01-12-2024, 07:34 PM
[TABLE]
[TR]
[TD]ribas peržengusių karių pasakojimas
Tylos jėga
(ribas peržengusių karių pasakojimas)
Vidinė tyla
Visų pirmą noriu pasakyt, kad tai nėra kokie nors nurodymai ar praktiniai pratimai kaip pasiekti vidinę tylą. Tai tik visiem supaprastintas ir kelią nurodantis žemėlapis, kuris nukreips jus kelyje.
Žemėlapis ne tik supaprastintas bet ir apkarpytas, todėl kad nėra prasmės į tinklą dėti tiek daug informacijos. O tie kas nori sužinoti daugiau, visada gali šiomis temomis pašnekėti forume.
Pirmasis lygis – tai įtampos monologas, kuris dar kiek jį įtempus ir tuoj, tuoj virs žodžiais. Tai sąmoningas monologas. Juo labai lengva atsikratyti. Jį nugalės kiekvienas net nereikalaudamas iš savęs daug pastangų.
Antrasis lygis. Jis 99% susideda iš mums primesto mąstymo. Su juo mes visi labai sunkiai kovojom gan ilgą laiko tarpą. Tai buvo pats skausmingiausias karas. Kiekvienas, kuris jį praėjo yra nusipelnęs pagarbos, bent jau mūsų tai tikrai. Po šio mūšio žmonės labai smarkiai keičiasi, ir net patys artimiausi draugai ir giminės jaučiasi labai nejaukiai šalia jūsų, kadangi jūs labai staigiai pasikeitėt po mūšio. Po šių minčių išjungimo, mes daug plačiau pradėjome suvokt mus supantį pasaulį. Pradėjome gauti daugiau informacijos apie jį. Jausmas toks, tarsi viskas aplink nušvistų šviesa ir aiškumu.
Čia dar norėčiau pridurti, kad toli gražu ne visiem viskas praeina taip skausmingai. Daug buvo tokių, kurie neakcentuodami savo dėmesio į patį mūšį, gan ramiai praeidavo šį etapą - beveik šaltakraujiškai.
Primestasis dvesia lėtai. Net jei jūs sugebate kiaurą parą išlaikyt vidinę tylą, jis karts nuo karto bandys prasiveržti kažkur iki pusmečio. Šis etapas tai tik proto gudrybė, kitaip ir nepavadinsi. Faktiškai kova su primestuoju padaro mus disciplinuotais.
Trečiasis – tai vaizdai, karts nuo karto išgirsti garsai. Šiame lygyje nieko sudėtingo nėra. Čia mes patys save mokom kontroliuoti protą. Čia toliau vystome discipliną.
Ketvirtasis – tai pojūčiais, panašus į neapykantą, išgyvenimą dėl ko nors, nuoskaudos,..šia dalimi vidinio monologo naudojasi ir primestasis mąstymas, tik iki šio lygio jis jau neišgyvena.
O prie ko čia monologas ? – paklausite jūs. O prie to, kad tai taip pat mūsų dalis, stovinti skersai kelio į nepriekaištingumą (šioje stadijoje šis žodis jau neaktualus, bet kad būtų aiškiau bus paliktas). Žinoma, stalkingo metu šie jausmai labai netgi vietoje, bet tik kaip kontroliuojama beprasmybė/kvailumas (jausmai nėra priimtini šiame kontroliuojamos beprasmybės/kvailybės kontekste, bet frazė palikta).
Šio laikotarpio tarpsnyje pas einantį keliu ateina gylus suvokimas vidinės tylos (kartais ir anksčiau, kai jie pasiekia pirmųjų 15minučių tylos). Čia jau atsiranda naujas terminas – nuojauta. Tai naujų pokyčių, kažko nepaaiškinamo, abstraktaus, ketinimo nuojauta.
