01-11-2024, 06:22 PM
[JUSTIFY]Į šį klausimą S.Stulginskis (Gyvosios Etikos judėjimo atkūrėjas Lietuvoje) atsakė taip:
„Agni Joga ne tik nurodo gyvenimo prasmę, bet ir paaiškina, kas šiandien vyksta. To nepajėgia paaiškinti jokia kita filosofija, religija. Tiesa, Evangelijose yra išpranašautas žmonijos likimas, tik dabar niekas to kažkodėl neprisimena. Kas konkrečiai jose pasakyta? Ogi tai, kad ateis pasaulio pabaiga, antrą kartą pasirodys Jėzus Kristus, įvyks paskutinysis teismas ir prasidės Naujoji Gadynė, šviesesnė už dabartinę. Tą patį teigia ir Agni Joga, tik ji patikslina, duoda daugiau paaiškinimų. Todėl nūnai nesistebiu, kad pasaulyje - baisi sumaištis, chaosas; tai dėsninga, taip turi būti, taip sakė pranašai ir išminčiai prieš tūkstančius metų. Pasaulis - milžiniška sistema, neišvengiami tam tikri jos periodai: dabar mes esam Juodojo periodo žlugimo ir Šviesiojo kūrimosi, Armagedono Šviesos ir Tamsos dvikovos amžininkai. Rytų išmintis sako, kad Tamsiajai epochai (Kali Jugai) atėjo galas, ją pakeis kita, nepalyginti tobulesnė (Satja Juga). Dabar gausu nusivylimo, netgi beprotysčių, savižudybių. Neįmanoma likti ramiems vidinio lūžio, perversmo metu; amžių sandūroje visi matome, kad šiandien beprotiškai elgiasi ne tik kai kurie žmonės, bet ir valstybės.“[/JUSTIFY]
Kodėl apie šį mokymą mažai kas girdėjęs? Jeigu jis gali padėti žmonėms įveikti negandas ir tamsiąsias jėgas – kodėl jo nepopuliarinate, nepropaguojate? Tiesa, literatūros lyg ir esama, bet ji įveikiama tik intelektualams. 0 ką daryti paprastam žmogui? Į šį klausimą S.Stulginskis atsakė taip:
[JUSTIFY]„Žmogų mes vertiname ne išoriškai: jis gali būti nebaigęs jokių mokslų, tačiau dvasiškai subrendęs. Toks žmogus pats susiras išeitį. Dvasingas gyvenimas – mokyklų mokykla; jai irgi būdingos tam tikros „klasės“, pakopos. Kas pats nejaučia noro tobulėti, neieško kelio į dvasingumą, tam nepadės jokie patarimai. Tiesa, viskas vyksta pagal dieviškąjį planą, tačiau jokiu būdu nedera pamiršti žmogaus laisvos valios. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša ir savąjį planą, savaip jį įgyvendina, neretai nepaisydamas jokių patarimų ir mokymų. Juk ir Kristus dovanojo žmonėms žinojimą, bet kaip dabar daugelis mūsų naudojasi šia dovana? Žodžiu, Agni Joga – tiems, kurie ieško; mes patys nieko neperšam“.[/JUSTIFY]
Ar padėjo Gyvoji Etika gyvenime pačiam Steponui Stulginskiui?
[JUSTIFY]„Padėjo, ir ne tik sunkiaisiais momentais, bet ir kiekvieną dieną: kai reikia nusiraminti, nuvyti tamsias mintis, susikaupti. O jeigu jums būtinai reikia konkrečių pavyzdžių – prašom. Apie vienutę Vilniaus KGB rūsiuose jau pasakojau. Kai iš Pavlodaro srities buvau ištremtas į Džiazkazgano vario kasyklas, komisija nustatė, jog nesu tinkamas fiziniam darbui. Tapau lagerio „dailininku“: piešiau numerius, siuvamus ant nugarų, plakatus. Paskui kažkam iš valdžios pasirodė, kad man per daug gerai, ir ėmė verbuoti į KGB. Kategoriškai atsisakiau; tai vyko tuo metu, kai visokius „stukačius“ tremtiniai patys baudė, naikino. Pasakiau: „Nenoriu, kad mane papjautų!“ Po tokio pareiškimo nusiuntė į akmenų skaldyklą. Pabandžiau – ogi kūjo nepakeliu! Iškėlęs kumščius, pripuolė brigadininkas, o aš jam: „Ką, gyvent nusibodo?“ Jis iškart atšlijo. O tvirtumo man teikė gilus įsitikinimas, jog visos mano kančios – mano likimas, niekur nuo jo nepabėgsiu, reikia atsiskaityti už kadaise (gal ir kituose gyvenimuose) pasėtą blogį. Pagaliau atsiskaitoma ne tik už savo, bet ir visos visuomenės ydas, nuopuolius. Susitaikęs su savo likimu, stoiškai pakėliau visas negandas; tuomet mano akyse virto vyrai kaip ąžuolai – jauni, raumeningi... Todėl dar ir dar sykį kartoju: visa ko pamatas – dvasios tvirtybė".[/JUSTIFY]
