01-11-2024, 06:21 PM
[JUSTIFY]Kai blėsta ir gęsta atitarnavę savo amžių žibintai, tuo pačiu metu užsidega nauji, galingesni, tobulesni ir skaistesni. Ir toks naujas žibintas dabar uždegtas. Šambalos Mahatmos davė pasauliui Agni Jogą, kitaip dar vadinamą Gyvosios Etikos Mokymu. Tai praeitame šimtmetyje gyvavusio teosofinio mokymo tęsinys, tiksliau kulminacija. Teosofijos mokymą J.P.Blavatskajai taip pat diktavo Šambalos Mahatmos. Agni Joga neneigia bendrų visai žmonijai etikos ir moralės pagrindų, būdingų visoms didžiosioms religijoms, bet išvalo nuosėdas, susikaupusias per amžius, ir veda į naują pasaulio suvokimą, kviečiantį nesibaigiančiam dvasios kilimui.[/JUSTIFY]
[JUSTIFY]Ateis ir tvirtins, kad net pats Aukščiausias Mokymas jų netenkina. Jie nori dar kažko. Paklauskite jų – kokios asmeninės naudos jie norėtų? – nesuklysite taip klausdami. Nepasitenkinimas per daug dažnai būna, kai siekiama asmeninės naudos. Visata, Kosmosas nežavi tokių veidmainių. Jie domisi ir ieško kūniškų malonumų. Neilgai jie seks Mokymu, pasitrauks, kai tik pajus ne žemišką, o dvasinę palaimą. Patys baisiausi išdavikai atsiranda būtent iš tokių, negavusių sidabrinių. Nei Dangiška Palaima, nei Šventa Malda (АUМ, OM) jų nepažadins, neprašviesins – suanglėjusi širdis liks juoda ir išdegusi kaip dykvietė.[/JUSTIFY]
[JUSTIFY]Amerikoje Jelena Ivanovna Rerich pradeda reguliariai užrašinėti savo pokalbius su Rytų dvasiniais Mokytojais. 1920 m. kovo 24 d. buvo užrašyta pirmoji žinia, kuri pradėjo „Gyvosios Etikos“ knygų seriją, iš kurių pirmoji knyga vadinosi „ZOV“.
Dauguma tuometinių mokslininkų ir filosofų (V.I.Vernadskis, A.L.Čiževskis, K.E.Ciolkovskis) jautė žmonijos istorijoje artėjančias permainas ir galimybę pakilti ant sekančio evoliucijos laiptelio.
Pirmą kartą per visą Planetos istoriją žmonėms buvo suteikta galimybė pasirinkti: arba priimti už pagrindą moralinius etikos įstatymus ir jais vadovautis visose veiklos srityse, kas leis neribotai praplėsti žmonijos vystymąsi ir tobulėjimą, arba suskaldyti ir pavieniui nugrimzti ir žūti bedvasiame chaoso liūne, po ko seks ir planetos žūtis. Kad neįvyktų šis dvasinis ir fizinis susinaikinimas, žmogus pirmiausiai privalėjo pakeisti savo mąstymą, gyvenimo būdą, požiūrį į supančias problemas. Naujas Mokymas, koks ir yra Gyvoji Etika, padeda permąstyti ir suvokti visus tuos pasikeitimus.
Mokymo pavadinimas kalba pats už save – visos Gyvosios Etikos knygos pirmiausia nagrinėja žemiškas, realias kiekvieno žmogaus gyvenimo sąlygas. Jos kviečia gyventi pagal Kosminius dėsnius, atveria neapibrėžtas dvasinio gyvenimo pasikeitimo galimybes, praplečia sąmonę ir kuria aukštus moralinius orientyrus.