Penktasis – tai upės šnabždesys, tai gudrus daikčiukas, jį reikia medžioti visiškoje tyloje. Štai, pavyzdžiui, jūs einate mišku, o ant takelio guli obuolys. Gražus toks. Kaip jūs supratot, kad tai obuolys? Būtent iš ten. Tai kažkas panašaus į balsą, bet panašiau į upeliuką arba upę, kuri tyliai, nepastebimai, ir neskubant čiurlena tiesiai į jus. Pagrindiniu rodikliu jums bus tai, jog paėmę į rankas daiktą jūs nežinosite kas arba kam jis naudojamas. Ar tai būtų obuolys, šakute, lėktuvas ar medis. Nes pas jus nėr kam patarinėt, su kuo jūs turit reikalu. Štai dabar jūs galit atsikvėpti, nes būtent dabar jūs pilnai atsikratėt primesto jums mąstymo (nors jūs jo atsikratote jau daug anksčiau, bet po tokio dalyko jūs galite būti 100% tuo įsitikinę). Šiuo momentu paralelė su primestų mąstymu išnyksta visiškai. Šis čiurlenimas – tai ūžesys jūsų inventorinio sąrašo. Tai inventorinio sąrašo informacija. Būtent iš jo mes sužinom apie mus supančią aplinką, bet tai tik sulyginamoji informacija to, ką mes matome.
Būtent čia prasideda sąmonės karalystė. Žiūrėdami į daiktą jūs jau nebegausite informacijos, kad kėdė tai tik kėdė, o obuolys – tai tik obuolys ir čia nėr ką pridurt. Dabar žvelgdami į daiktą jūs gausite visa informaciją susijusią tik su konkrečiu daiktu, iki pat jo atomų išsidėstymo tvarkos. Bėda ta, kad informacijos tiek daug, jog žmogaus suvokimas nesugeba su ja susitvarkyti. Dar prie viso to, pas daugumą iš jūsų nėra tokių terminų, tokio žodyno, kad galėtumėte žodžiais viską išreikšti. Protas sugeba priimti visa šią informaciją, bet išrinkti iš jos kažką tai naudingo, jis jau nebegali. Dabar viską lemia laikas ir praktika. Protas turi išmokt filtruot informaciją ir išrinkt tik tai, ko jums reikia būtent šiuo momentu.
Kai kurie šį suvokimą pavadins tiesiog matymu (ne energijų matymu, o tiesiog matymu), kai kurie neatkreips dėmesio. Nuo šio laiptelio yra galimybė pereiti prie tikrojo matymo . Jei pasinaudot termino tylos gilumas, tai šis lygis gludi gyliai vidinėje tyloje. Čia mes jau nebepažįstam daiktų, bet pasaulis vis dar laikosi ant mūsų akių tarsi plėvelė. Plėvelė nereali ir virpa tarsi vėjo blaškomas drebulės lapas, bet ji tvirtai laikosi.
Viskas ko dabar reikia – atsisakyt susitarimo matyt šį nerealų pasaulį. Jūs tarsi atmetate iliuziją pasaulio, kuri yra užmauta jums ant akių. Sveikinu, dabar jūs jau matantys energiją.
Šeštasis – labiausiai užšiktas lygis. Tokios krūvos šiukšlių jūs dar niekada nebuvot matę. Tai panašu į lengvus lukštus kylančius į viršų, o daug sunkesni grūdai lieka apačioje. Būtent čia jums teks padirbėti taip kaip jūs dirbote antrame lygyje, tam kad atsikratytumet tokio didžiulio kiekio lukštų. Kaip tai galima aprašyti? Kaip krūvą žinių iš niekur, iš kurių 95% yra melagingos, t.y., netikros, neveikiančios, neatitinkančios tikrovės. Kitaip tariant - lukštai. Bet tarp krūvos įvairiausių lukštų galima rasti keletą grūdų tiesos. Kapstytis tokiame mėšle ganėtinai įdomu, bet tai tik laiko švaistymas. Einam toliau.
Septintasis – galutinis tikslas. Tai nežodinių žinių lygis. Vien tik grūdai. Štai tarp jų ir reikia ieškoti. Beje, šie grūdai yra gan tiksliai ir tvarkingai suskirstyti, tad jei žinai ko ieškai, tai ir rasi.
Nuoširdžiai pasakius, jie nėra taip jau tiksliai suskirstyti. Tai kaip internetas be geros paieškų sistemos. Ketinimas atves į reikiamą vietą, o toliau teks ieškoti pačiam.
Tarp 6 ir 7 lygio jokių pereinamųjų tarpsnių nepastebėjau.
Štai ir gavosi piramidė. Naudokite laiptelius. Ypač, patarčiau atkreipti dėmesį į penktąjį laiptelį, kad išgirstumėte “upės šnabždesį”. Kartais atrodo kad atsikratę upės girdim dar kažką mažesnio, nepaaiškinamo – tai tik ta pati upe. Bandykit visais įmanomais būdais pribaigti ją.
sėkmės
Šis straipsns buvo pasiskolintas ir išverstas iš http://castaneda.dzr.ru/forum/[/TD]
[/TR]
[/TABLE]
[TR]
[TD]ribas peržengusių karių pasakojimas
Tylos jėga
(ribas peržengusių karių pasakojimas)
Vidinė tyla
Visų pirmą noriu pasakyt, kad tai nėra kokie nors nurodymai ar praktiniai pratimai kaip pasiekti vidinę tylą. Tai tik visiem supaprastintas ir kelią nurodantis žemėlapis, kuris nukreips jus kelyje.
