09-23-2023, 02:45 PM
[attachment=0]
Žmogaus protinė veikla Vedų astrologijoje [kiti sinonimai – Vedinė astrologija, indų astrologija, indiškoji astrologija – V.K.] suprantama taip pat, kaip ir jogos sistemoje. Čia priimtas žmogaus psichikos apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo naudojamo šiuolaikinėje psichologijoje. Vedų astrologijoje pripažįstama, kad egzistuoja ir mus veikia kolektyviniai, kosminiai ir dvasiniai sąmonės lygmenys, esantys už mūsų paviršinio ir asmeninio proto ribų, o šiuolaikinė psichologija dar tik pradeda tyrinėti šiuos lygius. Vedų astrologijos tikslas - ne tik atkurti harmoniją paviršiniuose sąmonės sluoksniuose, bet ir suaktyvinti gilesnius sluoksnius, pažadinus žmoguje dvasinius siekius. Paviršutinei sąmonei toks prabudimas gali sukelti šoką, atmetimą ar bent jau rimtą abejonę, ar tai, ką manome apie save, yra teisinga.
Viena vertus, galima sakyti, kad Vedų astrologija, kaip ir joga, visiškai neužsiima psichologija. Jos nedomina asmenybės savirealizacija nei emocinis pasitenkinimas, nes tai nelaikoma tikraisiais žmogaus gyvenimo tikslais. Ji nesutapatina individualios asmenybės su tikruoju žmogaus AŠ, o jos laimės - su tikrąja dvasios palaima. Fizinė žmogaus esybė čia nagrinėjama tik kaip atskiras kosminės energijos proveržis, o vidinė esybė - kaip kosminės sąmonės atskiras proveržis. Mūsų esama sąmonė ir asmenybė traktuojamos kaip tam tikras laikinas dangalas, po kuriuo slypi neišmatuojamai gilesnis ir pilnesnis žinojimas apie tai, kas mes esame, bei didinga mūsų bendrabūvio su visu gyvenimu tiesa.
Vedų astrologijoje nesutelkiamas dėmesys į skolinto gyvenimo apribojimus ir kančias. Ji moko mus, kad mes visi - dievo dvasios, turinčios neribotą potencialą, kuris taps prieinamas kiekvienam, kas tam paskirs pakankamai dėmesio ir nuolatinių pastangų. Vedų astrologijoje kalbama, kad mes galime pasiekti ko tik nori, jei tik iš tikrųjų to norėsime. Šiuo požiūriu asmeninės ir emocinės problemos atsiranda tik todėl, kad mes nerandame konstruktyvaus savo gyvybinės energijos panaudojimo. Norint išspręsti emocines problemas, reikia ne stengtis įnikti į visas jų detales, o imtis tam tikrų praktinių veiksmų, pagerinsiančių mūsų padėtį gyvenime.
Bet kita vertus, tiesa ir tai, kad Vedų astrologija turi patį tikriausią ir tiksliausią psichologinį mokslą, nes nagrinėja tikrąsias sielos gelmes, ne tik išorinius, paviršinius sąmonės sluoksnius. Jei šiuolaikinė psichologija nagrinėja protą su sąlygojama atminties sfera, vedų psichologija nukreipta grynosios sąmonės sfera neapribotai dvasiai tirti. Šiuolaikiniai psichologiniai metodai skirti sąlygojamam protui pasiekti ir gydyti; jogos psichologija nukreipta už jo ribų. Vedų astrologiją domina ne pačios asmeninės emocinės traumos, o tik kaip bendro sielos evoliucinio vystymosi vaizdo elementai.
Karmos dėsnis teigia, kad kiekvienas žmogus pats atsako už savo padėtį, užimamą gyvenime, apimant ir gimimo bei vaikystės aplinkybes. Mes patys sukūrėme visas tas situacijas, bet mes galime jas ir įveikti. Ir tam nereikia žvalgytis į praeitį: tereikia dabartyje veikti taip, kad būtų sukurtos palankios sąlygos ateityje.
Vedų psichologijos požiūriu psichiniai sutrikimai atsiranda dėl to, kad žmogus nutraukia ryšius su savo tikrąja siela. Toks atotrūkis atsispindi disharmonija tarp gimimo horoskopo planetų, pirmiausia Mėnulio, Merkurijaus, ascendento, ketvirto namo ir jų valdovų sunaikinimu. Tokios rūšies psichologines problemas galima spręsti dvasiniais ir okultiniais metodais, o būtent mantromis, brangakmeniais, spalvų terapija, vaistiniais augalais ir dietomis. Įprastos psichoanalizės čia neužtenka, o medikamentiniai preparatai sukelia ilgalaikius pašalinius poveikius.
