01-12-2024, 04:04 PM
Nuo vaikystės buvome mokomi paklusti svetimai valiai, atlikti pareigą, tarnauti tėvynei, šeimai, politinei partijai, firmai, valstybei ir t.t. Kam tik nori, bet ne sau. Kiekvienas žmogus turi vienokį ar kitokį atsakomybės, būtinybės, kaltės jausmą. Kiekvienas žmogus vienokiu ar kitokiu būdu „tarnauja" įvairioms grupėms ir organizacijoms: šeimai, klubui, mokymo įstaigai, įmonei, politinei partijai, valstybei ir t.t.
■ Visos šios struktūros gimsta ir vystosi, kai atskira žmonių grupė ima mąstyti ir veikti viena kryptimi.
■ Vėliau prisijungia kiti žmonės, ir struktūra išsiplečia, įgauna jėgų.
■ Verčia savo narius paklusti nustatytoms taisyklėms
■ ir pagaliau gali pajungti didžiulius visuomenės sluoksnius.
Materialios realizacijos lygiu ta struktūra sudaryta iš žmonių, kuriuos vienija bendri tikslai ir materialūs objektai, pvz, pastatai, įrengimai, baldai, technika ir t.t.
Tačiau kas slypi po tuo energetiniame lygmenyje?
Struktūra atsiranda, kai žmonių grupės mintys nukreipiamos viena kryptimi, vadinasi, minčių energijos parametrai yra vienodi. Atskirų žmonių minčių energija susilieja į vieningą srovę. Šitaip vandenyno viduryje susikuria atskira nepriklausoma energetinė informacinė struktūra - energetinė švytuoklė.
Ši struktūra gyvena savo gyvenimą ir pajungia pagal savo įstatymus ją kūrusius žmones.
Kodėl švytuoklė? Todėl, kad kuo daugiau žmonių -pasekėjų - maitina ją savo energija, tuo stipriau ji siūbuoja. Kiekviena švytuoklė turi jai būdingą svyravimų dažnį. Pvz., sūpynes galima įsiūbuoti tik tam tikro dažnio pastangomis. Šis dažnis vadinamas rezonansiniu. Jei švytuoklės pasekėjų skaičius sumažėja, jos svyravimai slopsta. Kai pasekėjų nebeliks, švytuoklė sustos ir iš esmės mirs.
Štai keli užgesusių švytuoklių pavyzdžiai: senieji pagoniškieji tikėjimai, akmeniniai darbo įrankiai, senoviniai ginklai, senosios mados, vinilinės plokštelės - žodžiu, visa tai, kas anksčiau buvo, o dabar nebenaudojama.
Jūs turbūt nustebsite, nejaugi visa tai švytuoklės? Taip, įvairiausios struktūros su joms priklausančiais daiktais, sukurtais žmonių minčių energijos, yra švytuoklės.
Bet kokie gyvi padarai, galintys skleisti vienos krypties energiją, anksčiau ar vėliau sukuria energetines švytuokles.
O štai gyvosios gamtos švytuoklių pavyzdžiai: bakterijų kolonijos, gyvūnų populiacijos, žuvų būriai, gyvulių bandos, miškų masyvai, prerijos, skruzdėlynai - įvairios daugiau ar mažiau vienai tvarkai paklūstančios vienos rūšies gyvų organizmų struktūros.
Kiekvienas pavienis gyvas organizmas savaime yra elementari švytuoklė, kadangi sudaro energetinį vienetą. Kai tokių vienetų grupė ima svyruoti vienu ritmu, susikuria grupinė švytuoklė. Ji yra aukščiau savo pasekėjų kaip antstatas, egzistuoja kaip atskira nepriklausoma struktūra.
Grupinė švytuoklė nustato savo pasekėjų elgesio taisykles, kad išlaikytų juos vieningus ir pritrauktų naujus. Tokia struktūra nepriklausoma ta prasme, kad vystosi savarankiškai, pagal savo įstatymus.
Pasekėjai nesuvokia, kad veikia pagal švytuoklės įstatymus, o ne laisva valia. Pvz., biurokratinis aparatas vystosi kaip savarankiška struktūra nepriklausomai nuo atskirų valdininkų valios.
