Materialią gamtą sudaro trys gunos – dorybė, aistra ir neišmanymas. Kai amžinoji gyvoji esybė susiliečia su gamta, o tvirtaranki Arjuna, gunos ją susaisto.
Gyvoji esybė – transcendentali, todėl su materialia gamta ji neturi nieko bendro. Ir vis dėl to materialus pasaulis susaisto gyvą esybę, ir ji, trijų materialios gamtos gunų užburta ima veikti. Kadangi gyvųjų esybių kūnai yra įvairių tipų, atitinkančių skirtingus gamtos aspektus, jos priverstos veikti taip, kaip jas skatina jų prigimtis. Čia ir glūdi džiaugsmo bei kančios atmainų priežastis.
O nesusitepęs nuodėme, dorybės guna, kuri yra skaistesnė už kitas, apšviečia ir atleidžia nuo atoveikio už visas nuodėmes. Dorybės gunos veikiamą žmogų sąlygoja laimės ir žinojimo jausmas.
Materiali gamta sąlygoja įvairias gyvąsias esybes. Vienos jų – laimingos, kitos labai aktyvios, trečios – bejėgės. Tie psichologinių būsenų tipai nulemia sąlygotos esybės statusą gamtoje. Dorybės gunos raidos materialiame pasaulyje rezultatas: tai, kad jos veikiamas žmogus tampa išmintingesnis už kitų gunų įtakoje esančius. Dorybės gunos veikiamą žmogų mažiau veikia materialaus pasaulio nelaimės, jis pasijunta darąs pažangą materialaus žinojimo srityje.
Aistros guną, o Kunti sūnau, gimdo nežaboti geiduliai ir norai, ir dėl to įkūnyta gyva esybė priversta atlikti materialią karminę veiklą.
Aistros guną charakterizuoja potraukis tarp vyro ir moters. Moterį traukia vyras, o vyrą – moteris. Tai aistros guna. Kai aistros gunos poveikis sustiprėja, išsivysto materialių malonumų geismas. Žmogus nori džiaugtis tenkindamas jusles. Aistros gunos veikiamas žmogus, norėdamas jusliškai pasitenkinti, siekia būti garbstomas visuomenės ar tautos, nori šeimyninės laimės su puikiais vaikais, žmona ir vaikais. Tokie aistros gunos padariniai. Kol žmogus to trokšta, tol turi išsijuosęs dirbti.
O Bharatos sūnau, žinok, kad neišmanymo pagimdyta tamsos guna – visų įkūnytų gyvų esybių paklydimo priežastis. Šios gunos pasekmės – beprotybė, tingumas ir mieguistumas, kurie susaisto sąlygotą sielą.
Neišmanymo guna yra visiška dorybės gunos priešingybė. Vystydamas žinojimą, dorybės gunos valdomas žmogus gali suvokti kas yra kas, o neišmanymo gunos atveju – viskas yra atvirkščiai. Visi, kuriuos valdo neišmanymo guna, pameta protą, o beprotis nesuvoks kas yra kas. Užuot žengęs į priekį, jis degraduoja. Neišmanymo gunos apibrėžimas “neišmanymo užburtam neįmanoma suvokti tikrosios dalykų esmės”.Antai, kiekvienam akivaizdu, kad mirė jo seneliai, mirs ir jis. Žmogus mirtingas. Mirs ir jo palikuonys. Mirtis neišvengiama. Ir vis dėl to žmonės kaip pamišę kaupia pinigus ir dieną naktį išsijuosę dirba, nesirūpindami savo amžina siela. Tai beprotybė. Pametę protą, jie nesiekia pažangos dvasinio pažinimo srityse. Tokie žmonės labai tingūs. Kviečiami pabendrauti, plėsti savo dvasinį akiratį, didelio susidomėjimo jie nereiškia. Jiems trūksta netgi aistros gunos valdomų žmonių veiklumo. Kitas neišmanymo gunos valdomo žmogaus požymis – jis miega daugiau negu reikia. Miegui visiškai pakanka šešių valandų per parą, tačiau neišmanymo gunos veikiamas žmogus miega mažų mažiausiai dešimt – dvylika valandų. Jis visada atrodo prislėgtas, linkęs vartoti svaigalus ir persimiegoti. Tokie yra neišmanymo gunos sąlygojamo žmogaus požymiai.
O Bharatos sūnau, dorybės guna žmogų susaisto laime, aistra – karmine veikla, o neišmanymas, užgoždamas žinojimą, pasmerkia jį beprotybei.
