Ypatingi sapnai - ką jie mums perduoda

[Soulja]

Čia dalinamės sapnais, kurie mums paliko gilų įspūdį, kurie perdavė kažkokią žinutę ar šiaip yra neįprasti, nekasdieniški, kurie mums kažką reiškia.

[Soulja]

Kadangi esu absoliuti sapnuotoja, aprašysiu šios nakties sapną. Labai simboliška, kad jį susapnavau naktį po to kai su Linu sutarėme paleisti į gyvenimą šį forumą.
Aš su mama, mažyte sese ir broliu esu palapinėje ir staiga matau kaip iš dangaus prie pat palapinės į žemę nusileidžia spindinti šviesos konstrukcija (panaši į elektros pastotes) ir ji ilga ilga, ryškiai Šviečianti auksu, nusileidžia į žemę per metrą nuo manęs. Aš žiūriu į ją ir bandau suprasti kas tai ir apie ką tai. Šį šviesos stulpą - konstrukciją matau tik aš ir mano mažytė sesė. Ir atsibundu.

[Soulja]

Dar vienas sapnas…
Dar vienas sapnas sapnuotas prieš keletą mėnesių. Išeinu iš kažkokio pastato lyg ligoninė, lyg gydykla į lauką ir ten kur beeičiau esu puolama žmonių zombių, tada grįžtu atgal slėptis į tą pastatą. Išeinu ir vėl tas pats ir taip kelis kartus. Žiauriai baisu. Tada sapne suvokiu, kad jeigu noriu patekti į kitą erdvę, kur nebūčiau puolama, kur nebūtų tų zombių, besielių žmonių, turiu rasti kitas duris. Randu kitas duris ir išeinu pro jas. Mane užpuola mama su dviem vaikais, vyresnis sūnus protiškai neįgalus. Man baisu. Ta mama sako: apkabink jį, jis taip seniai laukia meilės. Aš akimirksniu apsisprendžiu, nugaliu baimę ir apkabinu jį ir pabučiuoju į petį. Jo sesuo man rodo ranka į gretimą gatvę ir sako: pažiūrėk ten. Toje ryškiai apšviestoje gatvėje eina kažkoks dvasinis mokytojas, labai panašus į Archangelą ar Pakylėtąji mokytoją, aplink jo galvą spindi pusantro metro dydžio šviesos aureolė. Jis moja man ranka ir sako: Dabar tu gali eiti šita šviesos gatve. Esmė ta, kad sapne aš pasirinkau veikti ne iš baimės, o iš meilės.

[Soulja]

Kažkaip iškilo dar vienas sapnas… Tada nesuvokiau viso jo mistiškumo, bet realiai įdomu kas jo metu vyko iš tikrųjų… Sapnavau prieš pusmetį. Sapne stovėjau netoli altoriaus labai labai didelėje šventykloje lyg katedroje, viduje buvo ir šventikų ir demonų. Demonai norėjo mane paveikti, t.y. paralyžiuoti, atjungti mano protą, kūną ir sąmonę. Ir aš tiesiog balsu garsiai ėmiau kartoti: Ego sanctus sum. Daugybe kartų, taip garsiai, kad prikėliau kitame kambaryje miegojusį žmogų. (O jis prikėlė mane [IMG alt="miley:"]https://sviesoserdve.lt/images/emoji/facebook_messenger/smiley.png?v=12[/IMG] ) Aiškiai žinojau, kad kalbėjau lotynų kalba. Kiek supratau, ten per mane sapne prakalbo mano siela ir ji tą kalbą puikiai žinojo. Aš aiškiai žinojau, jog sapne kalbėjau lotynų kalba, tik nesupratau ką. Pasirodo, Ego sanctus sum reiškia Aš esu šventa.