Pagal jogos teiginius, tikrasis žinojimas ateina tik kai protas paniręs į tylą ir išsilaisvinęs nuo emocijų ir minčių krūvio. Dėl to reikia iš proto pašalinti jo turinį, nerūšiuojant ir neklasifikuojant. Tradicinis pačios jogos praktikos apibrėžimas - atsisakymas nuo minčių įvaizdžio, būdingo proto turiniui. Jogos požiūriu intelektas nesugeba suvokti tiesos. Intelektinis pažinimas gali paversti mūsų gyvenimą tolygesniu ir sėkmingesniu, tačiau nesugeba jo iš tikrųjų pakeisti. Jogoje tikrojo suvokimo varomoji jėga - ne intelektas, o sąmonė, tiksliau, betarpiškas kiekvieno momento suvokimas. Vedų astrologijoje užsiimama ne tiek intelektiniu dangaus kūnų tyrinėjimu, kiek žmogaus ryšio su dieviškosiomis ir kosminėmis jėgomis, kurios veikia mus per žvaigždes ir planetas, atkūrimu.
Pagal jogą, emocija negali atvesti žmogaus į tiesą. Emocijos, kaip ir intelekto gimdomos mintys, tai tik paviršinio sąmonės sluoksnio, kuris turi nusiraminti ir nutilti, reakcija. Tik jam nutilus, bus galima suvokti tiesą. Turime vadovautis susiliejimo su visu kuo jausmu, o ne savo emociniais poreikiais ir potraukiais.
Tokiu būdu Vedų psichologija yra virš asmenybės. Ji nukreipta į “ne aš”. Joje tvirtinama, kad kiekvienas žmogus - tik ypatingas visiems vienodų kosminių jėgų, besiliejančių į Žemę per planetas ir žvaigždes, junginys. Ego - mūsų nuosavos asmenybės jausmas. Tai tik fikcija, iliuzija, neturinti tikrosios būties. Visų žmonių paviršinė ir giluminė esybė vienoda, o sąmonė auga įgyjant teigiamos ir neigiamos gyvenimo patirties. Visos sielos paklūsta toms pačioms taisyklėms. Skirtumus tarp mūsų sąlygoja tai, kad skirtingi žmonės yra skirtinguose evoliucinio proceso etapuose, o ne kokios nors realios skiriamosios ypatybės, kurios leistų išskirti iš masės vieną žmogų arba pasakyti, kad vienas geresnis ar blogesnis už kitus.
Visos sielos turi vienodą potencialą ir visoms likimas paruošė iš esmės vienodas problemas. Dvasinis tikslas taip pat visų vienodas - įveikti savo poreikį būti “kažkuo” išoriniame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu gimimo horoskopą galima laikyti mūsų nežinojimo įvaizdžiu, paveikslu, kuriame pavaizduotas mus apraizgęs norų ir karmų tinklas. Astrologijos užduotis - ne tik išaiškinti mums šio tinklo sandarą, bet ir parodyti kelią į išsilaisvinimą. Nepaisant to, kad mūsų gimimo horoskope pavaizduotas tas vystymosi etapas, kuriame yra siela įsikūnijimo momentu, nereikia manyti, kad siela tvirtai prisirišusi prie horoskopo ir yra juo apribota. Mes patys sukūrėme tokią savojo AŠ struktūrą (tegul ir ne šiame įsikūnijime), ir mes patys galime ją pakeisti, pakeitę savo kasdienį gyvenimą.
Vedų psichologija - tai sielos mokslas, tyrinėjantis sielos likimą, jos kelią nuo nežinios į pažinimą, nuo vergiško atgimimų ciklo laikymosi, prie išsilaisvinimo Dievybėje. Todėl astrologija turi savo ribas: juk siela - tai amžina esybė, nepaklūstanti žvaigždžių įtakai. Astrologija - tai tik viena iš tikrojo mokslo apie gyvenimą atšakų, kokia yra joga su meditavimo praktika. Ir tas astrologas, kuris per daug susižavi išoriniais gyvenimo tikslais, atsitraukia nuo tikrojo astrologijos mokslo tikslo ir reikšmės.
