01-11-2024, 06:48 PM
Išaugti ir subręsti vaikai gali ir minimaliomis sąlygomis. Tačiau pasiekti suaugusiojo brandą - sudėtinga! Tai reikalauja tėvų ir paties vaiko pastangų. Augantis ir bręstantis žmogus yra veikiamas genetinių, aplinkos veiksnių, vis labiau ryškėjančio savojo ''aš''.
Būti brandžiam reiškia sugebėti valdyti savo egoizmą, emocijas, aistras, būti atspariam slegiantiems įvykiams, taip pat mokėti bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Pasak Z.Froido, tai asmuo, pasiekęs lytinę brandą ir išsprendęs Edipo konfliktą, sugebantis ''dirbti ir mylėti''. R.Kabotas padvigubina: ''dirbti, mylėti, žaisti ir garbinti''. A.Adleris pabrėžia socialinio brandumo jausmą (Gemeinschaftsgefuehl) ir asmeninį įnašą į šeimos ir visuomenės gerovę. Panašia prasme G.V.Alportas kalba apie šiltus empatinius ryšius su kitais asmenimis. E.H.Eriksono ir J.Marcia nuomone, subręsti reiškia pasiekti integralų identitetą bei gebėjimą intymiai santykiauti su kitais žmonėmis. K.G.Jungas, kaip ir vėliau R.Rodžersas, iškelia savisklai ą - visų asmens klodų, ypač pasąmonės įvaizdžių, derinimą, tapsmą visapusiškai funkcionuojančia asmenybe. L.Kolbergo nuomone, brandumą žymi kognityvios raidos viršūnė, kai sugebama vadovautis sąžine ir universaliais etiniais principais. V.E.Franklis tvirtina, kad žmogus turi ''valią prasmei atrasti'', todėl jis turėtų gyventi transcendentiškai, tai yra ieškoti ir atrasti gyvenimo tikslą ir prasmę.
Prasminga kartais gilintis į save, savo vaidmenį šeimoje, bendruomenėje, tautoje, kad siaučiant negandoms ar emocijų audroms, įsiliepsnojant aistroms, nebūtų regresuojama į primityvius agresijos ar smurto veiksmus, o išlaikomas pasaulėžiūros kryptingumas ir išliekama savimi. (Palygink lėktuvo skrydį iš San Francisko į Jeruzalę: nukrypęs 1o jis nuskris į Maskvą; gal todėl įvairių organizacijų suvažiavimuose daug kalbama apie veiklos gaires arba apie gairių tikslinimą.)
Ar žmogus jau yra tapęs brandžia asmenybe, daugelis raidos ir asmenybės psichologų pirmiausia sprendžia iš tokių bendrų kriterijų, kaip savarankiškumas, nepriklausomumas, realistinis tikrovės suvokimas, identitetas, kompetentingumas, tolerantiškumas, pasaulėžiūra, ir, manau, sveikas gyvenimo būdas. Apžvelkime kelis iš jų.
Nepriklausomumas. Pirmiausia tai išsivadavimas iš visapusiškos tėvų globos (emancipacija), teigiamų jausmų ''perkėlimas'' draugams ir jų grupėms. Beje, aklas sekimas bendraamžiais - visi taip daro - reiškia nepriklausomumo praradimą. Dar blogiau, kai paaugliai tampa priklausomi nuo tabako, marihuanos, alkoholio, sekso ar narkotikų (kartais ir nuo jų visų). Jaunatviškas noras būti laisvam ir ''viską bent kartą pačiam patirti'' daug kam supainioja gyvenimą. Nėra lengva tapti emociškai ir socialiai laisvam, tuo labiau finansiškai nepriklausomam. Pasak Marcia, liepsnojant jaunystės konfliktams didelei jaunimo daliai yra būtinas moratoriumas, kuris gali trukti daugelį metų, kol asmuo atras pats save ir pradės savimi vadovautis.
identitetas. Identiteto sukūrimas - tai jaunystės uždavinys. Eriksonas identitetą laiko lemtingu brandai siekti. Veikiant vaikystės identifikacijai su tėvais, paauglystės - su draugais ir atrastais herojais, plečiantis fantazijai ir dygstant aukštoms aspiracijoms, kerojantis naujai vertybių perspektyvai, pradeda skleistis jaunatviškoji ''aš'' galia. Šį skleidimąsi dažnai lydi vidinis sąmyšis, emocinės vėtros ir poliarizuojantys konfliktai, kol galop asmuo atranda pats save ir išmoksta save reikšti.
