09-23-2023, 03:40 PM
30 skyrius Tu esi Laisvas DABAR
Klausiantysis: Yra tiek daug teorijų apie žmogaus ir gamtos prigimtį. Kūrinijos teorija, iliuzijos teorija, sapnų teorija – tiek daug visko. Kuri yra teisinga?
Maharadž: Visos yra teisingos, visos yra klaidingos. Tu gali pasirinkti tą, kuri tau labiausiai patinka.
K: Atrodo, kad jums labiau patinka sapnų teorija.
M: Tai tik skirtingi būdai apjungti žodžius į krūvą. Vieniems patinka viena, kitiems kita. Teorijos nėra nei teisingos, nei neteisingos. Jos yra bandymai paaiškinti tai kas yra nepaaiškinama. Ne pati teorija yra svarbi, o taip kaip ji išbandoma. Jos prasmė pasimato tik ją pritaikant. Eksperimentuok su teorija kuri tau patinka – ir jei iš tiesų esi nuoširdus, pasieksi realybės suvokimą. Kaip gyva būtybė esi nepavydėtinoje ir skausmingoje padėtyje iš kurios ieškai kaip ištrūkti. Tau yra siūloma keletas pabėgimo iš tavo kalėjimo būdų, tačiau nei vienas nėra pilnai teisingas. Tačiau, visi jie gali turėti tam tikros vertės, tik tuo atveju, jei esi labai rimtai nusiteikęs. Nuoširdumas tave išlaisvina, o ne teorija.
K: Teorija gali būti klaidinga, o nuoširdumas – aklas.
M: Tavo nuoširdumas ves tave. Atsidavimas laisvės ir tobulumo siekiui privers tave atsisakyti visų teorijų ir sistemų ir gyventi pagal išmintį, protą ir aktyvią meilę. Kelio pradžioje teorijos gali būti gerai, bet jų reikia atsisakyti, kuo greičiau – tuo geriau.
K: Vienas jogas sako, kad realizacijai aštuoniapakopė joga nereikalinga; užtenka vien valios jėgos. Kad užtenka susitelkti į tikslą ir visiškai pasitikėti grynosios valios galia, kad be vargo ir greitai pasiektumėte tai, kam kitiems prireikia dešimtmečių.
M: Koncentracija, visiškas pasitikėjimas, gryna valia! Su tokiomis savybėmis nenuostabu, kad tikslas pasiekiamas greitai. Tokia Joga yra tinkama brandžiam ieškotojui, kuris atsisakė visų troškimų išskyrus vieną. Galu gale, kas yra valia? Tai ne kas kita, kaip širdies ir proto pastovumas. Esant tokiu tvirtu viskas gali būti pasiekta.
K: Jaučiu, kad jogas neturėjo omenyje vien tikslo pastovumo, kuris lemia nepaliaujamą siekimą ir taikymą. Jis norėjo pasakyti, kad, kai valia nukreipta į tikslą, nebereikia siekti tikslo. Vien tik noras pritraukia tikslą.
M: Kaip tai neįvardintum; valia, nuolatiniu tikslu, proto vienkryptiškumu, tu vistiek atsiremi į nuoširdumą, atvirumą, sąžiningumą. Kai esi mirtinai rimtas, kiekvieną gyvenimo akimirką paskiri savo tikslui. Tu nešvaistai laiko ir energijos niekam kitam. Vadink tai kaip nori, valia, meile ar tiesiog nuoširdumu. Esame sudėtingos būtybės, kariaujančios viduje ir išorėje.Visą laiką prieštaraujame patys sau, šiandien nubraukdami vakar dienos darbą. Nenuostabu, kad esame užstrigę. Truputis sąžiningumo daug ką pakeistų.
K: Kas yra galingesnis – troškimas ar lemtis?
M: Troškimai formuoja likimą.
K: O likimas formuoja troškimą. Mano troškimus lemia paveldimumas ir aplinkybės, galimybės ir atsitiktinumai, tai, ką vadiname likimu.
M: Taip, gali ir taip sakyti.
