09-23-2023, 03:10 PM
[attachment=0]
Brahma Satyam Jagan Mithya
Spinduliuojantys dieviškumai! Palaiminti ir mylimi Dieviškumo vaikai! Besiruošiant atvykti pas jus, šį rytą man kilo tokia mintis: „Ar Vedantos deklaracijos yra naudingos ir pritaikomos tik teoriniame filosofijos lygmenyje, metafizikoje bei vidiniuose dvasiniuose išgyvenimuose, ar šiuos pareiškimus galima interpretuoti ir pritaikyti mūsų gyvenime praturtinant, pakeliant ir gaunant naudą čia ir dabar, praktiškai, konkrečiai, apčiuopiamai ir iš karto?“
Atsakymas buvo akimirksniu: klausimas ne tame ar šias didžias tiesas galima aiškinti ir taikyti tiesioginei dvasinei naudai, bet iš tikrųjų jos yra skirtos įkvėpti mus, pakylėti ir gauti naudos teisingai nuo tos akimirkos, kai mūsų akys pirmą kartą perskaito jas kokiame nors šventame rašte ar knygoje, arba net tada, kai ausys juos pirmą kartą girdi iš kai kurių kalbėtojų lūpų, aiškinančių šventraščių tiesas. Nuo pat pirmos akimirkos, kai žmogus sužino apie tam tikrą tiesą, tuoj pat to tikimasi, kad ji sukels galingą skaitytojo, klausytojo ar mąstytojo transformaciją.
Aukščiausioji galutinė deklaracija, Tiesos kvintesencija, kurią paskelbė žmonės patyrę aukščiusią absolučią tikrovę yra – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah (Brahmanas vienas yra tikras, pasaulys yra netikras. Dživa nesiskiria nuo Brahmano). Pilnas posmas skamba taip – slokardhena pravakshyami yaduktam granthakotibhih, brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah— Šiuo vienu sakiniu aš jums paaiškinsiu nesuskaičiuojamuose švetraščiuose išdėstytą mokymų esmę, širdį ir esmę, kuri yra: Brahmanas vienas yra tikras. Šis fenomenalus tikrovės pasireiškimas mūsų akivaizdoje yra tik santykinė realybė, nuolat kintanti, nestabili, nepatikima, ribota, priklausanti nuo laiko ir erdvės, pakenkta ir ištirpusi, turinti pradžią ir pabaigą. Šiems trūkumams būdinga, kad viskas, ką čia mato ir suvokė žmogaus individuali sąmonė, tėra tik laikina santykinė tikrovė. Individuali siela, kuri save laiko tai žinančia, ar tai matančia, ar šio nuolat besikeičiančio fenomenalaus srauto, kuris vadinamas samsara ar visata, patyrėju, yra ne vienybė, nes tik Brahmanas yra tikras o Dživatmanas, individas, yra Brahmanas plius upadhis (ribojantys papildymai ar papildymai).
Jei paimsite puodą ir pripildysite jį vandeniu iš Gangos, vanduo daugiau nebeprimins Gangos. Jis nebeteka. Valtys negali jame plaukti. Jūs negalite jame maudytis. Tačiau filosofas drįs užginčyti kiekvieną, kuris bandys paneigti, kad vanduo esantis puode ir vanduo tekantis Gangos upe savo esme kažkuo skiriasi. Jie yra identiški visomis prasmėmis, šiuolaikinis mokslas gali tai įrodyti. Ganga viena teka, ir ta pati Ganga yra puode, tačiau Ganga su kai kuriais ribojančiais priedais, kai kuriais ribojančiais veiksniais. Tai yra sąlygota Ganga, bet vistiek Ganga. Todėl antra posmo dalis baigėsi pareiškimu: jivo-brahmaiva naparah (atskira siela nesiskiria nuo Brahmano).
