09-23-2023, 02:50 PM
Štai dar viena liūdna ištrauka iš laiško: „Neseniai aš praradau būtybę, kuri daugelį metų buvo mano draugas: mano mažas šunytis mirė, ir mano širdis plyšo nuo sielvarto ir abejonių. Mūsų parapijos šventikas sako, kad aš labai kvaila moteris, jei galiu net pagalvoti, kad gyvūnai turi sielą. Jis pasakė, kad tiktai žmonės turi sielą, žinoma, galvodamas tik apie tuos, kurie priklauso jo bažnyčiai. Ar galite man suteikti nors kokią viltį, kad savo šunelį pamatysiu kitame gyvenime?"
Aš jau kalbėjau, kad kai kurie dvasininkai - stebėtinai tamsūs žmonės. Jie visada mane stebina -imkime nors ir krikščionis. Jie pasiryžę kautis už tai, kuri sekta yra tikra. Išpažįstantys krikščionybę, kitos bendruomenės nario nelaiko krikščioniu. Pažiūrėkite į protestantus ir katalikus - galima pagalvoti, kad jie Danguje nusipirko visas vietas pirmose eilėse, ir kad tik jie ten gali būti. Katalikai protestantus laiko velnio tarnais, protestantai jiems atsako tuo pačiu. Bet tai neįeina į mūsų šiandieninio pokalbio temą.
Šimtmečiais užsispyrę dvasininkai tvirtino, kad žmogus yra aukščiausioji išsivystymo pakopa. Jie mokė, kad negali būti nieko aukščiau už žmoniją, ir tik žmonės esą turį sielą - su sąlyga, kad jie priklauso tai ar kitai religijai!
Užtikrinu jus, man tiksliai žinoma, kad gyvūnai taip pat persikelia į astralinį pasaulį, ir tam jie turi tas pačias galimybes, kaip ir žmogus. Ir aš pasakysiu jums: taip, jūs tikrai galite vėl susitikti su savo numylėtiniais, ir ne tik tuomet, kai patys paliksite šią Žemę, bet tiesiog dabar, jei leisitės į astralinę kelionę - ton sritin, kur yra jūsų gyvūnai.
Tiktai visiškai kvailas gali tikėti tuo, kad žmogus - vienintelis, kuris turi teisę turėti sielą. Nepamirškite dar vienos aplinkybės: NSO iš tiesų egzistuoja, kosmose yra kiti žmonės tokios aukštos išsivystimo pakopos, kad patys protingiausi Žemės žmonės, palyginus su jais, yra kaip manekenai iš rūbų parduotuvės - plastmasinės figūros, nejudriai stovinčios rūbų parduotuves vitrinose, demonstruojančios parduodamus aprėdus.
Viena iš priežasčių, dėl kurios įvairios religijos neigia NSO egzistavimo, - ta, kad būtent NSO buvimas rodo, kad žmogus nėra galutinė revoliucijos forma. Jei dvasininkai teisūs, kad žmogus - galutinė evoliucijos forma, tai kas tada yra tie žmonės iš kosmoso? Jie tikri žmonės, jie protingi žmonės, kai kurie - labai dvasingi žmonės. Jie turi sielas ir patenka į astralinius pasaulius lygiai taip pat, kaip ten patenka žmonės iš Žemės, taip pat, kaip ten patenka gyvūnai - katės, arkliai, šunys ir 1.1.
Aš galiu jums pasakyti pakankamai konkrečiai, kaip tuo įsitikinęs žmogus, atliekantis astralines keliones: taip, mano drauge, jūsų numylėtinis gyvena kitoje erdvėje, gerai jaučiasi ir puikiai atrodo, nors ir liūdi be jūsų. Jūs žinote, kad su juo net galite susitikti taip, kaip ir atskirais atvejais su žmonėmis. Jei savo šunį jūs tikrai mylite, o jis tikrai myli jus, jūs būtinai susitiksite savo numylėtinį astraliniame pasaulyje.
Absoliučiai įsitikinęs aš galiu pasakyti, kad žmogus nėra viso dvasinio vystymosi įkūnijimu miniatiūroje. Kai kurie gyvūnai savo dvasiniu išsivystymu žmogų žymiai lenkia!
Baigdamas šį epizodą dar kartą noriu pakartoti visiems, kurie sielvartauja dėl savo mažųjų keturkojų draugų, palikusių šią Žemę -neliūdėkite! Jei jūs tikrai mylite vienas kitą, tai vėl susitiksite, vėl būsite kartu taip pat, kaip ir aš - su savo mylimomis katėmis Misis Fifi ir Ledi Kju. Dabar mes matomės astraliniame pasaulyje, bet mes kartu būsime ir po to, kai, gali būti, labai greitai ateis ir mano žemiškojo gyvenimo pabaiga. Baigsis priešiškumas ir laikraštininkų persekiojimai, nebejausiu skausmo ir skurdo, kurie mane šiame gyvenime ganėtinai priveikė.
„Aš norėčiau, kad jūs daugiau papasakotumėte apie astralines keliones, paaiškintumėte, kaip mums jas atlikti. Jūs apie tai jau rašėte knygoje „Tu amžinas!" ir kitose. Bet papasakokite dar, papasakokite, kaip tai daroma. Apie tai niekuomet nebūna papasakota per daug!"
Štai tokius gaunu laiškus, štai tokie reikalavimai. „Papasakokite mums apie astralines keliones".
Iš tikrųjų, astralinės kelionės -paprasčiausias dalykas. Toks paprastas, kad net stebėtina, kodėl žmonės negali to daryti be kokios nors specialios treniruotės. Bet reikia nepamiršti, kad ir vaikščioti - taip pat labai paprasta. Jūs galite eiti tiesiai ar vingiuojančiu keliu visiškai negalvodamas, kaip tai darote. Mums tai natūralu. Bet būna, kad liga žmogų prikausto prie patalo ilgam laikui, sakysim, keletui mėnesių, ir vargšelis atpranta vaikščioti. Jis pamiršta, kaip tai daroma, ir jį vėl tenka mokyti iš pradžių.
Tas pats atsitinka ir su astralinėmis kelionėmis. Kažkada kiekvienas galėjo laisvai leistis į astralinę kelionę, bet dėl kažkokios nesuprantamos priežasties žmonės visiškai pamiršo, kaip tai daroma. Kaip žmogų naujai išmokyti vaikščioti? Kaip ligonį, kuris ilgam buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, vėl išmokyti kvėpuoti? Ir kaip žmogų išmokyti keliauti astrale? Matyt, reikia detaliai aiškinti ir rodyti kiekvieną žingsnį. Ir tik daugkartinėms treniruotėms padedant žmogus gali vėl išmokti išeiti į astralinį pasaulį.
Įsivaizduokite paprastą didelę kempinę, kuria naudojatės maudydamiesi. Įsivaizduokite, kad ji - jūsų kūnas. O dabar vizualizuokite, kad visos kempinės poros pripildytos nematomų dujų. Ne tokių, kurios greitai išsisklaido, o tokių, kurios kaip debesys turi savo formą. Tai jūsų astralinis kūnas. Taigi jūs turite du kūnus vienas kito viduje: fizinį, kurį sąlyginai sutapatiname su kempine su daugybe porų, astralinį - su nematomomis dujomis, visiškai užpildančiomis tas poras. Jei kempinę pakratysite, dujų debesėlis gali prasiveržti į išorę. Tas pats vyksta, kai tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis jūsų kūnas krūpteli, o astralinis kūnas atsiskiria.
Geriausias būdas pasiruošti astralinei kelionei - apie ją galvoti, nuosekliai apmąstyti iš visų pusių, nes nuo to, ką jūs galvojate šiandien, priklauso, koks jūs būsite rytoj, o tai, ką jūs galvojate šiandien, jūs sugebėsite padaryti rytoj. Savęs paklauskite, kodėl jūs norite vykti į astralinę kelionę. Pasistenkite sąžiningai atsakyti. Kokios tikrosios priežastys? Arba tai tiesiog tuščias žingeidumas? Gal jūsų tikslas - šnipinėti ar tiesiog naktimis tik žvilgčioti į svetimus miegamuosius? Jei taip, apie astralines keliones geriau pamirškite. Jūs privalote būti įsitikinęs savo motyvų tyrumu dar prieš bandydami vykti į astralinę kelionę.
Ir tiktai tada, kai jūs būsite įsitikinę, kad jus skatinantys motyvai išlaikys patį griežčiausią patikrinimą, ruoškitės kitam žingsniui.
Būdamas visiškai vienas atsigulkite į lovą. Jūs turite būti pakankamai žvalus, kad neužmigtumėte. Kiekvienas gali vykti į astralinę kelionę, bet dauguma nepasiruošusių žmonių greitai užmiega dar besiruošdamas ten. Tad gulkitės dar ne-nuvargę, lovoje įsitaisykite taip, kad jums būtų patogu, ir pradėkite GALVOTI, kad pamažu atsiskiria-te ir einate iš savojo kūno.
