Astralinių kelionių patirtis - L. Rampa

[Linas]

Pirmiausia aptarsime klausimą apie gyvenimą po mirties, arba apie mirtį, arba apie kontaktus su tais, kurie jau paliko šią Žemę. Pirmiausia apie tuos, kurie pa lieka šią Žemę. Paprastai tai labai ligoti žmonės, ir „mirtis" ateina kaip žmogaus kūno visų mechanizmų veiklos nutraukimo rezultatas. Neveiksnus kūnas tampa netinkamas gyvybei, pavirsta tiesiog ankštu kūno futliaru, ribojančiu laisvę nemirtingosios dvasios, kuri jau nebegali ištverti tokio apribojimo, ir apleidžia kūną. Kai ji palieka mirusį kūną, palieka ir pažįstamas žemiškąsias ribas. Kaip ją dabar turėtume vadinti - Siela, Dvasia, Aukštuoju AŠ ar dar kaip nors kitaip? Pasinaudokime žodžiu „Siela". Tada Siela atsiduria visiškai naujose sąlygose, kur yra žymiai daugiau jausmų ir galimybių, nei jai teko patirti Žemėje. Čia, Žemėje, mums tenka traukti pėsčiomis ar lindėti skardinėje dėžutėje, vadinamoje automobiliu. Mes juk kol kas nesame turtingi, kad galėtume nusipirkti lėktuvo bilietą, esame pririšti prie Žemės. Kai žmogus išeina iš savojo kūno ribų, atsitinka visiškai kitaip. Tada jis atsiduria naujame matavime, kurį vadiname „astraliniu pasauliu", pastarajame jis gali pagal savo norą akimirksniu persikelti erdvėje minties pagalba. Čia jam nereikia laukti traukinio ar autobuso, kur laukimas ilgiau trunka, nei pati kelionė. Astraliniame pasaulyje jūs galite judėti tokiu greičiu, kokiu pageidaujate. „Pageidaujate" - tai ne atsitiktinis žodis. Iš tikrųjų turite patys nuspręsti, kokiu greičiu norite skristi, kokiame aukštyje ir kokiu maršrutu. Jei, pavyzdžiui, panorėsite pasimėgauti nepaprastais astralinio pasaulio peizažais su jų žaliomis ganyklomis ir ežerų gausa, jūs galite lengvai, kaip pūkelis, sklęsti virš žemės ar vandens paviršiaus arba pakilti aukščiau ir būti virš astralinių kalnagūbrių.
Patekę į šį naują nuostabų išmatavimą, patiriame tokius stiprius pasikeitimus, kad, jei nebūsime labai atsargūs, galime užmiršti visus tuos, kurie mus apverkia tame baisiame sename Žemės rutulyje, kurį ką tik palikome.
Bet jei žmonės Žemėje mus apverkia pernelyg graudžiai, mes jausime nepaaiškinamus skausmo ir sunkumo priepuolius, keistą liūdesį ir apgailestavimą. Kiekvienas, kuris nors kartą patyrė chronišką neurotinį ar dantų skausmą, gali įsivaizduoti, į ką tai panašu: netikėtas ir nepaprastai aštrus skausmo priepuolis, kuris vos neišmeta iš kėdės. Kai esame astraliniame pasaulyje, ir jei mus apverkia pernelyg skausmingai, užuot tvarkę savus reikalus, mums trukdo, sukuria visai nereikalingus „inkarus", užlaikančius mūsų tolimesnį vystimąsi.
Dabar keliaukime toliau ir pažiūrėkime, kas bus, kai praeis mūsų pirmosios dienos astraliniame pasaulyje. Keliausime tuo metu, kai jau pabuvojome Atminties Salėje, jau nusprendėme, kokį darbą čia atliksime, kokiu būdu ruošiamės padėti kitiems, ko ruošiamės mokytis.
Įsivaizduokite, kad jūs užsiėmęs savosios užduoties vykdymu - pagalbos kitiems arba kažko naujo studijavimu, o po to įsivaizduosite, kad iš užpakalio pasirodo kažkieno ranka ir pradeda jus gnaibyti ir griebti už kaklo - kartą, antrą, trečią - tai blaško jūsų dėmesį. Taip ir atkaklus kišimasis tų, kurie Žemėje jus apverkia, jums trukdo tęsti mokymąsi ar padėti kitiems, todėl, kad jūs jau nebegalite reikiamai susikoncentruoti ir atlikti tai, ką jums reikia daryti.
Daugelis galvoja, kad jie gali susiliesti su „anapusiniu" pasauliu, jei kreipsis į mediumą iš gatvės, sumokėti jam keletą dolerių ar šilingų ir tuoj pat gauti pranešimą, panašiai, kaip mes gauname atsakymą telefonu.
Tarp kitko, apie telefonus: pabandykite prisiskambinti iš Italijos į Kanadą! Arba iš Anglijos į Urugvajų! Pirmiausia, problema ta, kad jūsų tarpininkas - operatorius Žemėje ar mediumas - dažnai net nemoka kalbos, kuria jūs pasirengęs kalbėtis. Be to, jūs susiduriate su visomis trikdžių rūšimis ragelyje - šnypštimu, traškesiais, gaudimu, -kurie stipriai apsunkina atsakymo gavimą, o kartais padaro jį iš viso neįmanomą. Čia, Žemėje, jums visada žinomas telefono numeris, kuriuo skambinsite. Bet niekas negali pasakyti numerio žmogaus, neseniai palikusio šią Žemę ir dabar gyvenančio astraliniame pasaulyje. Telefono numeris astraliniame pasaulyje? O juk tai pakankamai arti tiesos todėl, kad kiekvienas žmogus bet kuriame pasaulyje turi savo dažnį ir bangos ilgį - panašiai kaip, pavyzdžiui, Bi-Bi-Si ar „Amerikos balsas" turi savo transliacijų parametrus. Ir jei jums žinomas dažnis, savo imtuvą jūs galite nusistatyti su sąlyga, jei bus palankios atmosferinės sąlygos, jei teisingai pasirinkote laiką ir jei stotis tikrai transliuoja savo laidas. Bet jūs, įjungę imtuvą, negalite būti absoliučiai tikras, kad galėsite sugauti reikalingą stotį dėl tokios paprastos priežasties, jei ją kas nors galėjo tiesiog išvesti iš rikiuotės.
Tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, kuris yra už šio gyvenimo ribų. Jūs galite su juo susikontaktuoti, jei žinote jo pagrindinį asmeninį dažnį ir jei jis šiuo dažniu sugeba priimti telepatinius pranešimus. Kol mediumas neįgys didelės patirties, daugeliu atvejų jį gali suklaidinti įvairios astralinės būtybės-trikdžiai, kurios sugeba atlikti išėjusio žmogaus vaidmenį ir atspėti „iškviečiančiojo" mintis bei norus. Įsivaizduokime ką tik našle tapusią misis Braun, kuri nori kontaktuoti su misteriu Braunu, jau išsilaisvinusiu iš žemiškųjų pančių ir esančiu Kitoje Pusėje. Viena iš tokių esybių-trikdžių gali atspėti misis Braun norą, prasiskverbti į jos mintis ir sužinoti, kaip misteris Braunas kalbėjo, kaip atrodė, kaip rengėsi, į ką buvo panašus. Ir štai ta esybė, kaip padykęs mokinys, neišmokęs pamokos, gali niekais paversti net pačius geriausius mediumo ketinimus, jam pakišęs „misterį Brauną", ką tik gautą iš misis Braun sąmonės. O mediumas detaliausiai aprašys misterio Brauno pasirodymą, kuris „dabar stovi šalia manęs".
Tikro patyrusio mediumo tokiu būdu apgauti neįmanoma, bet, deja, jie sutinkami pakankamai retai, o ir toks žmogus vargu ar turės laiko panašiems dalykams. Be to, jei šiuo atveju įsivėlęs komercinis interesas ir žmogus reikalauja konkrečios sumos už seansą, tai atveria kelią žemesnio dažnumo vibracijoms, ir adresato tikrasis pranešimas gali iš viso nepasiekti.
Pernelyg neteisinga savo sielvartu kenkti ir trukdyti tam, kuris jau paliko šią Žemę ir dabar dirba kur nors kitoje vietoje. Be to, įsivaizduokite, kad jūs užimtas svarbiu reikalu, o kažkas kitas, kurio jūs negalite pamatyti, muša jus per sprandą, žnaibosi ir į ausį šaukia visokias nesąmones. Žinoma, pasiekta koncentracija tuoj pat išsisklaidys, ir visokių negerų minčių srautas jūsų kankintojo adresu užpildys jūsų sąmonę.
