09-23-2023, 06:07 PM
Įvadas
Socialinai tinklai turi daug teigiamo poveikio, tačiau svarbu žinoti ir apie neigiamą poveikį.
Kai kuriuose tyrimuose naudojimasis “Facebook” siejamas su psichopatologiniais sutrikimais.
Facebook poveikis mūsų psichikos sveikatai vis dar yra diskusijų objektas. Kai kurie tyrimai parodė, kad naudojimasis “Facebook” gali turėti teigiamą poveikį savijautai ir savigarbai, o kiti teigia priešingai. Yra keletas priežasčių, kodėl taip gali būti:
Pirma, kai kuriems žmonėms gali nepatikti neigiama socialinių tinklų pusė, nes jie mano, kad ji kelia stresą.Tokie asmenys gali jausti nerimą dėl to, kad tikrina savo naujienų juostą ir turi matyti viską, ką paskelbė jų draugai ar šeimos nariai. Jie taip pat gali jausti spaudimą dėl šių pranešimų kaip nors reaguoti, o tai jiems taip pat gali kelti stresą; pavyzdžiui, jei kas nors socialinėje žiniasklaidoje apie jus pasako ką nors pikto ar įžeidžiančio (o jūs nenorite, kad kiti žmonės apie tai sužinotų), dėl to galite jaustis blogai - net jei tai tik vienas komentaras iš daugelio gerų!
Antra, kai kurie žmonės, pradėję anksti, laikui bėgant įpranta manyti, kad gyvenimą verta gyventi tik per nuotraukas instagrame ar facebooke, o ne bendraujant akis į akį su šeimos nariais ar draugais vakarienės metu kiekvieną vakarą po darbo valandų namie be jokių trukdžių (pavyzdžiui, televizijos laidų). Tai veda prie kito dalyko: Taip sukuriami nerealūs lūkesčiai jauniems žmonėms, kurie nesupranta, kaip svarbu, kad visi aplinkiniai nepamirštų to, kas iš tiesų gyvenime svarbiausia, pavyzdžiui, draugystės ryšių…
Facebook, kaip ir visi kiti socialiniai tinklai, turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų.
Facebook, kaip ir visa socialinė žiniasklaida, turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Viena vertus, tai puikus būdas palaikyti ryšius su toli gyvenančiais draugais ir šeimos nariais. Kita vertus, Facebook gali sukelti priklausomybę ir neigiamai paveikti jūsų psichinę sveikatą.
Facebook privalumai yra saviraiška ir bendravimas su toli gyvenančiais draugais. Tačiau daugelis naudotojų, praleidę laiko Facebook, patiria padidėjusį nerimą, nes jie linkę sutelkti dėmesį į dalykus, kurie nevyksta realiame gyvenime. Jei ilgą laiką naudodamiesi “Facebook” jaučiate nerimą ar depresiją, gali būti naudinga kuriam laikui padaryti pertrauką ir nebesinaudoti šia programėle, kol vėl pasijusite geriau.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, nustatytas ryšys tarp “Facebook” naudojimo ir narcisizmo.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, nustatytas ryšys tarp “Facebook” naudojimo ir narcisizmo. Narcisizmas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas egocentriškumas, perdėtas savivertės jausmas ir empatijos stoka. Narcisistiniu asmenybės sutrikimu sergantys žmonės iš pradžių dažnai būna labai žavūs; jie gali būti labai draugiški ir bendraujantys - tačiau jiems mažai arba visai nerūpi kitų žmonių jausmai ar poreikiai.
2013 m. žurnale “Personality and Social Psychology Bulletin” paskelbtame tyrime nustatyta, kad "narciziškai nusiteikę asmenys dažniau naudojasi “Facebook” - ir kad šie žmonės taip pat linkę turėti daugiau draugų (nors jie taip pat nėra linkę su tais draugais bendrauti). Tyrėjai pažymėjo, kad “ryšys tarp narcisizmo ir “Facebook” naudojimo leidžia manyti, kad gali būti dviejų tipų žmonės: tie, kurie patiria pasitenkinimą naudodamiesi “Facebook”, nes tai patenkina jų susižavėjimo iš kitų poreikį, ir tie, kurie šio susižavėjimo poreikio nejaučia, bet vis tiek leidžia laiką svetainėje, nes jų artimi draugai dažnai ja naudojasi”.