Žinoma, įtakingas valdininkas gali priimti savarankiškus sprendimus, tačiau tie sprendimai negali prieštarauti sistemos įstatymams, kitaip toks pasekėjas bus atstumtas. Net pavienis žmogus-švytuoklė nevisada gali atsakyti už savo motyvacijas. Pvz., energetinis vampyras.
Bet kokia švytuoklė savo esme yra destruktyvi, nes pasisavina savo pasekėjų energiją ir pajungia juos savo valiai.
Švytuoklės destruktyvumas pasireiškia tuo, kad jai visai nerūpi kiekvieno pasekėjo likimas. Švytuoklės tikslas tik vienas - gauti pasekėjo energiją, visai nesvarbu, ar tai pasekėjui naudinga, ar ne.
Sistemos įtakoje atsidūres žmogus priverstas savo gyvenimą tvarkyti pagal jos įstatymus, kitu atveju bus suvirškintas ir išspjautas. Atsidūrus destruktyvios švytuoklės įtakoje galima sužlugdyti visą savo gyvenimą. Išsiveržti be nuostolių paprastai sunku.
Jei žmogui pasisekė, jis atranda savo vietą sistemoje ir jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Jis, kaip pasekėjas, atiduoda savo energiją, o toji aprūpina jį egzistavimo terpe. Vos tik pasekėjas ima pažeidinėti struktūros įstatymus, jo skleidžiamas dažnis nebesutampa su švytuoklės svyravimų dažniu. Negaudama energijos švytuoklė arba išmeta, arba sunaikina nepaklusnų pasekėją.
Jei žmogus nuklydo nuo palankių gyvenimo linijų, jo gyvenimas svetimoje struktūroje virsta katorga arba nykia egzistencija. Tokia švytuoklė pasekėjui tampa ypač destruktyvi.
Žmogus, patekęs į jos priklausomybę, praranda laisvę. Jis priverstas gyventi pagal įpirštus įstatymus ir būti sraigteliu didžiuliame mechanizme, patinka jam tai ar ne.
Žmogus gali būti švytuoklės globojamas ir pasiekti išskirtinių rezultatų. Napoleonas, Hitleris, Stalinas ir panašūs veikėjai - tai destruktyvių švytuoklių favoritai. Tačiau kaip bebūtų, ta švytuoklė visiškai nesirūpina savo pasekėjų gerove, o tik panaudoja juos saviems tikslams. Kai Napoleono paklausė, ar buvo jis kada nors iš tiesų laimingas, šis paminėjo vos kelias savo gyvenimo dienas.
Švytuoklė naudoja rafinuotus metodus, kad priviliotų naujus narius, o šie kaip drugeliai lekia į šviesą. Kaip dažnai žmonės, suvilioti reklaminių triukų, nuklysta toli nuo laimės, nors ji buvo visiškai šalia! Eina į kariuomenę ir žūna. Įstoja į mokymo įstaigą ir įgyja jam visai nepatrauklią profesiją. Dirba ne savo, tačiau prestižinį darbą ir nežino, kaip spręsti kylančias problemas. Sujungia savo likimą su svetimu žmogumi, o vėliau dėl to kenčia.
Labai dažnai švytuoklės veikla sugriauna pasekėjų likimus, nors motyvus ji stengiasi paslėpti po dorovingumo kaukėmis. Žmogui, patekusiam į destruktyvios švytuoklės įtaką, kyla didžiulis pavojus, nes ši nuvilioja savo auką nuo tų gyvenimo linijų, kuriose žmogus gali tapti laimingas.
Pažymėtini būdingiausi švytuoklės požymiai:
■ Švytuoklė maitinasi savo pasekėjų energija, kurios dėka jos vibracijos didėja;
■ Švytuoklė siekia privilioti kuo daugiau šalininkų, kad gautų kuo daugiau energijos;
■ Švytuoklė supriešina savo pasekėjų grupę su kitomis grupėmis. (Štai kokie mes, o jie kitokie, jie -blogi.);
■ Švytuoklė agresyviai kaltina kiekvieną, kuris nepanoro tapti pasekėju, ir stengiasi jį patraukti į savo pusę, neutralizuoti arba pašalinti;
■ Švytuoklė, prisidengusi padorumo, patrauklumo kaukėmis ir aukštais siekiais, žaidžia žmonių jausmais, kad pateisintų savo veiksmus ir užkariautų kuo daugiau šalininkų.