Tuomet paklausiau savęs: Kokiu būdu ši didi transcendentinė tiesa, aukščiausioji Vedantos patirtis, faktinė kevala advaita tiesa gali duoti naudos keliu einančiam? Ji atveria visą seriją tiesų.“
Tuo metu nebuvo elektros srovės, todėl, išskyrus žvakės šviesą, buvau tamsoje. Ši tamsa nėra tikrovė. Tai, kas egzistuoja, yra tik puikus saulės spindulys, sklindantis į visas dešimt krypčių, persmelkiantis visur, vyraujantis visada be pokyčių, be nieko, kas jam kliudytų ar trukdytų, užpildo viską šviesa, spindesiu, švytėjimu, ryškumu. Tai yra tikrovė, kai viskas aiškiai matoma; ši tamsa yra tik laikina sąlyga. Besisukant žemei, saulė pakils, o visą erdvę užlies šviesa. Net kai uždegu žvakę ir galvoju, kad esu tamsoje, yra tik šviesa. Ši tamsa yra laikinai uždėta sąlyga dėl tam tikrų ribojančių priedų. Šviesa yra tikrovė; ši tamsa yra praeinanti nerealybė, santykinė tikrovė. Teigiamas veiksnys yra tikrovė; neigiamas veiksnys yra laikinas režimas ar būklė.
Aš pasakiau: „Pilnatis yra tikrovė, o ne užtemimas. Tyla yra realybė, o ne menkas garsas. Tai yra tiesa. Ir kai Vedantiškoji patirtis yra įvardijama kaip brahma satyam (tik Brahmanas yra tikras), tai reiškia, kad Tiesa visais trim laikotarpiais vyrauja netrukdomai, be pokyčių; visada pilnatvėje. O kas ta Tiesa? Anando brahmeti vyajanat (Jis žinojo palaimą kaip Brahmaną). Tie, kurie gėrė šį medų, šią palaimą, pareiškė: „Saldumas, saldumas, saldumas, viskas yra saldumas, neapsakomas saldumas; viskas yra grožis, palankumas, palaima “. Tai yra tikrovė, kuri yra visur ir visada, visada nesikeičianti, be prieštaravimų, kurią iš eilės patvirtina visų mistikų, visų laikų, visų laikų – senovės, viduramžių, šiuolaikinio, rytietiško, patirtys, visur.
Kokia įspūdinga realizacija! Koks nepaprastas supratimas, kad šiuo metu Brahmano palaima sklinda visur, viduje ir išorėje! Palaima yra didžioji Tikrovė. Aukščiausia, neišmatuojama, gili taika yra didžioji Realybė. Vien tik apmąstant tai įvyksta momentinis prabudimas, momentinis įkvėpimas.
Viena mintis sekė paskui kitą: „Dabar, – pasakiau, – šlovingai saulė kils iš anapus kalno, priešingame Gangos krante. Tai yra tikrovė, ir šioje realybėje mes turime gyventi. Šioje tiesoje turime veikti, turime eiti savo dvasiniu keliu. Su kokia didele jėga, pakilumu, pozityvumu ir su nuostabiais didingais uolumo, užsidegimo jausmais mes galime eiti savo dvasiniu keliu, jei laikysimės šios tiesos supratimo – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Egzistuoja tik ta ramybė, palaima, pilnatvė, ta šviesų šviesa, ir Aš esu Tas. Iš esmės Aš esu ne kas kitas, kaip Tas“.
Mintys vystėsi toliau: „Kai taip yra, tada yra laikas, tai yra tas momentas, kai turime kuo geriau pasinaudoti šiuo sąmoningumu, kuris mums suteikiamas dėl įėjimo į dvasinį gyvenimą ir mūsų didelė laimė gyventi atmosferoje, kurioje ši tiesa visada tvirtinama, atmosferoje, užpildytoje šia tiesa. Jei šviesa yra didžioji Realybė, o ne tamsa, o mums yra privilegija ir pasisekė gyventi šviesos vietoje, tada turime šienauti, kol šviečia saulė, ir gyventi šioje didelėje tiesoje. Turime su džiaugsmu eiti su dvasia savo dvasinį kelią ir sadhaną ir neleisti praeiti šiam saulės periodui “.