Savo kūnui leiskite visiškai atsipalaiduoti. Patikrinkite, ar liko kokia nors įtampa kojose, juosmenyje, pečių juostoje, rankose, galvoje, akyse, lūpų kampučiuose. Atsipalaiduokite visas. Jūs turite atsipalaiduoti taip, kaip būna atsipalaidavęs miegantis katinas.
Kai jūs būsite visiškai tikras, kad visas kūnas be įtampos, įsivaizduokite, kaip „kažkas" išeina iš jūsų. Įsivaizduokite, kad jūs - dujos, palengva besisunkiančios iš kempinės. Jūs galite pajusti lengvą drebulį. Jūs galite išgirsti trumpą staigų traškesį ar pajusti „tūkstančio adatėlių" badymą pakaušyje. Nuostabu! Tai reiškia, kad jūs iš savo fizinio kūno išeinate. Gulėkite nejudėdamas, ramiai, nesijudinkite iš vietos. Šiuo momentu nepaprastai svarbu išlikti ramybės būsenos, nesupanikuoti, o taip pat gyvybiškai svarbu neišsigąsti, nes panika ar baimė jus sugrąžins atgal į fizinį kūną, ir tai gali net keliems mėnesiams atimti norą sąmoningai leistis į astralinę kelionę.
Tokios pasirengusio žmogaus astralinės kelionės natūralios bei saugios, nes niekas negali užvaldyti jūsų kūno, niekas negali padaryti jums žalos. Tačiau jei jūs išsigąsite, nemalonios astralinės būtybės gali pajausti jūsų baimės kvapą ar pamatyti spalvą, ir gali pabandyti jus išgąsdinti dar labiau. Jos negali jums rimtai pakenkti, tačiau joms tiesiog labai smagu ir juokinga jus išgąsdinti taip, kad nedelsdamas neitumėte atgal į savo fizinį apvalkalą.
Nėra jokių astralinių kelionių paslapčių, jos reikalauja tik pasitikėjimo. Ruošdamasis astralinei kelionei jūs turite būti visiškai žvalus ir pasitikintis savimi. Geriausias būdas pradėti astralinę kelionę - tai įsivaizduoti, kad keliaujate, kad esate ne ten, kur guli jūsų kūnas. Tiesa, žodis „įsivaizduoti" čia nelabai tinka, geriau tiktų „vizualizuoti", t. y. nematomą reiškinį daryti matomą (Lot. visua-lis - regimas).
Tad vizualizuokite reiškinį, kaip jūs paliekate savo kūną, regėkite save lėtai išeinantį iš savojo kūno ir lėtai kylantį virš gulinčio fizinio kūno. Stenkitės tai daryti kiek įmanoma realiau, sukurkite patvarią mintį apie tai, kaip jūs tai darote, ir kaip tai padarote. Jūs nustebsite pajutę, kad plaukiate oru virš savo ištuštėjusio balzganai pilko kūno. Visiškai įmanoma, kad jis gulės su praverta burna arba miegodamas knarks. Jums dabar nesvarbu, kūnas miega ar yra budrus. Tačiau, jei jūs iš savojo kūno išėjote žvalumo būsenoje, jūs geriau atsiminsite visą savo astralinę kelionę.
Primenu, ką turite nupiešti savo vaizduotėje: jūs patogiai gulite visiškai atsipalaidavęs savo lovoje. Po to jūs vizualizuojate, kaip lėtai išeinate iš savo kūniškojo apvalkalo -savo fizinio kūno, lėtai atsiskiriate, pakylate ir taip pat lėtai virš savo fizinio kūno praplaukiate keletą colių arba keletą pėdų. Jokiu atveju negalima pasiduoti panikai net tuomet, jei pajusite lengvus kūno virpesius ar judesius. Tai nėra Jums kenksminga.
Jums niekas negali pakenkti, jei jau skrendate, tai nenukrisite. Kai jau esate šioje būsenoje, truputį pailsėkite. Išlikite ramus, nepasiduokite nei baimės jausmui, nei susižavėjimui ar džiūgavimui. Po trumpos pauzės pasijausite visiškai ramus. O po to, jei jūs įsitikinęs, kad tai jūsų nešokiruos, turint omenyje, kokį kūną jūs turėjote, pažvelkite į tai, ką jūs palikote. Jis atrodo šleivas, bjaurus ir sunkus, panašus į netvarkingą kratinį. Ne toks jau gražus ir harmoningas vaizdas, ar ne? Juk malonu nuo jo išsilaisvinti nors trumpam laikui?
Su šia mintimi apsidairykite aplinkui. Įsakykite sau pasikelti, įsakykite sau praeiti kiaurai per lubas ir stogą. Nesibijokite! Jūs nieko blogo nepajusite. Nebus nei smūgio, nei trenksmo, nei įbrėžimų. Tiesiog sau įsakykite pakilti aukštyn, ir regėkite save jau skrendantį. Sustokite pakilęs į keturių penkių metrų aukštį ir apsižvalgykite. Pastebėkite, kad jūs galite sustoti vien pagalvojęs, kad sustojate, ir galite pakilti aukščiau, pagalvojęs, kad kylate.
Pasižvalgykite aplinkui, pažiūrėkite į viską, kas jus supa iš to apžvalgos taško, iš kurio dar niekada nežiūrėjote, nes, kaip atmenate, jūs privalote priprasti būti ne kūne ir priprasti judėti erdvėje. Pabandykite apskristi kvartalą. Tai labai lengva! Jūs turite tiktai sau pasakyti, kur norite vykti ir kokiu greičiu, tai yra, ar norite lėtai plaukti, lyg nešamas lengvo vėjelio, ar norite ten atsidurti akimirksniu.
Žmonės dažnai rašo, kad jau išbandė viską, ką žino, kad pradėtų astralines keliones, bet dėl tos ar kitos priežasties jiems nepasisekė.
Vienas korespondentas rašo: „Man pasirodė, kad kažkas kutena mano sprandą. Aš pagalvojau, kad mane užpuolė, ir tai mane išgąsdino".
Kitas rašo: „Man atrodė, kad guliu lovoje, neturėdamas jėgų krustelėti, atrodė, kad žiūriu į ilgą raudoną tunelį, kurio gale kažkas blausiai mirguliuoja. To kažko aš negalėjau aiškiai suprasti".
O dar vienas žmogus parašė: „O Viešpatie! Aš išėjau iš nuosavo kūno, bet taip išsigandau, kad čia pat dribtelėjau atgal!"
Tai visiškai įprasti reiškiniai. Kiekvieną iš šių potyrių jūs galite išgyventi, kai pirmą kartą sąmoningai leidžiatės į astralinę kelionę. Ir tai geras požymis to, kad jūs jau, vaizdžiai tariant, nuspaudėte durų rankeną, ir, kai durys lėtai pradėjo atsiverti, ties slenksčiu jūs išsigandote to nuostabaus pasaulio, supanikavote ir vėl atsidūrėte liūdname kūniškame futliare.
Tik baimė gali sukelti realius sunkumus. Visa kita galima įveikti, tačiau baimę įveikti galite tik pats su sąlyga, jei tapsite savosios baimės prieš nežinomybę valdovas. Jūs privalote save patreniruoti, nes visiems aišku, kad, įmetę į automatą monetą, iš jo negausite pakuotės su įranga astralinėms kelionėms.
Kai jūs jaučiate kutenimą ar dilgsėjimą, tai reiškia, kad jūsų astralinis kūnas jau laisvinasi iš fizinio, nes dėl kai kurių subjektyvių priežasčių tas procesas sukelia lengvą dirginimą. Tai tiktai reiškia, kad jūs esate dar naujokas, todėl su praktikos įgijimu kūnų atsiskyrimas vyks vis lengviau ir lengviau.
O dabar man leiskite truputį nukrypti ir papasakoti štai apie ką. Kai aš rašiau apie astralines keliones, tai, matyt, apie galvojau pernelyg intensyviai, ir vienu nuostabiu momentu pasijutau kybantis virš pastato, išorėje. Pasižiūrėjau žemyn. Kažkas iš mano namiškių kaip tik grįžo iš parduotuvės su produktais! Aš pamačiau, kaip moteris tyliai priėjo prie mano durų, pasiklausė, bandydama suprasti, dirbu aš ar ne, ir, nusprendusi manęs netrukdyti, nuėjo į kitą kambarį.