Kompetentingumo siekimas. Kompetentingumas remiasi mokymosi sėkme: kai išmokstama mokytis mokykloje ir dar svarbiau - gyvenime. Per 20 pirmųjų gyvenimo metų galima išmokti nepaprastai daug arba - stebėtinai mažai.
Du atvejai:
Išmokus mokytis iš tėvų, mokytojų, kaimynų, vyresniųjų draugų, tampama kompetentingais asmenimis
Daug kas neišmoksta mokytis nei namuose, nei mokykloje, nei kitur. O.H.Moverio nuomone, tokie asmenys tampa neurotikais, kurie paprastai turi didelių troškimų, bet mažai ką daro jiems pasiekti
Sėkmingai mokantis elgesys tampa kryptingesnis, didėja sėkmė ir pasitenkinimas pasiekimais. Energija lengvai sukaupiama darbui ir įvairiems uždaviniams spręsti. Išmokstama lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis, baime, nerimu, emociniais ir fiziniais krūviais be didelės adrenalino, kortizolio ar katecholaminų iškrovos, kuri kelia nuovargį, ligas. Kompetentingumui didėjant įvairiose srityse, vis sėkmingiau atliekamos pareigos šeimoje, darbovietėje ir kitur.
Pasaulėžiūra. Paauglystėje iškyla egzistenciniai klausimai: Kas aš esu? Kuo aš noriu būti? Ar man tenkintis vien tėvų ir draugų įsitikinimais, ar ieškoti ko nors skirtingo, nuostabaus, idealaus, tobulo? Ieškoma pavyzdžių, idealų. Perimami geri dalykai, šalinamasi blogų... Stipriau ryškėja dorovinis pojūtis, sąžinės balsas, atrandami adekvatūs standartai. Pamažu suvokiami pasaulėžiūros arba ideologijos pagrindai, gilėja tikėjimas Dievu, auga dvasingumas, kuriama gyvenimo filosofija. Suprantama, jokie vėjai nepadeda laivui, kuris neturi savo uosto. Brandi asmenybė jį atranda.
Sveikas gyvenimo būdas. Pirmiausia reikia prisiminti, kad sveikata yra optimalus kūno sistemų ir organų veikimas ir darni jų sąveika. Laikantis sveiko gyvenimo būdo, negeriama alkoholio (geriama daug tyro vandens, kad organizmas būtų nuolat valomas); nerūkoma tabako ar marihuanos; nesikaitinama saulėje be apsaugos; mažiau valgoma (ypač vengiama gyvulinių riebalų, cukraus, druskos), daug vartojama saulėje nunokusių vaisių ir daržovių; vengiama pykčio ir keršto minčių; stengiamasi nežiūrėti per TV rodomų smurto, sekso serialų, imtynių, bokso varžybų ir panašių programų, nes jos užgožia, tiesiog naikina emocijas, sentimentus, mažina inteligenciją (1997 m. paskelbtos ilgalaikės mokslinės studijos aiškiai rodo, kad juo daugiau vaikai ir paaugliai žiūri televizorių, tuo mažesnė jų inteligencija ir tuo daugiau jie jos praranda metams bėgant). Pvz., jei 6 m. vaiko intelekto koeficientas (IK) būtų 100 ir jis daug žiūrėtų televizorių (3 val. ar daugiau per dieną), tai po 2 m. jo IK bus 98, po 4 m. - 96 ir t.t. Mažai žiūrinčių televizorių IK padidėja 3-4 taškais. Tai labai reikšmingos pasekmės! Amerikos ir Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad kai 1997 m. amerikiečių animacinis filmas buvo rodomas Japonijoje, 700 vaikų pateko į ligonines dėl didelių galvos skausmų, vėmimo, konvulsijų... Matyt, stiprūs specialūs efektai, ypač stiprių šviesų sklaidymas trikdo bioritmus, o gal pačias smegenų bangas. Vaikams ir paaugliams tai fiziologiškai ir emociškai nepakeliamas krūvis.
