01-13-2024, 10:04 AM
Visa gamtoje siekia pusiausvyros. Atmosferos slėgio svyravimus sulygina vėjas. Temperatūrų skirtumus sušvelnina šilumos apykaita. Visur, kur atsiranda bet kokios energijos perteklinis potencialas, randasi pusiausvyros jėgos, siekiančios panaikinti nestabilumą. Esame įpratę prie šių dėsnių, todėl net neklausiame, kodėl taip turi būti. Kodėl veikia pusiausvyros dėsnis? Į šį klausimą nėra atsakymo.
Tiesą sakant, bet kokie dėsniai nieko nepaaiškina, o tik konstatuoja faktus. Visi gamtos dėsniai yra antriniai, išplaukiantys iš pusiausvyros dėsnio. Šis dėsnis pirminis (bent taip atrodo), todėl neįmanoma paaiškinti, kodėl gamtoje turi būti pusiausvyra. Tiksliau, iš kur atsiranda pusiausvyros jėgos ir kodėl jos egzistuoja. Tai, kad mes prie to pripratome, dar nereiškia, kad taip ir turi būti. Galima tik spėlioti, koks būtų pasaulis be pusiausvyros dėsnio. Pavirstų į kažkokį amorfinį kisielių ar agresyvų pragarą? Nemalonus tokio pasaulio vaizdas negali būti dėsnio egzistavimo priežastis. Todėl mums belieka priimti šį faktą ir susižavėjus stebėtis mus supančios erdvės tobulumu bei spėlioti, kas visa tai valdo.
Įpratome, kad gyvenime būna tamsūs ir šviesūs ruožai, sėkmę keičia pralaimėjimai. Visa tai - pusiausvyros dėsnio pasireiškimai. Juk tiek sėkmė, tiek nesėkmė yra pusiausvyros pažeidimai. Absoliuti pusiausvyra, kai išvis nieko nevyksta, o tokios nebūna. Bent jau niekam nepavyko tai pamatyti. Pasaulyje visada vyksta svyravimai: diena - naktis, potvynis - atoslūgis, gimimas - mirtis ir t.t. Net vakuume nuolat randasi ir anihiliuojasi dalelės.
Visą pasaulį galima įsivaizduoti kaip besisupančias, stabdomas ir sąveikaujančias viena su kita švytuokles. Kiekvieną švytuoklę pastūmėja jos kaimynas, o ji perduoda postūmį kitiems. Vienas iš pagrindinių šios sudėtingos sistemos valdymo dėsnių yra pusiausvyros dėsnis, nes visa siekia įgyti pusiausvyrą. Jūs taip pat esate savotiška švytuoklė. Jei sumanysite pažeisti pusiausvyrą ir staigiai pasvirti į šoną, užkabinsite kaimynines švytuokles ir sukelsite aplink save pasipiktinimą, kuris bus nukreiptas į jus.
Pusiausvyrą galima pažeisti ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Ir ne tik todėl, kad po jų seka veiksmai. Jau žinote, kad mintys skleidžia energiją. Materialinės realizacijos pasaulyje viskas turi savo energetinį pagrindą. Ir visa, kas vyksta nematomame pasaulyje, atsispindi matomų materialių objektų pasaulyje. Atrodo, mūsų minčių energija labai menka, kad paveiktų aplinkinį pasaulį. Kitu atveju viskas būtų daug paprasčiau.
Nespėliokime, kas vyksta energetiniame lygmenyje, nes galime visiškai susipainioti. Mūsų tikslui visiškai pakanka supaprastinto pusiausvyros modelio - jei atsiranda perteklinis potencialas, atsiranda pusiausvyros jėgos, besistengiančios jį pašalinti.
Minčių energija perteklinį potencialą sukuria tada, kai kokiam nors objektui skiriamas per didelis dėmesys. Palyginkime dvi situacijas: jūs stovite ant grindų savo namuose ir ant bedugnės krašto. Pirmuoju atveju tai jūsų visiškai nejaudina, antruoju atveju situacija reiškia labai daug ką - vienas neatsargus žingsnis, ir įvyks nepataisomas dalykas. Energetiniame lygmenyje faktas, kad stovite, turi vienodą reikšmę tiek pirmu, tiek antru atveju. Tačiau stovėdami ties bedugne savo baime su-keliate įtampą, sukuriate nevienodumą energetiniame lauke. Čia pat atsiranda pusiausvyros jėgos, veikiančios taip, kad pašalintų perteklinį potencialą. Galite net pajusti jų veikimą: vienu atveju nepaaiškinama jėga traukia jus žemyn, kitu - ragina pasitraukti kuo toliau nuo krašto. Jūsų baimės perteklinis potencialas bus pašalintas, jei pusiausvyros jėgos jus atitrauks nuo pakraščio arba numes į bedugnę. Tą jų veikimą jūs ir jaučiate.
Energetiniame lygmenyje visi materialūs objektai turi vienodą reikšmę. Tai mes paskirstome juos į įvairias kategorijas: geri - blogi, linksmi - liūdni, patrauklūs - atstumiantys, geri - pikti, paprasti - sudėtingi ir t.t. Šiame pasaulyje viską vertiname. Vertinimas energetiniame lygmenyje nesukuria nevienodumų. Jūs sėdite krėsle ir vertinate: čia sėdėti saugu, o stovėti ant bedugnės krašto - pavojinga. Tačiau šią akimirką tai jūsų nejaudina. Jūs tik vertinate, todėl pusiausvyra nepažeidžiama.