Dėl to, kad astrologija didžia dalimi neteko pradžioje būdingos dvasinės orientacijos, daugelis jogų ir meditacijos meistrų, nevertina jos. Iš tikrųjų, daugelis astrologijos sričių vertos tokio požiūrio (ypač populiarioji į asmenybę orientuota astrologija), tačiau čia kaltas ne pats astrologijos mokslas, o tik tie, kas jį taip paviršutiniškai taiko.
Vedų astrologijos prasmė ir tikslas - vesti mus į dvasinį gyvenimą. Žengę šiuo keliu, mes pirmiausia turime suvokti savo sielą. Turime pažadinti savo vidinę Saulę - tą tiesos šviesą, spindinčią mumyse, kuri ir yra vienintelis tikras pasaulio šviesulys. Turime pamatyti savyje visatą. Turime atsisakyti nuo saviraiškos paieškų išoriniame pasaulyje ir atsigręžti į vidinę šviesą, vidinę esybę. Turime nustoti tapatinti save su savo kūnu, jausmais ir protu ir atverti savo tikrąją prigimtį, suvokti save kaip suvokiantį padarą, o ne kaip kokį objektą ar asmenybę.
Pasiekę šį pirminį praregėjimą turime naujai organizuoti savo sugebėjimus ir gyvenimo sferas, kurias atstovauja planetos. Turime priversti planetas suktis apie vidinę tikrojo suvokimo Saulę. Tai ir yra joga - dvasinio susijungimo kelias, glūdintis astrologijos sistemoje ir astrologiniuose simboliuose. Norint eiti šiuo keliu, nebūtina pasitelkti astrologiją ir nagrinėti savo gimimo horoskopą. Astrologinė simbolika - tai universali sąmonės vystymosi simbolika. Ji leidžia medituoti savybėmis ir reikšmėmis, budingomis mūsų vidaus pasaulio planetoms, bei savo sieloje sulieti jas visas į vieną.
Pirmiausia su vidine Saule reikia harmonizuoti Mėnulį - mūsų imlumo rodiklį. Turime tapti imlūs tai tiesos Saulei ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio įtakų. O tam būtina suvokti, kad priklausome nuo kosminio proto, nes jis - mūsų egzistavimo šaltinis. Turime išmokti paklusti Dievybei ir paklusniai stebėti tiesą. Turime pripažinti proto ribotumą ir suprasti, kad jo reakcijos ir svyravimai toli gražu ne tikrasis suvokimas.
Kitas žingsnis - harmonizuoti Marsą - mūsų energijos ir motyvacijos simbolį. Tam turime savo valią nukreipti į dvasines praktikas - tarnavimą žmonėms, jogos užsiėmimus, pratimus su mantromis ir meditacijas. Tai nereiškia, kad turime nepaisyti kasdienio gyvenimo pareigų. Priešingai, šias pareigas reikia panaudoti savęs tobulinimui praktiniais veiksmais. Turime atsisakyti nuo valdžios ir pasaulietinės šlovės siekio ir atsiverti dievo malonės srautui. O tam reikia atsispirti mumis manipuliuojančios visuomenės ir nuosavo ego vilionėms. Savo darbą reikia atlikti kuo geriau, tačiau nesiekiant jokių konkrečių rezultatų. Save reikia sutapatinti su darbo procesu, nespėliojant, kokios naudos jis gali atnešti.
Po to reikia į aukštesnį lygį perkelti Merkurijaus funkcijas - mūsų mąstymo procesus. Turime nukreipti savo protą vidinei tiesai pasiekti, o ne išorinei informacijai įsisavinti. Tam reikia atsisakyti tikėjimo visuotinai priimta, išmatuojama ir suskaičiuojama realybe. Būtina išsklaidyti vardų ir formų kerus, išsklaidyti skaičių iliuziją. Reikia pradėti jausti tą unikalią daiktų esybę, kurioje atsispindi Amžina. Žvilgsnį reikia atgręžti į nežinoma ir neišmatuojama, į grožio prigimtį ir Dievybės buvimą.
Toliau reikia užsiimti Jupiteriu - tiesos ir plėtros siekiu. Tai reiškia, kad turime plėsti savo sąmonės ribas ir stengtis, kad mūsų gyvenimiškoji energija susilietų su visu kosminiu gyvenimu. Turime tapti gėrio, mielaširdystės ir geros valios šaltiniu. Tikrąjį gėrį nuo šiol turime matyti ne išoriniame vystymesi, o susitaikyme ir vidiniame augime. Tai padės mums suvokti, kad visa, kas yra - gėris, ir suprasti, kad mūsų užduotis gyvenime - nukreipti ir vesti kitus žmones šviesos keliu.