Apsidairęs aš pagalvojau: „O Viešpatie! Atrodo, aš išsisukinėju!" Ir puoliau atgal prie savo kūno tęsti darbo. Tai akivaizdus pavyzdys to, kad, kai žmogus nuolat keliauja astraliniame pasaulyje, palikti savo kūną yra ne sudėtingiau, nei atidaryti duris ir išeiti iš kambario. Iš tiesų, tai reikalauja net mažiau pastangų. Žymiai mažiau pastangų.
Jei kokiu nors pasiruošimo momentu jūs staiga pasijusite paralyžiuotas, - nesibaiminkite, nieko baisaus nevyksta. Tai tiesiog stiprus fizinis nenoras judėti. Dažnai būna, kad jums atrodo, lyg žiūrite pro ilgą vamzdį, jis gali būti raudonas, juodas ar pilkas. Ne spalva čia turi reikšmę, tai geras požymis, tai reiškia, kad jūs jau esate kelyje į astralinį pasaulį.
Vienintelis dalykas, ko jums iš tiesų reikia7 bijoti, - tai pati baimė. Visa kita neturi jūsų bauginti, tame nėra nieko neįprasto. Bet jei leisite baimei jus apvaldyti, jūs iš karto pateksite į savo kūną, gavęs tikrą „spyrį". Ir jei jūs grįšite praradęs pusiau-
svyrą, iki dienos pabaigos jus kamuos galvos skausmas, kol neužmigsite ir jūsų astralinis kūnas fiziniame kūne vėl įsitaisys tinkamai.
Kartais atsitinka, kad žmogus jau pradėjo išeidinėti iš fizinio kūno ir staiga patiria silpnus virpančius judesius. Čia taip pat nėra nieko baisaus. Tai reiškia, kad jūs tiesiog dar neišmokote teisingai valdyti nuosavą astralinį kūną. Įsivaizduokite žmogų, kuris mokosi vairuoti automobilį. Jūs patekote į sunkią padėtį ir turite pasukti vairą, ir pasukti jį labai greitai. Bet jūs jį pasukate ne taip, kaip reikia, ir mašiną „užneša" visai į kitą pusę. Taip jūs judate darydamas figūras, primenančias raidę S, kol neišmokstate teisingai vairuoti.
Tas pats vyksta ir su jūsų astraliniu kūnu. Jūs pradedate išeiti iš savo fizinio kūno, ir, kai jau išėjote per keletą colių, jūs staiga pasimetate, jūs nežinote, kaip pakilti dar per pėdą, per dvi pėdas ir 1.1. Ir jūs sustojate, pradėdami svyruoti iš šono į šoną. Vienintelis dalykas, ką tuo momentu reikia daryti, - tai aiškiai save įsivaizduoti IŠORĖJE.
Be abejonės, dauguma panašių reiškinių padeda pasiruošti. Jie jums yra kaip repeticija, todėl kad jums būtinas tvirtas įsitikinimas, kad astralinės kelionės - tai paprastas ir visai nesudėtingas dalykas, ir jokie pavojai jūsų ten nelaukia. Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti, - tai baimės. Baimės, kuri užlaiko jūsų vystymąsi ir kaip įstrigę stabdžiai, atima galimybę judėti toliau. Pasidavę baimei jūs prarandate sugebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, jūsų kūną palieka harmonija. Tad - nebijokite, nes nėra jokio pagrindo astraliniame pasaulyje ko nors bijoti.
Jūs patiriate tikrai nuostabų, žavų pojūtį, kai, palikęs savo fizinį kūną, galite laisvai sklęsti ore. Visai nebūtina leistis į tolimas keliones. Jūs galite sau leisti tiesiog sklęsti virš žemės trisdešimties-keturiasdešimties pėdų aukštyje. Jūs pajausite kylančių oro srautų švelnų prisilietimą, ypač virš medžių. Medžiai sukuria nuostabius šiltus ir draugiškus kylančius srautus, ir jei jūs savo astraliniam kūnui suteiksite galimybę užsilaikyti virš kokio nors medžio vainiko pastoviame aukštyje, jūs pajusite, kaip atsinaujina jūsų gyvybinės energijos atsargos.
Astralinės kelionės jums suteiks malonumą, kurio neįmanoma pervertinti. Tai neįmanoma žodžiais aprašyti. Išsilaisvinę nuo fizinio kūno jūs įgyjate tikrąją laisvę, jūs jaučiate, kaip jus pripildo nauja gyvybė, kaip viskas jumyse žėri. Tai vienas iš pačių nuostabiausių išgyvenimų. Ir jūs žinote, kad galite tai patirti, jei tikrai panorėsite. Man rašo tūkstančiai žmonių, norėdami pranešti, kokios nuostabiai lengvos jiems tapo astralinės kelionės. Man jie pasakoja apie
savo keliones ir apie tai, kaip tų kelionių metu susitikinėjo su manimi. Tai, ką gali daryti tie žmonės, galite daryti ir jūs.
Bet eikime toliau. Pakalbėkime, kas mums trukdo patirti mėgavimąsi šiais nuostabiais išgyvenimais.
Pirmiausia, ar miegate jūs vienas? Ar jūs turite atskirą kambarį? Jei patalą dalinatės su kuo nors kitu, jums tai gali sudaryti papildomų sunkumų. Jūs visuomet baiminsitės, kad tas žmogus, vartydamasis lovoje, gali sutrikdyti jūsų astralinį skrydį. Pradėdami astralines keliones, jūs turite būti vienas savo kambaryje.
Neįmanoma, pavyzdžiui, lengvai praktikuoti astralines keliones gyvenant barakuose kartu su kitais žmonėmis. Nelengva tapti astraliniu keliautoju, jei jūs ką tik susituokėte! Kai jums reikia savo dėmesį sukoncentruoti į astralinę kelionę, jums būtina turėti galimybę pasilikti vienam, ir tuomet jums viskas pasiseks.
Iš laiškų man tapo aišku, kad didžiausia kliūtimi astralinėms kelionėms yra nekantrumas. Ypač šiaurės amerikiečiai trokšta „momentinių astralinių kelionių". Jie nepasiryžę nei laukti, nei palaipsniui pratintis, ir neturi nė lašo kantrybės. Jiems viską duok kiek galima greičiau. Bet tokiu keliu jūs nieko nepasieksite - visų pirmiausia, jūs turite būti ramūs, jokiu būdu negalima skubėti. Reikia išsiauklėti savitvardą.
Įsivaizduokite, kad daug mėnesių buvote prikaustytas prie patalo, ir jums teks išmokti vėl vaikščioti. Jūs turite apsišarvuoti kantrybe ir tikėti, kad, galų gale jus lydės sėkmė. Įsivaizduokite save kybantį virš nuosavo kūno, nes vaizduotė - tai pati galingiausia jėga. Ir jei jūs sugebėsite žengti pirmą žingsnį, visa kita bus jau daug paprasčiau. Astralinė kelionė - pats paprasčiausias dalykas iš visų, kurių galite išmokti. Astralinei kelionei nereikia absoliučiai jokių pastangų.
Be nekantravimo, dar vienas dalykas trukdo pereiti į astralinę būseną - tai pervargimas. Žmonės ištisą dieną beprasmiškai bėgioja ir blaškosi kaip vištos, savo galvą prikemša kuo papuola, skuba į kino teatrus ar supermarketus, laksto po šalį. Ir paskui, beveik virsdami iš kojų nuo nuovargio, jie prisikapsto iki lovos ir galvoja, kad gali vykti į astralinę kelionę. Jie bando tai daryti, bet taip pavargo, kad tuoj pat užmiega ir pamiršta visas keliones arba pamiršta patirtį, įgytą tose kelionėse.
Galite neabejoti, kad miegodami jūs taip pat keliaujate astrale, bet visas gudrumas tame, kad tai daryti reikia budrumo būsenoje. Tai reikalauja tam tikro įgudimo, bet ne didesnio nei sugebėjimas kvėpuoti. Kai žmogus pasirodo pasaulyje, gydytojas jį pakelia ir pliaukšteli ranka žemiau nugaros, norėdamas priversti plaučius pripildyti oro. Mažylis protestuodamas rėkia - ir taip jis pradeda kvėpuoti.
Bet aš negaliu prieiti ir jums šleptelti į minkštą vietą, kad pradėtumėte astralines keliones! Bet tai ir iš tikrųjų labai nesudėtinga ir reikalauja tik nedidelių įgūdžių.
Tad atminkite, kantrybės neturėjimas ir pervargimas - dvi pačios svarbiausios jūsų nesėkmių priežastys. Bet yra dar viena - vidurių užkietėjimas.
Žmogus, kenčiantis nuo vidurių užkietėjimo, paprastai tiek paniuręs, kad jo nelaimingasis astralinis kūnas tampa tiesiog šlakais perpildyto kūno belaisviu. Vidurių užkietėjimas - tai civilizacijos tikra rykštė. Išsivaduoti nuo šio prakeikimo norintiems keliauti astrale tiesiog būtina. Kai jūsų kūnas išsivalys nuo šlakų, jūs pastebėsite, kad jaučiatės taip lengvai, kad galite vykti į astralinį pasaulį.