Į šias tiesas atkreipiamas mūsų dėmesys, kad neprisipildytume skubos jausmo, kitaip mes sugadinsime situaciją. Anglų kalboje yra toks posakis: Skubėjimas daro atliekas(Haste makes waste). Tai nėra įtampos, spaudimo, nerimo būsenos ugdymas – nes tada viskas bus prarasta. Jūs turite būti ramus ir tvirtas, tačiau tuo pat metu kiekvienas jūsų veiksmas sutelktas į dabartinę akimirką. Niekada neleiskite progai praeiti pro šalį.
Ne tiek jums sukurti nepageidaujamą skubos ar skubėjimo būseną, kiek sutelkti dėmesį į dabarties svarbą, dabarties tikrovę, didžiulę reikšmę, gyvybinę dabarties vertę. Gyvenimas gyvenamas tik dabar, o ne vakar ar rytoj. Dabar yra šviesos, palaimos būsena. Kiekviena akimirka yra pripildyta, pripildyta visko, kas reikalinga ir pageidautina jūsų aukščiausiam, dieviškam tobulumui, gausa. Dabar yra raktas į išsivadavimą, džiaugsmą, dvasinį palaiminimą, tobulumą, viską, kas laikoma aukščiausiu gyvenimo tikslu. Šie didieji mokymai yra skirti tam, kad sutelktume savo dėmesį į dabar svarbą, reikšmingumą ir vertę.
Taigi džiaukitės dabar ir įsitraukite į didingą dvasinį gyvenimą, į dievišką gyvenimą. Tada visada turėsite priežasties džiaugtis. Jei džiaugsitės dabartimi ir atiduosie savo širdį ir sielą šiai akimirkai, tada suprasite, kad brahma satyam jagan-mithya skirta ne tik vidinio suvokimo būsenai. Tai turi vertę ir reikšmę, betarpišką žinią, neatidėliotiną galią mus energizuoti ir praturtinti dvasiniame gyvenime, sadhanoje, jogos abhyasoje, visame kame, ką vadiname aukštesniuoju gyvenimu.
Vien tik grynumas, visur vyrauja vien tiesa. Vien taika persmelkia viską. Vien džiaugsmas, vien palaima yra tikrovė, nes vyrauja tik Brahmanas, ir tai yra deklaruota patirtis: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Tai reiškia, kad visos problemos yra susikurtos dėl to, kad ši viena tiesa ne visada yra mūsų suvokta. „Manyje nėra problemos, manyje yra tik palaima, ramybė, spindintis dieviškumas“ – ši tiesa visada turi būti jūsų gyvenimo pagrindas, įtvirtintas jūsų sąmonėje, visada prisimintas, apmąstytas, kaip jūs pagrindas gyventi savo kasdienį gyvenimą.
Tą akimirką, kai jumyse kyla budrumas, turite suvokti savo dieviškumą. Jūs turite pasirodyti šioje savo nuostabios privilegijos būti vieningu su Dieviškuoju sąmonėje. „Iš esmės aš esu vienas su Dieviškuoju, aš esu Dieviškasis. Dieviškumas yra mano amžina, neatimama, tikroji prigimtis, nitya nija svarupa“. Turime gyventi tiesoje, ir tiesa padarys mus laisvus. Gyventi tiesoje yra didžiausia palaima.
Ir norint gyventi tiesoje, visos jo sąlygos buvo sutelktos koncentruotoje formoje šiame šventajame Gurudevo Ašrame dėl jo begalinės atjautos, meilės ir malonės. Dėl ypatingos dieviškos Dievo malonės mums buvo suteiktos šios unikalios patalpos, kurias mes galime naudoti dabar. Neleiskite šiai progai praeiti, o vėliau gailėtis. Dabar yra pati svarbiausia akimirka, dabar yra realybė, dabar yra Brahmanas.
