01-11-2024, 05:48 PM
Šešios Vedų filosofijos mokyklos, vadinamos Šad-daršana (šeši filosofiniai požiūriai), propaguoja Vedinį žinojimą, tačiau iš skirtingų filosofinių perspektyvų. Jos yra: 1. Nyaya (logikos ir argumentavimo filosofija), 2. Vaišišeka (Vedinė atominė teorija), 3. Šankia (neteistinis dualizmas arba materijos ir dvasios analizė), 4. Joga (savirealizacijos disciplina), 5. Karma-mimamsa (dvasinis augumas per pareigos atlikimą) ir 6.Vedanta (galutinė Vedų atskleidimo išvada). Šad-daršanos pripažįsta Vedas už autoritetą ir yra nusistačiusios prieš Čarvakos, Budizmo ir Džainų filosofijas, kurios atmeta Vedas. Anksčiau šešios daršanos buvo studijuojamos kartu, kad geriau perprasti Vedas. Kiekviena daršana, pradedant nuo Niyajos ir sekant kitom, pateikia pažangesnį ir platesnį Vedų žinojimo paaiškinimą. Nyaya nustato bendras taisykles ir etiką diskusijai bei apsvarstymui. Vaišišeka, naudodamasi Nyayos metodu, analizuoja materialią egzistenciją, parodydama, kad fizinis pasaulis (prie kurios mes taip prisirišę) galų gale susidaro iš akimi nematomų atomų (!). Šankya šį analitinį procesą vysto toliau, padėdama sielai save atskirti save nuo materijos. Per Jogą siela pažadina savo įgimtą regėjimą matyti save už kūno ribų. Karma-mimamsa nukreipia sielą į Vedų ritualizmo ir garbinimo siekius. Vedanta susitelkia į galutinį dvasinį tikslą, aprašytą Upanišadose. Tačiau dabar, Kali-jugos (Nesantaikos Eros) aušroje, daršanų mokslininkai susiskaldė ir susiginčijo.
Žodis „Joga“ kilo iš sanskrito žodžio „yuj“, reiškiantį „susivienyti“. Jogos sistema pateikia būdą, kaip individuali sąmonė galėtų susijungti su Aukščiausa Sąmone. Pantandžala Jogos sistema, taip pat žinoma kaip Aštanga-joga (aštha=aštuoni + anga=dalys, šakos). Aštanga-joga yra praktinis Šankijos filosofijos pritaikymas. Ji vadinasi Pantanjala-joga, nes buvo susisteminta žinio Pantandžalio. Jo darbai yra žinomi kaip Pantandžala Joga Sutra. Tos jogos tikslas – kaivalya (absoliutumas).
Jogos siekimas yra nuraminti protą, kuris yra išsilaisvinimo arba įsipainiojimo įrankis. Dėl tos priežasties Pantandžalis skyrė didelį dėmesį minties studijai ir jo tramdymui, kad sustabdyti jo pasikeitimus ir išvystyti galią aukštesniems siekiams. Šios Jogos aštuoni komponentai yra:
1) yamas arba susilaikymas (įeina 5 kategorijos: ahimsa – nevartoti prievartos, satyra – kalbėti tik tiesą, asteya – nevogti, brahmačarya – valdyti jusles, ( pvz. susilaikyti nuo lytinių santykių), aparigraha – neturėti jokių nuosavų daiktų),
2) niyamas (kitos penkios),
3) asana arba poza,
4) pranayama arba gyvybės orų (pranos, apanos, samanos, uddhanos ir vyanos) valdymas. Yamos per pranayamą=hatha-joga.
5) pratyahara (juslių atitraukimas)
6) dharana (susikaupimas)
7) dhyana (meditacija). Dharana, Dhyana, Samadhi=samyamana.
8) samadhi (dvasinis panirimas).
Paneigimas
Pantandžali-jogos pasekėjai, kad palaikyti savo teiginį, jog Vedanta gali būti pasiekta per Joga-smriti (Pantajala-jogos Sutras ir kitus raštus), iš Upadešamritų cituoja įvairiausias yogos praktiką giriančia šlokas (posmus). Tačiau jie mano, kad tam, kad naudoti Pantadžalio filosofiją kaip raktą atrakinti aukščiausiajai Vedantos esmei, Vedinės literatūros nereikia komentuoti literatūriniu būdu. Tai yra todėl, kad Joga-smriti:
1.aprašo indidivudualią sielą ir Aukščiausią Sielą tik kaip viską persmelkiančią sąmonę be jokių tolimesnių ypatybių,
2.teigia, jog prakriti (materija) yra tikroji ir nepriklausoma visų priežasčių šaltinis,
3.sako, jog išsivadavimas yra paprasčiausiai išsilaisvininmas nuo kančios, pasiekiamas tik per Pantadžali sistemą,
4.pristato teorijas apie informacijos priėmimą per jusles ir minties darbą kitokiu būdu, negu duota Vedose.