Būkite tikri, kad, jei jūs tikrai mylite žmogų, išėjusį į kitą pasaulį, o tas žmogus tikrai myli jus, jūs būtinai vėl susitiksite, nes jūs vienas kitą pritrauksite, kada ir jūs taip pat paliksite Žemę. Astraliniame pasaulyje jūs negalėsite sutikti žmogaus, kurio nekenčiate ar kuris nekenčia jūsų. Tai neįvyks, nes tokiu būdu būtų pažeista astralinio pasaulio harmonija, tai neįmanoma. Žinoma, kai jūs vykstate į astralinę kelionę, jūs galite įeiti į žemutinį astralą, kuris yra lyg laukimo salė ar priebutis prieš tikrąjį astralinį pasaulį. Žemutiniame astrale jūs dar galite aptarinėti tam tikru įkarščiu skirtingumus, bet niekuomet to negalite aukščiausiuose lygmenyse.
Tad atminkite: jei jūs tikrai mylite kitą žmogų ir tas žmogus myli jus, jūs vėl būsite kartu, tik visiškai kitu pagrindu. Astraliniame pasaulyje nebus tokių nesusipratimų, kokie dažnai pasitaiko Žemėje, čia neįmanoma sumeluoti - juk tame pasaulyje kiekvienas gali matyti aurą, ir, jei astralinio pasaulio gyventojas pasakys neteisybę, kiekvienas akimirksniu apie tai sužinos pagal jos spalvos ir asmeninių vibracijų pasikeitimą. Tad ten kiekvienas mokosi sakyti tiesą.
Matyt, dauguma žmonių mano, kad, organizuodami prabangias laidotuves ir sielvarto ekstazėje apverkdami mirusįjį, jie parodo jam didelę pagarbą. Nieko panašaus. Apraudojimai egoistiniai ir rimtai įtakoja tą, kuris ką tik pateko į astralinį pasaulį, pažeidžiant tos esybės pusiausvyrą. Į apraudojimą reikia žiūrėti kaip į savigailos išraišką, egoistinį liūdesį todėl, kad iš gyvenimo išėjo žmogus, daug daręs tiems, kurie čia pasiliko. Geriausia vis tik savo jausmus valdyti ir vengti juos isteriškai išreikšti. Šituo parodysite savo pagarbą tam, kuris jus paliko, neversdamas jo kentėti.
Astraliniai pasauliai (taip, būtent daugiskaitoje!) absoliučiai realūs. Daiktai juose taip pat realūs ir materialūs, kokie mums atrodo Žemėje, bet iš tikrųjų ten jie dar materialesni, nes astraliniame pasaulyje egzistuoja jausmai, peržengiantys žemiškojo supratimo ribas, sugebėjimai, spalvos ir garsai. Astralinėje būsenoje mes galime daryti tiek daug, kad…
- Daktare Rampa, jūs tiek daug mums pasakojote apie astralinius pasaulius, bet to vis tiek nepakanka. Ką ten žmonės daro, ką jie valgo, kaip leidžia savo laiką? Ar negalėtumėte apie tai papasakoti?
Žinoma, apie tai aš galiu jums papasakoti, kadangi turiu eidetinę atmintį ir galiu atsiminti viską, kas kada nors vyko su manimi. Aš galiu atsiminti savo mirtis ir gimimus, ir didelis mano privalumas tas, kad astralinėse kelionėse galiu būti pilnos sąmonės. Ką gi, pasižiūrėkime, kas vyksta astraliniuose pasauliuose.
Pirmiausia, astralinis pasaulis ne vienas, egzistuoja daugybė astralinių pasaulių, taip pat kaip yra daugybė skirtingų vibracijų, būdingų žmonėms. Tikriausiai tai lengviausia būtų įsivaizduoti pavyzdžiu imant radiją. Visuose Žemės rutulio pakraščiuose yra daugybė radijo stočių, ir jei jos visos pabandytų veikti vienu dažniu ar vienu bangos ilgiu, tai eteryje gautųsi tikra maišatis, juk kiekviena iš laidų būtų užgožiama kitos laidos. Todėl kiekviena stotis turi savąjį dažnį, ir jei jūs užsimanėte pasiklausyti Bi-Bi-Si laidos iš Londono, tai imtuvą nustatote bangai, specialiai skirtai Bi-Bi-Si stočiai. Jei norite klausytis Maskvos, imtuvą nustatote Maskvos dažniu. Yra tūkstančiai įvairių stočių, ir kiekvienai skirtas savas dažnis, kiekvienas atskiras objektas nedaro trikdžių kitam.
Panašiu būdu astraliniai pasauliai - tai skirtingi egzistencijos lygmenys, turintys skirtingus dažnius, todėl, pavyzdžiui, astraliniame pasaulyje X jūs galėsite sutikti žmones, kurie tam tikrose ribose suderinami vienas su kitu. Astraliniame pasaulyje Y atrasite kitą žmonių tipą, suderinamų vienas su kitu pagal tam tikrus savus požymius. Sąlygos žemutiniame lygmenyje, kurį mes vadiname „žemutiniu astralu", kažkuo primena žemiškąsias, ten susimaišę įvairių tipų žmonės, ir paprastas žmogus, sapne palikęs savo kūną ir keliaujantis astralu, patenka būtent čia, kur visos esybės sumaišytos. Žemutiniame astrale susitinka įvairių žmonės, įvairių įsitikinimų ir net iš įvairių pasaulių. Tai labai primena gyvenimą Žemėje.
Pagal tai, kaip žmogus pasiekia vis aukštesnį lygį, jo vibracijos tampa vis švaresnės ir švaresnės. Jei žemutiniame astraliniame pasaulyje jūs panorėję galėsite su kuo nors susiginčyti ir jam pareikšti neapykantą, tai, pakilęs/į aukštesnius astralinius planus, to padaryti nebegalėsite, nes čia nebesutiksite priešingų vienas kitam žmonių.
Todėl atminkite: astraliniai pasauliai panašūs į radijo stotis, veikiančias skirtingais dažniais, arba, jei norite, panašūs į didelę mokyklą su skirtingomis klasėmis, kur kiek viena sekanti turi aukštesnį dažnį, nei prieš tai buvusi. Tad Pirmoji klasė, arba Pirmoji pakopa, - tai klasė, arba pakopa, atvedanti prie „bendro vardiklio", arba taip pat galima pasakyti, kad tai astralinis pasaulis, kur žmogus savo galimybių nustatymo procese gali sutikti bet ką.
Po to, pagal tai, kaip žmogus įvykdo jam iškeltas uždavinius, -apie tai papasakosiu vėliau, - jis kyla vis aukščiau ir aukščiau, kol pagaliau, praeina per visus astralinių pasaulių planus ir pasiekia būseną, kurioje jau nebėra pakartotinių užgimimų ir persikūnijimų, ir kurioje jis susiduria su kur kas aukštesnėmis žmonėms nebūdingomis būties formomis.
Bet jūs norite žinoti, kas vyksta, kai jūs mirštate. Jūs paliekate savo kūną, ir jūsų astralinė forma pakyla ir patenka į žemutinį astralą, kur ji atsistato po sukrėtimų ir žalos, jai padarytų dėl gyvenimo ar mirties Žemėje. Paskui, praėjus keletui dienų žemiškuoju skaičiavimu, jūs patenkate į Atminties Salę, kur pamatote, ko per savo gyvenimą pasiekėte ir ko nesugebėjote pasiekti.
Įvertinant praėjusio gyvenimo sėkmes ir nesėkmes, jūs galėsite nuspręsti, ko turite išmokti ateityje, tai yra, ar privalote įsikūnyti tuoj pat, ar šešis šimtus metų praleisti astrale. Viskas priklauso nuo to, ko jūs privalote išmokti, nuo jūsų tikslų visos evoliucijos mastu. Prieš kalbant, ką žmogus daro astraliniame pasaulyje, palieskime dar vieną momentą.
Viena labai maloni ledi man parašė: „Aš labai bijau, aš bijau, kad mirsiu vienatvėje ir nieko nebus greta, kad man padėtų ir nurodytų Kelią, kuriuo aš turiu eiti. Pas jus Tibete yra Lamos, kurie nukreipia mirštančiojo sąmonę. Aš gi nieko neturiu ir todėl man labai baisu".