Dievas palaimins jus apmąstyti savo gyvenimą šios iškilios tiesos šviesoje: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Jei jagat yra mithya (pasaulis yra nerealus), kodėl be reikalo suteikiama jam tiek galių, kad tave sutrikdytų, atitrauktų, sujaudintų, nuliūdintų, pakeistų tave? Kaip taip gali būti? Mes terorizuojame save šešėliais ant sienos, manydami, kad jie turi tikrą pagrindą. Ir kuo daugiau svarbos mes suteikiame šiems netikriems laikiniems pasirodymams, pamiršdami šią amžinąją tiesą, tuo galingesni jie tampa.
Pamiršdami, kad tik Brahmanas yra tikrovė, ir suteikdami šiems dalykams tikrovės pojūtį, kurios jie neturi, mes kuriame savo problemas, mes sukuriame savo kliūtis, mes sukuriame savo pagundas. Mes bijome tamsos, manydami, kad tai yra realybė, o nematome tikros šviesos, kuri viena yra tikra.
Todėl tai yra disciplina, tai yra pratimas, kurį privalote atlikti: „Tai yra niekas, tai negali atsirasti mano kelyje, tai neturi galios. Tai mithya, tai tik klaidinga išvaizda. Aš gyvenu Tikrovėje. Kas gali mane užpulti? Kas gali mane paveikti? “ Tokiu būdu reikia kreiptis į brahma satyam jagan-mithya, kad tai padėtų jums kiekviename jūsų dvasinio gyvenimo žingsnyje, kiekvienoje akimirkoje.
Tada kiekviena diena bus pergalė. Kiekviena diena bus vis laipsniškas išsivadavimas. Tai yra šių didžių tiesų vertė, įnešta į mūsų pačių kontekstą, savo atskaitos sistemą. Jos nėra skirtos tik knygoms ar mokslininkams, ekspertams; jos skirtos ir mums čia ir dabar. Pasvarstykime, kokia vertinga ši maža didi tiesa, viena pagrindinė Vedantiško suvokimo tiesa gali būti mums, kiekvienam sadhakui, kiekvienam jogui, kiekvienai bhaktai. Apsvarstykite tai, supraskite jos svarbą. Būkite išmintingi, pritaikykite ją, gyvenkite jos šviesoje ir tapkite palaiminti. Dievas palaimina jus visus!
Brahma Satyam Jagan Mithya
Spinduliuojantys dieviškumai! Palaiminti ir mylimi Dieviškumo vaikai! Besiruošiant atvykti pas jus, šį rytą man kilo tokia mintis: „Ar Vedantos deklaracijos yra naudingos ir pritaikomos tik teoriniame filosofijos lygmenyje, metafizikoje bei vidiniuose dvasiniuose išgyvenimuose, ar šiuos pareiškimus galima interpretuoti ir pritaikyti mūsų gyvenime praturtinant, pakeliant ir gaunant naudą čia ir dabar, praktiškai, konkrečiai, apčiuopiamai ir iš karto?“
Atsakymas buvo akimirksniu: klausimas ne tame ar šias didžias tiesas galima aiškinti ir taikyti tiesioginei dvasinei naudai, bet iš tikrųjų jos yra skirtos įkvėpti mus, pakylėti ir gauti naudos teisingai nuo tos akimirkos, kai mūsų akys pirmą kartą perskaito jas kokiame nors šventame rašte ar knygoje, arba net tada, kai ausys juos pirmą kartą girdi iš kai kurių kalbėtojų lūpų, aiškinančių šventraščių tiesas. Nuo pat pirmos akimirkos, kai žmogus sužino apie tam tikrą tiesą, tuoj pat to tikimasi, kad ji sukels galingą skaitytojo, klausytojo ar mąstytojo transformaciją.