„Agni Joga ne tik nurodo gyvenimo prasmę, bet ir paaiškina, kas šiandien vyksta. To nepajėgia paaiškinti jokia kita filosofija, religija. Tiesa, Evangelijose yra išpranašautas žmonijos likimas, tik dabar niekas to kažkodėl neprisimena. Kas konkrečiai jose pasakyta? Ogi tai, kad ateis pasaulio pabaiga, antrą kartą pasirodys Jėzus Kristus, įvyks paskutinysis teismas ir prasidės Naujoji Gadynė, šviesesnė už dabartinę. Tą patį teigia ir Agni Joga, tik ji patikslina, duoda daugiau paaiškinimų. Todėl nūnai nesistebiu, kad pasaulyje - baisi sumaištis, chaosas; tai dėsninga, taip turi būti, taip sakė pranašai ir išminčiai prieš tūkstančius metų. Pasaulis - milžiniška sistema, neišvengiami tam tikri jos periodai: dabar mes esam Juodojo periodo žlugimo ir Šviesiojo kūrimosi, Armagedono Šviesos ir Tamsos dvikovos amžininkai. Rytų išmintis sako, kad Tamsiajai epochai (Kali Jugai) atėjo galas, ją pakeis kita, nepalyginti tobulesnė (Satja Juga). Dabar gausu nusivylimo, netgi beprotysčių, savižudybių. Neįmanoma likti ramiems vidinio lūžio, perversmo metu; amžių sandūroje visi matome, kad šiandien beprotiškai elgiasi ne tik kai kurie žmonės, bet ir valstybės.“[/JUSTIFY]
Kodėl apie šį mokymą mažai kas girdėjęs? Jeigu jis gali padėti žmonėms įveikti negandas ir tamsiąsias jėgas – kodėl jo nepopuliarinate, nepropaguojate? Tiesa, literatūros lyg ir esama, bet ji įveikiama tik intelektualams. 0 ką daryti paprastam žmogui? Į šį klausimą S.Stulginskis atsakė taip:
[JUSTIFY]„Žmogų mes vertiname ne išoriškai: jis gali būti nebaigęs jokių mokslų, tačiau dvasiškai subrendęs. Toks žmogus pats susiras išeitį. Dvasingas gyvenimas – mokyklų mokykla; jai irgi būdingos tam tikros „klasės“, pakopos. Kas pats nejaučia noro tobulėti, neieško kelio į dvasingumą, tam nepadės jokie patarimai. Tiesa, viskas vyksta pagal dieviškąjį planą, tačiau jokiu būdu nedera pamiršti žmogaus laisvos valios. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša ir savąjį planą, savaip jį įgyvendina, neretai nepaisydamas jokių patarimų ir mokymų. Juk ir Kristus dovanojo žmonėms žinojimą, bet kaip dabar daugelis mūsų naudojasi šia dovana? Žodžiu, Agni Joga – tiems, kurie ieško; mes patys nieko neperšam“.[/JUSTIFY]
Ar padėjo Gyvoji Etika gyvenime pačiam Steponui Stulginskiui?
[JUSTIFY]„Padėjo, ir ne tik sunkiaisiais momentais, bet ir kiekvieną dieną: kai reikia nusiraminti, nuvyti tamsias mintis, susikaupti. O jeigu jums būtinai reikia konkrečių pavyzdžių – prašom. Apie vienutę Vilniaus KGB rūsiuose jau pasakojau. Kai iš Pavlodaro srities buvau ištremtas į Džiazkazgano vario kasyklas, komisija nustatė, jog nesu tinkamas fiziniam darbui. Tapau lagerio „dailininku“: piešiau numerius, siuvamus ant nugarų, plakatus. Paskui kažkam iš valdžios pasirodė, kad man per daug gerai, ir ėmė verbuoti į KGB. Kategoriškai atsisakiau; tai vyko tuo metu, kai visokius „stukačius“ tremtiniai patys baudė, naikino. Pasakiau: „Nenoriu, kad mane papjautų!“ Po tokio pareiškimo nusiuntė į akmenų skaldyklą. Pabandžiau – ogi kūjo nepakeliu! Iškėlęs kumščius, pripuolė brigadininkas, o aš jam: „Ką, gyvent nusibodo?“ Jis iškart atšlijo. O tvirtumo man teikė gilus įsitikinimas, jog visos mano kančios – mano likimas, niekur nuo jo nepabėgsiu, reikia atsiskaityti už kadaise (gal ir kituose gyvenimuose) pasėtą blogį. Pagaliau atsiskaitoma ne tik už savo, bet ir visos visuomenės ydas, nuopuolius. Susitaikęs su savo likimu, stoiškai pakėliau visas negandas; tuomet mano akyse virto vyrai kaip ąžuolai – jauni, raumeningi... Todėl dar ir dar sykį kartoju: visa ko pamatas – dvasios tvirtybė".[/JUSTIFY]
Ištraukos iš R. Vanago knygos EX ORIENTE LUX Lietuvos rerichiečiai