Švytuoklė savo esme yra egregoras, tačiau tuo toli gražu ne viskas pasakyta. Egregoro sąvoka neatspindi visų žmogaus ir energetinio informacinio darinio santykių niuansų. Švytuoklės vaidina kur kas didesnį vaidmenį žmogaus gyvenime nei įprasta manyti.
Pateiksiu pavyzdį, kaip švytuoklė pasisavina savo šalininkų energiją. Įsivaizduokite pilną žmonių stadioną, vyksta įtemptos futbolo varžybos, verda aistros, sirgaliai šėlsta. Štai vienas žaidėjas padaro nedovanotiną klaidą, ir komanda pralaimi. Žaidėją užgriūva sirgalių įtūžio lavina, jie pasiryžę jį sudraskyti į skutelius. Ar įsivaizduojate, kokia masė negatyvios energijos tenka nelaimingam žaidėjui? Nuo tokio galingo smūgio jis turėtų tiesiog mirti. Tačiau taip neįvyksta, jis sveikas ir gyvas, nors ir slegiamas kaltės. Kur dingo negatyvioji energija, nukreipta į žaidėją? Ją pasiėmė švytuoklė. Jei taip neįvyktų, minios neapykantos objektas žūtų, o dievinamas žmogus pakiltų į orą.
Nesiimu samprotauti, ar švytuoklė gyva būtybė, ar tik energetinė forma. Transerfingui tai visai nesvarbu. Svarbiausia - atpažinti švytuoklę ir jos taisykles panaudoti savo naudai.
Destruktyvią švytuoklę atpažinti labai nesunku pagal vieną požymį. Ji visada varžosi su panašiomis struktūromis dėl šalininkų. Švytuoklės tikslas vienas - prisivilioti kuo daugiau pasekėjų ir gauti kuo daugiau energijos. Kuo agresyviau veikia švytuoklė kovodama už pasekėjus, tuo ji destruktyvesnė, vadinasi, yra pavojinga kiekvieno žmogaus likimui.
Galima paprieštarauti, kad egzistuoja labdaringos organizacijos, gyvūnų globos draugijos ir kt. Kas gi jose destruktyvaus? Jums asmeniškai - tai, kad jos minta jūsų energija ir joms visiškai nerūpi kitų laimė ir gerovė. Jos ragina būti gailestingiems, bet jums asmeniškai - abejingos. Jei jums tai patinka, esate laimingas, kad dirbate tokį darbą, vadinasi, tai galima vadinti jūsų pašaukimu, jūs suradote savo švytuoklę. Tačiau reikia būti sąžiningam: ar nesislepiate po geraširdžio kauke? Ar iš tikrųjų nuoširdžiai atiduodate savo energiją ir pinigus kitų naudai, ar tik vaidinate labdarą, kad atrodytumėte geresnis?
Destruktyvios švytuoklės atpratino žmones rinktis savo likimą. Jei žmogus turės galimybę laisvai rinktis, bus nepriklausomas. Tada švytuoklė į pasekėjų tarpą jo neprisivilios. Mūsų sąmonė priprato prie minties, kad likimas - neišvengiamas dalykas. Todėl sunku patikėti, kad galima paprasčiausia pasirinkti tokį likimą, kuris labiau patinka. Švytuoklėms naudingiau kontroliuoti pasekėjus, todėl išrandami įvairiausi būdai manipuliuoti savo tarnais. Jums paaiškės, kaip tai jos daro.
Transerfigas taip pat gali tapti švytuokle, jei jį paverstame kultu, judėjimu ar mokykla. Žinoma, įvairios švytuoklės nevienodai destruktyvios. Transerfingas net blogiausiu atveju bus mažiausiai destruktyvus, nes tarnaus ne kokiam nors pašaliniam tikslui, o kiekvieno individo gerovei. Todėl tokia švytuoklė būtų labai neįprasta - savimi besirūpinančių individualistų draugija. Beje, pateiksiu jums namų darbą: kokias švytuokles galima pavadinti konstruktyviomis?