Šankya ir Joga yra nepaprastai artimos viena kitai, turi tą pačią filosofiją apie Dvasią (purušą) ir Prakriti (materiją) ir dėl to dalinasi tais pačiais supratimo apie Visatos ištakas trūkumais. Taip pat Vedanta ir Joga niekada nesutars dėl išsivadavimo. Joga teigia, jog išsivadavimas yra pasiekiamas supratus skirtumą tarp dvasios ir materijos, kai tuo tarpu Vedanta moko, jog tikrasis išsivadavimas ateina tik per Aukščiausiojo Viešpaties pažinimą (sambandha-gjana) Jo paties malonės dėka. Nors Joga-smriti raštai, nėra ateistiniai tuo, kad poroje vietų juose užsimenama apie Dievo egzistenciją, nėra esminės visai visumai apibūdinti, nes jos yra pagrinde pastatytos ant ateistinės Šankijos filosofijos principų. Be to dvasinė tobulybė (samadhi) šioje Pantadžala-jogos sistemoje pagrinde yra isvara-sayudžija (įsiliejimas į Viešpaties Višnu (arba Krišnos) kūną ir toks tikslas yra atmetamas Vedantistų kaip netyras egoistinis troškimas.
O kas liečia mane patį, tai galite mane laikyti pasikėlusiu ar kaip tinkami. Aš kalbu taip, kaip yra, ir negaliu keisti raštų esmės ar jų interpretuoti kieno labui. Gal ir skamba drąsiai, bet Majavados filosofija yra tarsi maras, nepaprastai greitai sklindantis Kali-Jugoje ir amžiams praryjantis sielas, ir jos išplitimas jau buvo nuspėtas jau prieš daug tūkstantmečių
vedarthavan mahasastram mayavadam avaidikam maya eva
kathitam devi jagatam nasakaranat
Didžioji impersonalizmo teorija yra ne-Vedinė, nors ir ima savo reikšmę ir Vedų, o Deivei. Aš tai sakau, kadangi tai yra pasaulių sunaikinimo priežastis.
Impersonalistai iš pavydo iš visų jėgų stengiasi Viešpačiui ištrinti veidą ir nukapoti Jo gražias galūnes, o jų žodžiai yra tarsi peiliai, smaigstantys Jo kūną: “Pradink, Tavęs nėra. Tu neturi charakterio, balso, bruožų, savybių, vardų. Tu paprasčiausiai neeigzistuoji. Išnyk.” Kaip reaguoti, kai kas nors užsipultų patį brangiausią pasaulyje asmenį? Stovėti ir žiūrėti: “Riekia gerbti visus, kiekvieno nuomonę”. Tokia tolerancija yra ne kas kitas, kaip hipokratija.
Žodis „Joga“ kilo iš sanskrito žodžio „yuj“, reiškiantį „susivienyti“. Jogos sistema pateikia būdą, kaip individuali sąmonė galėtų susijungti su Aukščiausa Sąmone. Pantandžala Jogos sistema, taip pat žinoma kaip Aštanga-joga (aštha=aštuoni + anga=dalys, šakos). Aštanga-joga yra praktinis Šankijos filosofijos pritaikymas. Ji vadinasi Pantanjala-joga, nes buvo susisteminta žinio Pantandžalio. Jo darbai yra žinomi kaip Pantandžala Joga Sutra. Tos jogos tikslas – kaivalya (absoliutumas).
Jogos siekimas yra nuraminti protą, kuris yra išsilaisvinimo arba įsipainiojimo įrankis. Dėl tos priežasties Pantandžalis skyrė didelį dėmesį minties studijai ir jo tramdymui, kad sustabdyti jo pasikeitimus ir išvystyti galią aukštesniems siekiams. Šios Jogos aštuoni komponentai yra:
1) yamas arba susilaikymas (įeina 5 kategorijos: ahimsa – nevartoti prievartos, satyra – kalbėti tik tiesą, asteya – nevogti, brahmačarya – valdyti jusles, ( pvz. susilaikyti nuo lytinių santykių), aparigraha – neturėti jokių nuosavų daiktų),
2) niyamas (kitos penkios),
3) asana arba poza,
4) pranayama arba gyvybės orų (pranos, apanos, samanos, uddhanos ir vyanos) valdymas. Yamos per pranayamą=hatha-joga.