Teigiamas “Facebook” poveikis - socialinių ryšių stiprinimas ir saviraiškos skatinimas.
Galbūt girdėjote, kad “Facebook” sukelia priklausomybę, ir jums gali kilti klausimas, ką tai reiškia jūsų gyvenimui. Trumpai tariant, nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja priklausomybė nuo “Facebook”. Tačiau net jei ji ir egzistuotų, štai keletas teigiamų laiko praleidimo socialiniame tinkle padarinių:
Tai puikus būdas užmegzti ryšį su žmonėmis, kurių seniai nematėte. Jei išvykstate mokytis ar persikeliate į kitą miestą, lengva palaikyti ryšį su senais draugais per “Facebook”.
Jį galite naudoti kaip verslo - arba savęs - rinkodaros priemonę! Jei bandote užsidirbti pinigų parduodami produktus internetu, aktyvus dalyvavimas “Facebook” gali padėti padidinti pardavimus, nes padidinsite informuotumą apie tai, ką jūsų įmonė siūlo, ir užtikrinsite, kad potencialūs klientai žinotų, kur turėtų kreiptis, jei norėtų gauti daugiau informacijos apie tai, kaip jų gyvenimas galėtų pagerėti naudojant vieną iš jūsų produktų (pvz., perskaityti straipsnį apie savigydos praktiką).
Kolegijų studentų tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnis naudojimasis “Facebook” buvo susijęs su žemesniu pažymių vidurkiu.
Misūrio universitete atliktas tyrimas parodė, kad studentų, kurie daugiau laiko praleidžia “Facebook”, pažymių vidurkis yra žemesnis. Tyrėjai apklausė 2 500 koledžo studentų ir nustatė, kad tų, kurie kasdien “Facebook” tinkle praleisdavo tris ar daugiau valandų, vidurkis buvo vienu pažymiu žemesnis nei tų, kurie šia svetaine visai nesinaudojo. Tyrimas paskelbtas žurnale “Journal of Social Media in Society”.
Tyrėjai nustatė, kad intensyviai “Facebook” naudojančių asmenų pažymių vidurkis yra žemesnis nei mažai besinaudojančių.
Ar “Facebook” naudojimas turi įtakos jūsų vidurkiui? Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, daug “Facebook” naudojančių asmenų pažymių vidurkis yra žemesnis nei mažai naudojančių. Tyrėjai nustatė, kad yra ryšys tarp “Facebook” tinkle praleidžiamo laiko ir akademinių rezultatų. Pavyzdžiui, jei vienas studentas socialinėje žiniasklaidoje praleidžia 12 valandų per savaitę, o kitas - 3 valandas per savaitę, jų vidurkiai greičiausiai skirsis bent 1 balu (vidutiniškai).
Ką tai reiškia jums? Jei daugiau laiko praleidžiate naršydami naujienas, o ne atlikdami užduotis ar ruošdamiesi kontroliniams darbams, tikėtina, kad tai turi įtakos jūsų pažymiams - net jei ir nedideliu skirtumu. Jei tai atrodo kaip kažkas, kas ilgainiui gali pakenkti (taip ir bus!), dabar pats metas pradėti kurti strategijas arba daryti pakeitimus, kad jie ilgainiui nepaveiktų jūsų vidurkio!
2013 m. straipsnyje buvo analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir jūsų psichologinės savijautos.
2013 m. PLOS ONE žurnale išspausdintame straipsnyje analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir psichologinės gerovės. Tyrėjai nustatė, kad kuo daugiau draugų turite, tuo mažiau esate laimingi.
Tyrimą atliko Kalifornijos universiteto San Diege tyrėjai, kurie naudojo daugiau kaip 6500 “Facebook” naudotojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 88 metų, duomenis. Dalyvių buvo klausiama, kiek jie turi draugų “Facebook” (vidurkis buvo 338) ir kokį pasitenkinimą gyvenimu jie jaučia. Po to jų atsakymai buvo palyginti su standartinio depresijos rodiklio rezultatais.
