01-12-2024, 07:00 PM
Valomasis, deginantis tapas poveikis leidžia palaikyti gerą kūno būklę, atsikratyti kūno ir proto (minčių) nešvarumų. Svarbu nuolat kreipti dėmesj j tai, ką valgote, kuo gydotės, ką skaitote, žiūrite per televiziją ar kine, apie ką galvojate.
Valgymas tik esant išalkus, gera laikysena, taisyklingi judesiai bei ramus, tolygus kvėpavimas - štai kas yra tapas. Ši nijama reiškia ir tai, jog reikėtų atsikratyti minčių, troškimų ir norų, kurie trukdo tobulėti.
Apvalomas ne tik fizinis, bet ir emocinis, mentalinis bei dvasios lygmuo. Tai nereiškia, jog turėtumėte išsižadėti savęs ar save kankinti. Maistą joga laiko svarbiu gyvybinės energijos, arba pranos, šaltiniu. Energiją gauname ir iš maisto, kurj suvalgome, ir iš oro, kuriuo kvėpuojame. Šiame gyvenime kūnas yra vienintelis jūsų įrankis, ir tam, kad tarnautų ilgai, juo reikia rūpintis. Žmogus, užsiimantis joga, vis dažniau atsigręžia į save ir ima vis labiau suprasti savo poreikius. Tokiam žmogui sąmoninga mityba - tai būdas jogą paversti kasdienio gyvenimo dalimi. Sąmoninga mityba reiškia, jog svarbu valgyti tinkamą maistą, kuris subalansuoja jūsų poreikius ir yra parenkamas vadovaujantis vidiniais ženklais, o ne įpročiais ar užgaidomis. Neapdorotas maistas, vaisiai, daržovės, javai, minimaliai apdorota, antibiotikų ir hormonų neprigrūsta mėsa bei žuvis yra puikus pasirinkimas, teikiantis organizmui daugiausia pranos. (Paprastai valgyti mėsą, žuvį, taip pat ir kiaušinius, jogams nepatariama). Smarkiai apdorotas bei konservuotas maistas neaprūpina kūno tinkamomis maisto medžiagomis. Toks kaloringas, bet tuščias maistas laikinai numalšina alkį, tačiau išveda iš pusiausvyros vidinę kūno chemiją.
Sąmoninga mityba reiškia ir saikingą valgymą. Daugelis mūsų gyvename pertekliaus visuomenėje. Jungtinėse Valstijose užfiksuotas vienas didžiausių pasaulyje nutukusių žmonių procentas. Dažnai mes valgome automatiškai, iš įpročio, ar dėl to, kad atėjo laikas. Persivalgyti labai paprasta: mus nuolat gundo televizijos reklamos ir begalinės supermarketų lentynos. Dažnai valgome paskubom, žiūrėdami televizorių ar skaitydami. Dar dažniau valgome dėl emocinių priežasčių - kai liūdna, kai gyvenimui trūksta saldumo arba kai tikimės maistu tolyn nugrūsti nemalonius jausmus. Pasekmės akivaizdžios - mūsų pojūčiai galiausiai taip atbunka, kad patys nebejaučiame nei kiek suvalgome, nei koks to maisto skonis. Mus skatina be saiko išlaidauti, siūlo visokių kūnui nebūtinų gardėsių, tačiau prisiminkite, kad svarbiausia — nuosaikumas, arba brahmačarjos principas.
Nepamirškite įsiklausyti į savo vidinį alkio ir sotumo signalą. Nuolatinis užkandžiavimas trukdo organizmui efektyviai suvirškinti maistą bei pašalinti nuodingąsias medžiagas. Virškinimo sistema turi atlikti savo darbą, o tada ilsėtis.