Kodėl gi aš tai jums pasakoju? Kad paaiškinčiau, ką reiškia rinktis savo likimą ir kaip tai padaryti. Būkite kantrūs, brangūs skaitytojai, viskas ne taip paprasta, tačiau pamažu taps aiškiau.
■ Visos šios struktūros gimsta ir vystosi, kai atskira žmonių grupė ima mąstyti ir veikti viena kryptimi.
■ Vėliau prisijungia kiti žmonės, ir struktūra išsiplečia, įgauna jėgų.
■ Verčia savo narius paklusti nustatytoms taisyklėms
■ ir pagaliau gali pajungti didžiulius visuomenės sluoksnius.
Materialios realizacijos lygiu ta struktūra sudaryta iš žmonių, kuriuos vienija bendri tikslai ir materialūs objektai, pvz, pastatai, įrengimai, baldai, technika ir t.t.
Tačiau kas slypi po tuo energetiniame lygmenyje?
Struktūra atsiranda, kai žmonių grupės mintys nukreipiamos viena kryptimi, vadinasi, minčių energijos parametrai yra vienodi. Atskirų žmonių minčių energija susilieja į vieningą srovę. Šitaip vandenyno viduryje susikuria atskira nepriklausoma energetinė informacinė struktūra - energetinė švytuoklė.
Ši struktūra gyvena savo gyvenimą ir pajungia pagal savo įstatymus ją kūrusius žmones.
Kodėl švytuoklė? Todėl, kad kuo daugiau žmonių -pasekėjų - maitina ją savo energija, tuo stipriau ji siūbuoja. Kiekviena švytuoklė turi jai būdingą svyravimų dažnį. Pvz., sūpynes galima įsiūbuoti tik tam tikro dažnio pastangomis. Šis dažnis vadinamas rezonansiniu. Jei švytuoklės pasekėjų skaičius sumažėja, jos svyravimai slopsta. Kai pasekėjų nebeliks, švytuoklė sustos ir iš esmės mirs.
Štai keli užgesusių švytuoklių pavyzdžiai: senieji pagoniškieji tikėjimai, akmeniniai darbo įrankiai, senoviniai ginklai, senosios mados, vinilinės plokštelės - žodžiu, visa tai, kas anksčiau buvo, o dabar nebenaudojama.
Jūs turbūt nustebsite, nejaugi visa tai švytuoklės? Taip, įvairiausios struktūros su joms priklausančiais daiktais, sukurtais žmonių minčių energijos, yra švytuoklės.
Bet kokie gyvi padarai, galintys skleisti vienos krypties energiją, anksčiau ar vėliau sukuria energetines švytuokles.
O štai gyvosios gamtos švytuoklių pavyzdžiai: bakterijų kolonijos, gyvūnų populiacijos, žuvų būriai, gyvulių bandos, miškų masyvai, prerijos, skruzdėlynai - įvairios daugiau ar mažiau vienai tvarkai paklūstančios vienos rūšies gyvų organizmų struktūros.
Kiekvienas pavienis gyvas organizmas savaime yra elementari švytuoklė, kadangi sudaro energetinį vienetą. Kai tokių vienetų grupė ima svyruoti vienu ritmu, susikuria grupinė švytuoklė. Ji yra aukščiau savo pasekėjų kaip antstatas, egzistuoja kaip atskira nepriklausoma struktūra.
Grupinė švytuoklė nustato savo pasekėjų elgesio taisykles, kad išlaikytų juos vieningus ir pritrauktų naujus. Tokia struktūra nepriklausoma ta prasme, kad vystosi savarankiškai, pagal savo įstatymus.
Pasekėjai nesuvokia, kad veikia pagal švytuoklės įstatymus, o ne laisva valia. Pvz., biurokratinis aparatas vystosi kaip savarankiška struktūra nepriklausomai nuo atskirų valdininkų valios.
Žinoma, įtakingas valdininkas gali priimti savarankiškus sprendimus, tačiau tie sprendimai negali prieštarauti sistemos įstatymams, kitaip toks pasekėjas bus atstumtas. Net pavienis žmogus-švytuoklė nevisada gali atsakyti už savo motyvacijas. Pvz., energetinis vampyras.