Po to reikia harmonizuoti Venerą - mūsų meilę ir ištikimybę. Savo meilės energiją ir kūrybines jėgas turime panaudoti teikdami pasauliui kosminį džiaugsmo ir grožio stebuklą. Turime suprasti, kad šis grožis ir džiaugsmas kyla iš dieviškojo prado, iš mūsų nuosavo slapčiausio “aš”. Džiaugsmas nėra būdingas išorinio pasaulio objektams, jis juose tik atsispindi. Pats gyvenimas kaip egzistavimas ir suvokimas turi tapti mums tikro džiaugsmo ir pasitenkinimo šaltiniu. Todėl gyvenimas turi virsti džiaugsmingu tarnavimu Dievybei, o bet koks grožis turi būti suprantamas kaip dvasinės esybės atsiradimas.
Po to šiuos pasiekimus reikia sujungti padedant Saturnui, kuris suteiks mūsų kasdieniam gyvenimui aiškią formą ir struktūrą. Norint pasiekti pageidaujamą tikslą, reikalingas pastovumas, susikaupimas ir rimtis. Turime visiškai atsiduoti dvasiniam darbui, būti ramūs ir šaltakraujiški, pasiruošę atlaikyti visas negandas ir net pasveikinti kančias ir kliūtis kaip draugus ir padėjėjus. Tam reikalinga neprisirišimo laisvė, sugebėjimas tvirtai pergyventi vienatvę, mokėjimas kentėti ir išlaikyti tylą ir nejudėjimą. Tai ir yra tas kiekvieno momento suvokimas, kuriame nepraleidžiama jokia smulkmena, tačiau nė per plauką nenukrypstama nuo tikrosios daiktų esybės.
Saturno pagalba įgiję tvirtą pagrindą po kojomis, turime vėl atsisukti į paslėptą gyvenimo pusę ir pasinerti į savo sielos gelmes. Nepakanka išvalyti tik išorinius sąmonės sluoksnius. Būtina su šaknimis išrauti visus daigus, kuriuos iliuzija įleido pačiuose slapčiausiuose mūsų sąmonės kampeliuose. Todėl turime mesti iššūkį pačiam savo proto sugebėjimui kurti iliuzijas ir gimdyti slaptus norus - iš Rahu kylančius sugebėjimus. Turime akis į akį susitikti su savo pasąmonės vaiduokliais ir demonais, su tais “žemaisiais” norais ir baimėmis, ant kurių pastatytas visas šis neišmanymo pasaulis. Turime išaiškinti ir išnaikinti visus įpročius ir priklausomybes, ant kurių laikosi mūsų prisirišimas prie šio menamų dalykų pasaulio.
Ir pagaliau turime įveikti Ketu - savo polinkį į pasiaukojimą. Čia reikia būti itin atsargiems, nes galima smarkiai pakenkti sau arba pasukti atgal tuo momentu, kai iki pergalės liks tik vienas žingsnis. Turime išsižadėti savęs tik Dievybės, o ne iliuzijų vardan. Čia mums prireiks didelio įžvalgumo, nes tik jis padės prasiveržti pro paklydimų uždangą ir paties laiko dangalus ir pasiekti ramybę amžinosios Šviesos židinyje. Turime nueiti visą neigimo kelią iki pat galo - iki ribinio taško, kur neigimas virsta aiškiu teigimu, ir kur galėsime pamatyti savo AŠ visoje esybėje, o visą esybę - savame AŠ.
Taip grįšime prie tiesos Saulės, kuri mums bus rodoma visa jėgų pilnatve ir spindulių vienybėje. Šį kelią galima įsivaizduoti kaip laike išsidėstančių etapų seką, tačiau teisingiau bus jį įsivaizduoti kaip lygiagretų tarpusavyje susijusių savybių išraišką, kuri kiekviename žmoguje vystosi skirtingu greičiu. Išsiskleis lotoso žiedas. Svarbiausia, kad šis kelias įveikiamas jogos ir meditacijos metodais, tačiau gydomosios priemonės, įeinančios į astrologijos instrumentarijų, gali jį smarkiai palengvinti.
