09-23-2023, 03:23 PM
[HEADING=2]Filosofijos pavojai[/HEADING]
Vienas labai išsilavinęs lankytojas, kuris domėjosi žmogumi ir jo sandara paprašė Šri Bhagavano paaiškinti apie įvairius žmogaus kūnus, jo košas ir jų funkcijas, jo atma-buddhi-manas ir t.t.
Bhagavanas: Įvairūs filosofijos mokyklų labirintai tvirtina, kad reikia išsiaiškinti reikalus ir atskleisti Tiesą, tačiau iš tikrųjų jie sukelia painiavą ten, kur painiavos nereikia.
Norint suprasti ką nors turi būti suprantanti Būtybė. Kam pergyventi dėl jo kūnų, jo ahankaros, jo buddhi, kūrinijos, Dievo, Mahatmų, pasaulio – to kas nėra Savastis - iš viso? Kodėl neišlikti savimi ir būti ramybėje?
Kaip pavyzdį, paimkite Vedanta: ten kalbama apie penkioliką pranų, jų vardus ir funkcijas, kurias mokinys turi įsiminti. Ar nepakaktų jam pasakyti, kad tik viena prana padaro visą darbą, kad palaikyti gyvybę kūne? O apie antakharana sakoma, kad ji mąsto, trokšta, nori ir t.t. Kam visos šios detalės?
Ar kas nors matė antakharana, ar tas visas pranas? Ar jos tikrai egzistuoja? Jie visi yra konceptualūs skirstymai, kuriuos filosofijos mokytojai sugalvojo per daug analizuodami. Kur baigiasi visos šios sąvokos? Kodėl reikėtų sukelti painiavą ir tada ją paaiškinti?
Laimingas yra žmogus, kuris nepraranda savęs filosofijos labirintuose, bet eina tiesiai prie Šaltinio, iš kurio jie visi kyla.
1937 m. Balandžio 10 d
Vienas labai išsilavinęs lankytojas, kuris domėjosi žmogumi ir jo sandara paprašė Šri Bhagavano paaiškinti apie įvairius žmogaus kūnus, jo košas ir jų funkcijas, jo atma-buddhi-manas ir t.t.
Bhagavanas: Įvairūs filosofijos mokyklų labirintai tvirtina, kad reikia išsiaiškinti reikalus ir atskleisti Tiesą, tačiau iš tikrųjų jie sukelia painiavą ten, kur painiavos nereikia.
Norint suprasti ką nors turi būti suprantanti Būtybė. Kam pergyventi dėl jo kūnų, jo ahankaros, jo buddhi, kūrinijos, Dievo, Mahatmų, pasaulio – to kas nėra Savastis - iš viso? Kodėl neišlikti savimi ir būti ramybėje?
Kaip pavyzdį, paimkite Vedanta: ten kalbama apie penkioliką pranų, jų vardus ir funkcijas, kurias mokinys turi įsiminti. Ar nepakaktų jam pasakyti, kad tik viena prana padaro visą darbą, kad palaikyti gyvybę kūne? O apie antakharana sakoma, kad ji mąsto, trokšta, nori ir t.t. Kam visos šios detalės?
Ar kas nors matė antakharana, ar tas visas pranas? Ar jos tikrai egzistuoja? Jie visi yra konceptualūs skirstymai, kuriuos filosofijos mokytojai sugalvojo per daug analizuodami. Kur baigiasi visos šios sąvokos? Kodėl reikėtų sukelti painiavą ir tada ją paaiškinti?
Laimingas yra žmogus, kuris nepraranda savęs filosofijos labirintuose, bet eina tiesiai prie Šaltinio, iš kurio jie visi kyla.
1937 m. Balandžio 10 d