Tiesą sakant, bet kokie dėsniai nieko nepaaiškina, o tik konstatuoja faktus. Visi gamtos dėsniai yra antriniai, išplaukiantys iš pusiausvyros dėsnio. Šis dėsnis pirminis (bent taip atrodo), todėl neįmanoma paaiškinti, kodėl gamtoje turi būti pusiausvyra. Tiksliau, iš kur atsiranda pusiausvyros jėgos ir kodėl jos egzistuoja. Tai, kad mes prie to pripratome, dar nereiškia, kad taip ir turi būti. Galima tik spėlioti, koks būtų pasaulis be pusiausvyros dėsnio. Pavirstų į kažkokį amorfinį kisielių ar agresyvų pragarą? Nemalonus tokio pasaulio vaizdas negali būti dėsnio egzistavimo priežastis. Todėl mums belieka priimti šį faktą ir susižavėjus stebėtis mus supančios erdvės tobulumu bei spėlioti, kas visa tai valdo.
Įpratome, kad gyvenime būna tamsūs ir šviesūs ruožai, sėkmę keičia pralaimėjimai. Visa tai - pusiausvyros dėsnio pasireiškimai. Juk tiek sėkmė, tiek nesėkmė yra pusiausvyros pažeidimai. Absoliuti pusiausvyra, kai išvis nieko nevyksta, o tokios nebūna. Bent jau niekam nepavyko tai pamatyti. Pasaulyje visada vyksta svyravimai: diena - naktis, potvynis - atoslūgis, gimimas - mirtis ir t.t. Net vakuume nuolat randasi ir anihiliuojasi dalelės.
Visą pasaulį galima įsivaizduoti kaip besisupančias, stabdomas ir sąveikaujančias viena su kita švytuokles. Kiekvieną švytuoklę pastūmėja jos kaimynas, o ji perduoda postūmį kitiems. Vienas iš pagrindinių šios sudėtingos sistemos valdymo dėsnių yra pusiausvyros dėsnis, nes visa siekia įgyti pusiausvyrą. Jūs taip pat esate savotiška švytuoklė. Jei sumanysite pažeisti pusiausvyrą ir staigiai pasvirti į šoną, užkabinsite kaimynines švytuokles ir sukelsite aplink save pasipiktinimą, kuris bus nukreiptas į jus.
Pusiausvyrą galima pažeisti ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Ir ne tik todėl, kad po jų seka veiksmai. Jau žinote, kad mintys skleidžia energiją. Materialinės realizacijos pasaulyje viskas turi savo energetinį pagrindą. Ir visa, kas vyksta nematomame pasaulyje, atsispindi matomų materialių objektų pasaulyje. Atrodo, mūsų minčių energija labai menka, kad paveiktų aplinkinį pasaulį. Kitu atveju viskas būtų daug paprasčiau.
Nespėliokime, kas vyksta energetiniame lygmenyje, nes galime visiškai susipainioti. Mūsų tikslui visiškai pakanka supaprastinto pusiausvyros modelio - jei atsiranda perteklinis potencialas, atsiranda pusiausvyros jėgos, besistengiančios jį pašalinti.
Minčių energija perteklinį potencialą sukuria tada, kai kokiam nors objektui skiriamas per didelis dėmesys. Palyginkime dvi situacijas: jūs stovite ant grindų savo namuose ir ant bedugnės krašto. Pirmuoju atveju tai jūsų visiškai nejaudina, antruoju atveju situacija reiškia labai daug ką - vienas neatsargus žingsnis, ir įvyks nepataisomas dalykas. Energetiniame lygmenyje faktas, kad stovite, turi vienodą reikšmę tiek pirmu, tiek antru atveju. Tačiau stovėdami ties bedugne savo baime su-keliate įtampą, sukuriate nevienodumą energetiniame lauke. Čia pat atsiranda pusiausvyros jėgos, veikiančios taip, kad pašalintų perteklinį potencialą. Galite net pajusti jų veikimą: vienu atveju nepaaiškinama jėga traukia jus žemyn, kitu - ragina pasitraukti kuo toliau nuo krašto. Jūsų baimės perteklinis potencialas bus pašalintas, jei pusiausvyros jėgos jus atitrauks nuo pakraščio arba numes į bedugnę. Tą jų veikimą jūs ir jaučiate.
Energetiniame lygmenyje visi materialūs objektai turi vienodą reikšmę. Tai mes paskirstome juos į įvairias kategorijas: geri - blogi, linksmi - liūdni, patrauklūs - atstumiantys, geri - pikti, paprasti - sudėtingi ir t.t. Šiame pasaulyje viską vertiname. Vertinimas energetiniame lygmenyje nesukuria nevienodumų. Jūs sėdite krėsle ir vertinate: čia sėdėti saugu, o stovėti ant bedugnės krašto - pavojinga. Tačiau šią akimirką tai jūsų nejaudina. Jūs tik vertinate, todėl pusiausvyra nepažeidžiama.