09-23-2023, 06:16 PM
Vegetariška mityba yra esminis dvasinio gyvenimo būdo elementas ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant vidinę ramybę ir santarvę. Ji naudinga fiziniu, emociniu, dvasiniu ir ekologiniu lygmenimis. Visų religijų dvasingumas ir šaknys tiki nesmurtu, o vegetarinės mitybos laikymasis yra nesmurtinio gyvenimo būdo dalis. Taigi, galima taikliai pasakyti: “mes esame tai, ką valgome”.
Emociniu ir dvasiniu lygmeniu nevegetariško maisto, kuris gaunamas žudant ir smurtaujant prieš gyvūnus, valgymas turi labai neigiamą poveikį. Per tokį maistą žmogui neatsiejamai perduodamos įvairios neigiamos baimės, pykčio ir nerimo emocijos. Jei valgysime tokį maistą, negalėsime visiškai išsivaduoti nuo tokių neigiamų emocijų ir polinkių. Laikydamiesi gerai subalansuotos vegetariškos mitybos galime lengvai atgauti ir išlaikyti vidinę ramybę ir laimę. Satvinė vegetarinė dieta yra rekomenduojama ir yra vienas iš pagrindinių jogiško gyvenimo būdo ramsčių, kaip moko Brahma Kumaris. Ji didina aiškumą, koncentraciją ir subtilų planavimą.
Fiziniu lygmeniu daugybe tyrimų įrodyta, kad augalinė mityba yra sveikesnė žmogui. Įrodyta, kad ji naudinga sergant daugeliu virškinimo sutrikimų ir atlieka svarbų vaidmenį daugelio lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas, širdies ligos, nutukimas, prevencijoje ir gydyme. Satvinė vegetarinė dieta skatinama sergantiems žmonėms, kai gydoma pagal holistines gydymo sistemas arba alternatyviąsias medicinos praktikas, tokias kaip ajurveda, hatha joga ir natūropatija. Vegetarinė dieta yra lengvai virškinama ir labiau tinka žmonėms, nes žmonių virškinimo traktas yra ilgas. Dabar daugelis žmonių supranta vegetariškos mitybos naudą sveikatai ir imasi tokio gyvenimo būdo, kad pasiektų holistinę sveikatą. Be to, yra daugybė maisto produktų, kuriuos galima sukurti iš įvairių vegetariškos mitybos derinių, kad būtų patenkinti baltymų, angliavandenių, riebalų ir svarbiausių mineralų poreikiai žmogaus mityboje.
Ekologiniu lygmeniu mėsos ir (arba) nevegetariško maisto gamybos našta yra daug didesnė, nes sunaudojama daug daugiau energijos ir išteklių, be to, dėl to išsiskiria ekologiškai švarios dujos. Įrodyta, kad mėsos gamyba neigiamai veikia visuotinį klimato atšilimą ir daro neigiamą poveikį aplinkos išsaugojimui. Priešingai, jei tie patys ištekliai būtų naudojami vegetariškos mitybos gamybai, daug daugiau gyventojų turėtų galimybę gauti maisto ir sumažėtų mirčių nuo bado atvejų.
autorė B.K. Sri Divya, šaltinis Prajapita Brahmakumaris
[IMG alt="IMG_7590-1-1-1024x1024"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/65e6be3f1f56e500270524e33fb71e7cf39fabd4_2_500x500.jpeg[/IMG]
Emociniu ir dvasiniu lygmeniu nevegetariško maisto, kuris gaunamas žudant ir smurtaujant prieš gyvūnus, valgymas turi labai neigiamą poveikį. Per tokį maistą žmogui neatsiejamai perduodamos įvairios neigiamos baimės, pykčio ir nerimo emocijos. Jei valgysime tokį maistą, negalėsime visiškai išsivaduoti nuo tokių neigiamų emocijų ir polinkių. Laikydamiesi gerai subalansuotos vegetariškos mitybos galime lengvai atgauti ir išlaikyti vidinę ramybę ir laimę. Satvinė vegetarinė dieta yra rekomenduojama ir yra vienas iš pagrindinių jogiško gyvenimo būdo ramsčių, kaip moko Brahma Kumaris. Ji didina aiškumą, koncentraciją ir subtilų planavimą.
Fiziniu lygmeniu daugybe tyrimų įrodyta, kad augalinė mityba yra sveikesnė žmogui. Įrodyta, kad ji naudinga sergant daugeliu virškinimo sutrikimų ir atlieka svarbų vaidmenį daugelio lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas, širdies ligos, nutukimas, prevencijoje ir gydyme. Satvinė vegetarinė dieta skatinama sergantiems žmonėms, kai gydoma pagal holistines gydymo sistemas arba alternatyviąsias medicinos praktikas, tokias kaip ajurveda, hatha joga ir natūropatija. Vegetarinė dieta yra lengvai virškinama ir labiau tinka žmonėms, nes žmonių virškinimo traktas yra ilgas. Dabar daugelis žmonių supranta vegetariškos mitybos naudą sveikatai ir imasi tokio gyvenimo būdo, kad pasiektų holistinę sveikatą. Be to, yra daugybė maisto produktų, kuriuos galima sukurti iš įvairių vegetariškos mitybos derinių, kad būtų patenkinti baltymų, angliavandenių, riebalų ir svarbiausių mineralų poreikiai žmogaus mityboje.
Ekologiniu lygmeniu mėsos ir (arba) nevegetariško maisto gamybos našta yra daug didesnė, nes sunaudojama daug daugiau energijos ir išteklių, be to, dėl to išsiskiria ekologiškai švarios dujos. Įrodyta, kad mėsos gamyba neigiamai veikia visuotinį klimato atšilimą ir daro neigiamą poveikį aplinkos išsaugojimui. Priešingai, jei tie patys ištekliai būtų naudojami vegetariškos mitybos gamybai, daug daugiau gyventojų turėtų galimybę gauti maisto ir sumažėtų mirčių nuo bado atvejų.
autorė B.K. Sri Divya, šaltinis Prajapita Brahmakumaris
[IMG alt="IMG_7590-1-1-1024x1024"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/65e6be3f1f56e500270524e33fb71e7cf39fabd4_2_500x500.jpeg[/IMG]