Šalia materialaus, fizinio pasaulio Gyvoji Etika nagrinėja Subtilųjį ir Ugninį (dvasinės kūrybos) pasaulius, kurie turi nepertraukiamą tarpusavio ryšį. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai pripažįsta tai ar ne, pastoviai sąveikauja su šiais pasauliais, ir šį ryšį būtina prisiminti, nagrinėjant bet kurį gyvenimišką įvykį. Sąmoningas ryšio tarp pasaulių suvokimas, yra viena iš tolesnio evoliucionavimo sąlygų. Gyvosios Etikos sudarytojai paskutinį žodį palieka mokslui, nes nenuilstantis žinių troškimas, patirtis ir atliekami bandymai, remiantis subtilių energijų ir kitų materijos būsenų studijavimu, gali pateikti naują kryptį pasaulėžiūroje.
Laikydama žmogų Kosmoso dalimi, Gyvoji Etika daug dėmesio skiria mąstymo kultūrai, kadangi mintis yra energija, kuri geba pripildyti erdvę ir paveikti aplinką. Dvasiniai Mokytojai sako, kad žmogus tiesiogiai atsakingas už savo mąstymo kokybę, nes nuo to priklauso ne tik jo dvasinė ir fizinė savijauta, bet ir įvykiai Žemėje, ir jos ateitis.
Gyvosios Etikos knygose daug kalbama apie naujos kosminės eros pradžią mūsų planetoje. Kosminės sąlygos priartina naujas, aukšto potencialo ugnines energijas prie mūsų planetos, ir tik nuo dvasinio ir moralinio žmonijos išprusimo priklauso, kaip sėkmingai praeis jų asimiliacija.
Remdamasi seniausiomis Rytų žiniomis ir šiuolaikiniais Vakarų mokslo pasiekimais, Gyvoji Etika sudaro filosofinę sistemą, neatmetančią žinomų didžiųjų praeities tradicijų.
Gyvosios Etikos knygos pradėtos leisti 1924 metais įvairiomis kalbomis, daugumai jos virto kasdieniais skaitiniais. Mokymo idėjos taip pat sudaro Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho tapybos ir literatūrinės kūrybos pagrindą. Jo drobėse atgyja senovės rytų legendos, išryškėja Didžiųjų Išminčių, šventųjų ir pasišventėlių portretai. Tapyba panaikina ribą tarp materijos ir dvasios, savaip parodo Svarbiausius Kosmoso įstatymus, kitų nematerialių pasaulių egzistavimą ir jų sąveiką su mūsų fiziniu pasauliu.[/JUSTIFY]
(Biografijos puslapis iš Tarptautinio Rerichų Centro serverio)
A.Heidokas "Raduga čudies" pusl. 345
[JUSTIFY]Ateis ir tvirtins, kad net pats Aukščiausias Mokymas jų netenkina. Jie nori dar kažko. Paklauskite jų – kokios asmeninės naudos jie norėtų? – nesuklysite taip klausdami. Nepasitenkinimas per daug dažnai būna, kai siekiama asmeninės naudos. Visata, Kosmosas nežavi tokių veidmainių. Jie domisi ir ieško kūniškų malonumų. Neilgai jie seks Mokymu, pasitrauks, kai tik pajus ne žemišką, o dvasinę palaimą. Patys baisiausi išdavikai atsiranda būtent iš tokių, negavusių sidabrinių. Nei Dangiška Palaima, nei Šventa Malda (АUМ, OM) jų nepažadins, neprašviesins – suanglėjusi širdis liks juoda ir išdegusi kaip dykvietė.[/JUSTIFY]
Агни Йога, AУМ, 26
[JUSTIFY]Amerikoje Jelena Ivanovna Rerich pradeda reguliariai užrašinėti savo pokalbius su Rytų dvasiniais Mokytojais. 1920 m. kovo 24 d. buvo užrašyta pirmoji žinia, kuri pradėjo „Gyvosios Etikos“ knygų seriją, iš kurių pirmoji knyga vadinosi „ZOV“.
Dauguma tuometinių mokslininkų ir filosofų (V.I.Vernadskis, A.L.Čiževskis, K.E.Ciolkovskis) jautė žmonijos istorijoje artėjančias permainas ir galimybę pakilti ant sekančio evoliucijos laiptelio.