Bet kokia švytuoklė savo esme yra destruktyvi, nes pasisavina savo pasekėjų energiją ir pajungia juos savo valiai.
Švytuoklės destruktyvumas pasireiškia tuo, kad jai visai nerūpi kiekvieno pasekėjo likimas. Švytuoklės tikslas tik vienas - gauti pasekėjo energiją, visai nesvarbu, ar tai pasekėjui naudinga, ar ne.
Sistemos įtakoje atsidūres žmogus priverstas savo gyvenimą tvarkyti pagal jos įstatymus, kitu atveju bus suvirškintas ir išspjautas. Atsidūrus destruktyvios švytuoklės įtakoje galima sužlugdyti visą savo gyvenimą. Išsiveržti be nuostolių paprastai sunku.
Jei žmogui pasisekė, jis atranda savo vietą sistemoje ir jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Jis, kaip pasekėjas, atiduoda savo energiją, o toji aprūpina jį egzistavimo terpe. Vos tik pasekėjas ima pažeidinėti struktūros įstatymus, jo skleidžiamas dažnis nebesutampa su švytuoklės svyravimų dažniu. Negaudama energijos švytuoklė arba išmeta, arba sunaikina nepaklusnų pasekėją.
Jei žmogus nuklydo nuo palankių gyvenimo linijų, jo gyvenimas svetimoje struktūroje virsta katorga arba nykia egzistencija. Tokia švytuoklė pasekėjui tampa ypač destruktyvi.
Žmogus, patekęs į jos priklausomybę, praranda laisvę. Jis priverstas gyventi pagal įpirštus įstatymus ir būti sraigteliu didžiuliame mechanizme, patinka jam tai ar ne.
Žmogus gali būti švytuoklės globojamas ir pasiekti išskirtinių rezultatų. Napoleonas, Hitleris, Stalinas ir panašūs veikėjai - tai destruktyvių švytuoklių favoritai. Tačiau kaip bebūtų, ta švytuoklė visiškai nesirūpina savo pasekėjų gerove, o tik panaudoja juos saviems tikslams. Kai Napoleono paklausė, ar buvo jis kada nors iš tiesų laimingas, šis paminėjo vos kelias savo gyvenimo dienas.
Švytuoklė naudoja rafinuotus metodus, kad priviliotų naujus narius, o šie kaip drugeliai lekia į šviesą. Kaip dažnai žmonės, suvilioti reklaminių triukų, nuklysta toli nuo laimės, nors ji buvo visiškai šalia! Eina į kariuomenę ir žūna. Įstoja į mokymo įstaigą ir įgyja jam visai nepatrauklią profesiją. Dirba ne savo, tačiau prestižinį darbą ir nežino, kaip spręsti kylančias problemas. Sujungia savo likimą su svetimu žmogumi, o vėliau dėl to kenčia.
Labai dažnai švytuoklės veikla sugriauna pasekėjų likimus, nors motyvus ji stengiasi paslėpti po dorovingumo kaukėmis. Žmogui, patekusiam į destruktyvios švytuoklės įtaką, kyla didžiulis pavojus, nes ši nuvilioja savo auką nuo tų gyvenimo linijų, kuriose žmogus gali tapti laimingas.
Pažymėtini būdingiausi švytuoklės požymiai:
■ Švytuoklė maitinasi savo pasekėjų energija, kurios dėka jos vibracijos didėja;
■ Švytuoklė siekia privilioti kuo daugiau šalininkų, kad gautų kuo daugiau energijos;
■ Švytuoklė supriešina savo pasekėjų grupę su kitomis grupėmis. (Štai kokie mes, o jie kitokie, jie -blogi.);
■ Švytuoklė agresyviai kaltina kiekvieną, kuris nepanoro tapti pasekėju, ir stengiasi jį patraukti į savo pusę, neutralizuoti arba pašalinti;
■ Švytuoklė, prisidengusi padorumo, patrauklumo kaukėmis ir aukštais siekiais, žaidžia žmonių jausmais, kad pateisintų savo veiksmus ir užkariautų kuo daugiau šalininkų.