Kartą aš gavau tokio turinio laišką:
„Jūs sakote, kad ir naktį ir dieną visur pilna astralinių kūnų. Kodėl jie tarpusavyje nesusiduria, kodėl nesusipainioja jų Sidabrinės Gijos? Tūkstančiai žmonių palieka savo kūną ir šauna į dangų, panašiai kaip oro balionėliai su plonu siūlu. Juk jie privalo beviltiškai susipainioti. Kaip jie to išvengia?"
Atsakymas labai paprastas. Kiekvieno mūsų vibracijos yra tam tikro dažnio. Savo konkrečiu dažniu vibruoja mūsų fizinis kūnas, ir savo atskirą, sakyčiau, keletu oktavų aukštesnį dažnį turi astralinis. Natūralu, astralinio kūno vibracijų dažnis yra kartotinis fizinio kūno vibracijų dažniui, bet daug milijonų kartų aukštesnis. Kiekvienas turi savo dažnį, arba savo vibracijų greitį. Jei jūs savo imtuvą nustatote Londono stočiai Bi-Bi-Si, jūs klausote Bi-Bi-Si stotį. Šiuo dažnumu jūs neišgirsite turkų ar Pekino radijo.
Galima pasakyti, kad radijo stočių dažniai neperdengia vienas kito, panašiu būdu ir įvairių astralinių kūnų dažniai neperdengia vienas kito, taip kad jie negali vienas kitam prieštarauti - štai kodėl jie nesusipainioja ir nesusimaišo. Perpildytų miestų perpildytose gatvėse žmonės nuolat susiduria vienas su
kitu, atsiprašo ar išreiškia savo nepasitenkinimą, priklausomai nuo savojo išsiauklėjimo, bet nieko panašaus negali atsitikti astraliniame pasaulyje. Susidūrimų ten nebūna, ypač aukščiausiuose lygmenyse, kur susitikti gali tik gerai tarpusavyje suderinami žmonės, tarp kurių rimtų nesutarimų nebūna.
Jums, tikriausiai, dažnai tekdavo girdėti, kaip žmonės sako: „Aš nesugebu išspręsti šios problemos, geriau eisiu miegoti. Gal rytą ateis sprendimas". Ir tai teisinga, nes žmogus, turintis problemą, ją pasiima į astralinį pasaulį, ir, jei jis negali jos išspręsti pats, ten visada yra kas nors, kuris padės jam tai padaryti.
Ir jei net žmogus nesugeba sąmoningai astrale keliauti, jis grįžęs išsaugo atmintyje tam tikrą informaciją apie tos problemos sprendimą.
Tokie žmonės, pavyzdžiui, kaip didieji muzikantai, sapne atsidūrę Anoje Pusėje, patenka į sritis, esančias aukščiau žemutiniojo astralo. Ten jie girdi nuostabią dvasinę muziką ir, iš prigimties būdami muzikalūs ir turėdami gerą muzikinę atmintį, ją įsimena. Rytą atsibudę (jie gali net sąmoningai atsibusti reikiamu momentu) jie puola prie savo instrumento ir pradeda, kaip jie galvoja, „kurti". Kai kurie didieji kompozitoriai prie lovos net laikė popierių ir pieštuką, kad, jei atsibundant jiems staiga kils „įkvėpimas", čia pat melodiją galėtų užrašyti. Tai medžiaga, kurią jie išmoko astrale, tai muzika, kurios jie išmoko astraliniame pasaulyje. Ir tai protingas astralinių kelionių panaudojimas.
Astrale ką nors pamatyti gali ir didis išradėjas, nors jis, greičiausiai, į astralinę kelionę sąmoningai nevyksta. Kai rytą jis atsibunda, jam ateina nuostabi idėja apie naują „išradimą" ir jis puola prie savo užrašų knygutės viską užrašyti ir nupiešti. O po kurio laiko pasirodo išradimas, kurio ilgą laiką reikėjo pasauliui.
Daugelis klestinčių verslininkų sąmoningai ar nesąmoningai naudojasi astralinėmis kelionėmis. Štai kaip tai vyksta: žmogus, įpratęs prie sėkmės, nusprendžia, kad rytoj jis privalo susitikti su labai nesukalbamu žmogumi. Eidamas miegoti, jis, atmetęs praėjusios dienos blaškymąsi, apgalvoja, ką rytoj pasakys savo numatomam partneriui, kai su juo susitiks. Jis numato savo oponento prieštaravimus ir argumentus ir, gulėdamas lovoje, juos atmeta. Po to jis užmiega. Jo astralinis kūnas, tas mintis jau suvokęs, palieka miegantį fizinį kūną ir išvyksta ieškoti spėjamojo partnerio kūno arba astralo ir jam praneša, ką rytoj jis privalo kalbėti ir kokių veiksmų imtis.
Kitą dieną būsimieji partneriai sveikinasi lyg seni draugai, įsitikinę, kad jau buvo susitikę anksčiau. Jie iš karto suvokia, kad jiems pasiseks vienam su kitu puikiai sutarti, ir mūsų sėkmingasis verslininkas ramiai išdėsto savojo pasiūlymo punktus ir pasiekia norimą rezultatą. Viskas gaunasi paprastai, visiškai teisėtai ir tikrai duoda gerą rezultatą. Taip kad, jei jūs tikrai norite sėkmės reikaluose ir meilėje, vykite į astralinę kelionę. Jūs galite sulaukti bet kurio žmogaus pageidaujamų veiksmų, kurie iš tikrųjų jau iš anksto bus įdiegti į jo sąmonę.
Aš jau pakankamai papasakojau, kaip palikti savo kūną, tad jūs galite pabandyti tai padaryti. Išeidami į išorę jūs visada galite sugrįžti. Aš galvoju, kad per visą astralinių kelionių istoriją dar nė karto nebuvo atvejo, kad žmogus nesugebėtų patekti atgal į savo fizinį kūną. Su tuo bus viskas tvarkoje, bet grįžimui jūs turite išmokti pasirinkti palankiausią momentą, kitaip, jei jūs tiesiog šleptelėsite žemyn ir įšoksite atgal į savo kūną, jūs neišvengsite galvos skausmo.
Kai jūs grįžtate iš astralinės kelionės, savo kūną jūs paprastai randate gulintį lovoje labai apgailėtinoje pozoje. Akys užmerktos, burna prasivėrusi, rankos ir kojos guli be jokios tvarkos. Ir jums tenka įsigauti į to kūno vidų. Įsivaizduokite save besileidžiantį žemyn, žemyn ir žemyn. O! Dar atsargiau! Ir kai jūs beveik liesite savo kūniškąjį apvalkalą, savo galūnėms įsakykite būti tokioje pat padėtyje kaip yra ir fizinio kūno galūnės.
O dabar „įsigerkite" į savąjį kūną, panašiai kaip vanduo įsigeria į sugeriamojo popieriaus lapą. Dabar jūs jau savo kūne (koks gi jis iš tikrųjų šaltas ir lipnus!), bet jūs jame, ir sugebėjote išvengti visokių postūmių, smūgių ir visų nemalonių pojūčių. Bet, darykime prielaidą, jūs buvote nerangus ir į savo kūną įėjote pernelyg šiurkščiai.
Tada jūs pamatysite, kad jums siaubingai skauda galvą, ir apskritai jaučiatės kaip ligonis. Jokia medicina ir jokie vaistai šiuo atveju jums nepadės, vienintelis dalykas, ką jūs privalote daryti, - tai ramiai gulėti, sudėjus kartu kojas ir rankas, ir pasistengti užmigti nors keletą minučių. Miegas leis jūsų astraliniam kūnui išsilaisvinti iš fizinio ir po to užimti teisingą padėtį. Jei jis bus teisingoje padėtyje, pasijaus palaimos pojūtis ir galvos skausmas dings.
Čia aš papasakojau apie astralines keliones net daugiau, nei reikia. Bet man norėtųsi aprašyti viską, kas su jomis susiję, iš įvairių požiūrio taškų ir taip jums suteikti galimybę prieiti iki pačios esmės, kas iš tikrųjų visai nesudėtinga. Jūs galite tai padaryti, jei nesiimsite pernelyg energingai. Jūs galite tai padaryti, jei apsišarvuosite kantrybe.
Jūs juk žinote, kad tai ne tas atvejis, kai galima užeiti į transporto agentūrą ar kelionių biurą ir pirkti bilietą astraliniam skrydžiui. Kai kurios kelionės kainuoja krūvą pinigų, bet astraliniame pasaulyje viskas nemokamai. Ir jūs galite vykti ten taip pat nemokamai, jei esate kantrus ir pernelyg nepavargęs.