Žemėlapis ne tik supaprastintas bet ir apkarpytas, todėl kad nėra prasmės į tinklą dėti tiek daug informacijos. O tie kas nori sužinoti daugiau, visada gali šiomis temomis pašnekėti forume.
Pirmasis lygis – tai įtampos monologas, kuris dar kiek jį įtempus ir tuoj, tuoj virs žodžiais. Tai sąmoningas monologas. Juo labai lengva atsikratyti. Jį nugalės kiekvienas net nereikalaudamas iš savęs daug pastangų.
Antrasis lygis. Jis 99% susideda iš mums primesto mąstymo. Su juo mes visi labai sunkiai kovojom gan ilgą laiko tarpą. Tai buvo pats skausmingiausias karas. Kiekvienas, kuris jį praėjo yra nusipelnęs pagarbos, bent jau mūsų tai tikrai. Po šio mūšio žmonės labai smarkiai keičiasi, ir net patys artimiausi draugai ir giminės jaučiasi labai nejaukiai šalia jūsų, kadangi jūs labai staigiai pasikeitėt po mūšio. Po šių minčių išjungimo, mes daug plačiau pradėjome suvokt mus supantį pasaulį. Pradėjome gauti daugiau informacijos apie jį. Jausmas toks, tarsi viskas aplink nušvistų šviesa ir aiškumu.
Čia dar norėčiau pridurti, kad toli gražu ne visiem viskas praeina taip skausmingai. Daug buvo tokių, kurie neakcentuodami savo dėmesio į patį mūšį, gan ramiai praeidavo šį etapą - beveik šaltakraujiškai.
Primestasis dvesia lėtai. Net jei jūs sugebate kiaurą parą išlaikyt vidinę tylą, jis karts nuo karto bandys prasiveržti kažkur iki pusmečio. Šis etapas tai tik proto gudrybė, kitaip ir nepavadinsi. Faktiškai kova su primestuoju padaro mus disciplinuotais.
Trečiasis – tai vaizdai, karts nuo karto išgirsti garsai. Šiame lygyje nieko sudėtingo nėra. Čia mes patys save mokom kontroliuoti protą. Čia toliau vystome discipliną.
Ketvirtasis – tai pojūčiais, panašus į neapykantą, išgyvenimą dėl ko nors, nuoskaudos,..šia dalimi vidinio monologo naudojasi ir primestasis mąstymas, tik iki šio lygio jis jau neišgyvena.
O prie ko čia monologas ? – paklausite jūs. O prie to, kad tai taip pat mūsų dalis, stovinti skersai kelio į nepriekaištingumą (šioje stadijoje šis žodis jau neaktualus, bet kad būtų aiškiau bus paliktas). Žinoma, stalkingo metu šie jausmai labai netgi vietoje, bet tik kaip kontroliuojama beprasmybė/kvailumas (jausmai nėra priimtini šiame kontroliuojamos beprasmybės/kvailybės kontekste, bet frazė palikta).
Šio laikotarpio tarpsnyje pas einantį keliu ateina gylus suvokimas vidinės tylos (kartais ir anksčiau, kai jie pasiekia pirmųjų 15minučių tylos). Čia jau atsiranda naujas terminas – nuojauta. Tai naujų pokyčių, kažko nepaaiškinamo, abstraktaus, ketinimo nuojauta.
Penktasis – tai upės šnabždesys, tai gudrus daikčiukas, jį reikia medžioti visiškoje tyloje. Štai, pavyzdžiui, jūs einate mišku, o ant takelio guli obuolys. Gražus toks. Kaip jūs supratot, kad tai obuolys? Būtent iš ten. Tai kažkas panašaus į balsą, bet panašiau į upeliuką arba upę, kuri tyliai, nepastebimai, ir neskubant čiurlena tiesiai į jus. Pagrindiniu rodikliu jums bus tai, jog paėmę į rankas daiktą jūs nežinosite kas arba kam jis naudojamas. Ar tai būtų obuolys, šakute, lėktuvas ar medis. Nes pas jus nėr kam patarinėt, su kuo jūs turit reikalu. Štai dabar jūs galit atsikvėpti, nes būtent dabar jūs pilnai atsikratėt primesto jums mąstymo (nors jūs jo atsikratote jau daug anksčiau, bet po tokio dalyko jūs galite būti 100% tuo įsitikinę). Šiuo momentu paralelė su primestų mąstymu išnyksta visiškai. Šis čiurlenimas – tai ūžesys jūsų inventorinio sąrašo. Tai inventorinio sąrašo informacija. Būtent iš jo mes sužinom apie mus supančią aplinką, bet tai tik sulyginamoji informacija to, ką mes matome.