5) pratyahara (juslių atitraukimas)
6) dharana (susikaupimas)
7) dhyana (meditacija). Dharana, Dhyana, Samadhi=samyamana.
8) samadhi (dvasinis panirimas).
Paneigimas
Pantandžali-jogos pasekėjai, kad palaikyti savo teiginį, jog Vedanta gali būti pasiekta per Joga-smriti (Pantajala-jogos Sutras ir kitus raštus), iš Upadešamritų cituoja įvairiausias yogos praktiką giriančia šlokas (posmus). Tačiau jie mano, kad tam, kad naudoti Pantadžalio filosofiją kaip raktą atrakinti aukščiausiajai Vedantos esmei, Vedinės literatūros nereikia komentuoti literatūriniu būdu. Tai yra todėl, kad Joga-smriti:
1.aprašo indidivudualią sielą ir Aukščiausią Sielą tik kaip viską persmelkiančią sąmonę be jokių tolimesnių ypatybių,
2.teigia, jog prakriti (materija) yra tikroji ir nepriklausoma visų priežasčių šaltinis,
3.sako, jog išsivadavimas yra paprasčiausiai išsilaisvininmas nuo kančios, pasiekiamas tik per Pantadžali sistemą,
4.pristato teorijas apie informacijos priėmimą per jusles ir minties darbą kitokiu būdu, negu duota Vedose.
Šankya ir Joga yra nepaprastai artimos viena kitai, turi tą pačią filosofiją apie Dvasią (purušą) ir Prakriti (materiją) ir dėl to dalinasi tais pačiais supratimo apie Visatos ištakas trūkumais. Taip pat Vedanta ir Joga niekada nesutars dėl išsivadavimo. Joga teigia, jog išsivadavimas yra pasiekiamas supratus skirtumą tarp dvasios ir materijos, kai tuo tarpu Vedanta moko, jog tikrasis išsivadavimas ateina tik per Aukščiausiojo Viešpaties pažinimą (sambandha-gjana) Jo paties malonės dėka. Nors Joga-smriti raštai, nėra ateistiniai tuo, kad poroje vietų juose užsimenama apie Dievo egzistenciją, nėra esminės visai visumai apibūdinti, nes jos yra pagrinde pastatytos ant ateistinės Šankijos filosofijos principų. Be to dvasinė tobulybė (samadhi) šioje Pantadžala-jogos sistemoje pagrinde yra isvara-sayudžija (įsiliejimas į Viešpaties Višnu (arba Krišnos) kūną ir toks tikslas yra atmetamas Vedantistų kaip netyras egoistinis troškimas.
O kas liečia mane patį, tai galite mane laikyti pasikėlusiu ar kaip tinkami. Aš kalbu taip, kaip yra, ir negaliu keisti raštų esmės ar jų interpretuoti kieno labui. Gal ir skamba drąsiai, bet Majavados filosofija yra tarsi maras, nepaprastai greitai sklindantis Kali-Jugoje ir amžiams praryjantis sielas, ir jos išplitimas jau buvo nuspėtas jau prieš daug tūkstantmečių
vedarthavan mahasastram mayavadam avaidikam maya eva
kathitam devi jagatam nasakaranat
Didžioji impersonalizmo teorija yra ne-Vedinė, nors ir ima savo reikšmę ir Vedų, o Deivei. Aš tai sakau, kadangi tai yra pasaulių sunaikinimo priežastis.
Impersonalistai iš pavydo iš visų jėgų stengiasi Viešpačiui ištrinti veidą ir nukapoti Jo gražias galūnes, o jų žodžiai yra tarsi peiliai, smaigstantys Jo kūną: “Pradink, Tavęs nėra. Tu neturi charakterio, balso, bruožų, savybių, vardų. Tu paprasčiausiai neeigzistuoji. Išnyk.” Kaip reaguoti, kai kas nors užsipultų patį brangiausią pasaulyje asmenį? Stovėti ir žiūrėti: “Riekia gerbti visus, kiekvieno nuomonę”. Tokia tolerancija yra ne kas kitas, kaip hipokratija.