Tad pradėkite. Tai iš tiesų puikūs ir nepakartojami pojūčiai.
Lobsangas Rampa, Tibeto lama
Parengė Juozas Skudra
Žurnalas ,Lemtis‘‘ 2004 m. Nr. 5 psl. 2-4 ir Nr. 6 psl. 4-6.
Aš jau kalbėjau, kad kai kurie dvasininkai - stebėtinai tamsūs žmonės. Jie visada mane stebina -imkime nors ir krikščionis. Jie pasiryžę kautis už tai, kuri sekta yra tikra. Išpažįstantys krikščionybę, kitos bendruomenės nario nelaiko krikščioniu. Pažiūrėkite į protestantus ir katalikus - galima pagalvoti, kad jie Danguje nusipirko visas vietas pirmose eilėse, ir kad tik jie ten gali būti. Katalikai protestantus laiko velnio tarnais, protestantai jiems atsako tuo pačiu. Bet tai neįeina į mūsų šiandieninio pokalbio temą.
Šimtmečiais užsispyrę dvasininkai tvirtino, kad žmogus yra aukščiausioji išsivystymo pakopa. Jie mokė, kad negali būti nieko aukščiau už žmoniją, ir tik žmonės esą turį sielą - su sąlyga, kad jie priklauso tai ar kitai religijai!
Užtikrinu jus, man tiksliai žinoma, kad gyvūnai taip pat persikelia į astralinį pasaulį, ir tam jie turi tas pačias galimybes, kaip ir žmogus. Ir aš pasakysiu jums: taip, jūs tikrai galite vėl susitikti su savo numylėtiniais, ir ne tik tuomet, kai patys paliksite šią Žemę, bet tiesiog dabar, jei leisitės į astralinę kelionę - ton sritin, kur yra jūsų gyvūnai.
Tiktai visiškai kvailas gali tikėti tuo, kad žmogus - vienintelis, kuris turi teisę turėti sielą. Nepamirškite dar vienos aplinkybės: NSO iš tiesų egzistuoja, kosmose yra kiti žmonės tokios aukštos išsivystimo pakopos, kad patys protingiausi Žemės žmonės, palyginus su jais, yra kaip manekenai iš rūbų parduotuvės - plastmasinės figūros, nejudriai stovinčios rūbų parduotuves vitrinose, demonstruojančios parduodamus aprėdus.
Viena iš priežasčių, dėl kurios įvairios religijos neigia NSO egzistavimo, - ta, kad būtent NSO buvimas rodo, kad žmogus nėra galutinė revoliucijos forma. Jei dvasininkai teisūs, kad žmogus - galutinė evoliucijos forma, tai kas tada yra tie žmonės iš kosmoso? Jie tikri žmonės, jie protingi žmonės, kai kurie - labai dvasingi žmonės. Jie turi sielas ir patenka į astralinius pasaulius lygiai taip pat, kaip ten patenka žmonės iš Žemės, taip pat, kaip ten patenka gyvūnai - katės, arkliai, šunys ir 1.1.
Aš galiu jums pasakyti pakankamai konkrečiai, kaip tuo įsitikinęs žmogus, atliekantis astralines keliones: taip, mano drauge, jūsų numylėtinis gyvena kitoje erdvėje, gerai jaučiasi ir puikiai atrodo, nors ir liūdi be jūsų. Jūs žinote, kad su juo net galite susitikti taip, kaip ir atskirais atvejais su žmonėmis. Jei savo šunį jūs tikrai mylite, o jis tikrai myli jus, jūs būtinai susitiksite savo numylėtinį astraliniame pasaulyje.
Absoliučiai įsitikinęs aš galiu pasakyti, kad žmogus nėra viso dvasinio vystymosi įkūnijimu miniatiūroje. Kai kurie gyvūnai savo dvasiniu išsivystymu žmogų žymiai lenkia!
Baigdamas šį epizodą dar kartą noriu pakartoti visiems, kurie sielvartauja dėl savo mažųjų keturkojų draugų, palikusių šią Žemę -neliūdėkite! Jei jūs tikrai mylite vienas kitą, tai vėl susitiksite, vėl būsite kartu taip pat, kaip ir aš - su savo mylimomis katėmis Misis Fifi ir Ledi Kju. Dabar mes matomės astraliniame pasaulyje, bet mes kartu būsime ir po to, kai, gali būti, labai greitai ateis ir mano žemiškojo gyvenimo pabaiga. Baigsis priešiškumas ir laikraštininkų persekiojimai, nebejausiu skausmo ir skurdo, kurie mane šiame gyvenime ganėtinai priveikė.
„Aš norėčiau, kad jūs daugiau papasakotumėte apie astralines keliones, paaiškintumėte, kaip mums jas atlikti. Jūs apie tai jau rašėte knygoje „Tu amžinas!" ir kitose. Bet papasakokite dar, papasakokite, kaip tai daroma. Apie tai niekuomet nebūna papasakota per daug!"
Štai tokius gaunu laiškus, štai tokie reikalavimai. „Papasakokite mums apie astralines keliones".
Iš tikrųjų, astralinės kelionės -paprasčiausias dalykas. Toks paprastas, kad net stebėtina, kodėl žmonės negali to daryti be kokios nors specialios treniruotės. Bet reikia nepamiršti, kad ir vaikščioti - taip pat labai paprasta. Jūs galite eiti tiesiai ar vingiuojančiu keliu visiškai negalvodamas, kaip tai darote. Mums tai natūralu. Bet būna, kad liga žmogų prikausto prie patalo ilgam laikui, sakysim, keletui mėnesių, ir vargšelis atpranta vaikščioti. Jis pamiršta, kaip tai daroma, ir jį vėl tenka mokyti iš pradžių.
Tas pats atsitinka ir su astralinėmis kelionėmis. Kažkada kiekvienas galėjo laisvai leistis į astralinę kelionę, bet dėl kažkokios nesuprantamos priežasties žmonės visiškai pamiršo, kaip tai daroma. Kaip žmogų naujai išmokyti vaikščioti? Kaip ligonį, kuris ilgam buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, vėl išmokyti kvėpuoti? Ir kaip žmogų išmokyti keliauti astrale? Matyt, reikia detaliai aiškinti ir rodyti kiekvieną žingsnį. Ir tik daugkartinėms treniruotėms padedant žmogus gali vėl išmokti išeiti į astralinį pasaulį.
Įsivaizduokite paprastą didelę kempinę, kuria naudojatės maudydamiesi. Įsivaizduokite, kad ji - jūsų kūnas. O dabar vizualizuokite, kad visos kempinės poros pripildytos nematomų dujų. Ne tokių, kurios greitai išsisklaido, o tokių, kurios kaip debesys turi savo formą. Tai jūsų astralinis kūnas. Taigi jūs turite du kūnus vienas kito viduje: fizinį, kurį sąlyginai sutapatiname su kempine su daugybe porų, astralinį - su nematomomis dujomis, visiškai užpildančiomis tas poras. Jei kempinę pakratysite, dujų debesėlis gali prasiveržti į išorę. Tas pats vyksta, kai tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis jūsų kūnas krūpteli, o astralinis kūnas atsiskiria.
Geriausias būdas pasiruošti astralinei kelionei - apie ją galvoti, nuosekliai apmąstyti iš visų pusių, nes nuo to, ką jūs galvojate šiandien, priklauso, koks jūs būsite rytoj, o tai, ką jūs galvojate šiandien, jūs sugebėsite padaryti rytoj. Savęs paklauskite, kodėl jūs norite vykti į astralinę kelionę. Pasistenkite sąžiningai atsakyti. Kokios tikrosios priežastys? Arba tai tiesiog tuščias žingeidumas? Gal jūsų tikslas - šnipinėti ar tiesiog naktimis tik žvilgčioti į svetimus miegamuosius? Jei taip, apie astralines keliones geriau pamirškite. Jūs privalote būti įsitikinęs savo motyvų tyrumu dar prieš bandydami vykti į astralinę kelionę.
Ir tiktai tada, kai jūs būsite įsitikinę, kad jus skatinantys motyvai išlaikys patį griežčiausią patikrinimą, ruoškitės kitam žingsniui.
Būdamas visiškai vienas atsigulkite į lovą. Jūs turite būti pakankamai žvalus, kad neužmigtumėte. Kiekvienas gali vykti į astralinę kelionę, bet dauguma nepasiruošusių žmonių greitai užmiega dar besiruošdamas ten. Tad gulkitės dar ne-nuvargę, lovoje įsitaisykite taip, kad jums būtų patogu, ir pradėkite GALVOTI, kad pamažu atsiskiria-te ir einate iš savojo kūno.