Sveikai gyvenant daugiau judama (mankštinamasi, gimnastikuojama, sportuojama, važiuojama dviračiu, bėgama ristele, vaikščiojama); kasdien skiriama laiko atsipalaidavimui, maldai ar meditacijai; kuriamos pozityvios mintys ir atrandami aiškūs orientyrai, taip pat praktiški uždaviniai ir siekiai, planuojama ateities veikla.
Gamtoje vykstant biocheminiam karui, įvairūs toksinai ir kancerogenai, dioksinas ir pesticidų liekanos, taip pat bacilos ir virusai įvairiais būdais skverbiasi į žmogaus organizmą. Valgydamas standartiškai pagamintus maisto produktus, dažnas miesto žmogus, ypač vyresnio amžiaus (po 40, 60 ar 70 metų), patiria sveikatos sutrikimų ir lėtinių ligų (artritą, diabetą, kraujospūdį). Kad taip neatsitiktų, maistą reikėtų papildyti priedais, turinčiais mono- ir polisacharidų, kurie stiprina tarpląstelinius kontaktus ir padeda imuniteto kūneliams (T ląstelėms, monocitams, makrofagams ir limfofagams...) atpažinti savas sveikąsias ląsteles ir aktyvuoti atitinkamus genus, kad šie gamintų antikūnus. Sergant lėtinėmis ligomis naikinamos ir sveikosios ląstelės. S rguliuojant ir žiemą galima ribotai vartoti vitaminus ir mineralus. Sveikas gyvenimo būdas leidžia gyventi beveik be ligų ir vaistų, kurie ne tik gydo, bet ir turi šalutinį poveikį.
Žmogui bręstant gilėja sąmoningi ir apgalvoti sprendimai, ryšių su žmonėmis vertinimas, pasitikėjimas savimi; jaučiama vidinė darna, ieškoma prasmės ir gyvenama savarankiškai. Brandus asmuo myli save ir kitus, jaučia atsakomybę šeimai, profesijai, bendruomenei, tautai, vertybėms ir idealams. Toks asmuo išmoksta auklėti kitus, žino, kad auginant ir auklėjant vaikus dažnai verta išjungti televizorių, radiją, vaizdo magnetofoną. Jis sugeba vaikus sudominti reikšmingais dalykais, kalbėti taip, kad jo klausytųsi ir jį suprastų.
Būti brandžiam reiškia sugebėti valdyti savo egoizmą, emocijas, aistras, būti atspariam slegiantiems įvykiams, taip pat mokėti bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Pasak Z.Froido, tai asmuo, pasiekęs lytinę brandą ir išsprendęs Edipo konfliktą, sugebantis ''dirbti ir mylėti''. R.Kabotas padvigubina: ''dirbti, mylėti, žaisti ir garbinti''. A.Adleris pabrėžia socialinio brandumo jausmą (Gemeinschaftsgefuehl) ir asmeninį įnašą į šeimos ir visuomenės gerovę. Panašia prasme G.V.Alportas kalba apie šiltus empatinius ryšius su kitais asmenimis. E.H.Eriksono ir J.Marcia nuomone, subręsti reiškia pasiekti integralų identitetą bei gebėjimą intymiai santykiauti su kitais žmonėmis. K.G.Jungas, kaip ir vėliau R.Rodžersas, iškelia savisklai ą - visų asmens klodų, ypač pasąmonės įvaizdžių, derinimą, tapsmą visapusiškai funkcionuojančia asmenybe. L.Kolbergo nuomone, brandumą žymi kognityvios raidos viršūnė, kai sugebama vadovautis sąžine ir universaliais etiniais principais. V.E.Franklis tvirtina, kad žmogus turi ''valią prasmei atrasti'', todėl jis turėtų gyventi transcendentiškai, tai yra ieškoti ir atrasti gyvenimo tikslą ir prasmę.
Prasminga kartais gilintis į save, savo vaidmenį šeimoje, bendruomenėje, tautoje, kad siaučiant negandoms ar emocijų audroms, įsiliepsnojant aistroms, nebūtų regresuojama į primityvius agresijos ar smurto veiksmus, o išlaikomas pasaulėžiūros kryptingumas ir išliekama savimi. (Palygink lėktuvo skrydį iš San Francisko į Jeruzalę: nukrypęs 1o jis nuskris į Maskvą; gal todėl įvairių organizacijų suvažiavimuose daug kalbama apie veiklos gaires arba apie gairių tikslinimą.)