iš knygos - ASTROLOGY OF THE SEERS – David Frawley
Žmogaus protinė veikla Vedų astrologijoje [kiti sinonimai – Vedinė astrologija, indų astrologija, indiškoji astrologija – V.K.] suprantama taip pat, kaip ir jogos sistemoje. Čia priimtas žmogaus psichikos apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo naudojamo šiuolaikinėje psichologijoje. Vedų astrologijoje pripažįstama, kad egzistuoja ir mus veikia kolektyviniai, kosminiai ir dvasiniai sąmonės lygmenys, esantys už mūsų paviršinio ir asmeninio proto ribų, o šiuolaikinė psichologija dar tik pradeda tyrinėti šiuos lygius. Vedų astrologijos tikslas - ne tik atkurti harmoniją paviršiniuose sąmonės sluoksniuose, bet ir suaktyvinti gilesnius sluoksnius, pažadinus žmoguje dvasinius siekius. Paviršutinei sąmonei toks prabudimas gali sukelti šoką, atmetimą ar bent jau rimtą abejonę, ar tai, ką manome apie save, yra teisinga.
Viena vertus, galima sakyti, kad Vedų astrologija, kaip ir joga, visiškai neužsiima psichologija. Jos nedomina asmenybės savirealizacija nei emocinis pasitenkinimas, nes tai nelaikoma tikraisiais žmogaus gyvenimo tikslais. Ji nesutapatina individualios asmenybės su tikruoju žmogaus AŠ, o jos laimės - su tikrąja dvasios palaima. Fizinė žmogaus esybė čia nagrinėjama tik kaip atskiras kosminės energijos proveržis, o vidinė esybė - kaip kosminės sąmonės atskiras proveržis. Mūsų esama sąmonė ir asmenybė traktuojamos kaip tam tikras laikinas dangalas, po kuriuo slypi neišmatuojamai gilesnis ir pilnesnis žinojimas apie tai, kas mes esame, bei didinga mūsų bendrabūvio su visu gyvenimu tiesa.
Vedų astrologijoje nesutelkiamas dėmesys į skolinto gyvenimo apribojimus ir kančias. Ji moko mus, kad mes visi - dievo dvasios, turinčios neribotą potencialą, kuris taps prieinamas kiekvienam, kas tam paskirs pakankamai dėmesio ir nuolatinių pastangų. Vedų astrologijoje kalbama, kad mes galime pasiekti ko tik nori, jei tik iš tikrųjų to norėsime. Šiuo požiūriu asmeninės ir emocinės problemos atsiranda tik todėl, kad mes nerandame konstruktyvaus savo gyvybinės energijos panaudojimo. Norint išspręsti emocines problemas, reikia ne stengtis įnikti į visas jų detales, o imtis tam tikrų praktinių veiksmų, pagerinsiančių mūsų padėtį gyvenime.
Bet kita vertus, tiesa ir tai, kad Vedų astrologija turi patį tikriausią ir tiksliausią psichologinį mokslą, nes nagrinėja tikrąsias sielos gelmes, ne tik išorinius, paviršinius sąmonės sluoksnius. Jei šiuolaikinė psichologija nagrinėja protą su sąlygojama atminties sfera, vedų psichologija nukreipta grynosios sąmonės sfera neapribotai dvasiai tirti. Šiuolaikiniai psichologiniai metodai skirti sąlygojamam protui pasiekti ir gydyti; jogos psichologija nukreipta už jo ribų. Vedų astrologiją domina ne pačios asmeninės emocinės traumos, o tik kaip bendro sielos evoliucinio vystymosi vaizdo elementai.
Karmos dėsnis teigia, kad kiekvienas žmogus pats atsako už savo padėtį, užimamą gyvenime, apimant ir gimimo bei vaikystės aplinkybes. Mes patys sukūrėme visas tas situacijas, bet mes galime jas ir įveikti. Ir tam nereikia žvalgytis į praeitį: tereikia dabartyje veikti taip, kad būtų sukurtos palankios sąlygos ateityje.
Vedų psichologijos požiūriu psichiniai sutrikimai atsiranda dėl to, kad žmogus nutraukia ryšius su savo tikrąja siela. Toks atotrūkis atsispindi disharmonija tarp gimimo horoskopo planetų, pirmiausia Mėnulio, Merkurijaus, ascendento, ketvirto namo ir jų valdovų sunaikinimu. Tokios rūšies psichologines problemas galima spręsti dvasiniais ir okultiniais metodais, o būtent mantromis, brangakmeniais, spalvų terapija, vaistiniais augalais ir dietomis. Įprastos psichoanalizės čia neužtenka, o medikamentiniai preparatai sukelia ilgalaikius pašalinius poveikius.