Svarbu ne tik “Facebook” draugų skaičius, bet ir tai, kaip dažnai juo naudojatės. 2013 m. straipsnyje buvo analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir jūsų psichologinės savijautos. Tyrėjai nustatė, kad tų, kurie aktyviau naudojosi “Facebook”, savivertė ir teigiamos emocijos buvo žemesnės, taip pat buvo aukštesnis nerimo, depresijos, vienatvės ir narcisizmo lygis.
Kai kurie žmonės gali praleisti per daug laiko “Facebook” tinkle dėl jo priklausomybės (“laiko gaišimo” efektas), tačiau kitus jis veikiausiai traukia dėl to, kad jiems patinka bendrauti su kitais žmonėmis internete arba jie mano, kad tai yra kažkuo įdomu. Kai kurie vartotojai ne tik naudojasi kaip pramogų šaltiniu, bet ir randa paguodą, nes gali anonimiškai bendrauti su kitais arba išreikšti savo nuomonę.
Kitame neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjama, kaip kalba, kurią vartojame socialinėje žiniasklaidoje, atskleidžia mūsų asmenybės bruožus.
Neseniai Mičigano universitete atliktame tyrime nustatyta, kad žodžiai, kuriuos vartojame socialinėje žiniasklaidoje, gali būti naudojami asmenybės bruožams nustatyti. Tyrėjai išnagrinėjo daugiau nei 70 000 pranešimų “Twitter”, kuriame vartotojai gali skelbti viešus arba privačius įrašus. Jie naudojo mašininį mokymąsi, kad išanalizuotų kiekvieną įrašą ir nustatytų autoriaus neurotiškumo (polinkio į nerimą), sutariamumo (draugiškumo, bendradarbiavimo ir paslaugumo) ir sąžiningumo (geros savidisciplinos) lygį.
Tyrėjai sugebėjo tiksliai nuspėti, kurie žmonės serga depresija, remdamiesi jų įrašais, 81 % tikslumu - tai yra daugiau nei kitais metodais, pavyzdžiui, naudojant žodžių pasirinkimą ar veido išraišką. Jie taip pat nustatė, kad žodžių pasirinkimu galima nustatyti sarkazmą žinutėse, siunčiamose SMS žinutėmis, o tai rodo, kad neverbaliniai požymiai gali būti naudingi nustatant emocinį sąžiningumą internete.
Šios išvados rodo, kad toks bendravimas internetu gali būti vertingas šaltinis psichikos sveikatos specialistams, norintiems sužinoti asmens asmenybės bruožus ar emocinę būseną neturint tiesioginės galimybės su juo bendrauti akis į akį."
Turėtumėte žinoti apie savo naudojimosi socialiniais tinklais poveikį. Kuo daugiau naudojatės socialine žiniasklaida, tuo daugiau laiko praleidžiate galvodami apie ją ir norėdami ja naudotis. Tai vadinama priklausomybe nuo socialinių tinklų. Kai esate priklausomas nuo kokios nors medžiagos ar elgesio (pvz., alkoholio ar azartinių lošimų), tai gali sukelti problemų jūsų gyvenime, pvz:
Dėl laiko, kurį skiriate priklausomybei, gali nukentėti jūsų santykiai su šeima, draugais ir bendradarbiais.
Jums gali būti sunku atlikti darbus, nes nuolat galvojate apie tai, kiek laiko galėtumėte praleisti socialinėje žiniasklaidoje, užuot atlikę svarbias užduotis
Taip pat turėtumėte žinoti, kad žmonės, priklausomi nuo technologijų, dažnai teigia, kad jaučiasi nuobodžiaujantys, kai nesinaudoja savo įrenginiu arba neina kur nors, kur gali prisijungti prie interneto.