Žinokite, kad yra ne taip. Niekas nėra vienišas, apie nieką negalima pasakyti, kad jis „nieko neturi". Jūs galite save laikyti vienišu, ir visiškai įmanoma, kad nieko nėra šalia jūsų žemiškojo kūno, bet astraliniame pasaulyje yra specialūs pagalbininkai, kurie laukia prie mirštančiojo patalo, todėl vos tik astralinė forma atsiskirs nuo mirusio fizinio kūno, jie bus greta, pasiruošę suteikti bet kokią pagalbą, kaip ir gimimo atveju - visada yra žmonės, pasiruošę pagelbėti naujagimiui.
Žemiškoji mirtis yra gimimas astraliniame pasaulyje, ir atitinkamai paruošti palydovai visada bus greta, pasiruošę atlikti savo užduotį ir jus išlaisvinti nuo baimės. Visai neturite ko bijoti. Atminkite, kad atėjus jūsų laikui palikti šį sielvarto pasaulį, kaip jis ateina kiekvienam iš mūsų, Toje Pusėje jūsų lauks, jumis pasirūpins ir jums padės lygiai taip pat, kaip tai daro žmonės Žemėje, laukdami kūdikio pasirodymo.
Kai jūsų astralinis kūnas, ką tik atsiskyręs nuo mirusio fizinio, patenka į šių pagalbininkų rankas, su jumis jie elgiasi labai atsargiai, padėdami suprasti, kur jūs esate. Daugelis nepasirengusių žmonių galvoja, kad pateko į Dangų ar į pragarą. Pagalbininkai jiems tiksliai paaiškins, kur jie yra, ir padės susigaudyti, parodys Atminties Salę, ir jais pasirūpins taip, kaip savo laiku pasirūpino jais pačiais.
Kas dėl pragaro - nieko panašaus neegzistuoja. Tad netikėkite, kad patenkate į pragarą, jūs ten negalite patekti todėl, kad nieko panašaus nėra. Dievas - nesvarbu, kaip mes Jį vadiname - visada yra gėrio ir atjautos Dievas. Niekas niekada nebuvo pasmerktas, niekas nebuvo nuteistas amžinoms kančioms. Neegzistuoja jokie velniai, šokinėjantys aplink ir smeigiantys smaluotas šakes į jūsų drebantį kūną. Visa tai nesveiko proto dvasininkų liguistos vaizduotės vaisius, dvasininkų, siekiančių įgyti valdžią kūnams ir sieloms tų, kurie nieko geresnio nežino.
Galima viltis ir suvokti tai, kad žmogui dirbant reikiama kryptimi, jis galės išpirkti kaltę už bet kokį nusikaltimą, nors ir koks sunkus jis bebūtų. Dievas niekada nuo nieko nenusigręš, niekada nieko nepaliks.
Dauguma žmonių mirties bijo todėl, kad jų sąžinė nešvari, o dvasininkai, kurie visada viską žino geriau už kitus, tvirtina apie pragarišką liepsną, amžinas kančias ir amžiną prakeikimą. Ir nelaimingieji, prisiklausę panašių istorijų, galvoją, kad iš karto po jų mirties prisistatys velniai ir pradės su jais siaubingai elgtis.
Netikėkite tuo, netikėkite panašiomis nesąmonėmis. Aš viską atsimenu, į astralą įeiti galiu bet kuriuo metu, ir kartoju, kad nėra jokio pragaro, nėra tokios vietos, kur jus amžinai kankintų. Visada egzistuoja atpirkimo galimybė, visada yra šansas, visada yra gailestingumas, atjauta ir supratimas. O tie, kurie pasakoja apie pragarą ir amžinas kančias, - jiems tiesiog galvoje ne viskas gerai. Tai sadistai, kurie nenusipelno, kad apie juos būtų galvojama kitaip.
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių mes vis tik bijome mirties, ir ši baimė mumyse slypi labai giliai. Jei žmonės atsimintų astralinio pasaulio puikumą, ten veržtųsi minios, jie nė minutei nenorėtų pasilikti šioje Žemėje, visomis jėgomis stengtųsi išvengti jos pamokų. Jie patys stengtųsi baigti sąskaitas su gyvybe, bet juk jūs jau žinote, kaip tai bloga, kokią sunkią žalą sau padaro žmogus, įvykdęs savižudybę. Jis kenkia ne kam nors kitam, o būtent sau, save išbraukdamas iš gyvenimo.
Štai su kuo tai palyginkite. Įsivaizduokite, kad norite įgyti kokią nors profesiją, pavyzdžiui, teisininko ar gydytojo. Jums teks mokytis ir laikyti egzaminus. Bet jei įpusėjęs kelią prarasite ūpą ir paliksite mokslą, tai jau nebegalėsite nei gydyti, nei užsiimti advokato praktika. Todėl jums vėl teks grįžti į auditoriją ir vėl pradėti mokytis. Tačiau, grįžęs po kurio laiko, jūs pastebėsite, kad mokymo planai pasikeitė, knygos, iš kurių mokėtės, paseno, ir viskas, ką jūs studijavote anksčiau, praktiškai tapo beverčiu, tad jums reikia pradėti iš pradžios. Tas pat atsitinka ir su tais, kurie nusižudo. Jūs būsite priversti vėl ateiti, iš naujo įsikūnyti, tarsi įstoti į koledžą kartoti kurso. Kadangi jūs įsikūnijote iš naujo, jums viską mokytis teks iš pat pradžių, viskas, ko jūs mokėtės anksčiau, pasirodys pasenę, gyvenimas pasirodys išeikvotas tuščiai. Niekada nesižudykite, nėra nieko blogiau už savižudybę.
Taip, bet tai mus nukreipė visai į šalį nuo klausimo apie tai, ką gi astraliniame pasaulyje daro žmonės. Labai daug kas priklauso nuo to, kokioje evoliucijos pakopoje yra žmogus, daug kas priklauso nuo to, kam žmogus pasiruošęs. Bet astraliniai pasauliai puikūs, jų nuostabūs peizažai nuspalvinti nežemiškomis spalvomis, juose skamba muzika, kurią sunku įsivaizduoti Žemėje, ten stovi namai, kuriuos kiekvienas žmogus statosi minties jėga. Jums reikia tik pagalvoti apie jį, ir, jei tai darysite pakankamai atkakliai, jis pasirodys. Panašiai kaip ateinate į Žemę ir į astralinį pasaulį jūs ateinate visiškai nuogas, o po to jums reikia tik pagalvoti, kaip norėtumėte būti apsirengęs. Ten jums visai nereikalingi rūbai, bet dauguma žmonių nori būti apsirengę dėl kažkokių keistų priežasčių, todėl astraliniame pasaulyje galima sutikti pačias nuostabiausias drabužių kolekcijas, nes kiekvienas sau kuria bet kokio stiliaus rūbus, kas tik šaus į galvą. Lygiai taip pat kiekvienas statosi namą pagal savo pageidavimą. Ten, aišku, nėra automobilių, autobusų ir traukinių, jums jie ten tiesiog nereikalingi. Kam erdvę užgriozdinti automobiliais, jei ir be to galite judėti taip greitai, kaip tiktai pageidaujate. Ir taip pat, vien tik minties jėga, jūs galite atsidurti bet kurioje astralinio pasaulio dalyje.
Astrale labai daug darbo, kuriuo jūs galite užsiimti. Jūs galite, pavyzdžiui, padėti tiems, kurie kiekvieną sekundę atvyksta iš Žemės. Jūs galite juos prižiūrėti, gydyti, juk dauguma, patekę čia, nesuvokia astralinio pasaulio realybes ir toliau tiki tuo, kuo tikėti mokė jų religija. Jei jie ateistai ir neturi tikėjimo, juos apgaubia tirštas juodas rūkas, lipnus, klaidinantis rūkas, ir kol jie nesupras, kad apakinti savojo kvailumo, jiems padėti niekas negalės, nors palydovai eina paskui juos ir tą rūką stengiasi išsklaidyti.
Be to, ten yra konsultuojantys žmones iš astralinio pasaulio, kurie privalo grįžti į Žemę. Kur jie norėtų grįžti, kokius norėtų turėti tėvus, kokiai šeimai norėtų priklausyti -turtingai ar vargšų? Kokios sąlygos leis jiems atlikti tai, dėl ko jie sugrįžta? Astraliniame pasaulyje visa tai atrodo taip lengva, bet, kaip žinote, tai nelengva jums esant Žemėje.