K: Kuriuo metu aš tampu laisvas trokšti to, ko aš noriu trokšti?
M: Tu esi lasvas dabar. Kas yra tai ko tu nori? Norėk dabar.
K: Žinoma, aš laisvas norėti, bet neesu laisvas veikti link savo troškimo. Kiti poreikiai išves mane iš kelio. Mano troškimas nėra pakankamai stiprus, net jei aš jį patvirtinu. Kiti troškimai, kuriuos aš bandau paneigti, yra stipresni.
M: Galbūt tu save apgaudinėji. Galbūt viduje išreiški savo tikruosius troškimus, o tuos, kuriems pritariate, laikai paviršiuje dėl respektabilumo.
K: Gali būti ir taip, bet tai tik dar viena teorija. Faktas tas, kad aš nesijaučiu laisvas norėti to, ko manau turėčiau norėti, o kai jau atrodo tikrai to noriu, tuomet nesielgiu atitinkamai.
M: Visa tai yra dėl silpno ir išsiblaškiusio proto. Surink ir sustiprink savo protą ir pamatysi, jog tavo mintys ir jausmai, žodžiai ir veiksmai dera kartu ir yra nukreipti į tavo valios pusę.
K: Dar vienas tobulybės patarimas! Sustiprinti protą nėra lengva užduoti! Nuo ko reikėtų pradėti?
M: Tu gali pradėti tik nuo ten kur esi. Tu esi čia ir dabar, ir negali ištrūkti iš čia ir dabar.
K: Tačiau ką aš galiu daryti čia ir dabar?
M: Tu gali būti suvokti savo būtį – čia ir dabar.
K: Ir viskas?
M: Ir viskas. Nieko daugiau nėra.
K: Visą savo būdravimo ir sapnavimo laiką aš suvokiu save. Tai man mažai padeda.
M: Tu buvai sąmoningas savo mąstymo, pojūčių, veikimo. Tačiau nebuvai sąmoningas pačiai savo būčiai.
K: Kokį naują veiksnį norite man įvesti?
M: Tyro liudytojo požiūrį stebintį įvykius, bet juose nedalyvaujantį.
K: Ką man tai duos?
M: Silpnaprotystę lemia intelekto, supratimo stoka, kuri vėlgi yra nesąmoningumo rezultatas. Siekdamas sąmoningumo tu surenki savo protą į kruvą ir sustiprini jį.
K: Aš galiu būti pakankamai sąmoningas to kas vyksta, ir vistiek turėti mažai įtakos paveikti tai kokiu nors būdu.
M: Tu suklaidintas. Tai kas vyksta yra tavo proto projekcija. Silpnas protas negali kontroliuoti savo projekcijų. Būk sąmoningas savo proto ir jo projekcijų. Tu negali kontroliuoti to, ko nežinai. Kita vertus, žinojimas suteikia galios. Praktikoje viskas labai paprasta. Kontroliuoti save – pažinti save.
K: Galbūt aš ir galėsiu kontroliuoti save, bet ar sugebėsiu susitvarkyti su pasaulyje esančiu chaosu?
M: Pasaulyje nėra jokio chaoso, išskyrus tą, kurį sukuria tavo protas. Tai yra egocentriška ta prasme, kad pačiame jos centre yra klaidinga idėja apie save kaip apie atskirą ir nuo kitų dalykų atskirą dalyką. Kai realybėje tu neesi nei dalykas, nei atskiras. Tu esi beribis potencialas, neišsemiamios galimybės. Todėl, kad esi, visa gali būti. Visata yra tik dalis tavo beribio esaties būvio.
K: Pastebėjau, kad mane visiškai motyvuoja malonumo troškimas ir skausmo baimė. Kad ir kokie kilnūs būtų mano troškimai ir pagrįsta mano baimė, malonumas ir skausmas yra du poliai, tarp kurių svyruoja mano gyvenimas.
M: Eik link skausmo ir malonumo, troškimo ir baimės šaltinio. Stebėk, tyrinėk, pasistenk suprasti.
