bet kurį gyvenimišką įvykį. Sąmoningas ryšio tarp pasaulių suvokimas, yra viena iš tolesnio evoliucionavimo sąlygų. Gyvosios Etikos sudarytojai paskutinį žodį palieka mokslui, nes nenuilstantis žinių troškimas, patirtis ir atliekami bandymai, remiantis subtilių energijų ir kitų materijos būsenų studijavimu, gali pateikti naują kryptį pasaulėžiūroje.

Laikydama žmogų Kosmoso dalimi, Gyvoji Etika daug dėmesio skiria mąstymo kultūrai, kadangi mintis yra energija, kuri geba pripildyti erdvę ir paveikti aplinką. Dvasiniai Mokytojai sako, kad žmogus tiesiogiai atsakingas už savo mąstymo kokybę, nes nuo to priklauso ne tik jo dvasinė ir fizinė savijauta, bet ir įvykiai Žemėje, ir jos ateitis.

Gyvosios Etikos knygose daug kalbama apie naujos kosminės eros pradžią mūsų planetoje. Kosminės sąlygos priartina naujas, aukšto potencialo ugnines energijas prie mūsų planetos, ir tik nuo dvasinio ir moralinio žmonijos išprusimo priklauso, kaip sėkmingai praeis jų asimiliacija.

Remdamasi seniausiomis Rytų žiniomis ir šiuolaikiniais Vakarų mokslo pasiekimais, Gyvoji Etika sudaro filosofinę sistemą, neatmetančią žinomų didžiųjų praeities tradicijų.

Gyvosios Etikos knygos pradėtos leisti 1924 metais įvairiomis kalbomis, daugumai jos virto kasdieniais skaitiniais. Mokymo idėjos taip pat sudaro Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho tapybos ir literatūrinės kūrybos pagrindą. Jo drobėse atgyja senovės rytų legendos, išryškėja Didžiųjų Išminčių, šventųjų ir pasišventėlių portretai. Tapyba panaikina ribą tarp materijos ir dvasios, savaip parodo Svarbiausius Kosmoso įstatymus, kitų nematerialių pasaulių egzistavimą ir jų sąveiką su mūsų fiziniu pasauliu.[/JUSTIFY]

(Biografijos puslapis iš Tarptautinio Rerichų Centro serverio)

[Linas]

[JUSTIFY]Į šį klausimą S.Stulginskis (Gyvosios Etikos judėjimo atkūrėjas Lietuvoje) atsakė taip:

„Agni Joga ne tik nurodo gyvenimo prasmę, bet ir paaiškina, kas šiandien vyksta. To nepajėgia paaiškinti jokia kita filosofija, religija. Tiesa, Evangelijose yra išpranašautas žmonijos likimas, tik dabar niekas to kažkodėl neprisimena. Kas konkrečiai jose pasakyta? Ogi tai, kad ateis pasaulio pabaiga, antrą kartą pasirodys Jėzus Kristus, įvyks paskutinysis teismas ir prasidės Naujoji Gadynė, šviesesnė už dabartinę. Tą patį teigia ir Agni Joga, tik ji patikslina, duoda daugiau paaiškinimų. Todėl nūnai nesistebiu, kad pasaulyje - baisi sumaištis, chaosas; tai dėsninga, taip turi būti, taip sakė pranašai ir išminčiai prieš tūkstančius metų. Pasaulis - milžiniška sistema, neišvengiami tam tikri jos periodai: dabar mes esam Juodojo periodo žlugimo ir Šviesiojo kūrimosi, Armagedono Šviesos ir Tamsos dvikovos amžininkai. Rytų išmintis sako, kad Tamsiajai epochai (Kali Jugai) atėjo galas, ją pakeis kita, nepalyginti tobulesnė (Satja Juga). Dabar gausu nusivylimo, netgi beprotysčių, savižudybių. Neįmanoma likti ramiems vidinio lūžio, perversmo metu; amžių sandūroje visi matome, kad šiandien beprotiškai elgiasi ne tik kai kurie žmonės, bet ir valstybės.“[/JUSTIFY]

Kodėl apie šį mokymą mažai kas girdėjęs? Jeigu jis gali padėti žmonėms įveikti negandas ir tamsiąsias jėgas – kodėl jo nepopuliarinate, nepropaguojate? Tiesa, literatūros lyg ir esama, bet ji įveikiama tik intelektualams. 0 ką daryti paprastam žmogui? Į šį klausimą S.Stulginskis atsakė taip:

[JUSTIFY]„Žmogų mes vertiname ne išoriškai: jis gali būti nebaigęs jokių mokslų, tačiau dvasiškai subrendęs. Toks žmogus pats susiras išeitį. Dvasingas gyvenimas – mokyklų mokykla; jai irgi būdingos tam tikros „klasės“, pakopos. Kas pats nejaučia noro tobulėti, neieško kelio į dvasingumą, tam nepadės jokie patarimai. Tiesa, viskas vyksta pagal dieviškąjį planą, tačiau jokiu būdu nedera pamiršti žmogaus laisvos valios. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša ir savąjį planą, savaip jį įgyvendina, neretai nepaisydamas jokių patarimų ir mokymų. Juk ir Kristus dovanojo žmonėms žinojimą, bet kaip dabar daugelis mūsų naudojasi šia dovana? Žodžiu, Agni Joga – tiems, kurie ieško; mes patys nieko neperšam“.[/JUSTIFY]

Ar padėjo Gyvoji Etika gyvenime pačiam Steponui Stulginskiui?

[JUSTIFY]„Padėjo, ir ne tik sunkiaisiais momentais, bet ir kiekvieną dieną: kai reikia nusiraminti, nuvyti tamsias mintis, susikaupti. O jeigu jums būtinai reikia konkrečių pavyzdžių – prašom. Apie vienutę Vilniaus KGB rūsiuose jau pasakojau. Kai iš Pavlodaro srities buvau ištremtas į Džiazkazgano vario kasyklas, komisija nustatė, jog nesu tinkamas fiziniam darbui. Tapau lagerio „dailininku“: piešiau numerius, siuvamus ant nugarų, plakatus. Paskui kažkam iš valdžios pasirodė, kad man per daug gerai, ir ėmė verbuoti į KGB. Kategoriškai atsisakiau; tai vyko tuo metu, kai visokius „stukačius“ tremtiniai patys baudė, naikino. Pasakiau: „Nenoriu, kad mane papjautų!“ Po tokio pareiškimo nusiuntė į akmenų skaldyklą. Pabandžiau – ogi kūjo nepakeliu! Iškėlęs kumščius, pripuolė brigadininkas, o aš jam: „Ką, gyvent nusibodo?“ Jis iškart atšlijo. O tvirtumo man teikė gilus įsitikinimas, jog visos mano kančios – mano likimas, niekur nuo jo nepabėgsiu, reikia atsiskaityti už kadaise (gal ir kituose gyvenimuose) pasėtą blogį. Pagaliau atsiskaitoma ne tik už savo, bet ir visos visuomenės ydas, nuopuolius. Susitaikęs su savo likimu, stoiškai pakėliau visas negandas; tuomet mano akyse virto vyrai kaip ąžuolai – jauni, raumeningi... Todėl dar ir dar sykį kartoju: visa ko pamatas – dvasios tvirtybė".[/JUSTIFY]

Ištraukos iš R. Vanago knygos EX ORIENTE LUX Lietuvos rerichiečiai