Aukščiausioji galutinė deklaracija, Tiesos kvintesencija, kurią paskelbė žmonės patyrę aukščiusią absolučią tikrovę yra – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah (Brahmanas vienas yra tikras, pasaulys yra netikras. Dživa nesiskiria nuo Brahmano). Pilnas posmas skamba taip – slokardhena pravakshyami yaduktam granthakotibhih, brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah— Šiuo vienu sakiniu aš jums paaiškinsiu nesuskaičiuojamuose švetraščiuose išdėstytą mokymų esmę, širdį ir esmę, kuri yra: Brahmanas vienas yra tikras. Šis fenomenalus tikrovės pasireiškimas mūsų akivaizdoje yra tik santykinė realybė, nuolat kintanti, nestabili, nepatikima, ribota, priklausanti nuo laiko ir erdvės, pakenkta ir ištirpusi, turinti pradžią ir pabaigą. Šiems trūkumams būdinga, kad viskas, ką čia mato ir suvokė žmogaus individuali sąmonė, tėra tik laikina santykinė tikrovė. Individuali siela, kuri save laiko tai žinančia, ar tai matančia, ar šio nuolat besikeičiančio fenomenalaus srauto, kuris vadinamas samsara ar visata, patyrėju, yra ne vienybė, nes tik Brahmanas yra tikras o Dživatmanas, individas, yra Brahmanas plius upadhis (ribojantys papildymai ar papildymai).
Jei paimsite puodą ir pripildysite jį vandeniu iš Gangos, vanduo daugiau nebeprimins Gangos. Jis nebeteka. Valtys negali jame plaukti. Jūs negalite jame maudytis. Tačiau filosofas drįs užginčyti kiekvieną, kuris bandys paneigti, kad vanduo esantis puode ir vanduo tekantis Gangos upe savo esme kažkuo skiriasi. Jie yra identiški visomis prasmėmis, šiuolaikinis mokslas gali tai įrodyti. Ganga viena teka, ir ta pati Ganga yra puode, tačiau Ganga su kai kuriais ribojančiais priedais, kai kuriais ribojančiais veiksniais. Tai yra sąlygota Ganga, bet vistiek Ganga. Todėl antra posmo dalis baigėsi pareiškimu: jivo-brahmaiva naparah (atskira siela nesiskiria nuo Brahmano).
Tuomet paklausiau savęs: Kokiu būdu ši didi transcendentinė tiesa, aukščiausioji Vedantos patirtis, faktinė kevala advaita tiesa gali duoti naudos keliu einančiam? Ji atveria visą seriją tiesų.“
Tuo metu nebuvo elektros srovės, todėl, išskyrus žvakės šviesą, buvau tamsoje. Ši tamsa nėra tikrovė. Tai, kas egzistuoja, yra tik puikus saulės spindulys, sklindantis į visas dešimt krypčių, persmelkiantis visur, vyraujantis visada be pokyčių, be nieko, kas jam kliudytų ar trukdytų, užpildo viską šviesa, spindesiu, švytėjimu, ryškumu. Tai yra tikrovė, kai viskas aiškiai matoma; ši tamsa yra tik laikina sąlyga. Besisukant žemei, saulė pakils, o visą erdvę užlies šviesa. Net kai uždegu žvakę ir galvoju, kad esu tamsoje, yra tik šviesa. Ši tamsa yra laikinai uždėta sąlyga dėl tam tikrų ribojančių priedų. Šviesa yra tikrovė; ši tamsa yra praeinanti nerealybė, santykinė tikrovė. Teigiamas veiksnys yra tikrovė; neigiamas veiksnys yra laikinas režimas ar būklė.
Aš pasakiau: „Pilnatis yra tikrovė, o ne užtemimas. Tyla yra realybė, o ne menkas garsas. Tai yra tiesa. Ir kai Vedantiškoji patirtis yra įvardijama kaip brahma satyam (tik Brahmanas yra tikras), tai reiškia, kad Tiesa visais trim laikotarpiais vyrauja netrukdomai, be pokyčių; visada pilnatvėje. O kas ta Tiesa? Anando brahmeti vyajanat (Jis žinojo palaimą kaip Brahmaną). Tie, kurie gėrė šį medų, šią palaimą, pareiškė: „Saldumas, saldumas, saldumas, viskas yra saldumas, neapsakomas saldumas; viskas yra grožis, palankumas, palaima “. Tai yra tikrovė, kuri yra visur ir visada, visada nesikeičianti, be prieštaravimų, kurią iš eilės patvirtina visų mistikų, visų laikų, visų laikų – senovės, viduramžių, šiuolaikinio, rytietiško, patirtys, visur.