K: Troškimai ir baimės yra jausmai, kuriuos lemia fiziniai ar protiniai veiksniai. Jie yra ten, lengvai pastebimi. Bet kodėl jie yra ten? Kodėl aš trokštu malonumo ir bijau skausmo?
M: Malonumas ir skausmas yra proto būsenos. Kol tapatiniesi su protu arba su protu-kūnu, tu esi pririštas prie tokių klausimų.
K: O kuomet aš suvoksiu, kad neesu kūnas, ar tapsiu laisvas nuo troškimų ir skausmo?
M: Kol yra kūnas ir kūną saugantis protas, tol veikia traukos ir atstūmimo jėgos. Jie bus ten, įvykiu lauke, bet tavęs nejaudins. Tavo dėmesys bus kitur. Tu nesiblaškysi.
K: Tačiau jie vistiek bus ten. Ar kada nors galima tapti visiškai laisvu?
M: Tu esi visiškai laisvas netgi dabar. Tai ką vadini likimu(karma) yra tik tavo valios gyventi rezultatas. Kiek stipri yra ši valia, galite spręsti iš visuotinio mirties siaubo.
K: Žmonės gana dažnai miršta savo noru.
M: Tik tada, kai alternatyva yra blogesnė už mirtį. Tačiau toks pasirengimas mirti kyla iš to paties šaltinio, kaip ir noras gyventi, šaltinio, kuris yra gilesnis net už patį gyvenimą. Būti gyva būtybe nėra galutinė būsena; yra kažkas už jos, daug nuostabiau, kas nėra nei būtis, nei nebūtis, nei gyva, nei negyva. Tai tyro sąmoningumo būsena, anapus erdvės ir laiko apribojimų. Atsisakius iliuzijos, kad aš esu kūnas ir protas, mirtis netenka savo siaubo, ji tampa gyvenimo dalimi.
[IMG alt="desire"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/original/1X/fe907fac76db58642d167ae9d47c5490a40e47c2.jpeg[/IMG]
Guru Nisargadatta Maharadž – Aš esu Tai
Klausiantysis: Yra tiek daug teorijų apie žmogaus ir gamtos prigimtį. Kūrinijos teorija, iliuzijos teorija, sapnų teorija – tiek daug visko. Kuri yra teisinga?
Maharadž: Visos yra teisingos, visos yra klaidingos. Tu gali pasirinkti tą, kuri tau labiausiai patinka.
K: Atrodo, kad jums labiau patinka sapnų teorija.
M: Tai tik skirtingi būdai apjungti žodžius į krūvą. Vieniems patinka viena, kitiems kita. Teorijos nėra nei teisingos, nei neteisingos. Jos yra bandymai paaiškinti tai kas yra nepaaiškinama. Ne pati teorija yra svarbi, o taip kaip ji išbandoma. Jos prasmė pasimato tik ją pritaikant. Eksperimentuok su teorija kuri tau patinka – ir jei iš tiesų esi nuoširdus, pasieksi realybės suvokimą. Kaip gyva būtybė esi nepavydėtinoje ir skausmingoje padėtyje iš kurios ieškai kaip ištrūkti. Tau yra siūloma keletas pabėgimo iš tavo kalėjimo būdų, tačiau nei vienas nėra pilnai teisingas. Tačiau, visi jie gali turėti tam tikros vertės, tik tuo atveju, jei esi labai rimtai nusiteikęs. Nuoširdumas tave išlaisvina, o ne teorija.
K: Teorija gali būti klaidinga, o nuoširdumas – aklas.
M: Tavo nuoširdumas ves tave. Atsidavimas laisvės ir tobulumo siekiui privers tave atsisakyti visų teorijų ir sistemų ir gyventi pagal išmintį, protą ir aktyvią meilę. Kelio pradžioje teorijos gali būti gerai, bet jų reikia atsisakyti, kuo greičiau – tuo geriau.