Žemutiniame astrale žmonės dažnai valgo, norintys gali net rūkyti! Ko norėtumėte suvalgyti, galima sukurti minties jėga iš oro, kad neatrodytų stebėtina, reikia atsiminti praną, kuria, be abejonių, tikite Žemėje. Taip kad jūs galite valgyti, ką norite, galite gerti, ko pageidaujate, bet iš tikrųjų tai neprotinga todėl, kad jūs turite visas energijas, visas priemones egzistavimui, kurias jums užtikrina atmosferiniai spinduliavimai, o valgymas ir gėrimas - tai tiesiog įpročiai, ir kuo greičiau juos pamiršite, tuo jums bus geriau. Bet tuos įpročius galite ir išsaugoti, nes žemutiniame astraliniame pasaulyje galite daryti daug ką, ką darėte ir Žemėje.
Taip, ponai moralistai, seksualinis gyvenimas astraliniame pasaulyje taip pat egzistuoja, jis nepalyginti geresnis, nei jūs galėjote patirti Žemėje, nes galimų pojūčių diapazonas čia daug platesnis. Tad jei Žemėje jums teko patirti ne pernelyg harmoningą seksualinį gyvenimą, atminkite, kad astraliniame pasaulyje jo gausite, nes tai būtina, kad būtų sukurta harmoninga asmenybė. Žinoma, kuo aukščiau jūs kylate į astralinius pasaulius, tuo stipresnės tampa jūsų asmeninės vibracijos, tuo geresni ir malonesni tampa jūsų išgyvenimai ir tuo didesnį pasitenkinimą suteikia jums jūsų egzistavimas.
Žemėje daugelis žmonių yra grupių nariai. Pavyzdžiu paimkime (ir tik kaip pavyzdį) dešimt žmonių, kurie kartu iš tikrųjų sudaro vieną astralinę esybę. Žemėje tai dešimt skirtingų žmonių, bet štai iš jų trejetas, ketvertas, penketas ar šešetas miršta. Tie, kurie atsidurs astraliniame pasaulyje, negali tapti tikra vientisa asmenybe, kol nesusivienys visa grupė.
Tokius dalykus labai sunku aiškinti, tai apima įvairius išmatavimus, apie kuriuos Žemėje niekas net nežino. Bet gali būti, jūs kada nors jautėte kokio nors žmogaus, pašalinio žmogaus, stebėtiną artumą. Galbūt jums kildavo mintis apie tai, kaip jūs derate su tuo žmogumi, ir jūs jausdavote netektį, kai tas žmogus praeidavo pro šalį. Visiškai tikėtina, kad jis buvo jūsų grupės narys, ir, kai jūs paliksite Žemę, jūs sudarysite vieningą esybę. Žemėje visi tie žmonės panašūs į augalo ūselius, kurie krypsta į įvairias puses, kad gautų daugiau pojūčių ir įgytų kuo daugiau patirties per tą neilgą sąmonės blykstelėjimo laiką, kuriuo yra mūsų žemiškasis gyvenimas. Ir kai šios grupės visi nariai - visi „ūseliai" - susirenka kartu, tai panašu tarsi viena asmenybė pragyveno dešimt žemiškųjų gyvenimų. Juk į Žemę nusileisti jai tenka tik dėl to, kad pažintų sunkų materialųjį pasaulį, nes panašios patirties astraliniame pasaulyje įgyti neįmanoma.
Ne kiekvienas yra tokios grupės narys, bet, galimas dalykas, jums žinomi atvejai, kai du ar daugiau žmonių tiesiog negali apsieiti vienas be kito. Tai gali būti didelės šeimos nariai, kurie nuolat nerimauja sekdami, ar pas kitus viskas tvarkoje. Net būdami susituokę jie kartkartėmis palieka savo partnerius ir susirenka namuose, kaip viščiukai aplink seną vištą-perekšlę. Daugelis žmonių individualistai. Nebūdami kokios nors grupės nariais, jie atėjo į Žemę atlikti savo konkrečios misijos. Jų kilimai ir kritimai yra tik jų pačių pastangų rezultatas. Vargšėms sieloms ir iš tikrųjų Žemėje labai dažnai sunku gyventi, ir tai nebūtinai reiškia didžiulį karminį įsiskolinimą. Tai reiškia, kad jie atlieka specialų darbą ir užsidirba gerą karmą keletui gyvenimų į priekį.
Tikrai žinantys žmonės gali pasakyti, kuo buvo žmogus praeitame gyvenime, bet netikėkite reklama, kuri skelbia, kad už nedidelę sumą jums papasakos apie visas jūsų buvusias inkarnacijas. Tuo netikėkite nė minutės, dauguma tų, kurie rašo panašius skelbimus, - apgavikai. Jei už panašias paslaugas jie reikalauja pinigų, jūs galite būti absoliučiai tikri, kad jie apgavikai, nes tikrai apmokytas žmogus už okultines paslaugas niekada nepaims pinigų - tai mažina jo nuosavų vibracijų lygį!
Nors ir liūdna, bet tokia reklama daugumoje atvejų - akiplėšiška apgavystė. Jums lengvai žada išstudijuoti Akašos Kronikas ar pažvelgti į jūsų praeitį ir nustatyti, kokias klaidas jūs spėjote padaryti, arba pažiūrėti, kas artimiausioje ateityje su jumis atsitiks, - su sąlyga, kad už tai jūs gerai sumokėsite. Arba, sakykime, visos tos sektos, kurios imasi jus apmokyti senovinių Misterijų, jei iki savo amžiaus pabaigos kiekvieną mėnesį mokėsite konkrečią sumą. Kai kurie iš jų - tiesiog paprasti komerciniai neakivaizdiniai kursai, jiems reikalingi jūsų pinigai, bet, galimas dalykas, jie jums padarys ką nors gera - pavyzdžiui, išmokys netikėti jokia reklama.
Mano asmeninis požiūris toks: jei matote efektyvią reklamą, kur jums žada ką nors padaryti už nedidelį mokestį, būkite atsargūs. Jei tie žmonės ką nors ir gali padaryti, jie tai daro dėl savęs ir tokiu būdu siekia pinigų ir galios. Jau vien tas faktas, kad jiems tenka organizuoti neakivaizdinius kursus ar suteikti vienokias ar kitokias paslaugas, labai įtartinas, ir aš nuoširdžiai norėčiau, kad egzistuotų koks nors būdas tikrinti ir kontroliuoti panašią reklamą. Yra labai daug tikrai žinančių žmonių, bet pagal savo patirtį žinau, kad jie reklamuojasi nepaprastai retai. Taip pat atminkite, kai sutiksite žmogų, gražiai aiškinantį, kaip jis įeis į astralinį pasaulį, pažvelgs į visas jūsų Kronikas ir t. t., - jūs negalėsite nei įrodyti, kad jis jus apgaudinėja, nei įsitikinti, kad sako tiesą. Todėl, dėl asmeninio saugumo, su panašiais žmonėmis nereikėtų turėti jokių reikalų, o geriau užsiimkite meditacija, nes medituodami jūs savarankiškai pasieksite norimą rezultatą.
Lobsangas Rampa, Tibeto lama
Parengė Juozas Skudra
LEMTIS 2004 Nr. 4 (75)

[Linas]

Štai dar viena liūdna ištrauka iš laiško: „Neseniai aš praradau būtybę, kuri daugelį metų buvo mano draugas: mano mažas šunytis mirė, ir mano širdis plyšo nuo sielvarto ir abejonių. Mūsų parapijos šventikas sako, kad aš labai kvaila moteris, jei galiu net pagalvoti, kad gyvūnai turi sielą. Jis pasakė, kad tiktai žmonės turi sielą, žinoma, galvodamas tik apie tuos, kurie priklauso jo bažnyčiai. Ar galite man suteikti nors kokią viltį, kad savo šunelį pamatysiu kitame gyvenime?"
Aš jau kalbėjau, kad kai kurie dvasininkai - stebėtinai tamsūs žmonės. Jie visada mane stebina -imkime nors ir krikščionis. Jie pasiryžę kautis už tai, kuri sekta yra tikra. Išpažįstantys krikščionybę, kitos bendruomenės nario nelaiko krikščioniu. Pažiūrėkite į protestantus ir katalikus - galima pagalvoti, kad jie Danguje nusipirko visas vietas pirmose eilėse, ir kad tik jie ten gali būti. Katalikai protestantus laiko velnio tarnais, protestantai jiems atsako tuo pačiu. Bet tai neįeina į mūsų šiandieninio pokalbio temą.