Paskutinis sąmoningos mitybos elementas yra supratimas, jog maistas - tai išgyvenimo šaltinis. Išsiugdę tinkamus mitybos įpročius (valgyti tik išalkus, iš lėto, gerai sukramtam maistą ir užpildant juo ne daugiau kaip du trečdalius skrandžio; kai kada teigiama, kad suvalgyti turėtume tiek, kiek užima sugniaužtas mūsų kumštis, nes daugmaž tokio dydžio yra ir skrandis), leisime virškinimo sistemai dirbti sklandžiai ir efektyviai. Valgant iš lėto, pajuntamas natūralus sotumo jausmas, ir persivalgymo nesunku išvengti. Aktyviausiai skrandis dirba vidurdienį, todėl šiuo paros metu ir reikėtų suvartoti didžiausią dienos porciją.
[HEADING=3]Norėdami sąmoningai kontroliuoti savo mitybos poreikius ir įpročius, paklauskite savęs:[/HEADING]
• Ar dabar aš jaučiuosi alkanas?
• Ar valgau tik todėl, kad atėjo laikas?
• Ar valgyti man malonu?
• Ar valgydamas žiūriu televizorių (skaitau knygą), ar sutelkiu visą dėmesį į maistą?
• Ar tam tikro maisto valgymas tam tikru metu nėra mano reakcija į kitų žmonių poreikius arba į visuomenės spaudimą?
• Su kokiais jausmais man asocijuojasi pasirinktas maistas?
• Ar valgau dėl to, kad esu susierzinęs ar įsitempęs, o jei taip - ką valgau, kai taip jaučiuosi?
• Ką man norisi valgyti, kai jaučiuosi maloniai atsipalaidavęs?
• Ar kokia nors kita veikla, ne valgymu, galėčiau patenkinti savo poreikius?
Prisiminkite, kad sąmoningas maitinimasis skatina jautriau reaguoti i savo poreikius. Jis atspindi jūsų santykį su savimi. Ar galite rūpestį ir užuojautą, kuriuos rodote kitiems, nukreipti j save?
[HEADING=2]Sąmoningos mitybos principai:[/HEADING]
• valgykite saikingai;
• valgykite tik būdami išalkę;
• valgykite ramioje, malonioje aplinkoje;
• gerkite šiltus ar kambario temperatūros gėrimus;
• namuose turėkite įvairaus visaverčio maisto, pvz., šviežių vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų;
• nevalgykite smarkiai apdoroto maisto;
• valgykite mažiau saldžių ir sūdytų patiekalų;
• mitybos įpročius keiskite palaipsniui.
Valgymas tik esant išalkus, gera laikysena, taisyklingi judesiai bei ramus, tolygus kvėpavimas - štai kas yra tapas. Ši nijama reiškia ir tai, jog reikėtų atsikratyti minčių, troškimų ir norų, kurie trukdo tobulėti.
Apvalomas ne tik fizinis, bet ir emocinis, mentalinis bei dvasios lygmuo. Tai nereiškia, jog turėtumėte išsižadėti savęs ar save kankinti. Maistą joga laiko svarbiu gyvybinės energijos, arba pranos, šaltiniu. Energiją gauname ir iš maisto, kurj suvalgome, ir iš oro, kuriuo kvėpuojame. Šiame gyvenime kūnas yra vienintelis jūsų įrankis, ir tam, kad tarnautų ilgai, juo reikia rūpintis. Žmogus, užsiimantis joga, vis dažniau atsigręžia į save ir ima vis labiau suprasti savo poreikius. Tokiam žmogui sąmoninga mityba - tai būdas jogą paversti kasdienio gyvenimo dalimi. Sąmoninga mityba reiškia, jog svarbu valgyti tinkamą maistą, kuris subalansuoja jūsų poreikius ir yra parenkamas vadovaujantis vidiniais ženklais, o ne įpročiais ar užgaidomis. Neapdorotas maistas, vaisiai, daržovės, javai, minimaliai apdorota, antibiotikų ir hormonų neprigrūsta mėsa bei žuvis yra puikus pasirinkimas, teikiantis organizmui daugiausia pranos. (Paprastai valgyti mėsą, žuvį, taip pat ir kiaušinius, jogams nepatariama). Smarkiai apdorotas bei konservuotas maistas neaprūpina kūno tinkamomis maisto medžiagomis. Toks kaloringas, bet tuščias maistas laikinai numalšina alkį, tačiau išveda iš pusiausvyros vidinę kūno chemiją.