K: Vienas jogas sako, kad realizacijai aštuoniapakopė joga nereikalinga; užtenka vien valios jėgos. Kad užtenka susitelkti į tikslą ir visiškai pasitikėti grynosios valios galia, kad be vargo ir greitai pasiektumėte tai, kam kitiems prireikia dešimtmečių.
M: Koncentracija, visiškas pasitikėjimas, gryna valia! Su tokiomis savybėmis nenuostabu, kad tikslas pasiekiamas greitai. Tokia Joga yra tinkama brandžiam ieškotojui, kuris atsisakė visų troškimų išskyrus vieną. Galu gale, kas yra valia? Tai ne kas kita, kaip širdies ir proto pastovumas. Esant tokiu tvirtu viskas gali būti pasiekta.
K: Jaučiu, kad jogas neturėjo omenyje vien tikslo pastovumo, kuris lemia nepaliaujamą siekimą ir taikymą. Jis norėjo pasakyti, kad, kai valia nukreipta į tikslą, nebereikia siekti tikslo. Vien tik noras pritraukia tikslą.
M: Kaip tai neįvardintum; valia, nuolatiniu tikslu, proto vienkryptiškumu, tu vistiek atsiremi į nuoširdumą, atvirumą, sąžiningumą. Kai esi mirtinai rimtas, kiekvieną gyvenimo akimirką paskiri savo tikslui. Tu nešvaistai laiko ir energijos niekam kitam. Vadink tai kaip nori, valia, meile ar tiesiog nuoširdumu. Esame sudėtingos būtybės, kariaujančios viduje ir išorėje.Visą laiką prieštaraujame patys sau, šiandien nubraukdami vakar dienos darbą. Nenuostabu, kad esame užstrigę. Truputis sąžiningumo daug ką pakeistų.
K: Kas yra galingesnis – troškimas ar lemtis?
M: Troškimai formuoja likimą.
K: O likimas formuoja troškimą. Mano troškimus lemia paveldimumas ir aplinkybės, galimybės ir atsitiktinumai, tai, ką vadiname likimu.
M: Taip, gali ir taip sakyti.
K: Kuriuo metu aš tampu laisvas trokšti to, ko aš noriu trokšti?
M: Tu esi lasvas dabar. Kas yra tai ko tu nori? Norėk dabar.
K: Žinoma, aš laisvas norėti, bet neesu laisvas veikti link savo troškimo. Kiti poreikiai išves mane iš kelio. Mano troškimas nėra pakankamai stiprus, net jei aš jį patvirtinu. Kiti troškimai, kuriuos aš bandau paneigti, yra stipresni.
M: Galbūt tu save apgaudinėji. Galbūt viduje išreiški savo tikruosius troškimus, o tuos, kuriems pritariate, laikai paviršiuje dėl respektabilumo.
K: Gali būti ir taip, bet tai tik dar viena teorija. Faktas tas, kad aš nesijaučiu laisvas norėti to, ko manau turėčiau norėti, o kai jau atrodo tikrai to noriu, tuomet nesielgiu atitinkamai.
M: Visa tai yra dėl silpno ir išsiblaškiusio proto. Surink ir sustiprink savo protą ir pamatysi, jog tavo mintys ir jausmai, žodžiai ir veiksmai dera kartu ir yra nukreipti į tavo valios pusę.
K: Dar vienas tobulybės patarimas! Sustiprinti protą nėra lengva užduoti! Nuo ko reikėtų pradėti?
M: Tu gali pradėti tik nuo ten kur esi. Tu esi čia ir dabar, ir negali ištrūkti iš čia ir dabar.
K: Tačiau ką aš galiu daryti čia ir dabar?
M: Tu gali būti suvokti savo būtį – čia ir dabar.
K: Ir viskas?
M: Ir viskas. Nieko daugiau nėra.
K: Visą savo būdravimo ir sapnavimo laiką aš suvokiu save. Tai man mažai padeda.
M: Tu buvai sąmoningas savo mąstymo, pojūčių, veikimo. Tačiau nebuvai sąmoningas pačiai savo būčiai.
K: Kokį naują veiksnį norite man įvesti?