Šimtmečiais užsispyrę dvasininkai tvirtino, kad žmogus yra aukščiausioji išsivystymo pakopa. Jie mokė, kad negali būti nieko aukščiau už žmoniją, ir tik žmonės esą turį sielą - su sąlyga, kad jie priklauso tai ar kitai religijai!
Užtikrinu jus, man tiksliai žinoma, kad gyvūnai taip pat persikelia į astralinį pasaulį, ir tam jie turi tas pačias galimybes, kaip ir žmogus. Ir aš pasakysiu jums: taip, jūs tikrai galite vėl susitikti su savo numylėtiniais, ir ne tik tuomet, kai patys paliksite šią Žemę, bet tiesiog dabar, jei leisitės į astralinę kelionę - ton sritin, kur yra jūsų gyvūnai.
Tiktai visiškai kvailas gali tikėti tuo, kad žmogus - vienintelis, kuris turi teisę turėti sielą. Nepamirškite dar vienos aplinkybės: NSO iš tiesų egzistuoja, kosmose yra kiti žmonės tokios aukštos išsivystimo pakopos, kad patys protingiausi Žemės žmonės, palyginus su jais, yra kaip manekenai iš rūbų parduotuvės - plastmasinės figūros, nejudriai stovinčios rūbų parduotuves vitrinose, demonstruojančios parduodamus aprėdus.
Viena iš priežasčių, dėl kurios įvairios religijos neigia NSO egzistavimo, - ta, kad būtent NSO buvimas rodo, kad žmogus nėra galutinė revoliucijos forma. Jei dvasininkai teisūs, kad žmogus - galutinė evoliucijos forma, tai kas tada yra tie žmonės iš kosmoso? Jie tikri žmonės, jie protingi žmonės, kai kurie - labai dvasingi žmonės. Jie turi sielas ir patenka į astralinius pasaulius lygiai taip pat, kaip ten patenka žmonės iš Žemės, taip pat, kaip ten patenka gyvūnai - katės, arkliai, šunys ir 1.1.
Aš galiu jums pasakyti pakankamai konkrečiai, kaip tuo įsitikinęs žmogus, atliekantis astralines keliones: taip, mano drauge, jūsų numylėtinis gyvena kitoje erdvėje, gerai jaučiasi ir puikiai atrodo, nors ir liūdi be jūsų. Jūs žinote, kad su juo net galite susitikti taip, kaip ir atskirais atvejais su žmonėmis. Jei savo šunį jūs tikrai mylite, o jis tikrai myli jus, jūs būtinai susitiksite savo numylėtinį astraliniame pasaulyje.
Absoliučiai įsitikinęs aš galiu pasakyti, kad žmogus nėra viso dvasinio vystymosi įkūnijimu miniatiūroje. Kai kurie gyvūnai savo dvasiniu išsivystymu žmogų žymiai lenkia!
Baigdamas šį epizodą dar kartą noriu pakartoti visiems, kurie sielvartauja dėl savo mažųjų keturkojų draugų, palikusių šią Žemę -neliūdėkite! Jei jūs tikrai mylite vienas kitą, tai vėl susitiksite, vėl būsite kartu taip pat, kaip ir aš - su savo mylimomis katėmis Misis Fifi ir Ledi Kju. Dabar mes matomės astraliniame pasaulyje, bet mes kartu būsime ir po to, kai, gali būti, labai greitai ateis ir mano žemiškojo gyvenimo pabaiga. Baigsis priešiškumas ir laikraštininkų persekiojimai, nebejausiu skausmo ir skurdo, kurie mane šiame gyvenime ganėtinai priveikė.
„Aš norėčiau, kad jūs daugiau papasakotumėte apie astralines keliones, paaiškintumėte, kaip mums jas atlikti. Jūs apie tai jau rašėte knygoje „Tu amžinas!" ir kitose. Bet papasakokite dar, papasakokite, kaip tai daroma. Apie tai niekuomet nebūna papasakota per daug!"
Štai tokius gaunu laiškus, štai tokie reikalavimai. „Papasakokite mums apie astralines keliones".
Iš tikrųjų, astralinės kelionės -paprasčiausias dalykas. Toks paprastas, kad net stebėtina, kodėl žmonės negali to daryti be kokios nors specialios treniruotės. Bet reikia nepamiršti, kad ir vaikščioti - taip pat labai paprasta. Jūs galite eiti tiesiai ar vingiuojančiu keliu visiškai negalvodamas, kaip tai darote. Mums tai natūralu. Bet būna, kad liga žmogų prikausto prie patalo ilgam laikui, sakysim, keletui mėnesių, ir vargšelis atpranta vaikščioti. Jis pamiršta, kaip tai daroma, ir jį vėl tenka mokyti iš pradžių.
Tas pats atsitinka ir su astralinėmis kelionėmis. Kažkada kiekvienas galėjo laisvai leistis į astralinę kelionę, bet dėl kažkokios nesuprantamos priežasties žmonės visiškai pamiršo, kaip tai daroma. Kaip žmogų naujai išmokyti vaikščioti? Kaip ligonį, kuris ilgam buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, vėl išmokyti kvėpuoti? Ir kaip žmogų išmokyti keliauti astrale? Matyt, reikia detaliai aiškinti ir rodyti kiekvieną žingsnį. Ir tik daugkartinėms treniruotėms padedant žmogus gali vėl išmokti išeiti į astralinį pasaulį.
Įsivaizduokite paprastą didelę kempinę, kuria naudojatės maudydamiesi. Įsivaizduokite, kad ji - jūsų kūnas. O dabar vizualizuokite, kad visos kempinės poros pripildytos nematomų dujų. Ne tokių, kurios greitai išsisklaido, o tokių, kurios kaip debesys turi savo formą. Tai jūsų astralinis kūnas. Taigi jūs turite du kūnus vienas kito viduje: fizinį, kurį sąlyginai sutapatiname su kempine su daugybe porų, astralinį - su nematomomis dujomis, visiškai užpildančiomis tas poras. Jei kempinę pakratysite, dujų debesėlis gali prasiveržti į išorę. Tas pats vyksta, kai tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis jūsų kūnas krūpteli, o astralinis kūnas atsiskiria.
Geriausias būdas pasiruošti astralinei kelionei - apie ją galvoti, nuosekliai apmąstyti iš visų pusių, nes nuo to, ką jūs galvojate šiandien, priklauso, koks jūs būsite rytoj, o tai, ką jūs galvojate šiandien, jūs sugebėsite padaryti rytoj. Savęs paklauskite, kodėl jūs norite vykti į astralinę kelionę. Pasistenkite sąžiningai atsakyti. Kokios tikrosios priežastys? Arba tai tiesiog tuščias žingeidumas? Gal jūsų tikslas - šnipinėti ar tiesiog naktimis tik žvilgčioti į svetimus miegamuosius? Jei taip, apie astralines keliones geriau pamirškite. Jūs privalote būti įsitikinęs savo motyvų tyrumu dar prieš bandydami vykti į astralinę kelionę.
Ir tiktai tada, kai jūs būsite įsitikinę, kad jus skatinantys motyvai išlaikys patį griežčiausią patikrinimą, ruoškitės kitam žingsniui.
Būdamas visiškai vienas atsigulkite į lovą. Jūs turite būti pakankamai žvalus, kad neužmigtumėte. Kiekvienas gali vykti į astralinę kelionę, bet dauguma nepasiruošusių žmonių greitai užmiega dar besiruošdamas ten. Tad gulkitės dar ne-nuvargę, lovoje įsitaisykite taip, kad jums būtų patogu, ir pradėkite GALVOTI, kad pamažu atsiskiria-te ir einate iš savojo kūno.
Savo kūnui leiskite visiškai atsipalaiduoti. Patikrinkite, ar liko kokia nors įtampa kojose, juosmenyje, pečių juostoje, rankose, galvoje, akyse, lūpų kampučiuose. Atsipalaiduokite visas. Jūs turite atsipalaiduoti taip, kaip būna atsipalaidavęs miegantis katinas.
Kai jūs būsite visiškai tikras, kad visas kūnas be įtampos, įsivaizduokite, kaip „kažkas" išeina iš jūsų. Įsivaizduokite, kad jūs - dujos, palengva besisunkiančios iš kempinės. Jūs galite pajusti lengvą drebulį. Jūs galite išgirsti trumpą staigų traškesį ar pajusti „tūkstančio adatėlių" badymą pakaušyje. Nuostabu! Tai reiškia, kad jūs iš savo fizinio kūno išeinate. Gulėkite nejudėdamas, ramiai, nesijudinkite iš vietos. Šiuo momentu nepaprastai svarbu išlikti ramybės būsenos, nesupanikuoti, o taip pat gyvybiškai svarbu neišsigąsti, nes panika ar baimė jus sugrąžins atgal į fizinį kūną, ir tai gali net keliems mėnesiams atimti norą sąmoningai leistis į astralinę kelionę.