Kokia įspūdinga realizacija! Koks nepaprastas supratimas, kad šiuo metu Brahmano palaima sklinda visur, viduje ir išorėje! Palaima yra didžioji Tikrovė. Aukščiausia, neišmatuojama, gili taika yra didžioji Realybė. Vien tik apmąstant tai įvyksta momentinis prabudimas, momentinis įkvėpimas.
Viena mintis sekė paskui kitą: „Dabar, – pasakiau, – šlovingai saulė kils iš anapus kalno, priešingame Gangos krante. Tai yra tikrovė, ir šioje realybėje mes turime gyventi. Šioje tiesoje turime veikti, turime eiti savo dvasiniu keliu. Su kokia didele jėga, pakilumu, pozityvumu ir su nuostabiais didingais uolumo, užsidegimo jausmais mes galime eiti savo dvasiniu keliu, jei laikysimės šios tiesos supratimo – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Egzistuoja tik ta ramybė, palaima, pilnatvė, ta šviesų šviesa, ir Aš esu Tas. Iš esmės Aš esu ne kas kitas, kaip Tas“.
Mintys vystėsi toliau: „Kai taip yra, tada yra laikas, tai yra tas momentas, kai turime kuo geriau pasinaudoti šiuo sąmoningumu, kuris mums suteikiamas dėl įėjimo į dvasinį gyvenimą ir mūsų didelė laimė gyventi atmosferoje, kurioje ši tiesa visada tvirtinama, atmosferoje, užpildytoje šia tiesa. Jei šviesa yra didžioji Realybė, o ne tamsa, o mums yra privilegija ir pasisekė gyventi šviesos vietoje, tada turime šienauti, kol šviečia saulė, ir gyventi šioje didelėje tiesoje. Turime su džiaugsmu eiti su dvasia savo dvasinį kelią ir sadhaną ir neleisti praeiti šiam saulės periodui “.
Į šias tiesas atkreipiamas mūsų dėmesys, kad neprisipildytume skubos jausmo, kitaip mes sugadinsime situaciją. Anglų kalboje yra toks posakis: Skubėjimas daro atliekas(Haste makes waste). Tai nėra įtampos, spaudimo, nerimo būsenos ugdymas – nes tada viskas bus prarasta. Jūs turite būti ramus ir tvirtas, tačiau tuo pat metu kiekvienas jūsų veiksmas sutelktas į dabartinę akimirką. Niekada neleiskite progai praeiti pro šalį.
Ne tiek jums sukurti nepageidaujamą skubos ar skubėjimo būseną, kiek sutelkti dėmesį į dabarties svarbą, dabarties tikrovę, didžiulę reikšmę, gyvybinę dabarties vertę. Gyvenimas gyvenamas tik dabar, o ne vakar ar rytoj. Dabar yra šviesos, palaimos būsena. Kiekviena akimirka yra pripildyta, pripildyta visko, kas reikalinga ir pageidautina jūsų aukščiausiam, dieviškam tobulumui, gausa. Dabar yra raktas į išsivadavimą, džiaugsmą, dvasinį palaiminimą, tobulumą, viską, kas laikoma aukščiausiu gyvenimo tikslu. Šie didieji mokymai yra skirti tam, kad sutelktume savo dėmesį į dabar svarbą, reikšmingumą ir vertę.
Taigi džiaukitės dabar ir įsitraukite į didingą dvasinį gyvenimą, į dievišką gyvenimą. Tada visada turėsite priežasties džiaugtis. Jei džiaugsitės dabartimi ir atiduosie savo širdį ir sielą šiai akimirkai, tada suprasite, kad brahma satyam jagan-mithya skirta ne tik vidinio suvokimo būsenai. Tai turi vertę ir reikšmę, betarpišką žinią, neatidėliotiną galią mus energizuoti ir praturtinti dvasiniame gyvenime, sadhanoje, jogos abhyasoje, visame kame, ką vadiname aukštesniuoju gyvenimu.