Sąmoninga mityba reiškia ir saikingą valgymą. Daugelis mūsų gyvename pertekliaus visuomenėje. Jungtinėse Valstijose užfiksuotas vienas didžiausių pasaulyje nutukusių žmonių procentas. Dažnai mes valgome automatiškai, iš įpročio, ar dėl to, kad atėjo laikas. Persivalgyti labai paprasta: mus nuolat gundo televizijos reklamos ir begalinės supermarketų lentynos. Dažnai valgome paskubom, žiūrėdami televizorių ar skaitydami. Dar dažniau valgome dėl emocinių priežasčių - kai liūdna, kai gyvenimui trūksta saldumo arba kai tikimės maistu tolyn nugrūsti nemalonius jausmus. Pasekmės akivaizdžios - mūsų pojūčiai galiausiai taip atbunka, kad patys nebejaučiame nei kiek suvalgome, nei koks to maisto skonis. Mus skatina be saiko išlaidauti, siūlo visokių kūnui nebūtinų gardėsių, tačiau prisiminkite, kad svarbiausia — nuosaikumas, arba brahmačarjos principas.
Nepamirškite įsiklausyti į savo vidinį alkio ir sotumo signalą. Nuolatinis užkandžiavimas trukdo organizmui efektyviai suvirškinti maistą bei pašalinti nuodingąsias medžiagas. Virškinimo sistema turi atlikti savo darbą, o tada ilsėtis.
Paskutinis sąmoningos mitybos elementas yra supratimas, jog maistas - tai išgyvenimo šaltinis. Išsiugdę tinkamus mitybos įpročius (valgyti tik išalkus, iš lėto, gerai sukramtam maistą ir užpildant juo ne daugiau kaip du trečdalius skrandžio; kai kada teigiama, kad suvalgyti turėtume tiek, kiek užima sugniaužtas mūsų kumštis, nes daugmaž tokio dydžio yra ir skrandis), leisime virškinimo sistemai dirbti sklandžiai ir efektyviai. Valgant iš lėto, pajuntamas natūralus sotumo jausmas, ir persivalgymo nesunku išvengti. Aktyviausiai skrandis dirba vidurdienį, todėl šiuo paros metu ir reikėtų suvartoti didžiausią dienos porciją.
[HEADING=3]Norėdami sąmoningai kontroliuoti savo mitybos poreikius ir įpročius, paklauskite savęs:[/HEADING]
• Ar dabar aš jaučiuosi alkanas?
• Ar valgau tik todėl, kad atėjo laikas?
• Ar valgyti man malonu?
• Ar valgydamas žiūriu televizorių (skaitau knygą), ar sutelkiu visą dėmesį į maistą?
• Ar tam tikro maisto valgymas tam tikru metu nėra mano reakcija į kitų žmonių poreikius arba į visuomenės spaudimą?
• Su kokiais jausmais man asocijuojasi pasirinktas maistas?
• Ar valgau dėl to, kad esu susierzinęs ar įsitempęs, o jei taip - ką valgau, kai taip jaučiuosi?
• Ką man norisi valgyti, kai jaučiuosi maloniai atsipalaidavęs?
• Ar kokia nors kita veikla, ne valgymu, galėčiau patenkinti savo poreikius?
Prisiminkite, kad sąmoningas maitinimasis skatina jautriau reaguoti i savo poreikius. Jis atspindi jūsų santykį su savimi. Ar galite rūpestį ir užuojautą, kuriuos rodote kitiems, nukreipti j save?
[HEADING=2]Sąmoningos mitybos principai:[/HEADING]
• valgykite saikingai;
• valgykite tik būdami išalkę;
• valgykite ramioje, malonioje aplinkoje;
• gerkite šiltus ar kambario temperatūros gėrimus;
• namuose turėkite įvairaus visaverčio maisto, pvz., šviežių vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų;
• nevalgykite smarkiai apdoroto maisto;
• valgykite mažiau saldžių ir sūdytų patiekalų;
• mitybos įpročius keiskite palaipsniui.