Tokios pasirengusio žmogaus astralinės kelionės natūralios bei saugios, nes niekas negali užvaldyti jūsų kūno, niekas negali padaryti jums žalos. Tačiau jei jūs išsigąsite, nemalonios astralinės būtybės gali pajausti jūsų baimės kvapą ar pamatyti spalvą, ir gali pabandyti jus išgąsdinti dar labiau. Jos negali jums rimtai pakenkti, tačiau joms tiesiog labai smagu ir juokinga jus išgąsdinti taip, kad nedelsdamas neitumėte atgal į savo fizinį apvalkalą.
Nėra jokių astralinių kelionių paslapčių, jos reikalauja tik pasitikėjimo. Ruošdamasis astralinei kelionei jūs turite būti visiškai žvalus ir pasitikintis savimi. Geriausias būdas pradėti astralinę kelionę - tai įsivaizduoti, kad keliaujate, kad esate ne ten, kur guli jūsų kūnas. Tiesa, žodis „įsivaizduoti" čia nelabai tinka, geriau tiktų „vizualizuoti", t. y. nematomą reiškinį daryti matomą (Lot. visua-lis - regimas).
Tad vizualizuokite reiškinį, kaip jūs paliekate savo kūną, regėkite save lėtai išeinantį iš savojo kūno ir lėtai kylantį virš gulinčio fizinio kūno. Stenkitės tai daryti kiek įmanoma realiau, sukurkite patvarią mintį apie tai, kaip jūs tai darote, ir kaip tai padarote. Jūs nustebsite pajutę, kad plaukiate oru virš savo ištuštėjusio balzganai pilko kūno. Visiškai įmanoma, kad jis gulės su praverta burna arba miegodamas knarks. Jums dabar nesvarbu, kūnas miega ar yra budrus. Tačiau, jei jūs iš savojo kūno išėjote žvalumo būsenoje, jūs geriau atsiminsite visą savo astralinę kelionę.
Primenu, ką turite nupiešti savo vaizduotėje: jūs patogiai gulite visiškai atsipalaidavęs savo lovoje. Po to jūs vizualizuojate, kaip lėtai išeinate iš savo kūniškojo apvalkalo -savo fizinio kūno, lėtai atsiskiriate, pakylate ir taip pat lėtai virš savo fizinio kūno praplaukiate keletą colių arba keletą pėdų. Jokiu atveju negalima pasiduoti panikai net tuomet, jei pajusite lengvus kūno virpesius ar judesius. Tai nėra Jums kenksminga.
Jums niekas negali pakenkti, jei jau skrendate, tai nenukrisite. Kai jau esate šioje būsenoje, truputį pailsėkite. Išlikite ramus, nepasiduokite nei baimės jausmui, nei susižavėjimui ar džiūgavimui. Po trumpos pauzės pasijausite visiškai ramus. O po to, jei jūs įsitikinęs, kad tai jūsų nešokiruos, turint omenyje, kokį kūną jūs turėjote, pažvelkite į tai, ką jūs palikote. Jis atrodo šleivas, bjaurus ir sunkus, panašus į netvarkingą kratinį. Ne toks jau gražus ir harmoningas vaizdas, ar ne? Juk malonu nuo jo išsilaisvinti nors trumpam laikui?
Su šia mintimi apsidairykite aplinkui. Įsakykite sau pasikelti, įsakykite sau praeiti kiaurai per lubas ir stogą. Nesibijokite! Jūs nieko blogo nepajusite. Nebus nei smūgio, nei trenksmo, nei įbrėžimų. Tiesiog sau įsakykite pakilti aukštyn, ir regėkite save jau skrendantį. Sustokite pakilęs į keturių penkių metrų aukštį ir apsižvalgykite. Pastebėkite, kad jūs galite sustoti vien pagalvojęs, kad sustojate, ir galite pakilti aukščiau, pagalvojęs, kad kylate.
Pasižvalgykite aplinkui, pažiūrėkite į viską, kas jus supa iš to apžvalgos taško, iš kurio dar niekada nežiūrėjote, nes, kaip atmenate, jūs privalote priprasti būti ne kūne ir priprasti judėti erdvėje. Pabandykite apskristi kvartalą. Tai labai lengva! Jūs turite tiktai sau pasakyti, kur norite vykti ir kokiu greičiu, tai yra, ar norite lėtai plaukti, lyg nešamas lengvo vėjelio, ar norite ten atsidurti akimirksniu.
Žmonės dažnai rašo, kad jau išbandė viską, ką žino, kad pradėtų astralines keliones, bet dėl tos ar kitos priežasties jiems nepasisekė.
Vienas korespondentas rašo: „Man pasirodė, kad kažkas kutena mano sprandą. Aš pagalvojau, kad mane užpuolė, ir tai mane išgąsdino".
Kitas rašo: „Man atrodė, kad guliu lovoje, neturėdamas jėgų krustelėti, atrodė, kad žiūriu į ilgą raudoną tunelį, kurio gale kažkas blausiai mirguliuoja. To kažko aš negalėjau aiškiai suprasti".
O dar vienas žmogus parašė: „O Viešpatie! Aš išėjau iš nuosavo kūno, bet taip išsigandau, kad čia pat dribtelėjau atgal!"
Tai visiškai įprasti reiškiniai. Kiekvieną iš šių potyrių jūs galite išgyventi, kai pirmą kartą sąmoningai leidžiatės į astralinę kelionę. Ir tai geras požymis to, kad jūs jau, vaizdžiai tariant, nuspaudėte durų rankeną, ir, kai durys lėtai pradėjo atsiverti, ties slenksčiu jūs išsigandote to nuostabaus pasaulio, supanikavote ir vėl atsidūrėte liūdname kūniškame futliare.
Tik baimė gali sukelti realius sunkumus. Visa kita galima įveikti, tačiau baimę įveikti galite tik pats su sąlyga, jei tapsite savosios baimės prieš nežinomybę valdovas. Jūs privalote save patreniruoti, nes visiems aišku, kad, įmetę į automatą monetą, iš jo negausite pakuotės su įranga astralinėms kelionėms.
Kai jūs jaučiate kutenimą ar dilgsėjimą, tai reiškia, kad jūsų astralinis kūnas jau laisvinasi iš fizinio, nes dėl kai kurių subjektyvių priežasčių tas procesas sukelia lengvą dirginimą. Tai tiktai reiškia, kad jūs esate dar naujokas, todėl su praktikos įgijimu kūnų atsiskyrimas vyks vis lengviau ir lengviau.
O dabar man leiskite truputį nukrypti ir papasakoti štai apie ką. Kai aš rašiau apie astralines keliones, tai, matyt, apie galvojau pernelyg intensyviai, ir vienu nuostabiu momentu pasijutau kybantis virš pastato, išorėje. Pasižiūrėjau žemyn. Kažkas iš mano namiškių kaip tik grįžo iš parduotuvės su produktais! Aš pamačiau, kaip moteris tyliai priėjo prie mano durų, pasiklausė, bandydama suprasti, dirbu aš ar ne, ir, nusprendusi manęs netrukdyti, nuėjo į kitą kambarį.
Apsidairęs aš pagalvojau: „O Viešpatie! Atrodo, aš išsisukinėju!" Ir puoliau atgal prie savo kūno tęsti darbo. Tai akivaizdus pavyzdys to, kad, kai žmogus nuolat keliauja astraliniame pasaulyje, palikti savo kūną yra ne sudėtingiau, nei atidaryti duris ir išeiti iš kambario. Iš tiesų, tai reikalauja net mažiau pastangų. Žymiai mažiau pastangų.
Jei kokiu nors pasiruošimo momentu jūs staiga pasijusite paralyžiuotas, - nesibaiminkite, nieko baisaus nevyksta. Tai tiesiog stiprus fizinis nenoras judėti. Dažnai būna, kad jums atrodo, lyg žiūrite pro ilgą vamzdį, jis gali būti raudonas, juodas ar pilkas. Ne spalva čia turi reikšmę, tai geras požymis, tai reiškia, kad jūs jau esate kelyje į astralinį pasaulį.