Pagal jogos teiginius, tikrasis žinojimas ateina tik kai protas paniręs į tylą ir išsilaisvinęs nuo emocijų ir minčių krūvio. Dėl to reikia iš proto pašalinti jo turinį, nerūšiuojant ir neklasifikuojant. Tradicinis pačios jogos praktikos apibrėžimas - atsisakymas nuo minčių įvaizdžio, būdingo proto turiniui. Jogos požiūriu intelektas nesugeba suvokti tiesos. Intelektinis pažinimas gali paversti mūsų gyvenimą tolygesniu ir sėkmingesniu, tačiau nesugeba jo iš tikrųjų pakeisti. Jogoje tikrojo suvokimo varomoji jėga - ne intelektas, o sąmonė, tiksliau, betarpiškas kiekvieno momento suvokimas. Vedų astrologijoje užsiimama ne tiek intelektiniu dangaus kūnų tyrinėjimu, kiek žmogaus ryšio su dieviškosiomis ir kosminėmis jėgomis, kurios veikia mus per žvaigždes ir planetas, atkūrimu.
Pagal jogą, emocija negali atvesti žmogaus į tiesą. Emocijos, kaip ir intelekto gimdomos mintys, tai tik paviršinio sąmonės sluoksnio, kuris turi nusiraminti ir nutilti, reakcija. Tik jam nutilus, bus galima suvokti tiesą. Turime vadovautis susiliejimo su visu kuo jausmu, o ne savo emociniais poreikiais ir potraukiais.
Tokiu būdu Vedų psichologija yra virš asmenybės. Ji nukreipta į “ne aš”. Joje tvirtinama, kad kiekvienas žmogus - tik ypatingas visiems vienodų kosminių jėgų, besiliejančių į Žemę per planetas ir žvaigždes, junginys. Ego - mūsų nuosavos asmenybės jausmas. Tai tik fikcija, iliuzija, neturinti tikrosios būties. Visų žmonių paviršinė ir giluminė esybė vienoda, o sąmonė auga įgyjant teigiamos ir neigiamos gyvenimo patirties. Visos sielos paklūsta toms pačioms taisyklėms. Skirtumus tarp mūsų sąlygoja tai, kad skirtingi žmonės yra skirtinguose evoliucinio proceso etapuose, o ne kokios nors realios skiriamosios ypatybės, kurios leistų išskirti iš masės vieną žmogų arba pasakyti, kad vienas geresnis ar blogesnis už kitus.
Visos sielos turi vienodą potencialą ir visoms likimas paruošė iš esmės vienodas problemas. Dvasinis tikslas taip pat visų vienodas - įveikti savo poreikį būti “kažkuo” išoriniame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu gimimo horoskopą galima laikyti mūsų nežinojimo įvaizdžiu, paveikslu, kuriame pavaizduotas mus apraizgęs norų ir karmų tinklas. Astrologijos užduotis - ne tik išaiškinti mums šio tinklo sandarą, bet ir parodyti kelią į išsilaisvinimą. Nepaisant to, kad mūsų gimimo horoskope pavaizduotas tas vystymosi etapas, kuriame yra siela įsikūnijimo momentu, nereikia manyti, kad siela tvirtai prisirišusi prie horoskopo ir yra juo apribota. Mes patys sukūrėme tokią savojo AŠ struktūrą (tegul ir ne šiame įsikūnijime), ir mes patys galime ją pakeisti, pakeitę savo kasdienį gyvenimą.
Vedų psichologija - tai sielos mokslas, tyrinėjantis sielos likimą, jos kelią nuo nežinios į pažinimą, nuo vergiško atgimimų ciklo laikymosi, prie išsilaisvinimo Dievybėje. Todėl astrologija turi savo ribas: juk siela - tai amžina esybė, nepaklūstanti žvaigždžių įtakai. Astrologija - tai tik viena iš tikrojo mokslo apie gyvenimą atšakų, kokia yra joga su meditavimo praktika. Ir tas astrologas, kuris per daug susižavi išoriniais gyvenimo tikslais, atsitraukia nuo tikrojo astrologijos mokslo tikslo ir reikšmės.