Žmogus, kurį valdo dorybės guna, pasitenkinimą gauna iš darbo arba intelektualių užsiėmimų. Pavyzdžiui, filosofas, mokslininkas ar pedagogas, gauna pasitenkinimą, gilindami savo srities žinias. Aistros gunos valdomas žmogus atsideda karminei veiklai – jis kaupia kiek gali lėšas ir eikvoja jas kilniems tikslams. Kartais jis steigia ligonines, šelpia labdaringas įstaigas, ir t.t. Tokie aistros gunos valdomo žmogaus požymiai. O neišmanymo guna užgožia žinojimą. Kad ir ką darytų neišmanymo gunos valdomas žmogus, viskas bus blogis – ir jam pačiam, ir kitiems.
Kartais ima vyrauti dorybės guna, nugalėdama aistros ir neišmanymo gunas, o Bharatos sūnau. Kartais aistros kuna nugali dorybę ir neišmanymą, o kitąsyk neišmanymas nugali ir dorybę, ir aistrą. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.
Kai ima įsigalėti aistros guna, dorybės ir neišmanymo gunos traukiasi. Kai padidėja dorybės gunos įtaka, pralaimi aistra ir neišmanymas, o kai ima viešpatauti neišmanymo gua, ji nustelbia ir aistros, ir dorybės gunas. Ši kova nenutrūksta. Kurios nors gunos įsigalėjimas atsispindi žmogaus elgesyje, jo veikloje, jam pasirenkant maistą ir t.t.
Dorybės gunos apraiškas pajuntame tada, kai visus kūno vartus apšviečia žinojimas.
O Bharatų vade, sustiprėjus aistros gunai, ryškėja stipraus prisirišimo, karminės veiklos, nežabotų siekių ir nevaldomų troškimų bei geismų požymiai.
Aistros gunos valdomas žmogus visada yra nepatenkintas savo padėtimi. Jis aistringai trokšta ją pagerinti. Jeigu jis nori pasistatyti namą, tai kiek įmanydamas stengiasi įsirengti rūmus, tarytum gyves juose amžinai. Jo troškimas tenkinti jusles smarkei padidėja. Jusliniam pasitenkinimui nėra ribų. Žmogus visuomet nori gyventi savo namuose su šeima ir be atvangos tenkinti jusles. Ir tam nėra galo. Visi minėti požymiai būdingi aistros gunai.
Sustiprėjus neišmanymo gunai, o Kuru sūnau, pasireiškia tamsa, neveiklumas, beprotybė ir iliuzija.
Jei nėra švietimo, nėra ir žinių. Neišmanymo valdomas žmogus elgiasi nepaklusdamas reguliuojamiems principams. Jis nori pataikauti savo įgeidžiams ir nesiekia jokio tikslo. Nors ir galėtų dirbti, jis nesistengia to daryti. Tai vadinasi iliuzija. Nors jo sąmonė aktyvi, gyvenimas apmiręs. Tokie yra neišmanymo gunos valdomo žmogaus požymiai.
Kas miršta dorybėje, tas pasiekia tyras aukštesniąsias didžiųjų išminčių planetas.
Doringasis pasiekia aukštesniąsias planetų sistemas – Brahmaloką ar Janaloką, ir ten patiria dieviškus džiaugsmus. Svarbus posmo žodis amalan; jis reiškia “laisvas nuo aistros ir neišmanymo gunų”. Materialus pasaulis kupinas visokiausių nešvarybių, o pati tyriausia egzistavimo materialiame pasaulyje forma – dorybės guna. Įvairių rūšių gyvoms esybėms skirtos įvairios planetos. Tie, kurie miršta dorybėje, pasikelia į planetas, kuriose gyvena didieji išminčiai ir bhaktos.
Kas miršta apimtas aistros gunos, tas gimsta tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą, o kas miršta apimtas neišmanymo gunos, tas gimsta gyvūnų karalystėje.
Kai kas mano, kad jeigu siela pasiekė žmogaus gyvybės formą, tai jau niekada nepuls žemiau. Tai neteisinga mintis. Pasak šio posmo, žmogus su išryškėjusiais neišmanymo gunos požymiais po mirties degraduoja iki gyvūno gyvybės formos. Nuo šio lygmens jam reikia vėl evoliucionuoti, kad vėl pasiektų žmogaus gyvybės formą. Todėl tie, kurie rimtai žiūri į žmogaus gyvenimą, turi išsiugdyti dorybės guną, tinkamo bendravimo dėka iškilti aukščiau visų gunų ir pasiekti Krsnos sąmonę. Toks žmogaus gyvenimo tikslas. Antraip nėra jokių garantijų, kad žmogus vėl taps žmogumi.
Dorovingos veiklos pasekmė tyra ir priskiriama dorybės gunai. Tačiau aistros gunos veiklos pasekmė – kančios, o neišmanymo – kvailybė.
