09-23-2023, 03:33 PM
[HEADING=1]Ar Neišreikštumas nėra tas pat, kas Rytuose vadinama “či”, – tam tikra gyvybinė visatos energija?[/HEADING]
Ne. Neišreikštumas yra či šaltinis. Či – tai jūsų kūno vidinės energijos laukas. Tai tiltas tarp jūsų, kaip išorinio darinio, ir Šaltinio. Ji yra tarpininkas tarp to, kas išreikšta, arba pavidalų pasaulio, ir Neišreikštumo. Či galima palyginti su upe arba energijos srautu. Jeigu sutelksite savo sąmonę į vidinį kūną, tai atseksite, kur yra šios upės ištakos, jos Šaltinis. Či – tai judėjimas, o Neišreikštumas yra ramybė. Kai pasieksite absoliučią ramybę, kuri vis dėlto skleidžia gyvybiškumo virpesius, būsite atsidūrę už vidinio kūno ir už či, jūs būsite pasiekę patį Šaltinį – Neišreikštumą. Či yra ryšys tarp Neišreikštumo ir fizinės visumos.
Taigi giliai sutelkę dėmesį į vidinį kūną galite pasiekti tą vienumą, kurioje pasaulis susilieja į Neišreikštumą, kur Neišreikštumas įgyja či energijos srauto pavidalą ir vėliau tampa pasauliu. Tai gimimo ir mirties taškas. Kai jūsų sąmonė yra nukreipta išorėn, randasi protas ir pasaulis. O kai ji nukreipta vidun, ji atpažįsta savąjį Šaltinį ir grįžta namo į Neišreikštumą. Tada, kai sąmonė vėl grįžta į išreikštąjį pasaulį, jūs vėl atpažįstate formas, kurias trumpam buvote palikę. Vėl grįžta pavadinimai, praeitis, gyvenimo aplinkybės, ateitis. Tačiau vienu esminiu atžvilgiu jūs esate jau nebe tas pats asmuo, koks buvote: jūs jau žvelgėte į savyje slypinčią tikrovę, esančią ne “iš šio pasaulio”, bet kuri drauge nėra nuo jo atskirta, lygiai kaip ji nėra atskirta nuo jūsų.
Ugdydami dvasią venkite kasdieniniame gyvenime skirti 100 procentų dėmesio išoriniam pasauliui ir savo protui. Dalį jo palikite nukreiptą į vidų. Jau esu kalbėjęs apie tai. Jauskite savo vidinį kūną net tuomet, kai esate įsitraukę kasdienius darbus, ypač kai su kuo nors bendraujate ar esate gamtoje. Jauskite savo gelmėse glūdinčią ramybę. Laikykite vartus atvertus. Visiškai įmanoma sąmoningai suvokti Neišreikštumą nuolatos. Jauskite tai kaip kažkokį ramybe alsuojantį pagrindą, skleidžiantį niekuomet jūsų nepaliekančią vidinę tylą, kurios nepaliečia jokie kasdienybės reikalai. Jūs tampate tiltu tarp Neišreikštumo ir išreikštojo pasaulio, tarp Dievo ir kasdienybės. Tai susietumo su Šaltiniu būsena, kurią vadiname nušvitimu.
Nepasiduokite įspūdžiui, jog Neišreikštumas yra atskirtas nuo reiškinių pasaulio. Ar gali taip būti? Tai gyvybė, glūdinti kiekviename pavidale, visa ko, kas egzistuoja, esmė. Jos pripildytas visas šis pasaulis.
Paimta iš E. Tolle – “Šios akimirkos jėga”
Ne. Neišreikštumas yra či šaltinis. Či – tai jūsų kūno vidinės energijos laukas. Tai tiltas tarp jūsų, kaip išorinio darinio, ir Šaltinio. Ji yra tarpininkas tarp to, kas išreikšta, arba pavidalų pasaulio, ir Neišreikštumo. Či galima palyginti su upe arba energijos srautu. Jeigu sutelksite savo sąmonę į vidinį kūną, tai atseksite, kur yra šios upės ištakos, jos Šaltinis. Či – tai judėjimas, o Neišreikštumas yra ramybė. Kai pasieksite absoliučią ramybę, kuri vis dėlto skleidžia gyvybiškumo virpesius, būsite atsidūrę už vidinio kūno ir už či, jūs būsite pasiekę patį Šaltinį – Neišreikštumą. Či yra ryšys tarp Neišreikštumo ir fizinės visumos.
Taigi giliai sutelkę dėmesį į vidinį kūną galite pasiekti tą vienumą, kurioje pasaulis susilieja į Neišreikštumą, kur Neišreikštumas įgyja či energijos srauto pavidalą ir vėliau tampa pasauliu. Tai gimimo ir mirties taškas. Kai jūsų sąmonė yra nukreipta išorėn, randasi protas ir pasaulis. O kai ji nukreipta vidun, ji atpažįsta savąjį Šaltinį ir grįžta namo į Neišreikštumą. Tada, kai sąmonė vėl grįžta į išreikštąjį pasaulį, jūs vėl atpažįstate formas, kurias trumpam buvote palikę. Vėl grįžta pavadinimai, praeitis, gyvenimo aplinkybės, ateitis. Tačiau vienu esminiu atžvilgiu jūs esate jau nebe tas pats asmuo, koks buvote: jūs jau žvelgėte į savyje slypinčią tikrovę, esančią ne “iš šio pasaulio”, bet kuri drauge nėra nuo jo atskirta, lygiai kaip ji nėra atskirta nuo jūsų.
Ugdydami dvasią venkite kasdieniniame gyvenime skirti 100 procentų dėmesio išoriniam pasauliui ir savo protui. Dalį jo palikite nukreiptą į vidų. Jau esu kalbėjęs apie tai. Jauskite savo vidinį kūną net tuomet, kai esate įsitraukę kasdienius darbus, ypač kai su kuo nors bendraujate ar esate gamtoje. Jauskite savo gelmėse glūdinčią ramybę. Laikykite vartus atvertus. Visiškai įmanoma sąmoningai suvokti Neišreikštumą nuolatos. Jauskite tai kaip kažkokį ramybe alsuojantį pagrindą, skleidžiantį niekuomet jūsų nepaliekančią vidinę tylą, kurios nepaliečia jokie kasdienybės reikalai. Jūs tampate tiltu tarp Neišreikštumo ir išreikštojo pasaulio, tarp Dievo ir kasdienybės. Tai susietumo su Šaltiniu būsena, kurią vadiname nušvitimu.
Nepasiduokite įspūdžiui, jog Neišreikštumas yra atskirtas nuo reiškinių pasaulio. Ar gali taip būti? Tai gyvybė, glūdinti kiekviename pavidale, visa ko, kas egzistuoja, esmė. Jos pripildytas visas šis pasaulis.
Paimta iš E. Tolle – “Šios akimirkos jėga”