Dėl to, kad astrologija didžia dalimi neteko pradžioje būdingos dvasinės orientacijos, daugelis jogų ir meditacijos meistrų, nevertina jos. Iš tikrųjų, daugelis astrologijos sričių vertos tokio požiūrio (ypač populiarioji į asmenybę orientuota astrologija), tačiau čia kaltas ne pats astrologijos mokslas, o tik tie, kas jį taip paviršutiniškai taiko.
Vedų astrologijos prasmė ir tikslas - vesti mus į dvasinį gyvenimą. Žengę šiuo keliu, mes pirmiausia turime suvokti savo sielą. Turime pažadinti savo vidinę Saulę - tą tiesos šviesą, spindinčią mumyse, kuri ir yra vienintelis tikras pasaulio šviesulys. Turime pamatyti savyje visatą. Turime atsisakyti nuo saviraiškos paieškų išoriniame pasaulyje ir atsigręžti į vidinę šviesą, vidinę esybę. Turime nustoti tapatinti save su savo kūnu, jausmais ir protu ir atverti savo tikrąją prigimtį, suvokti save kaip suvokiantį padarą, o ne kaip kokį objektą ar asmenybę.
Pasiekę šį pirminį praregėjimą turime naujai organizuoti savo sugebėjimus ir gyvenimo sferas, kurias atstovauja planetos. Turime priversti planetas suktis apie vidinę tikrojo suvokimo Saulę. Tai ir yra joga - dvasinio susijungimo kelias, glūdintis astrologijos sistemoje ir astrologiniuose simboliuose. Norint eiti šiuo keliu, nebūtina pasitelkti astrologiją ir nagrinėti savo gimimo horoskopą. Astrologinė simbolika - tai universali sąmonės vystymosi simbolika. Ji leidžia medituoti savybėmis ir reikšmėmis, budingomis mūsų vidaus pasaulio planetoms, bei savo sieloje sulieti jas visas į vieną.
Pirmiausia su vidine Saule reikia harmonizuoti Mėnulį - mūsų imlumo rodiklį. Turime tapti imlūs tai tiesos Saulei ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio įtakų. O tam būtina suvokti, kad priklausome nuo kosminio proto, nes jis - mūsų egzistavimo šaltinis. Turime išmokti paklusti Dievybei ir paklusniai stebėti tiesą. Turime pripažinti proto ribotumą ir suprasti, kad jo reakcijos ir svyravimai toli gražu ne tikrasis suvokimas.
Kitas žingsnis - harmonizuoti Marsą - mūsų energijos ir motyvacijos simbolį. Tam turime savo valią nukreipti į dvasines praktikas - tarnavimą žmonėms, jogos užsiėmimus, pratimus su mantromis ir meditacijas. Tai nereiškia, kad turime nepaisyti kasdienio gyvenimo pareigų. Priešingai, šias pareigas reikia panaudoti savęs tobulinimui praktiniais veiksmais. Turime atsisakyti nuo valdžios ir pasaulietinės šlovės siekio ir atsiverti dievo malonės srautui. O tam reikia atsispirti mumis manipuliuojančios visuomenės ir nuosavo ego vilionėms. Savo darbą reikia atlikti kuo geriau, tačiau nesiekiant jokių konkrečių rezultatų. Save reikia sutapatinti su darbo procesu, nespėliojant, kokios naudos jis gali atnešti.
Po to reikia į aukštesnį lygį perkelti Merkurijaus funkcijas - mūsų mąstymo procesus. Turime nukreipti savo protą vidinei tiesai pasiekti, o ne išorinei informacijai įsisavinti. Tam reikia atsisakyti tikėjimo visuotinai priimta, išmatuojama ir suskaičiuojama realybe. Būtina išsklaidyti vardų ir formų kerus, išsklaidyti skaičių iliuziją. Reikia pradėti jausti tą unikalią daiktų esybę, kurioje atsispindi Amžina. Žvilgsnį reikia atgręžti į nežinoma ir neišmatuojama, į grožio prigimtį ir Dievybės buvimą.
Toliau reikia užsiimti Jupiteriu - tiesos ir plėtros siekiu. Tai reiškia, kad turime plėsti savo sąmonės ribas ir stengtis, kad mūsų gyvenimiškoji energija susilietų su visu kosminiu gyvenimu. Turime tapti gėrio, mielaširdystės ir geros valios šaltiniu. Tikrąjį gėrį nuo šiol turime matyti ne išoriniame vystymesi, o susitaikyme ir vidiniame augime. Tai padės mums suvokti, kad visa, kas yra - gėris, ir suprasti, kad mūsų užduotis gyvenime - nukreipti ir vesti kitus žmones šviesos keliu.