Savo kūnui leiskite visiškai atsipalaiduoti. Patikrinkite, ar liko kokia nors įtampa kojose, juosmenyje, pečių juostoje, rankose, galvoje, akyse, lūpų kampučiuose. Atsipalaiduokite visas. Jūs turite atsipalaiduoti taip, kaip būna atsipalaidavęs miegantis katinas.
Kai jūs būsite visiškai tikras, kad visas kūnas be įtampos, įsivaizduokite, kaip „kažkas" išeina iš jūsų. Įsivaizduokite, kad jūs - dujos, palengva besisunkiančios iš kempinės. Jūs galite pajusti lengvą drebulį. Jūs galite išgirsti trumpą staigų traškesį ar pajusti „tūkstančio adatėlių" badymą pakaušyje. Nuostabu! Tai reiškia, kad jūs iš savo fizinio kūno išeinate. Gulėkite nejudėdamas, ramiai, nesijudinkite iš vietos. Šiuo momentu nepaprastai svarbu išlikti ramybės būsenos, nesupanikuoti, o taip pat gyvybiškai svarbu neišsigąsti, nes panika ar baimė jus sugrąžins atgal į fizinį kūną, ir tai gali net keliems mėnesiams atimti norą sąmoningai leistis į astralinę kelionę.
Tokios pasirengusio žmogaus astralinės kelionės natūralios bei saugios, nes niekas negali užvaldyti jūsų kūno, niekas negali padaryti jums žalos. Tačiau jei jūs išsigąsite, nemalonios astralinės būtybės gali pajausti jūsų baimės kvapą ar pamatyti spalvą, ir gali pabandyti jus išgąsdinti dar labiau. Jos negali jums rimtai pakenkti, tačiau joms tiesiog labai smagu ir juokinga jus išgąsdinti taip, kad nedelsdamas neitumėte atgal į savo fizinį apvalkalą.
Nėra jokių astralinių kelionių paslapčių, jos reikalauja tik pasitikėjimo. Ruošdamasis astralinei kelionei jūs turite būti visiškai žvalus ir pasitikintis savimi. Geriausias būdas pradėti astralinę kelionę - tai įsivaizduoti, kad keliaujate, kad esate ne ten, kur guli jūsų kūnas. Tiesa, žodis „įsivaizduoti" čia nelabai tinka, geriau tiktų „vizualizuoti", t. y. nematomą reiškinį daryti matomą (Lot. visua-lis - regimas).
Tad vizualizuokite reiškinį, kaip jūs paliekate savo kūną, regėkite save lėtai išeinantį iš savojo kūno ir lėtai kylantį virš gulinčio fizinio kūno. Stenkitės tai daryti kiek įmanoma realiau, sukurkite patvarią mintį apie tai, kaip jūs tai darote, ir kaip tai padarote. Jūs nustebsite pajutę, kad plaukiate oru virš savo ištuštėjusio balzganai pilko kūno. Visiškai įmanoma, kad jis gulės su praverta burna arba miegodamas knarks. Jums dabar nesvarbu, kūnas miega ar yra budrus. Tačiau, jei jūs iš savojo kūno išėjote žvalumo būsenoje, jūs geriau atsiminsite visą savo astralinę kelionę.
Primenu, ką turite nupiešti savo vaizduotėje: jūs patogiai gulite visiškai atsipalaidavęs savo lovoje. Po to jūs vizualizuojate, kaip lėtai išeinate iš savo kūniškojo apvalkalo -savo fizinio kūno, lėtai atsiskiriate, pakylate ir taip pat lėtai virš savo fizinio kūno praplaukiate keletą colių arba keletą pėdų. Jokiu atveju negalima pasiduoti panikai net tuomet, jei pajusite lengvus kūno virpesius ar judesius. Tai nėra Jums kenksminga.
Jums niekas negali pakenkti, jei jau skrendate, tai nenukrisite. Kai jau esate šioje būsenoje, truputį pailsėkite. Išlikite ramus, nepasiduokite nei baimės jausmui, nei susižavėjimui ar džiūgavimui. Po trumpos pauzės pasijausite visiškai ramus. O po to, jei jūs įsitikinęs, kad tai jūsų nešokiruos, turint omenyje, kokį kūną jūs turėjote, pažvelkite į tai, ką jūs palikote. Jis atrodo šleivas, bjaurus ir sunkus, panašus į netvarkingą kratinį. Ne toks jau gražus ir harmoningas vaizdas, ar ne? Juk malonu nuo jo išsilaisvinti nors trumpam laikui?
Su šia mintimi apsidairykite aplinkui. Įsakykite sau pasikelti, įsakykite sau praeiti kiaurai per lubas ir stogą. Nesibijokite! Jūs nieko blogo nepajusite. Nebus nei smūgio, nei trenksmo, nei įbrėžimų. Tiesiog sau įsakykite pakilti aukštyn, ir regėkite save jau skrendantį. Sustokite pakilęs į keturių penkių metrų aukštį ir apsižvalgykite. Pastebėkite, kad jūs galite sustoti vien pagalvojęs, kad sustojate, ir galite pakilti aukščiau, pagalvojęs, kad kylate.
Pasižvalgykite aplinkui, pažiūrėkite į viską, kas jus supa iš to apžvalgos taško, iš kurio dar niekada nežiūrėjote, nes, kaip atmenate, jūs privalote priprasti būti ne kūne ir priprasti judėti erdvėje. Pabandykite apskristi kvartalą. Tai labai lengva! Jūs turite tiktai sau pasakyti, kur norite vykti ir kokiu greičiu, tai yra, ar norite lėtai plaukti, lyg nešamas lengvo vėjelio, ar norite ten atsidurti akimirksniu.
Žmonės dažnai rašo, kad jau išbandė viską, ką žino, kad pradėtų astralines keliones, bet dėl tos ar kitos priežasties jiems nepasisekė.
Vienas korespondentas rašo: „Man pasirodė, kad kažkas kutena mano sprandą. Aš pagalvojau, kad mane užpuolė, ir tai mane išgąsdino".
Kitas rašo: „Man atrodė, kad guliu lovoje, neturėdamas jėgų krustelėti, atrodė, kad žiūriu į ilgą raudoną tunelį, kurio gale kažkas blausiai mirguliuoja. To kažko aš negalėjau aiškiai suprasti".
O dar vienas žmogus parašė: „O Viešpatie! Aš išėjau iš nuosavo kūno, bet taip išsigandau, kad čia pat dribtelėjau atgal!"
Tai visiškai įprasti reiškiniai. Kiekvieną iš šių potyrių jūs galite išgyventi, kai pirmą kartą sąmoningai leidžiatės į astralinę kelionę. Ir tai geras požymis to, kad jūs jau, vaizdžiai tariant, nuspaudėte durų rankeną, ir, kai durys lėtai pradėjo atsiverti, ties slenksčiu jūs išsigandote to nuostabaus pasaulio, supanikavote ir vėl atsidūrėte liūdname kūniškame futliare.
Tik baimė gali sukelti realius sunkumus. Visa kita galima įveikti, tačiau baimę įveikti galite tik pats su sąlyga, jei tapsite savosios baimės prieš nežinomybę valdovas. Jūs privalote save patreniruoti, nes visiems aišku, kad, įmetę į automatą monetą, iš jo negausite pakuotės su įranga astralinėms kelionėms.
Kai jūs jaučiate kutenimą ar dilgsėjimą, tai reiškia, kad jūsų astralinis kūnas jau laisvinasi iš fizinio, nes dėl kai kurių subjektyvių priežasčių tas procesas sukelia lengvą dirginimą. Tai tiktai reiškia, kad jūs esate dar naujokas, todėl su praktikos įgijimu kūnų atsiskyrimas vyks vis lengviau ir lengviau.
O dabar man leiskite truputį nukrypti ir papasakoti štai apie ką. Kai aš rašiau apie astralines keliones, tai, matyt, apie galvojau pernelyg intensyviai, ir vienu nuostabiu momentu pasijutau kybantis virš pastato, išorėje. Pasižiūrėjau žemyn. Kažkas iš mano namiškių kaip tik grįžo iš parduotuvės su produktais! Aš pamačiau, kaip moteris tyliai priėjo prie mano durų, pasiklausė, bandydama suprasti, dirbu aš ar ne, ir, nusprendusi manęs netrukdyti, nuėjo į kitą kambarį.
Apsidairęs aš pagalvojau: „O Viešpatie! Atrodo, aš išsisukinėju!" Ir puoliau atgal prie savo kūno tęsti darbo. Tai akivaizdus pavyzdys to, kad, kai žmogus nuolat keliauja astraliniame pasaulyje, palikti savo kūną yra ne sudėtingiau, nei atidaryti duris ir išeiti iš kambario. Iš tiesų, tai reikalauja net mažiau pastangų. Žymiai mažiau pastangų.