Vien tik grynumas, visur vyrauja vien tiesa. Vien taika persmelkia viską. Vien džiaugsmas, vien palaima yra tikrovė, nes vyrauja tik Brahmanas, ir tai yra deklaruota patirtis: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Tai reiškia, kad visos problemos yra susikurtos dėl to, kad ši viena tiesa ne visada yra mūsų suvokta. „Manyje nėra problemos, manyje yra tik palaima, ramybė, spindintis dieviškumas“ – ši tiesa visada turi būti jūsų gyvenimo pagrindas, įtvirtintas jūsų sąmonėje, visada prisimintas, apmąstytas, kaip jūs pagrindas gyventi savo kasdienį gyvenimą.
Tą akimirką, kai jumyse kyla budrumas, turite suvokti savo dieviškumą. Jūs turite pasirodyti šioje savo nuostabios privilegijos būti vieningu su Dieviškuoju sąmonėje. „Iš esmės aš esu vienas su Dieviškuoju, aš esu Dieviškasis. Dieviškumas yra mano amžina, neatimama, tikroji prigimtis, nitya nija svarupa“. Turime gyventi tiesoje, ir tiesa padarys mus laisvus. Gyventi tiesoje yra didžiausia palaima.
Ir norint gyventi tiesoje, visos jo sąlygos buvo sutelktos koncentruotoje formoje šiame šventajame Gurudevo Ašrame dėl jo begalinės atjautos, meilės ir malonės. Dėl ypatingos dieviškos Dievo malonės mums buvo suteiktos šios unikalios patalpos, kurias mes galime naudoti dabar. Neleiskite šiai progai praeiti, o vėliau gailėtis. Dabar yra pati svarbiausia akimirka, dabar yra realybė, dabar yra Brahmanas.
Dievas palaimins jus apmąstyti savo gyvenimą šios iškilios tiesos šviesoje: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Jei jagat yra mithya (pasaulis yra nerealus), kodėl be reikalo suteikiama jam tiek galių, kad tave sutrikdytų, atitrauktų, sujaudintų, nuliūdintų, pakeistų tave? Kaip taip gali būti? Mes terorizuojame save šešėliais ant sienos, manydami, kad jie turi tikrą pagrindą. Ir kuo daugiau svarbos mes suteikiame šiems netikriems laikiniems pasirodymams, pamiršdami šią amžinąją tiesą, tuo galingesni jie tampa.
Pamiršdami, kad tik Brahmanas yra tikrovė, ir suteikdami šiems dalykams tikrovės pojūtį, kurios jie neturi, mes kuriame savo problemas, mes sukuriame savo kliūtis, mes sukuriame savo pagundas. Mes bijome tamsos, manydami, kad tai yra realybė, o nematome tikros šviesos, kuri viena yra tikra.
Todėl tai yra disciplina, tai yra pratimas, kurį privalote atlikti: „Tai yra niekas, tai negali atsirasti mano kelyje, tai neturi galios. Tai mithya, tai tik klaidinga išvaizda. Aš gyvenu Tikrovėje. Kas gali mane užpulti? Kas gali mane paveikti? “ Tokiu būdu reikia kreiptis į brahma satyam jagan-mithya, kad tai padėtų jums kiekviename jūsų dvasinio gyvenimo žingsnyje, kiekvienoje akimirkoje.
Tada kiekviena diena bus pergalė. Kiekviena diena bus vis laipsniškas išsivadavimas. Tai yra šių didžių tiesų vertė, įnešta į mūsų pačių kontekstą, savo atskaitos sistemą. Jos nėra skirtos tik knygoms ar mokslininkams, ekspertams; jos skirtos ir mums čia ir dabar. Pasvarstykime, kokia vertinga ši maža didi tiesa, viena pagrindinė Vedantiško suvokimo tiesa gali būti mums, kiekvienam sadhakui, kiekvienam jogui, kiekvienai bhaktai. Apsvarstykite tai, supraskite jos svarbą. Būkite išmintingi, pritaikykite ją, gyvenkite jos šviesoje ir tapkite palaiminti. Dievas palaimina jus visus!