Ar žmogus jau yra tapęs brandžia asmenybe, daugelis raidos ir asmenybės psichologų pirmiausia sprendžia iš tokių bendrų kriterijų, kaip savarankiškumas, nepriklausomumas, realistinis tikrovės suvokimas, identitetas, kompetentingumas, tolerantiškumas, pasaulėžiūra, ir, manau, sveikas gyvenimo būdas. Apžvelkime kelis iš jų.
Nepriklausomumas. Pirmiausia tai išsivadavimas iš visapusiškos tėvų globos (emancipacija), teigiamų jausmų ''perkėlimas'' draugams ir jų grupėms. Beje, aklas sekimas bendraamžiais - visi taip daro - reiškia nepriklausomumo praradimą. Dar blogiau, kai paaugliai tampa priklausomi nuo tabako, marihuanos, alkoholio, sekso ar narkotikų (kartais ir nuo jų visų). Jaunatviškas noras būti laisvam ir ''viską bent kartą pačiam patirti'' daug kam supainioja gyvenimą. Nėra lengva tapti emociškai ir socialiai laisvam, tuo labiau finansiškai nepriklausomam. Pasak Marcia, liepsnojant jaunystės konfliktams didelei jaunimo daliai yra būtinas moratoriumas, kuris gali trukti daugelį metų, kol asmuo atras pats save ir pradės savimi vadovautis.
identitetas. Identiteto sukūrimas - tai jaunystės uždavinys. Eriksonas identitetą laiko lemtingu brandai siekti. Veikiant vaikystės identifikacijai su tėvais, paauglystės - su draugais ir atrastais herojais, plečiantis fantazijai ir dygstant aukštoms aspiracijoms, kerojantis naujai vertybių perspektyvai, pradeda skleistis jaunatviškoji ''aš'' galia. Šį skleidimąsi dažnai lydi vidinis sąmyšis, emocinės vėtros ir poliarizuojantys konfliktai, kol galop asmuo atranda pats save ir išmoksta save reikšti.
Kompetentingumo siekimas. Kompetentingumas remiasi mokymosi sėkme: kai išmokstama mokytis mokykloje ir dar svarbiau - gyvenime. Per 20 pirmųjų gyvenimo metų galima išmokti nepaprastai daug arba - stebėtinai mažai.
Du atvejai:
Išmokus mokytis iš tėvų, mokytojų, kaimynų, vyresniųjų draugų, tampama kompetentingais asmenimis
Daug kas neišmoksta mokytis nei namuose, nei mokykloje, nei kitur. O.H.Moverio nuomone, tokie asmenys tampa neurotikais, kurie paprastai turi didelių troškimų, bet mažai ką daro jiems pasiekti
Sėkmingai mokantis elgesys tampa kryptingesnis, didėja sėkmė ir pasitenkinimas pasiekimais. Energija lengvai sukaupiama darbui ir įvairiems uždaviniams spręsti. Išmokstama lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis, baime, nerimu, emociniais ir fiziniais krūviais be didelės adrenalino, kortizolio ar katecholaminų iškrovos, kuri kelia nuovargį, ligas. Kompetentingumui didėjant įvairiose srityse, vis sėkmingiau atliekamos pareigos šeimoje, darbovietėje ir kitur.
Pasaulėžiūra. Paauglystėje iškyla egzistenciniai klausimai: Kas aš esu? Kuo aš noriu būti? Ar man tenkintis vien tėvų ir draugų įsitikinimais, ar ieškoti ko nors skirtingo, nuostabaus, idealaus, tobulo? Ieškoma pavyzdžių, idealų. Perimami geri dalykai, šalinamasi blogų... Stipriau ryškėja dorovinis pojūtis, sąžinės balsas, atrandami adekvatūs standartai. Pamažu suvokiami pasaulėžiūros arba ideologijos pagrindai, gilėja tikėjimas Dievu, auga dvasingumas, kuriama gyvenimo filosofija. Suprantama, jokie vėjai nepadeda laivui, kuris neturi savo uosto. Brandi asmenybė jį atranda.
Sveikas gyvenimo būdas. Pirmiausia reikia prisiminti, kad sveikata yra optimalus kūno sistemų ir organų veikimas ir darni jų sąveika. Laikantis sveiko gyvenimo būdo, negeriama alkoholio (geriama daug tyro vandens, kad organizmas būtų nuolat valomas); nerūkoma tabako ar marihuanos; nesikaitinama saulėje be apsaugos; mažiau valgoma (ypač vengiama gyvulinių riebalų, cukraus, druskos), daug vartojama saulėje nunokusių vaisių ir daržovių; vengiama pykčio ir keršto minčių; stengiamasi nežiūrėti per TV rodomų smurto, sekso serialų, imtynių, bokso varžybų ir panašių programų, nes jos užgožia, tiesiog naikina emocijas, sentimentus, mažina inteligenciją (1997 m. paskelbtos ilgalaikės mokslinės studijos aiškiai rodo, kad juo daugiau vaikai ir paaugliai žiūri televizorių, tuo mažesnė jų inteligencija ir tuo daugiau jie jos praranda metams bėgant). Pvz., jei 6 m. vaiko intelekto koeficientas (IK) būtų 100 ir jis daug žiūrėtų televizorių (3 val. ar daugiau per dieną), tai po 2 m. jo IK bus 98, po 4 m. - 96 ir t.t. Mažai žiūrinčių televizorių IK padidėja 3-4 taškais. Tai labai reikšmingos pasekmės! Amerikos ir Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad kai 1997 m. amerikiečių animacinis filmas buvo rodomas Japonijoje, 700 vaikų pateko į ligonines dėl didelių galvos skausmų, vėmimo, konvulsijų... Matyt, stiprūs specialūs efektai, ypač stiprių šviesų sklaidymas trikdo bioritmus, o gal pačias smegenų bangas. Vaikams ir paaugliams tai fiziologiškai ir emociškai nepakeliamas krūvis.
Sveikai gyvenant daugiau judama (mankštinamasi, gimnastikuojama, sportuojama, važiuojama dviračiu, bėgama ristele, vaikščiojama); kasdien skiriama laiko atsipalaidavimui, maldai ar meditacijai; kuriamos pozityvios mintys ir atrandami aiškūs orientyrai, taip pat praktiški uždaviniai ir siekiai, planuojama ateities veikla.
Gamtoje vykstant biocheminiam karui, įvairūs toksinai ir kancerogenai, dioksinas ir pesticidų liekanos, taip pat bacilos ir virusai įvairiais būdais skverbiasi į žmogaus organizmą. Valgydamas standartiškai pagamintus maisto produktus, dažnas miesto žmogus, ypač vyresnio amžiaus (po 40, 60 ar 70 metų), patiria sveikatos sutrikimų ir lėtinių ligų (artritą, diabetą, kraujospūdį). Kad taip neatsitiktų, maistą reikėtų papildyti priedais, turinčiais mono- ir polisacharidų, kurie stiprina tarpląstelinius kontaktus ir padeda imuniteto kūneliams (T ląstelėms, monocitams, makrofagams ir limfofagams...) atpažinti savas sveikąsias ląsteles ir aktyvuoti atitinkamus genus, kad šie gamintų antikūnus. Sergant lėtinėmis ligomis naikinamos ir sveikosios ląstelės. S rguliuojant ir žiemą galima ribotai vartoti vitaminus ir mineralus. Sveikas gyvenimo būdas leidžia gyventi beveik be ligų ir vaistų, kurie ne tik gydo, bet ir turi šalutinį poveikį.
Žmogui bręstant gilėja sąmoningi ir apgalvoti sprendimai, ryšių su žmonėmis vertinimas, pasitikėjimas savimi; jaučiama vidinė darna, ieškoma prasmės ir gyvenama savarankiškai. Brandus asmuo myli save ir kitus, jaučia atsakomybę šeimai, profesijai, bendruomenei, tautai, vertybėms ir idealams. Toks asmuo išmoksta auklėti kitus, žino, kad auginant ir auklėjant vaikus dažnai verta išjungti televizorių, radiją, vaizdo magnetofoną. Jis sugeba vaikus sudominti reikšmingais dalykais, kalbėti taip, kad jo klausytųsi ir jį suprastų.
Prof. dr. JUSTINAS PIKŪNAS