Dorovingos veiklos, kurią sąlygoja dorybės guna, pasekmė tyra, todėl visiškai atsikratę iliuzijos išminčiai yra laimingi. Aistros gunos veikla tesukelia kančias. Bet koks poelgis ieškant materialios laimės yra pasmerktas nesėkmei. Pavyzdžiui, kas nors panori pastatyti dangoraižį. Kiek žmonių vargo pareikalauja jo statyba! Kiek rūpesčių kainuoja finansuojančiam šį projektą žmogui uždirbti milžinišką sumą pinigų! Ne mažiau triūso turi įdėti ir statybininkai. Viena bėda iš to. Todėl Bhagavad-gita sako, kad bet kokia veikla, atliekama aistros gunos įtakoje, be abejonės – didžiulis vargas. Aistros gunos veikla teikia tik įsivaizduojamą laimę: “Šis namas ar pinigai priklauso man” - tačiau kokia netikra ta laimė.
O kalbant apie žmogų, kurį valdo neišmanymo guna, tai jis neturi žinojimo, todėl visi jo poelgiai baigiasi kančia; jis kenčia jau dabar, o ateity jam teks nusileisti į gyvūno gyvybės formą. Gyvūno gyvenimas kupinas kančių, nors iliuzinės energijos, mayos, pakerėti gyvūnai to ir nesupranta. Nekaltų gyvūnų žudymas – taip pat neišmanymo gunos pasekmė. Gyvūno žudikas nežino, kad ateity gyvūnas gaus tokį kūną, kad galės jį patį nužudyti. Toks gamtos dėsnis. Žmonių visuomenėje, kai įvykdoma žmogžudystė, nusikaltėlis pakariamas. Toks valstybės įstatymas. Per savo neišmanymą žmonės nežino, kad egzistuoja visuotinė valstybė, kurią valdo Aukščiausias Viešpats. Kiekvienas gyvis – Aukščiausio Viešpaties vaikas. Jis neleidžia nužudyti net skruzdelės. Už žudymą visų laukia atpildas. Todėl žudyti gyvūnus pataikaujant liežuviui – tamsybių tamsybė.
Dorybės guna skleidžia tikrą žinojiimą, aistros guna – godumą, o neišmanymo guna – kvailybę, beprotybę ir iliuziją.
Tie, kuriuos veikia dorybės guna, palaipsniui kyla į aukštesnes planetas. Aistros gunos įtakoje esantieji gyvena žemės planetose, o tie, kuriuos užvaldė atstumianti neišmanymo guna, leidžiasi į pragaro pasaulius.
Posmas aiškiau nusako veiklos pagal tris gamtos gunas rezultatus. Egzistuoja aukštesnė planetų sistema, į kurią įeina dangaus planetos. Jose gyvea iškilnios būtybės. Atsižvelgiant į dorybės gunos išsivystymo laipsnį, gyva esybė gali persikelti į atitinkamas tos sistemos planetas. Aukščiausioji planeta yra Satyaloka, arba Brahmaloka, kur gyvena pirmoji šios visatos asmenybė – Viešpats Brahma. Kaip jau įsitikinome, mums laibai sunku įsivaizduoti nuostabias gyvenimo Brahmalokoje sąlygas, tačiau pats aukščiausias būties būvis – dorybės guna – gali atverti mums kelią į ją.
Aistros guna nevienalytė. Ji užima tarpinę padėtį tarp dorybės, ir neišmanymo gunų. Žmogus niekada nėra kokios nors vienos gunos įtakoje; net jei jį valdytų grynai aistros guna, šioje žemėje jis tegalėtų būti karalius ar turtuolis. O kadangi mus veikia įvairios gunos, galime ir degraduoti. Žemės gyventojai, kuriuos valdo aistros ar neišmanymo gunos, negali jėga, technikos priemonėmis, nukeliauti į aukštesnes planetas. Tas, kurį valdo aistros guna, turi visas galimybes kitą gyvenimą gimti ir bepročiu.
Žemiausią kokybę – neišmanymo guną posmas vadina atstumiančia. Neišmanymo didėjimo pasekmės nepaprastai pavojingos. Neišmanymo gunos lygmuo pats žemiausias materialioje gamtoje. Žemiau žmogaus lygio yra dar aštuoni milijonai gyvybės rūšių. Tai paukščiai, žvėrys, ropliai, medžiai ir t.t. Kuo labiau žmonėse dominuoja neišmanymo guna, tuo į siaubingesnes sąlygas jie pakliūva. Labai reikšmingas posmo žodis tamasah. Tamasah nurodo tuos, kurie neištrūksta iš neišmanymo ir kurie nepakyla iki aukštesnės gunos. Jų ateitis labai niūri.
Žmonės, kuriuos veikia aistros ir neišmanymo gunos, turi galimybę pakilti į dorybės guną.
![[Image: FB-IMG-1670144173685.jpg]](https://i.ibb.co/gzhBNrC/FB-IMG-1670144173685.jpg)