Vienintelis dalykas, ko jums iš tiesų reikia7 bijoti, - tai pati baimė. Visa kita neturi jūsų bauginti, tame nėra nieko neįprasto. Bet jei leisite baimei jus apvaldyti, jūs iš karto pateksite į savo kūną, gavęs tikrą „spyrį". Ir jei jūs grįšite praradęs pusiau-
svyrą, iki dienos pabaigos jus kamuos galvos skausmas, kol neužmigsite ir jūsų astralinis kūnas fiziniame kūne vėl įsitaisys tinkamai.
Kartais atsitinka, kad žmogus jau pradėjo išeidinėti iš fizinio kūno ir staiga patiria silpnus virpančius judesius. Čia taip pat nėra nieko baisaus. Tai reiškia, kad jūs tiesiog dar neišmokote teisingai valdyti nuosavą astralinį kūną. Įsivaizduokite žmogų, kuris mokosi vairuoti automobilį. Jūs patekote į sunkią padėtį ir turite pasukti vairą, ir pasukti jį labai greitai. Bet jūs jį pasukate ne taip, kaip reikia, ir mašiną „užneša" visai į kitą pusę. Taip jūs judate darydamas figūras, primenančias raidę S, kol neišmokstate teisingai vairuoti.
Tas pats vyksta ir su jūsų astraliniu kūnu. Jūs pradedate išeiti iš savo fizinio kūno, ir, kai jau išėjote per keletą colių, jūs staiga pasimetate, jūs nežinote, kaip pakilti dar per pėdą, per dvi pėdas ir 1.1. Ir jūs sustojate, pradėdami svyruoti iš šono į šoną. Vienintelis dalykas, ką tuo momentu reikia daryti, - tai aiškiai save įsivaizduoti IŠORĖJE.
Be abejonės, dauguma panašių reiškinių padeda pasiruošti. Jie jums yra kaip repeticija, todėl kad jums būtinas tvirtas įsitikinimas, kad astralinės kelionės - tai paprastas ir visai nesudėtingas dalykas, ir jokie pavojai jūsų ten nelaukia. Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti, - tai baimės. Baimės, kuri užlaiko jūsų vystymąsi ir kaip įstrigę stabdžiai, atima galimybę judėti toliau. Pasidavę baimei jūs prarandate sugebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, jūsų kūną palieka harmonija. Tad - nebijokite, nes nėra jokio pagrindo astraliniame pasaulyje ko nors bijoti.
Jūs patiriate tikrai nuostabų, žavų pojūtį, kai, palikęs savo fizinį kūną, galite laisvai sklęsti ore. Visai nebūtina leistis į tolimas keliones. Jūs galite sau leisti tiesiog sklęsti virš žemės trisdešimties-keturiasdešimties pėdų aukštyje. Jūs pajausite kylančių oro srautų švelnų prisilietimą, ypač virš medžių. Medžiai sukuria nuostabius šiltus ir draugiškus kylančius srautus, ir jei jūs savo astraliniam kūnui suteiksite galimybę užsilaikyti virš kokio nors medžio vainiko pastoviame aukštyje, jūs pajusite, kaip atsinaujina jūsų gyvybinės energijos atsargos.
Astralinės kelionės jums suteiks malonumą, kurio neįmanoma pervertinti. Tai neįmanoma žodžiais aprašyti. Išsilaisvinę nuo fizinio kūno jūs įgyjate tikrąją laisvę, jūs jaučiate, kaip jus pripildo nauja gyvybė, kaip viskas jumyse žėri. Tai vienas iš pačių nuostabiausių išgyvenimų. Ir jūs žinote, kad galite tai patirti, jei tikrai panorėsite. Man rašo tūkstančiai žmonių, norėdami pranešti, kokios nuostabiai lengvos jiems tapo astralinės kelionės. Man jie pasakoja apie
savo keliones ir apie tai, kaip tų kelionių metu susitikinėjo su manimi. Tai, ką gali daryti tie žmonės, galite daryti ir jūs.
Bet eikime toliau. Pakalbėkime, kas mums trukdo patirti mėgavimąsi šiais nuostabiais išgyvenimais.
Pirmiausia, ar miegate jūs vienas? Ar jūs turite atskirą kambarį? Jei patalą dalinatės su kuo nors kitu, jums tai gali sudaryti papildomų sunkumų. Jūs visuomet baiminsitės, kad tas žmogus, vartydamasis lovoje, gali sutrikdyti jūsų astralinį skrydį. Pradėdami astralines keliones, jūs turite būti vienas savo kambaryje.
Neįmanoma, pavyzdžiui, lengvai praktikuoti astralines keliones gyvenant barakuose kartu su kitais žmonėmis. Nelengva tapti astraliniu keliautoju, jei jūs ką tik susituokėte! Kai jums reikia savo dėmesį sukoncentruoti į astralinę kelionę, jums būtina turėti galimybę pasilikti vienam, ir tuomet jums viskas pasiseks.
Iš laiškų man tapo aišku, kad didžiausia kliūtimi astralinėms kelionėms yra nekantrumas. Ypač šiaurės amerikiečiai trokšta „momentinių astralinių kelionių". Jie nepasiryžę nei laukti, nei palaipsniui pratintis, ir neturi nė lašo kantrybės. Jiems viską duok kiek galima greičiau. Bet tokiu keliu jūs nieko nepasieksite - visų pirmiausia, jūs turite būti ramūs, jokiu būdu negalima skubėti. Reikia išsiauklėti savitvardą.
Įsivaizduokite, kad daug mėnesių buvote prikaustytas prie patalo, ir jums teks išmokti vėl vaikščioti. Jūs turite apsišarvuoti kantrybe ir tikėti, kad, galų gale jus lydės sėkmė. Įsivaizduokite save kybantį virš nuosavo kūno, nes vaizduotė - tai pati galingiausia jėga. Ir jei jūs sugebėsite žengti pirmą žingsnį, visa kita bus jau daug paprasčiau. Astralinė kelionė - pats paprasčiausias dalykas iš visų, kurių galite išmokti. Astralinei kelionei nereikia absoliučiai jokių pastangų.
Be nekantravimo, dar vienas dalykas trukdo pereiti į astralinę būseną - tai pervargimas. Žmonės ištisą dieną beprasmiškai bėgioja ir blaškosi kaip vištos, savo galvą prikemša kuo papuola, skuba į kino teatrus ar supermarketus, laksto po šalį. Ir paskui, beveik virsdami iš kojų nuo nuovargio, jie prisikapsto iki lovos ir galvoja, kad gali vykti į astralinę kelionę. Jie bando tai daryti, bet taip pavargo, kad tuoj pat užmiega ir pamiršta visas keliones arba pamiršta patirtį, įgytą tose kelionėse.
Galite neabejoti, kad miegodami jūs taip pat keliaujate astrale, bet visas gudrumas tame, kad tai daryti reikia budrumo būsenoje. Tai reikalauja tam tikro įgudimo, bet ne didesnio nei sugebėjimas kvėpuoti. Kai žmogus pasirodo pasaulyje, gydytojas jį pakelia ir pliaukšteli ranka žemiau nugaros, norėdamas priversti plaučius pripildyti oro. Mažylis protestuodamas rėkia - ir taip jis pradeda kvėpuoti.
Bet aš negaliu prieiti ir jums šleptelti į minkštą vietą, kad pradėtumėte astralines keliones! Bet tai ir iš tikrųjų labai nesudėtinga ir reikalauja tik nedidelių įgūdžių.
Tad atminkite, kantrybės neturėjimas ir pervargimas - dvi pačios svarbiausios jūsų nesėkmių priežastys. Bet yra dar viena - vidurių užkietėjimas.
Žmogus, kenčiantis nuo vidurių užkietėjimo, paprastai tiek paniuręs, kad jo nelaimingasis astralinis kūnas tampa tiesiog šlakais perpildyto kūno belaisviu. Vidurių užkietėjimas - tai civilizacijos tikra rykštė. Išsivaduoti nuo šio prakeikimo norintiems keliauti astrale tiesiog būtina. Kai jūsų kūnas išsivalys nuo šlakų, jūs pastebėsite, kad jaučiatės taip lengvai, kad galite vykti į astralinį pasaulį.
Kartą aš gavau tokio turinio laišką:
„Jūs sakote, kad ir naktį ir dieną visur pilna astralinių kūnų. Kodėl jie tarpusavyje nesusiduria, kodėl nesusipainioja jų Sidabrinės Gijos? Tūkstančiai žmonių palieka savo kūną ir šauna į dangų, panašiai kaip oro balionėliai su plonu siūlu. Juk jie privalo beviltiškai susipainioti. Kaip jie to išvengia?"
