Mąstymo klaidos ir kaip jų išvengti

[Linas]

Papasakokite su kokiomis dažniausiai susiduriate loginio mąstymo klaidomis. Kiek iš mūsų geba mąstyti logiškai? Žemiau pateiksiu kelias dažnai pasitaikančias argumentacijos klaidas, kurios trukdo susikalbėti ir vystyti diskusiją.

Autoriteto argumentas - dažnai pasitaikanti argumentacijos klaida, kuoomet įrodinėtojas bando įrodyti kažkokio teiginio teisingumą remdamasis tuo, jog tuo tikėjo įtikinėtojo autoritetas. Keletas klaidų pavyzdžių:

• Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.
  
  
  
  
• Kompiuterinė sistema rekomenduoja nutraukti nemokamą paramą šiam sergančiam žmogui - tai matyt jam tos paramos iš tiesų nereikia.
  
  
  
  
• Aš čia greit paguglinau ir va žiūrėkit ką daugiausia pirmame puslapyje rodo.
  

Kad argumentacija į autoritetą būtų pagrįsta reikalingos tam tikros sąlygos:

• Autoritetas turi būti kompetetingas aptariamoje temoje.
  
  
  
  
• Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
  
  
  
  
• Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
  
  
  
  
• Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neveikiamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).
  

Apeliavimas į jausmus – argumentacijos klaidų grupė, kada argumentais bandoma sukelti tam tikrus jausmus, padėsiančius įtikinti oponentą ar klausytojus, ypač jei trūksta kitų argumentų.

Šiaudine baidykle, arba tezės pakeitimu vadinama argumentacijos klaida arba dezinformacija diskusijoje, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja (dažnai – sukarikatūrina) kritikuojamą poziciją, siekdamas padaryti ją mažiau atsparią kritikai. Tada kritikuojama ta klaidinga interpretacija, užuot kritikavus tikrą poziciją.

Apeliavimas į gailestį – loginė argumentacijos klaida, daroma, kai kas nors bando savo teiginį pagrįsti išnaudodamas klausytojų gailesčio jausmą. Pavyzdžiai:

• Tikiuosi, priimsite šią mano mokslinę teoriją. Užtrukau šešerius metus ją parašyti… neįsivaizduoju kaip jausčiausi, jei atmestumėte…
  
  
  
  
• Kaip jūs galite kaltinti šį berniuką vagyste? Jis nuo penkerių metų našlaitis…
  

Akivaizdu, kad nei teorijos teisingumo, nei berniuko kaltumo klausimai neturi nieko bendro su įvairiais dalykais, galinčiais sukelti gailestį.

Apeliavimas į mases arba apeliavimas į daugumą – argumentacijos klaida. Ja dažniausiai apeliuojama į minios emocijas, todėl tai galima laikyti tam tikra argumento iš skaičių ir apeliavimo į jausmus kombinacija. Dažnai kartu įpainiojamos ir kitos argumentacijos klaidos.
Apeliavimas į mases yra plačiausiai naudojamas metodas politinėse kalbose, ypač – per įvairias demonstracijas, mitingus ir kitus masinius renginius, kai reikia į savo pusę patraukti kuo daugiau publikos. Taip pat pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime, religiniuose bei pseudomoksliniuose debatuose. Pavyzdžiai:

• Ar mes atsisakysime nepriklausomybės, už kurią tiek mūsų protėvių padėjo galvas?!
  
  
  
  
• Dauguma žmonių abortams nepritaria, todėl abortus reikia uždrausti.
  
  
  
  
• Daugybė žmonių tiki Dievu. Negi tu manai, kad jie visi yra kvailiai?
  

Na ir turbūt pati dažniausiai pasitaikanti argumentacijos klaida, kurios pilni viešos erdvės ir socialinės erdvės komentarai, tai argumentas prieš žmogų (lot. argumentum ad hominem) – argumentacijos klaida, daroma tada, kai kritikuojama oponento asmenybė užuot kritikavus jo teiginius. Šis argumentas yra vienas iš apeliavimo į kilmę (argumentacijos klaida, kada apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama pagal jo kilmės šaltinį) variantų. Formaliosios logikos požiūriu tai – klaida. Kad ir kas bebūtų asmuo, tai nieko nesako apie jo teiginio teisingumą ar klaidingumą.

Bazinis tokio argumento pavyzdys:

1. A pasako teiginį B.
   
2. Yra kažkas negero/blogo apie A.
   
3. Todėl teiginys B yra klaidingas. :mrgreen: