09-23-2023, 03:40 PM
[IMG alt="366643204_171319525968712_614767679725179884_n"]https://sviesoserdve.online/uploads/default/optimized/1X/46bfd8043fca6632bb4946cf5493adc06a3749b3_2_462x500.jpeg[/IMG]
366643204_171319525968712_614767679725179884_n500×540 102 KB
Nirupana 59
Šeštadienis, Rugsėjo 10, 1978
Įvairių rūšių smilkalai sukuria skirtingus kvapus. Panašiai ir kūnas savyje talpina skirtingas savybes. Žmogaus elgesys yra trijų gunų rezultatas. Šios gunos tai Sattva – žinojimas, Radžas – motyvacija, ir Tamas – konsolidacija ir inercija. Elgesys lemia gerus ar blogus rezultatus. Tai yra vadinama likimu.
Jūs žinote, kad “jūs esate”. Kontempliuokite tai. Nemedituokite į jokį objektą. Atgaila yra tam tikra meditacijos rūšis. Džnanio likimas yra visa visata. Suvoksite tai per meditaciją. Kai tik pažinsite sąmoningumą, daugiau niekada nebesitapatinsite su kūnu. Aš žinau, kad turiu kūną, bet kūnas nėra “Aš”. Žmogus prisimena savo vaikystę, bet ar jis dar kada nors bus vaikas? Yra tik prisiminimai. Panašiai, ir po realizacijos jūs suprantate, kad neesate kūnas, nors kūnas ir yra. Jūs tampate anapus būtiškumo. Sąvoka “Aš esu” atsirado dėl Dievo. Aš žinau, kad Dievas galiausiai paliks kūną. Tai reiškia, kad Aš egzistavau iki Dievo. Dievas reiškia praną. Tai yra priešinga tam, ką žmonės laikantys save kūnu mąsto. Jie mąsto, kad Dievas egzistavo iki jų, o jie atsirado vėliau. Tyras sąmoningumas yra vadinamas Dievu. Kaip Dievas gali mane nužudyti? Jis tik atsiskiria nuo kūno. (Maharadžas sako, jog sąmoningumas kūne yra Dievas – Išvara – Brahmano manifestacija. Tai yra tapatu pranai – gyvybinei energijai. Tačiau, Aš kaip Absoliutas – Parabrahmanas esu anapus to.)
Kai žmogus supranta, kad yra išsilaisvinęs, jam nelieka jokių žemiškų reikalų. Tokia yra realybė. Tie, kurie pasiekė išsilaisvinimą, bet netęsė atsidavimo Guru praktikos, atnešė mažai naudos paprastiems žmonėms. Jie yra jiems nepažystami. O tie, kurie ir po savirealizacijos tęsė atsidavimo praktikas, jų būvimas yra nuolatos čia, net jei jų fizinis kūnas jau nebeegzistuoja. Po savirealizacijos, kai išnyksta kūno sąmonė, žmogui nebereikia nieko daugiau, kad jaustųsi patogiai, jis tampa “niekuo” ir, būdamas toks, išnyksta. Nėra jokios naudos iš Guru, jei nėra visiško tikėjimo ir atsidavimo. Ar ieškotojai, kurie keliauja į Himalajus ir randa išganymą, yra naudingi kitiems žmonėms?
Ne vienas didis karalius atėjo ir išėjo; žmonės jo nebeprisimena. Tie, kurie praktikavo atsidavimą Guru davė naudos žmonėms, ir žmonės yra atsidavę tokiems išminčiams net dabar. Nėra geresnės labdaros kaip Savasties žinių pasidalinimas. Tas, kuris priima šias žinias tampa tokiu pat, iš kurio tas žinias gauna. Tai negalioja kitoms žemiškoms dovanoms. Reikia būti atsidavusiam tam, kuris suteikia žinių.
Net jeigu Guru yra garbinamas akmenyje ar molyje, tai atneša vaisių. Niekada nepraraskite atsidavimo Guru. Jo tikėjimas pasireikš per mus. Tokia yra atsidavimo Guru didybė. Tie, kurie buvo atsidavę išsilaisvinimui, žmonių sąmonėje tapo nemirtingi. Niekada nereikėtų pamiršti garbinti Guru (sąmonės).
Įsipareigojimai tam, kuris dalinasi Savęs pažinimo išmintimi, niekada negali būti grąžinti. Galima tik nuolat garbinti ir dalytis jo mokymu su kitais. Ten, kur nėra instrumentų, garbinkite mintimis ir giedokite atsidavimo giesmes. Kodėl atliekamas guru-bhadžanas? Jis skirtas pasauliui pakelti. Tai darydamas žmogus tampa toks pat vertas kaip ir Guru. Dievas yra tapatus Savęs pažinimui, nenaudokite jokių kitų konceptų. Niekada neatsisakykite tarnystės Guru.
366643204_171319525968712_614767679725179884_n500×540 102 KB
Nirupana 59
Šeštadienis, Rugsėjo 10, 1978
Įvairių rūšių smilkalai sukuria skirtingus kvapus. Panašiai ir kūnas savyje talpina skirtingas savybes. Žmogaus elgesys yra trijų gunų rezultatas. Šios gunos tai Sattva – žinojimas, Radžas – motyvacija, ir Tamas – konsolidacija ir inercija. Elgesys lemia gerus ar blogus rezultatus. Tai yra vadinama likimu.
Jūs žinote, kad “jūs esate”. Kontempliuokite tai. Nemedituokite į jokį objektą. Atgaila yra tam tikra meditacijos rūšis. Džnanio likimas yra visa visata. Suvoksite tai per meditaciją. Kai tik pažinsite sąmoningumą, daugiau niekada nebesitapatinsite su kūnu. Aš žinau, kad turiu kūną, bet kūnas nėra “Aš”. Žmogus prisimena savo vaikystę, bet ar jis dar kada nors bus vaikas? Yra tik prisiminimai. Panašiai, ir po realizacijos jūs suprantate, kad neesate kūnas, nors kūnas ir yra. Jūs tampate anapus būtiškumo. Sąvoka “Aš esu” atsirado dėl Dievo. Aš žinau, kad Dievas galiausiai paliks kūną. Tai reiškia, kad Aš egzistavau iki Dievo. Dievas reiškia praną. Tai yra priešinga tam, ką žmonės laikantys save kūnu mąsto. Jie mąsto, kad Dievas egzistavo iki jų, o jie atsirado vėliau. Tyras sąmoningumas yra vadinamas Dievu. Kaip Dievas gali mane nužudyti? Jis tik atsiskiria nuo kūno. (Maharadžas sako, jog sąmoningumas kūne yra Dievas – Išvara – Brahmano manifestacija. Tai yra tapatu pranai – gyvybinei energijai. Tačiau, Aš kaip Absoliutas – Parabrahmanas esu anapus to.)
Kai žmogus supranta, kad yra išsilaisvinęs, jam nelieka jokių žemiškų reikalų. Tokia yra realybė. Tie, kurie pasiekė išsilaisvinimą, bet netęsė atsidavimo Guru praktikos, atnešė mažai naudos paprastiems žmonėms. Jie yra jiems nepažystami. O tie, kurie ir po savirealizacijos tęsė atsidavimo praktikas, jų būvimas yra nuolatos čia, net jei jų fizinis kūnas jau nebeegzistuoja. Po savirealizacijos, kai išnyksta kūno sąmonė, žmogui nebereikia nieko daugiau, kad jaustųsi patogiai, jis tampa “niekuo” ir, būdamas toks, išnyksta. Nėra jokios naudos iš Guru, jei nėra visiško tikėjimo ir atsidavimo. Ar ieškotojai, kurie keliauja į Himalajus ir randa išganymą, yra naudingi kitiems žmonėms?
Ne vienas didis karalius atėjo ir išėjo; žmonės jo nebeprisimena. Tie, kurie praktikavo atsidavimą Guru davė naudos žmonėms, ir žmonės yra atsidavę tokiems išminčiams net dabar. Nėra geresnės labdaros kaip Savasties žinių pasidalinimas. Tas, kuris priima šias žinias tampa tokiu pat, iš kurio tas žinias gauna. Tai negalioja kitoms žemiškoms dovanoms. Reikia būti atsidavusiam tam, kuris suteikia žinių.
Net jeigu Guru yra garbinamas akmenyje ar molyje, tai atneša vaisių. Niekada nepraraskite atsidavimo Guru. Jo tikėjimas pasireikš per mus. Tokia yra atsidavimo Guru didybė. Tie, kurie buvo atsidavę išsilaisvinimui, žmonių sąmonėje tapo nemirtingi. Niekada nereikėtų pamiršti garbinti Guru (sąmonės).
Įsipareigojimai tam, kuris dalinasi Savęs pažinimo išmintimi, niekada negali būti grąžinti. Galima tik nuolat garbinti ir dalytis jo mokymu su kitais. Ten, kur nėra instrumentų, garbinkite mintimis ir giedokite atsidavimo giesmes. Kodėl atliekamas guru-bhadžanas? Jis skirtas pasauliui pakelti. Tai darydamas žmogus tampa toks pat vertas kaip ir Guru. Dievas yra tapatus Savęs pažinimui, nenaudokite jokių kitų konceptų. Niekada neatsisakykite tarnystės Guru.