Atsakymas labai paprastas. Kiekvieno mūsų vibracijos yra tam tikro dažnio. Savo konkrečiu dažniu vibruoja mūsų fizinis kūnas, ir savo atskirą, sakyčiau, keletu oktavų aukštesnį dažnį turi astralinis. Natūralu, astralinio kūno vibracijų dažnis yra kartotinis fizinio kūno vibracijų dažniui, bet daug milijonų kartų aukštesnis. Kiekvienas turi savo dažnį, arba savo vibracijų greitį. Jei jūs savo imtuvą nustatote Londono stočiai Bi-Bi-Si, jūs klausote Bi-Bi-Si stotį. Šiuo dažnumu jūs neišgirsite turkų ar Pekino radijo.
Galima pasakyti, kad radijo stočių dažniai neperdengia vienas kito, panašiu būdu ir įvairių astralinių kūnų dažniai neperdengia vienas kito, taip kad jie negali vienas kitam prieštarauti - štai kodėl jie nesusipainioja ir nesusimaišo. Perpildytų miestų perpildytose gatvėse žmonės nuolat susiduria vienas su
kitu, atsiprašo ar išreiškia savo nepasitenkinimą, priklausomai nuo savojo išsiauklėjimo, bet nieko panašaus negali atsitikti astraliniame pasaulyje. Susidūrimų ten nebūna, ypač aukščiausiuose lygmenyse, kur susitikti gali tik gerai tarpusavyje suderinami žmonės, tarp kurių rimtų nesutarimų nebūna.
Jums, tikriausiai, dažnai tekdavo girdėti, kaip žmonės sako: „Aš nesugebu išspręsti šios problemos, geriau eisiu miegoti. Gal rytą ateis sprendimas". Ir tai teisinga, nes žmogus, turintis problemą, ją pasiima į astralinį pasaulį, ir, jei jis negali jos išspręsti pats, ten visada yra kas nors, kuris padės jam tai padaryti.
Ir jei net žmogus nesugeba sąmoningai astrale keliauti, jis grįžęs išsaugo atmintyje tam tikrą informaciją apie tos problemos sprendimą.
Tokie žmonės, pavyzdžiui, kaip didieji muzikantai, sapne atsidūrę Anoje Pusėje, patenka į sritis, esančias aukščiau žemutiniojo astralo. Ten jie girdi nuostabią dvasinę muziką ir, iš prigimties būdami muzikalūs ir turėdami gerą muzikinę atmintį, ją įsimena. Rytą atsibudę (jie gali net sąmoningai atsibusti reikiamu momentu) jie puola prie savo instrumento ir pradeda, kaip jie galvoja, „kurti". Kai kurie didieji kompozitoriai prie lovos net laikė popierių ir pieštuką, kad, jei atsibundant jiems staiga kils „įkvėpimas", čia pat melodiją galėtų užrašyti. Tai medžiaga, kurią jie išmoko astrale, tai muzika, kurios jie išmoko astraliniame pasaulyje. Ir tai protingas astralinių kelionių panaudojimas.
Astrale ką nors pamatyti gali ir didis išradėjas, nors jis, greičiausiai, į astralinę kelionę sąmoningai nevyksta. Kai rytą jis atsibunda, jam ateina nuostabi idėja apie naują „išradimą" ir jis puola prie savo užrašų knygutės viską užrašyti ir nupiešti. O po kurio laiko pasirodo išradimas, kurio ilgą laiką reikėjo pasauliui.
Daugelis klestinčių verslininkų sąmoningai ar nesąmoningai naudojasi astralinėmis kelionėmis. Štai kaip tai vyksta: žmogus, įpratęs prie sėkmės, nusprendžia, kad rytoj jis privalo susitikti su labai nesukalbamu žmogumi. Eidamas miegoti, jis, atmetęs praėjusios dienos blaškymąsi, apgalvoja, ką rytoj pasakys savo numatomam partneriui, kai su juo susitiks. Jis numato savo oponento prieštaravimus ir argumentus ir, gulėdamas lovoje, juos atmeta. Po to jis užmiega. Jo astralinis kūnas, tas mintis jau suvokęs, palieka miegantį fizinį kūną ir išvyksta ieškoti spėjamojo partnerio kūno arba astralo ir jam praneša, ką rytoj jis privalo kalbėti ir kokių veiksmų imtis.
Kitą dieną būsimieji partneriai sveikinasi lyg seni draugai, įsitikinę, kad jau buvo susitikę anksčiau. Jie iš karto suvokia, kad jiems pasiseks vienam su kitu puikiai sutarti, ir mūsų sėkmingasis verslininkas ramiai išdėsto savojo pasiūlymo punktus ir pasiekia norimą rezultatą. Viskas gaunasi paprastai, visiškai teisėtai ir tikrai duoda gerą rezultatą. Taip kad, jei jūs tikrai norite sėkmės reikaluose ir meilėje, vykite į astralinę kelionę. Jūs galite sulaukti bet kurio žmogaus pageidaujamų veiksmų, kurie iš tikrųjų jau iš anksto bus įdiegti į jo sąmonę.
Aš jau pakankamai papasakojau, kaip palikti savo kūną, tad jūs galite pabandyti tai padaryti. Išeidami į išorę jūs visada galite sugrįžti. Aš galvoju, kad per visą astralinių kelionių istoriją dar nė karto nebuvo atvejo, kad žmogus nesugebėtų patekti atgal į savo fizinį kūną. Su tuo bus viskas tvarkoje, bet grįžimui jūs turite išmokti pasirinkti palankiausią momentą, kitaip, jei jūs tiesiog šleptelėsite žemyn ir įšoksite atgal į savo kūną, jūs neišvengsite galvos skausmo.
Kai jūs grįžtate iš astralinės kelionės, savo kūną jūs paprastai randate gulintį lovoje labai apgailėtinoje pozoje. Akys užmerktos, burna prasivėrusi, rankos ir kojos guli be jokios tvarkos. Ir jums tenka įsigauti į to kūno vidų. Įsivaizduokite save besileidžiantį žemyn, žemyn ir žemyn. O! Dar atsargiau! Ir kai jūs beveik liesite savo kūniškąjį apvalkalą, savo galūnėms įsakykite būti tokioje pat padėtyje kaip yra ir fizinio kūno galūnės.
O dabar „įsigerkite" į savąjį kūną, panašiai kaip vanduo įsigeria į sugeriamojo popieriaus lapą. Dabar jūs jau savo kūne (koks gi jis iš tikrųjų šaltas ir lipnus!), bet jūs jame, ir sugebėjote išvengti visokių postūmių, smūgių ir visų nemalonių pojūčių. Bet, darykime prielaidą, jūs buvote nerangus ir į savo kūną įėjote pernelyg šiurkščiai.
Tada jūs pamatysite, kad jums siaubingai skauda galvą, ir apskritai jaučiatės kaip ligonis. Jokia medicina ir jokie vaistai šiuo atveju jums nepadės, vienintelis dalykas, ką jūs privalote daryti, - tai ramiai gulėti, sudėjus kartu kojas ir rankas, ir pasistengti užmigti nors keletą minučių. Miegas leis jūsų astraliniam kūnui išsilaisvinti iš fizinio ir po to užimti teisingą padėtį. Jei jis bus teisingoje padėtyje, pasijaus palaimos pojūtis ir galvos skausmas dings.
Čia aš papasakojau apie astralines keliones net daugiau, nei reikia. Bet man norėtųsi aprašyti viską, kas su jomis susiję, iš įvairių požiūrio taškų ir taip jums suteikti galimybę prieiti iki pačios esmės, kas iš tikrųjų visai nesudėtinga. Jūs galite tai padaryti, jei nesiimsite pernelyg energingai. Jūs galite tai padaryti, jei apsišarvuosite kantrybe.
Jūs juk žinote, kad tai ne tas atvejis, kai galima užeiti į transporto agentūrą ar kelionių biurą ir pirkti bilietą astraliniam skrydžiui. Kai kurios kelionės kainuoja krūvą pinigų, bet astraliniame pasaulyje viskas nemokamai. Ir jūs galite vykti ten taip pat nemokamai, jei esate kantrus ir pernelyg nepavargęs.
Tad pradėkite. Tai iš tiesų puikūs ir nepakartojami pojūčiai.
Lobsangas Rampa, Tibeto lama
Parengė Juozas Skudra
Žurnalas ,Lemtis‘‘ 2004 m. Nr. 5 psl. 2-4 ir Nr. 6 psl. 4-6.