Būtent čia prasideda sąmonės karalystė. Žiūrėdami į daiktą jūs jau nebegausite informacijos, kad kėdė tai tik kėdė, o obuolys – tai tik obuolys ir čia nėr ką pridurt. Dabar žvelgdami į daiktą jūs gausite visa informaciją susijusią tik su konkrečiu daiktu, iki pat jo atomų išsidėstymo tvarkos. Bėda ta, kad informacijos tiek daug, jog žmogaus suvokimas nesugeba su ja susitvarkyti. Dar prie viso to, pas daugumą iš jūsų nėra tokių terminų, tokio žodyno, kad galėtumėte žodžiais viską išreikšti. Protas sugeba priimti visa šią informaciją, bet išrinkti iš jos kažką tai naudingo, jis jau nebegali. Dabar viską lemia laikas ir praktika. Protas turi išmokt filtruot informaciją ir išrinkt tik tai, ko jums reikia būtent šiuo momentu.
Kai kurie šį suvokimą pavadins tiesiog matymu (ne energijų matymu, o tiesiog matymu), kai kurie neatkreips dėmesio. Nuo šio laiptelio yra galimybė pereiti prie tikrojo matymo . Jei pasinaudot termino tylos gilumas, tai šis lygis gludi gyliai vidinėje tyloje. Čia mes jau nebepažįstam daiktų, bet pasaulis vis dar laikosi ant mūsų akių tarsi plėvelė. Plėvelė nereali ir virpa tarsi vėjo blaškomas drebulės lapas, bet ji tvirtai laikosi.
Viskas ko dabar reikia – atsisakyt susitarimo matyt šį nerealų pasaulį. Jūs tarsi atmetate iliuziją pasaulio, kuri yra užmauta jums ant akių. Sveikinu, dabar jūs jau matantys energiją.
Šeštasis – labiausiai užšiktas lygis. Tokios krūvos šiukšlių jūs dar niekada nebuvot matę. Tai panašu į lengvus lukštus kylančius į viršų, o daug sunkesni grūdai lieka apačioje. Būtent čia jums teks padirbėti taip kaip jūs dirbote antrame lygyje, tam kad atsikratytumet tokio didžiulio kiekio lukštų. Kaip tai galima aprašyti? Kaip krūvą žinių iš niekur, iš kurių 95% yra melagingos, t.y., netikros, neveikiančios, neatitinkančios tikrovės. Kitaip tariant - lukštai. Bet tarp krūvos įvairiausių lukštų galima rasti keletą grūdų tiesos. Kapstytis tokiame mėšle ganėtinai įdomu, bet tai tik laiko švaistymas. Einam toliau.
Septintasis – galutinis tikslas. Tai nežodinių žinių lygis. Vien tik grūdai. Štai tarp jų ir reikia ieškoti. Beje, šie grūdai yra gan tiksliai ir tvarkingai suskirstyti, tad jei žinai ko ieškai, tai ir rasi.
Nuoširdžiai pasakius, jie nėra taip jau tiksliai suskirstyti. Tai kaip internetas be geros paieškų sistemos. Ketinimas atves į reikiamą vietą, o toliau teks ieškoti pačiam.
Tarp 6 ir 7 lygio jokių pereinamųjų tarpsnių nepastebėjau.
Štai ir gavosi piramidė. Naudokite laiptelius. Ypač, patarčiau atkreipti dėmesį į penktąjį laiptelį, kad išgirstumėte “upės šnabždesį”. Kartais atrodo kad atsikratę upės girdim dar kažką mažesnio, nepaaiškinamo – tai tik ta pati upe. Bandykit visais įmanomais būdais pribaigti ją.
sėkmės
Šis straipsns buvo pasiskolintas ir išverstas iš http://castaneda.dzr.ru/forum/[/TD]
[/TR]
[/TABLE]