Po to reikia harmonizuoti Venerą - mūsų meilę ir ištikimybę. Savo meilės energiją ir kūrybines jėgas turime panaudoti teikdami pasauliui kosminį džiaugsmo ir grožio stebuklą. Turime suprasti, kad šis grožis ir džiaugsmas kyla iš dieviškojo prado, iš mūsų nuosavo slapčiausio “aš”. Džiaugsmas nėra būdingas išorinio pasaulio objektams, jis juose tik atsispindi. Pats gyvenimas kaip egzistavimas ir suvokimas turi tapti mums tikro džiaugsmo ir pasitenkinimo šaltiniu. Todėl gyvenimas turi virsti džiaugsmingu tarnavimu Dievybei, o bet koks grožis turi būti suprantamas kaip dvasinės esybės atsiradimas.
Po to šiuos pasiekimus reikia sujungti padedant Saturnui, kuris suteiks mūsų kasdieniam gyvenimui aiškią formą ir struktūrą. Norint pasiekti pageidaujamą tikslą, reikalingas pastovumas, susikaupimas ir rimtis. Turime visiškai atsiduoti dvasiniam darbui, būti ramūs ir šaltakraujiški, pasiruošę atlaikyti visas negandas ir net pasveikinti kančias ir kliūtis kaip draugus ir padėjėjus. Tam reikalinga neprisirišimo laisvė, sugebėjimas tvirtai pergyventi vienatvę, mokėjimas kentėti ir išlaikyti tylą ir nejudėjimą. Tai ir yra tas kiekvieno momento suvokimas, kuriame nepraleidžiama jokia smulkmena, tačiau nė per plauką nenukrypstama nuo tikrosios daiktų esybės.
Saturno pagalba įgiję tvirtą pagrindą po kojomis, turime vėl atsisukti į paslėptą gyvenimo pusę ir pasinerti į savo sielos gelmes. Nepakanka išvalyti tik išorinius sąmonės sluoksnius. Būtina su šaknimis išrauti visus daigus, kuriuos iliuzija įleido pačiuose slapčiausiuose mūsų sąmonės kampeliuose. Todėl turime mesti iššūkį pačiam savo proto sugebėjimui kurti iliuzijas ir gimdyti slaptus norus - iš Rahu kylančius sugebėjimus. Turime akis į akį susitikti su savo pasąmonės vaiduokliais ir demonais, su tais “žemaisiais” norais ir baimėmis, ant kurių pastatytas visas šis neišmanymo pasaulis. Turime išaiškinti ir išnaikinti visus įpročius ir priklausomybes, ant kurių laikosi mūsų prisirišimas prie šio menamų dalykų pasaulio.
Ir pagaliau turime įveikti Ketu - savo polinkį į pasiaukojimą. Čia reikia būti itin atsargiems, nes galima smarkiai pakenkti sau arba pasukti atgal tuo momentu, kai iki pergalės liks tik vienas žingsnis. Turime išsižadėti savęs tik Dievybės, o ne iliuzijų vardan. Čia mums prireiks didelio įžvalgumo, nes tik jis padės prasiveržti pro paklydimų uždangą ir paties laiko dangalus ir pasiekti ramybę amžinosios Šviesos židinyje. Turime nueiti visą neigimo kelią iki pat galo - iki ribinio taško, kur neigimas virsta aiškiu teigimu, ir kur galėsime pamatyti savo AŠ visoje esybėje, o visą esybę - savame AŠ.
Taip grįšime prie tiesos Saulės, kuri mums bus rodoma visa jėgų pilnatve ir spindulių vienybėje. Šį kelią galima įsivaizduoti kaip laike išsidėstančių etapų seką, tačiau teisingiau bus jį įsivaizduoti kaip lygiagretų tarpusavyje susijusių savybių išraišką, kuri kiekviename žmoguje vystosi skirtingu greičiu. Išsiskleis lotoso žiedas. Svarbiausia, kad šis kelias įveikiamas jogos ir meditacijos metodais, tačiau gydomosios priemonės, įeinančios į astrologijos instrumentarijų, gali jį smarkiai palengvinti.
iš knygos - ASTROLOGY OF THE SEERS – David Frawley