Jei kokiu nors pasiruošimo momentu jūs staiga pasijusite paralyžiuotas, - nesibaiminkite, nieko baisaus nevyksta. Tai tiesiog stiprus fizinis nenoras judėti. Dažnai būna, kad jums atrodo, lyg žiūrite pro ilgą vamzdį, jis gali būti raudonas, juodas ar pilkas. Ne spalva čia turi reikšmę, tai geras požymis, tai reiškia, kad jūs jau esate kelyje į astralinį pasaulį.
Vienintelis dalykas, ko jums iš tiesų reikia7 bijoti, - tai pati baimė. Visa kita neturi jūsų bauginti, tame nėra nieko neįprasto. Bet jei leisite baimei jus apvaldyti, jūs iš karto pateksite į savo kūną, gavęs tikrą „spyrį". Ir jei jūs grįšite praradęs pusiau-
svyrą, iki dienos pabaigos jus kamuos galvos skausmas, kol neužmigsite ir jūsų astralinis kūnas fiziniame kūne vėl įsitaisys tinkamai.
Kartais atsitinka, kad žmogus jau pradėjo išeidinėti iš fizinio kūno ir staiga patiria silpnus virpančius judesius. Čia taip pat nėra nieko baisaus. Tai reiškia, kad jūs tiesiog dar neišmokote teisingai valdyti nuosavą astralinį kūną. Įsivaizduokite žmogų, kuris mokosi vairuoti automobilį. Jūs patekote į sunkią padėtį ir turite pasukti vairą, ir pasukti jį labai greitai. Bet jūs jį pasukate ne taip, kaip reikia, ir mašiną „užneša" visai į kitą pusę. Taip jūs judate darydamas figūras, primenančias raidę S, kol neišmokstate teisingai vairuoti.
Tas pats vyksta ir su jūsų astraliniu kūnu. Jūs pradedate išeiti iš savo fizinio kūno, ir, kai jau išėjote per keletą colių, jūs staiga pasimetate, jūs nežinote, kaip pakilti dar per pėdą, per dvi pėdas ir 1.1. Ir jūs sustojate, pradėdami svyruoti iš šono į šoną. Vienintelis dalykas, ką tuo momentu reikia daryti, - tai aiškiai save įsivaizduoti IŠORĖJE.
Be abejonės, dauguma panašių reiškinių padeda pasiruošti. Jie jums yra kaip repeticija, todėl kad jums būtinas tvirtas įsitikinimas, kad astralinės kelionės - tai paprastas ir visai nesudėtingas dalykas, ir jokie pavojai jūsų ten nelaukia. Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti, - tai baimės. Baimės, kuri užlaiko jūsų vystymąsi ir kaip įstrigę stabdžiai, atima galimybę judėti toliau. Pasidavę baimei jūs prarandate sugebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, jūsų kūną palieka harmonija. Tad - nebijokite, nes nėra jokio pagrindo astraliniame pasaulyje ko nors bijoti.
Jūs patiriate tikrai nuostabų, žavų pojūtį, kai, palikęs savo fizinį kūną, galite laisvai sklęsti ore. Visai nebūtina leistis į tolimas keliones. Jūs galite sau leisti tiesiog sklęsti virš žemės trisdešimties-keturiasdešimties pėdų aukštyje. Jūs pajausite kylančių oro srautų švelnų prisilietimą, ypač virš medžių. Medžiai sukuria nuostabius šiltus ir draugiškus kylančius srautus, ir jei jūs savo astraliniam kūnui suteiksite galimybę užsilaikyti virš kokio nors medžio vainiko pastoviame aukštyje, jūs pajusite, kaip atsinaujina jūsų gyvybinės energijos atsargos.
Astralinės kelionės jums suteiks malonumą, kurio neįmanoma pervertinti. Tai neįmanoma žodžiais aprašyti. Išsilaisvinę nuo fizinio kūno jūs įgyjate tikrąją laisvę, jūs jaučiate, kaip jus pripildo nauja gyvybė, kaip viskas jumyse žėri. Tai vienas iš pačių nuostabiausių išgyvenimų. Ir jūs žinote, kad galite tai patirti, jei tikrai panorėsite. Man rašo tūkstančiai žmonių, norėdami pranešti, kokios nuostabiai lengvos jiems tapo astralinės kelionės. Man jie pasakoja apie
savo keliones ir apie tai, kaip tų kelionių metu susitikinėjo su manimi. Tai, ką gali daryti tie žmonės, galite daryti ir jūs.
Bet eikime toliau. Pakalbėkime, kas mums trukdo patirti mėgavimąsi šiais nuostabiais išgyvenimais.
Pirmiausia, ar miegate jūs vienas? Ar jūs turite atskirą kambarį? Jei patalą dalinatės su kuo nors kitu, jums tai gali sudaryti papildomų sunkumų. Jūs visuomet baiminsitės, kad tas žmogus, vartydamasis lovoje, gali sutrikdyti jūsų astralinį skrydį. Pradėdami astralines keliones, jūs turite būti vienas savo kambaryje.
Neįmanoma, pavyzdžiui, lengvai praktikuoti astralines keliones gyvenant barakuose kartu su kitais žmonėmis. Nelengva tapti astraliniu keliautoju, jei jūs ką tik susituokėte! Kai jums reikia savo dėmesį sukoncentruoti į astralinę kelionę, jums būtina turėti galimybę pasilikti vienam, ir tuomet jums viskas pasiseks.
Iš laiškų man tapo aišku, kad didžiausia kliūtimi astralinėms kelionėms yra nekantrumas. Ypač šiaurės amerikiečiai trokšta „momentinių astralinių kelionių". Jie nepasiryžę nei laukti, nei palaipsniui pratintis, ir neturi nė lašo kantrybės. Jiems viską duok kiek galima greičiau. Bet tokiu keliu jūs nieko nepasieksite - visų pirmiausia, jūs turite būti ramūs, jokiu būdu negalima skubėti. Reikia išsiauklėti savitvardą.
Įsivaizduokite, kad daug mėnesių buvote prikaustytas prie patalo, ir jums teks išmokti vėl vaikščioti. Jūs turite apsišarvuoti kantrybe ir tikėti, kad, galų gale jus lydės sėkmė. Įsivaizduokite save kybantį virš nuosavo kūno, nes vaizduotė - tai pati galingiausia jėga. Ir jei jūs sugebėsite žengti pirmą žingsnį, visa kita bus jau daug paprasčiau. Astralinė kelionė - pats paprasčiausias dalykas iš visų, kurių galite išmokti. Astralinei kelionei nereikia absoliučiai jokių pastangų.
Be nekantravimo, dar vienas dalykas trukdo pereiti į astralinę būseną - tai pervargimas. Žmonės ištisą dieną beprasmiškai bėgioja ir blaškosi kaip vištos, savo galvą prikemša kuo papuola, skuba į kino teatrus ar supermarketus, laksto po šalį. Ir paskui, beveik virsdami iš kojų nuo nuovargio, jie prisikapsto iki lovos ir galvoja, kad gali vykti į astralinę kelionę. Jie bando tai daryti, bet taip pavargo, kad tuoj pat užmiega ir pamiršta visas keliones arba pamiršta patirtį, įgytą tose kelionėse.
Galite neabejoti, kad miegodami jūs taip pat keliaujate astrale, bet visas gudrumas tame, kad tai daryti reikia budrumo būsenoje. Tai reikalauja tam tikro įgudimo, bet ne didesnio nei sugebėjimas kvėpuoti. Kai žmogus pasirodo pasaulyje, gydytojas jį pakelia ir pliaukšteli ranka žemiau nugaros, norėdamas priversti plaučius pripildyti oro. Mažylis protestuodamas rėkia - ir taip jis pradeda kvėpuoti.
Bet aš negaliu prieiti ir jums šleptelti į minkštą vietą, kad pradėtumėte astralines keliones! Bet tai ir iš tikrųjų labai nesudėtinga ir reikalauja tik nedidelių įgūdžių.
Tad atminkite, kantrybės neturėjimas ir pervargimas - dvi pačios svarbiausios jūsų nesėkmių priežastys. Bet yra dar viena - vidurių užkietėjimas.
Žmogus, kenčiantis nuo vidurių užkietėjimo, paprastai tiek paniuręs, kad jo nelaimingasis astralinis kūnas tampa tiesiog šlakais perpildyto kūno belaisviu. Vidurių užkietėjimas - tai civilizacijos tikra rykštė. Išsivaduoti nuo šio prakeikimo norintiems keliauti astrale tiesiog būtina. Kai jūsų kūnas išsivalys nuo šlakų, jūs pastebėsite, kad jaučiatės taip lengvai, kad galite vykti į astralinį pasaulį.