Švytuoklė savo esme yra egregoras, tačiau tuo toli gražu ne viskas pasakyta. Egregoro sąvoka neatspindi visų žmogaus ir energetinio informacinio darinio santykių niuansų. Švytuoklės vaidina kur kas didesnį vaidmenį žmogaus gyvenime nei įprasta manyti.
Pateiksiu pavyzdį, kaip švytuoklė pasisavina savo šalininkų energiją. Įsivaizduokite pilną žmonių stadioną, vyksta įtemptos futbolo varžybos, verda aistros, sirgaliai šėlsta. Štai vienas žaidėjas padaro nedovanotiną klaidą, ir komanda pralaimi. Žaidėją užgriūva sirgalių įtūžio lavina, jie pasiryžę jį sudraskyti į skutelius. Ar įsivaizduojate, kokia masė negatyvios energijos tenka nelaimingam žaidėjui? Nuo tokio galingo smūgio jis turėtų tiesiog mirti. Tačiau taip neįvyksta, jis sveikas ir gyvas, nors ir slegiamas kaltės. Kur dingo negatyvioji energija, nukreipta į žaidėją? Ją pasiėmė švytuoklė. Jei taip neįvyktų, minios neapykantos objektas žūtų, o dievinamas žmogus pakiltų į orą.
Nesiimu samprotauti, ar švytuoklė gyva būtybė, ar tik energetinė forma. Transerfingui tai visai nesvarbu. Svarbiausia - atpažinti švytuoklę ir jos taisykles panaudoti savo naudai.
Destruktyvią švytuoklę atpažinti labai nesunku pagal vieną požymį. Ji visada varžosi su panašiomis struktūromis dėl šalininkų. Švytuoklės tikslas vienas - prisivilioti kuo daugiau pasekėjų ir gauti kuo daugiau energijos. Kuo agresyviau veikia švytuoklė kovodama už pasekėjus, tuo ji destruktyvesnė, vadinasi, yra pavojinga kiekvieno žmogaus likimui.
Galima paprieštarauti, kad egzistuoja labdaringos organizacijos, gyvūnų globos draugijos ir kt. Kas gi jose destruktyvaus? Jums asmeniškai - tai, kad jos minta jūsų energija ir joms visiškai nerūpi kitų laimė ir gerovė. Jos ragina būti gailestingiems, bet jums asmeniškai - abejingos. Jei jums tai patinka, esate laimingas, kad dirbate tokį darbą, vadinasi, tai galima vadinti jūsų pašaukimu, jūs suradote savo švytuoklę. Tačiau reikia būti sąžiningam: ar nesislepiate po geraširdžio kauke? Ar iš tikrųjų nuoširdžiai atiduodate savo energiją ir pinigus kitų naudai, ar tik vaidinate labdarą, kad atrodytumėte geresnis?
Destruktyvios švytuoklės atpratino žmones rinktis savo likimą. Jei žmogus turės galimybę laisvai rinktis, bus nepriklausomas. Tada švytuoklė į pasekėjų tarpą jo neprisivilios. Mūsų sąmonė priprato prie minties, kad likimas - neišvengiamas dalykas. Todėl sunku patikėti, kad galima paprasčiausia pasirinkti tokį likimą, kuris labiau patinka. Švytuoklėms naudingiau kontroliuoti pasekėjus, todėl išrandami įvairiausi būdai manipuliuoti savo tarnais. Jums paaiškės, kaip tai jos daro.
Transerfigas taip pat gali tapti švytuokle, jei jį paverstame kultu, judėjimu ar mokykla. Žinoma, įvairios švytuoklės nevienodai destruktyvios. Transerfingas net blogiausiu atveju bus mažiausiai destruktyvus, nes tarnaus ne kokiam nors pašaliniam tikslui, o kiekvieno individo gerovei. Todėl tokia švytuoklė būtų labai neįprasta - savimi besirūpinančių individualistų draugija. Beje, pateiksiu jums namų darbą: kokias švytuokles galima pavadinti konstruktyviomis?
Kodėl gi aš tai jums pasakoju? Kad paaiškinčiau, ką reiškia rinktis savo likimą ir kaip tai padaryti. Būkite kantrūs, brangūs skaitytojai, viskas ne taip paprasta, tačiau pamažu taps aiškiau.