Pirmą kartą per visą Planetos istoriją žmonėms buvo suteikta galimybė pasirinkti: arba priimti už pagrindą moralinius etikos įstatymus ir jais vadovautis visose veiklos srityse, kas leis neribotai praplėsti žmonijos vystymąsi ir tobulėjimą, arba suskaldyti ir pavieniui nugrimzti ir žūti bedvasiame chaoso liūne, po ko seks ir planetos žūtis. Kad neįvyktų šis dvasinis ir fizinis susinaikinimas, žmogus pirmiausiai privalėjo pakeisti savo mąstymą, gyvenimo būdą, požiūrį į supančias problemas. Naujas Mokymas, koks ir yra Gyvoji Etika, padeda permąstyti ir suvokti visus tuos pasikeitimus.
Mokymo pavadinimas kalba pats už save – visos Gyvosios Etikos knygos pirmiausia nagrinėja žemiškas, realias kiekvieno žmogaus gyvenimo sąlygas. Jos kviečia gyventi pagal Kosminius dėsnius, atveria neapibrėžtas dvasinio gyvenimo pasikeitimo galimybes, praplečia sąmonę ir kuria aukštus moralinius orientyrus.
Šalia materialaus, fizinio pasaulio Gyvoji Etika nagrinėja Subtilųjį ir Ugninį (dvasinės kūrybos) pasaulius, kurie turi nepertraukiamą tarpusavio ryšį. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai pripažįsta tai ar ne, pastoviai sąveikauja su šiais pasauliais, ir šį ryšį būtina prisiminti, nagrinėjant bet kurį gyvenimišką įvykį. Sąmoningas ryšio tarp pasaulių suvokimas, yra viena iš tolesnio evoliucionavimo sąlygų. Gyvosios Etikos sudarytojai paskutinį žodį palieka mokslui, nes nenuilstantis žinių troškimas, patirtis ir atliekami bandymai, remiantis subtilių energijų ir kitų materijos būsenų studijavimu, gali pateikti naują kryptį pasaulėžiūroje.
Laikydama žmogų Kosmoso dalimi, Gyvoji Etika daug dėmesio skiria mąstymo kultūrai, kadangi mintis yra energija, kuri geba pripildyti erdvę ir paveikti aplinką. Dvasiniai Mokytojai sako, kad žmogus tiesiogiai atsakingas už savo mąstymo kokybę, nes nuo to priklauso ne tik jo dvasinė ir fizinė savijauta, bet ir įvykiai Žemėje, ir jos ateitis.
Gyvosios Etikos knygose daug kalbama apie naujos kosminės eros pradžią mūsų planetoje. Kosminės sąlygos priartina naujas, aukšto potencialo ugnines energijas prie mūsų planetos, ir tik nuo dvasinio ir moralinio žmonijos išprusimo priklauso, kaip sėkmingai praeis jų asimiliacija.
Remdamasi seniausiomis Rytų žiniomis ir šiuolaikiniais Vakarų mokslo pasiekimais, Gyvoji Etika sudaro filosofinę sistemą, neatmetančią žinomų didžiųjų praeities tradicijų.
Gyvosios Etikos knygos pradėtos leisti 1924 metais įvairiomis kalbomis, daugumai jos virto kasdieniais skaitiniais. Mokymo idėjos taip pat sudaro Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho tapybos ir literatūrinės kūrybos pagrindą. Jo drobėse atgyja senovės rytų legendos, išryškėja Didžiųjų Išminčių, šventųjų ir pasišventėlių portretai. Tapyba panaikina ribą tarp materijos ir dvasios, savaip parodo Svarbiausius Kosmoso įstatymus, kitų nematerialių pasaulių egzistavimą ir jų sąveiką su mūsų fiziniu pasauliu.[/JUSTIFY]
(Biografijos puslapis iš Tarptautinio Rerichų Centro serverio)