Parašyta su dirbtinio intelekto copy.ai pagalba
![[Image: agrarain-stop-your-facebook-addiction.jpg]](https://i.postimg.cc/DZRBPbjL/agrarain-stop-your-facebook-addiction.jpg)
Socialinai tinklai turi daug teigiamo poveikio, tačiau svarbu žinoti ir apie neigiamą poveikį.
Kai kuriuose tyrimuose naudojimasis “Facebook” siejamas su psichopatologiniais sutrikimais.
Facebook poveikis mūsų psichikos sveikatai vis dar yra diskusijų objektas. Kai kurie tyrimai parodė, kad naudojimasis “Facebook” gali turėti teigiamą poveikį savijautai ir savigarbai, o kiti teigia priešingai. Yra keletas priežasčių, kodėl taip gali būti:
Pirma, kai kuriems žmonėms gali nepatikti neigiama socialinių tinklų pusė, nes jie mano, kad ji kelia stresą.Tokie asmenys gali jausti nerimą dėl to, kad tikrina savo naujienų juostą ir turi matyti viską, ką paskelbė jų draugai ar šeimos nariai. Jie taip pat gali jausti spaudimą dėl šių pranešimų kaip nors reaguoti, o tai jiems taip pat gali kelti stresą; pavyzdžiui, jei kas nors socialinėje žiniasklaidoje apie jus pasako ką nors pikto ar įžeidžiančio (o jūs nenorite, kad kiti žmonės apie tai sužinotų), dėl to galite jaustis blogai - net jei tai tik vienas komentaras iš daugelio gerų!
Antra, kai kurie žmonės, pradėję anksti, laikui bėgant įpranta manyti, kad gyvenimą verta gyventi tik per nuotraukas instagrame ar facebooke, o ne bendraujant akis į akį su šeimos nariais ar draugais vakarienės metu kiekvieną vakarą po darbo valandų namie be jokių trukdžių (pavyzdžiui, televizijos laidų). Tai veda prie kito dalyko: Taip sukuriami nerealūs lūkesčiai jauniems žmonėms, kurie nesupranta, kaip svarbu, kad visi aplinkiniai nepamirštų to, kas iš tiesų gyvenime svarbiausia, pavyzdžiui, draugystės ryšių…
Facebook, kaip ir visi kiti socialiniai tinklai, turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų.
Facebook, kaip ir visa socialinė žiniasklaida, turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Viena vertus, tai puikus būdas palaikyti ryšius su toli gyvenančiais draugais ir šeimos nariais. Kita vertus, Facebook gali sukelti priklausomybę ir neigiamai paveikti jūsų psichinę sveikatą.
Facebook privalumai yra saviraiška ir bendravimas su toli gyvenančiais draugais. Tačiau daugelis naudotojų, praleidę laiko Facebook, patiria padidėjusį nerimą, nes jie linkę sutelkti dėmesį į dalykus, kurie nevyksta realiame gyvenime. Jei ilgą laiką naudodamiesi “Facebook” jaučiate nerimą ar depresiją, gali būti naudinga kuriam laikui padaryti pertrauką ir nebesinaudoti šia programėle, kol vėl pasijusite geriau.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, nustatytas ryšys tarp “Facebook” naudojimo ir narcisizmo.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, nustatytas ryšys tarp “Facebook” naudojimo ir narcisizmo. Narcisizmas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas egocentriškumas, perdėtas savivertės jausmas ir empatijos stoka. Narcisistiniu asmenybės sutrikimu sergantys žmonės iš pradžių dažnai būna labai žavūs; jie gali būti labai draugiški ir bendraujantys - tačiau jiems mažai arba visai nerūpi kitų žmonių jausmai ar poreikiai.
2013 m. žurnale “Personality and Social Psychology Bulletin” paskelbtame tyrime nustatyta, kad "narciziškai nusiteikę asmenys dažniau naudojasi “Facebook” - ir kad šie žmonės taip pat linkę turėti daugiau draugų (nors jie taip pat nėra linkę su tais draugais bendrauti). Tyrėjai pažymėjo, kad “ryšys tarp narcisizmo ir “Facebook” naudojimo leidžia manyti, kad gali būti dviejų tipų žmonės: tie, kurie patiria pasitenkinimą naudodamiesi “Facebook”, nes tai patenkina jų susižavėjimo iš kitų poreikį, ir tie, kurie šio susižavėjimo poreikio nejaučia, bet vis tiek leidžia laiką svetainėje, nes jų artimi draugai dažnai ja naudojasi”.