Kartą aš gavau tokio turinio laišką:
„Jūs sakote, kad ir naktį ir dieną visur pilna astralinių kūnų. Kodėl jie tarpusavyje nesusiduria, kodėl nesusipainioja jų Sidabrinės Gijos? Tūkstančiai žmonių palieka savo kūną ir šauna į dangų, panašiai kaip oro balionėliai su plonu siūlu. Juk jie privalo beviltiškai susipainioti. Kaip jie to išvengia?"
Atsakymas labai paprastas. Kiekvieno mūsų vibracijos yra tam tikro dažnio. Savo konkrečiu dažniu vibruoja mūsų fizinis kūnas, ir savo atskirą, sakyčiau, keletu oktavų aukštesnį dažnį turi astralinis. Natūralu, astralinio kūno vibracijų dažnis yra kartotinis fizinio kūno vibracijų dažniui, bet daug milijonų kartų aukštesnis. Kiekvienas turi savo dažnį, arba savo vibracijų greitį. Jei jūs savo imtuvą nustatote Londono stočiai Bi-Bi-Si, jūs klausote Bi-Bi-Si stotį. Šiuo dažnumu jūs neišgirsite turkų ar Pekino radijo.
Galima pasakyti, kad radijo stočių dažniai neperdengia vienas kito, panašiu būdu ir įvairių astralinių kūnų dažniai neperdengia vienas kito, taip kad jie negali vienas kitam prieštarauti - štai kodėl jie nesusipainioja ir nesusimaišo. Perpildytų miestų perpildytose gatvėse žmonės nuolat susiduria vienas su
kitu, atsiprašo ar išreiškia savo nepasitenkinimą, priklausomai nuo savojo išsiauklėjimo, bet nieko panašaus negali atsitikti astraliniame pasaulyje. Susidūrimų ten nebūna, ypač aukščiausiuose lygmenyse, kur susitikti gali tik gerai tarpusavyje suderinami žmonės, tarp kurių rimtų nesutarimų nebūna.
Jums, tikriausiai, dažnai tekdavo girdėti, kaip žmonės sako: „Aš nesugebu išspręsti šios problemos, geriau eisiu miegoti. Gal rytą ateis sprendimas". Ir tai teisinga, nes žmogus, turintis problemą, ją pasiima į astralinį pasaulį, ir, jei jis negali jos išspręsti pats, ten visada yra kas nors, kuris padės jam tai padaryti.
Ir jei net žmogus nesugeba sąmoningai astrale keliauti, jis grįžęs išsaugo atmintyje tam tikrą informaciją apie tos problemos sprendimą.
Tokie žmonės, pavyzdžiui, kaip didieji muzikantai, sapne atsidūrę Anoje Pusėje, patenka į sritis, esančias aukščiau žemutiniojo astralo. Ten jie girdi nuostabią dvasinę muziką ir, iš prigimties būdami muzikalūs ir turėdami gerą muzikinę atmintį, ją įsimena. Rytą atsibudę (jie gali net sąmoningai atsibusti reikiamu momentu) jie puola prie savo instrumento ir pradeda, kaip jie galvoja, „kurti". Kai kurie didieji kompozitoriai prie lovos net laikė popierių ir pieštuką, kad, jei atsibundant jiems staiga kils „įkvėpimas", čia pat melodiją galėtų užrašyti. Tai medžiaga, kurią jie išmoko astrale, tai muzika, kurios jie išmoko astraliniame pasaulyje. Ir tai protingas astralinių kelionių panaudojimas.
Astrale ką nors pamatyti gali ir didis išradėjas, nors jis, greičiausiai, į astralinę kelionę sąmoningai nevyksta. Kai rytą jis atsibunda, jam ateina nuostabi idėja apie naują „išradimą" ir jis puola prie savo užrašų knygutės viską užrašyti ir nupiešti. O po kurio laiko pasirodo išradimas, kurio ilgą laiką reikėjo pasauliui.
Daugelis klestinčių verslininkų sąmoningai ar nesąmoningai naudojasi astralinėmis kelionėmis. Štai kaip tai vyksta: žmogus, įpratęs prie sėkmės, nusprendžia, kad rytoj jis privalo susitikti su labai nesukalbamu žmogumi. Eidamas miegoti, jis, atmetęs praėjusios dienos blaškymąsi, apgalvoja, ką rytoj pasakys savo numatomam partneriui, kai su juo susitiks. Jis numato savo oponento prieštaravimus ir argumentus ir, gulėdamas lovoje, juos atmeta. Po to jis užmiega. Jo astralinis kūnas, tas mintis jau suvokęs, palieka miegantį fizinį kūną ir išvyksta ieškoti spėjamojo partnerio kūno arba astralo ir jam praneša, ką rytoj jis privalo kalbėti ir kokių veiksmų imtis.
Kitą dieną būsimieji partneriai sveikinasi lyg seni draugai, įsitikinę, kad jau buvo susitikę anksčiau. Jie iš karto suvokia, kad jiems pasiseks vienam su kitu puikiai sutarti, ir mūsų sėkmingasis verslininkas ramiai išdėsto savojo pasiūlymo punktus ir pasiekia norimą rezultatą. Viskas gaunasi paprastai, visiškai teisėtai ir tikrai duoda gerą rezultatą. Taip kad, jei jūs tikrai norite sėkmės reikaluose ir meilėje, vykite į astralinę kelionę. Jūs galite sulaukti bet kurio žmogaus pageidaujamų veiksmų, kurie iš tikrųjų jau iš anksto bus įdiegti į jo sąmonę.
Aš jau pakankamai papasakojau, kaip palikti savo kūną, tad jūs galite pabandyti tai padaryti. Išeidami į išorę jūs visada galite sugrįžti. Aš galvoju, kad per visą astralinių kelionių istoriją dar nė karto nebuvo atvejo, kad žmogus nesugebėtų patekti atgal į savo fizinį kūną. Su tuo bus viskas tvarkoje, bet grįžimui jūs turite išmokti pasirinkti palankiausią momentą, kitaip, jei jūs tiesiog šleptelėsite žemyn ir įšoksite atgal į savo kūną, jūs neišvengsite galvos skausmo.
Kai jūs grįžtate iš astralinės kelionės, savo kūną jūs paprastai randate gulintį lovoje labai apgailėtinoje pozoje. Akys užmerktos, burna prasivėrusi, rankos ir kojos guli be jokios tvarkos. Ir jums tenka įsigauti į to kūno vidų. Įsivaizduokite save besileidžiantį žemyn, žemyn ir žemyn. O! Dar atsargiau! Ir kai jūs beveik liesite savo kūniškąjį apvalkalą, savo galūnėms įsakykite būti tokioje pat padėtyje kaip yra ir fizinio kūno galūnės.
O dabar „įsigerkite" į savąjį kūną, panašiai kaip vanduo įsigeria į sugeriamojo popieriaus lapą. Dabar jūs jau savo kūne (koks gi jis iš tikrųjų šaltas ir lipnus!), bet jūs jame, ir sugebėjote išvengti visokių postūmių, smūgių ir visų nemalonių pojūčių. Bet, darykime prielaidą, jūs buvote nerangus ir į savo kūną įėjote pernelyg šiurkščiai.
Tada jūs pamatysite, kad jums siaubingai skauda galvą, ir apskritai jaučiatės kaip ligonis. Jokia medicina ir jokie vaistai šiuo atveju jums nepadės, vienintelis dalykas, ką jūs privalote daryti, - tai ramiai gulėti, sudėjus kartu kojas ir rankas, ir pasistengti užmigti nors keletą minučių. Miegas leis jūsų astraliniam kūnui išsilaisvinti iš fizinio ir po to užimti teisingą padėtį. Jei jis bus teisingoje padėtyje, pasijaus palaimos pojūtis ir galvos skausmas dings.
Čia aš papasakojau apie astralines keliones net daugiau, nei reikia. Bet man norėtųsi aprašyti viską, kas su jomis susiję, iš įvairių požiūrio taškų ir taip jums suteikti galimybę prieiti iki pačios esmės, kas iš tikrųjų visai nesudėtinga. Jūs galite tai padaryti, jei nesiimsite pernelyg energingai. Jūs galite tai padaryti, jei apsišarvuosite kantrybe.
Jūs juk žinote, kad tai ne tas atvejis, kai galima užeiti į transporto agentūrą ar kelionių biurą ir pirkti bilietą astraliniam skrydžiui. Kai kurios kelionės kainuoja krūvą pinigų, bet astraliniame pasaulyje viskas nemokamai. Ir jūs galite vykti ten taip pat nemokamai, jei esate kantrus ir pernelyg nepavargęs.
Tad pradėkite. Tai iš tiesų puikūs ir nepakartojami pojūčiai.
Lobsangas Rampa, Tibeto lama
Parengė Juozas Skudra
Žurnalas ,Lemtis‘‘ 2004 m. Nr. 5 psl. 2-4 ir Nr. 6 psl. 4-6.