M: Tyro liudytojo požiūrį stebintį įvykius, bet juose nedalyvaujantį.
K: Ką man tai duos?
M: Silpnaprotystę lemia intelekto, supratimo stoka, kuri vėlgi yra nesąmoningumo rezultatas. Siekdamas sąmoningumo tu surenki savo protą į kruvą ir sustiprini jį.
K: Aš galiu būti pakankamai sąmoningas to kas vyksta, ir vistiek turėti mažai įtakos paveikti tai kokiu nors būdu.
M: Tu suklaidintas. Tai kas vyksta yra tavo proto projekcija. Silpnas protas negali kontroliuoti savo projekcijų. Būk sąmoningas savo proto ir jo projekcijų. Tu negali kontroliuoti to, ko nežinai. Kita vertus, žinojimas suteikia galios. Praktikoje viskas labai paprasta. Kontroliuoti save – pažinti save.
K: Galbūt aš ir galėsiu kontroliuoti save, bet ar sugebėsiu susitvarkyti su pasaulyje esančiu chaosu?
M: Pasaulyje nėra jokio chaoso, išskyrus tą, kurį sukuria tavo protas. Tai yra egocentriška ta prasme, kad pačiame jos centre yra klaidinga idėja apie save kaip apie atskirą ir nuo kitų dalykų atskirą dalyką. Kai realybėje tu neesi nei dalykas, nei atskiras. Tu esi beribis potencialas, neišsemiamios galimybės. Todėl, kad esi, visa gali būti. Visata yra tik dalis tavo beribio esaties būvio.
K: Pastebėjau, kad mane visiškai motyvuoja malonumo troškimas ir skausmo baimė. Kad ir kokie kilnūs būtų mano troškimai ir pagrįsta mano baimė, malonumas ir skausmas yra du poliai, tarp kurių svyruoja mano gyvenimas.
M: Eik link skausmo ir malonumo, troškimo ir baimės šaltinio. Stebėk, tyrinėk, pasistenk suprasti.
K: Troškimai ir baimės yra jausmai, kuriuos lemia fiziniai ar protiniai veiksniai. Jie yra ten, lengvai pastebimi. Bet kodėl jie yra ten? Kodėl aš trokštu malonumo ir bijau skausmo?
M: Malonumas ir skausmas yra proto būsenos. Kol tapatiniesi su protu arba su protu-kūnu, tu esi pririštas prie tokių klausimų.
K: O kuomet aš suvoksiu, kad neesu kūnas, ar tapsiu laisvas nuo troškimų ir skausmo?
M: Kol yra kūnas ir kūną saugantis protas, tol veikia traukos ir atstūmimo jėgos. Jie bus ten, įvykiu lauke, bet tavęs nejaudins. Tavo dėmesys bus kitur. Tu nesiblaškysi.
K: Tačiau jie vistiek bus ten. Ar kada nors galima tapti visiškai laisvu?
M: Tu esi visiškai laisvas netgi dabar. Tai ką vadini likimu(karma) yra tik tavo valios gyventi rezultatas. Kiek stipri yra ši valia, galite spręsti iš visuotinio mirties siaubo.
K: Žmonės gana dažnai miršta savo noru.
M: Tik tada, kai alternatyva yra blogesnė už mirtį. Tačiau toks pasirengimas mirti kyla iš to paties šaltinio, kaip ir noras gyventi, šaltinio, kuris yra gilesnis net už patį gyvenimą. Būti gyva būtybe nėra galutinė būsena; yra kažkas už jos, daug nuostabiau, kas nėra nei būtis, nei nebūtis, nei gyva, nei negyva. Tai tyro sąmoningumo būsena, anapus erdvės ir laiko apribojimų. Atsisakius iliuzijos, kad aš esu kūnas ir protas, mirtis netenka savo siaubo, ji tampa gyvenimo dalimi.
[IMG alt="desire"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/original/1X/fe907fac76db58642d167ae9d47c5490a40e47c2.jpeg[/IMG]
Guru Nisargadatta Maharadž – Aš esu Tai