Teigiamas “Facebook” poveikis - socialinių ryšių stiprinimas ir saviraiškos skatinimas.
Galbūt girdėjote, kad “Facebook” sukelia priklausomybę, ir jums gali kilti klausimas, ką tai reiškia jūsų gyvenimui. Trumpai tariant, nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja priklausomybė nuo “Facebook”. Tačiau net jei ji ir egzistuotų, štai keletas teigiamų laiko praleidimo socialiniame tinkle padarinių:
Tai puikus būdas užmegzti ryšį su žmonėmis, kurių seniai nematėte. Jei išvykstate mokytis ar persikeliate į kitą miestą, lengva palaikyti ryšį su senais draugais per “Facebook”.
Jį galite naudoti kaip verslo - arba savęs - rinkodaros priemonę! Jei bandote užsidirbti pinigų parduodami produktus internetu, aktyvus dalyvavimas “Facebook” gali padėti padidinti pardavimus, nes padidinsite informuotumą apie tai, ką jūsų įmonė siūlo, ir užtikrinsite, kad potencialūs klientai žinotų, kur turėtų kreiptis, jei norėtų gauti daugiau informacijos apie tai, kaip jų gyvenimas galėtų pagerėti naudojant vieną iš jūsų produktų (pvz., perskaityti straipsnį apie savigydos praktiką).
Kolegijų studentų tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnis naudojimasis “Facebook” buvo susijęs su žemesniu pažymių vidurkiu.
Misūrio universitete atliktas tyrimas parodė, kad studentų, kurie daugiau laiko praleidžia “Facebook”, pažymių vidurkis yra žemesnis. Tyrėjai apklausė 2 500 koledžo studentų ir nustatė, kad tų, kurie kasdien “Facebook” tinkle praleisdavo tris ar daugiau valandų, vidurkis buvo vienu pažymiu žemesnis nei tų, kurie šia svetaine visai nesinaudojo. Tyrimas paskelbtas žurnale “Journal of Social Media in Society”.
Tyrėjai nustatė, kad intensyviai “Facebook” naudojančių asmenų pažymių vidurkis yra žemesnis nei mažai besinaudojančių.
Ar “Facebook” naudojimas turi įtakos jūsų vidurkiui? Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, daug “Facebook” naudojančių asmenų pažymių vidurkis yra žemesnis nei mažai naudojančių. Tyrėjai nustatė, kad yra ryšys tarp “Facebook” tinkle praleidžiamo laiko ir akademinių rezultatų. Pavyzdžiui, jei vienas studentas socialinėje žiniasklaidoje praleidžia 12 valandų per savaitę, o kitas - 3 valandas per savaitę, jų vidurkiai greičiausiai skirsis bent 1 balu (vidutiniškai).
Ką tai reiškia jums? Jei daugiau laiko praleidžiate naršydami naujienas, o ne atlikdami užduotis ar ruošdamiesi kontroliniams darbams, tikėtina, kad tai turi įtakos jūsų pažymiams - net jei ir nedideliu skirtumu. Jei tai atrodo kaip kažkas, kas ilgainiui gali pakenkti (taip ir bus!), dabar pats metas pradėti kurti strategijas arba daryti pakeitimus, kad jie ilgainiui nepaveiktų jūsų vidurkio!
2013 m. straipsnyje buvo analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir jūsų psichologinės savijautos.
2013 m. PLOS ONE žurnale išspausdintame straipsnyje analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir psichologinės gerovės. Tyrėjai nustatė, kad kuo daugiau draugų turite, tuo mažiau esate laimingi.
Tyrimą atliko Kalifornijos universiteto San Diege tyrėjai, kurie naudojo daugiau kaip 6500 “Facebook” naudotojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 88 metų, duomenis. Dalyvių buvo klausiama, kiek jie turi draugų “Facebook” (vidurkis buvo 338) ir kokį pasitenkinimą gyvenimu jie jaučia. Po to jų atsakymai buvo palyginti su standartinio depresijos rodiklio rezultatais.
Svarbu ne tik “Facebook” draugų skaičius, bet ir tai, kaip dažnai juo naudojatės. 2013 m. straipsnyje buvo analizuojamas ryšys tarp “Facebook” draugų skaičiaus ir jūsų psichologinės savijautos. Tyrėjai nustatė, kad tų, kurie aktyviau naudojosi “Facebook”, savivertė ir teigiamos emocijos buvo žemesnės, taip pat buvo aukštesnis nerimo, depresijos, vienatvės ir narcisizmo lygis.
Kai kurie žmonės gali praleisti per daug laiko “Facebook” tinkle dėl jo priklausomybės (“laiko gaišimo” efektas), tačiau kitus jis veikiausiai traukia dėl to, kad jiems patinka bendrauti su kitais žmonėmis internete arba jie mano, kad tai yra kažkuo įdomu. Kai kurie vartotojai ne tik naudojasi kaip pramogų šaltiniu, bet ir randa paguodą, nes gali anonimiškai bendrauti su kitais arba išreikšti savo nuomonę.
Kitame neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjama, kaip kalba, kurią vartojame socialinėje žiniasklaidoje, atskleidžia mūsų asmenybės bruožus.
Neseniai Mičigano universitete atliktame tyrime nustatyta, kad žodžiai, kuriuos vartojame socialinėje žiniasklaidoje, gali būti naudojami asmenybės bruožams nustatyti. Tyrėjai išnagrinėjo daugiau nei 70 000 pranešimų “Twitter”, kuriame vartotojai gali skelbti viešus arba privačius įrašus. Jie naudojo mašininį mokymąsi, kad išanalizuotų kiekvieną įrašą ir nustatytų autoriaus neurotiškumo (polinkio į nerimą), sutariamumo (draugiškumo, bendradarbiavimo ir paslaugumo) ir sąžiningumo (geros savidisciplinos) lygį.
Tyrėjai sugebėjo tiksliai nuspėti, kurie žmonės serga depresija, remdamiesi jų įrašais, 81 % tikslumu - tai yra daugiau nei kitais metodais, pavyzdžiui, naudojant žodžių pasirinkimą ar veido išraišką. Jie taip pat nustatė, kad žodžių pasirinkimu galima nustatyti sarkazmą žinutėse, siunčiamose SMS žinutėmis, o tai rodo, kad neverbaliniai požymiai gali būti naudingi nustatant emocinį sąžiningumą internete.
Šios išvados rodo, kad toks bendravimas internetu gali būti vertingas šaltinis psichikos sveikatos specialistams, norintiems sužinoti asmens asmenybės bruožus ar emocinę būseną neturint tiesioginės galimybės su juo bendrauti akis į akį."
Turėtumėte žinoti apie savo naudojimosi socialiniais tinklais poveikį. Kuo daugiau naudojatės socialine žiniasklaida, tuo daugiau laiko praleidžiate galvodami apie ją ir norėdami ja naudotis. Tai vadinama priklausomybe nuo socialinių tinklų. Kai esate priklausomas nuo kokios nors medžiagos ar elgesio (pvz., alkoholio ar azartinių lošimų), tai gali sukelti problemų jūsų gyvenime, pvz:
Dėl laiko, kurį skiriate priklausomybei, gali nukentėti jūsų santykiai su šeima, draugais ir bendradarbiais.
Jums gali būti sunku atlikti darbus, nes nuolat galvojate apie tai, kiek laiko galėtumėte praleisti socialinėje žiniasklaidoje, užuot atlikę svarbias užduotis
Taip pat turėtumėte žinoti, kad žmonės, priklausomi nuo technologijų, dažnai teigia, kad jaučiasi nuobodžiaujantys, kai nesinaudoja savo įrenginiu arba neina kur nors, kur gali prisijungti prie interneto.
Parašyta su dirbtinio intelekto copy.ai pagalba