Papadži - Printable Version +- Šviesos erdvė (http://141.98.10.45) +-- Forum: Dvasinė praktika (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=5) +--- Forum: Dvasiniai mokytojai (http://141.98.10.45/forumdisplay.php?fid=21) +--- Thread: Papadži (/showthread.php?tid=54)

RE: Papadži - Linas - 09-23-2023 [IMG alt="Papaji-sito-"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/9033700d477964e7d89d900b1db3a468275e3e38_2_491x375.jpeg[/IMG] Papaji-sito-1444×1102 198 KB Žmogus parašė man iš Vokietijos: “Nors mes ir nebuvome niekada susitikę fiziškai, aš girdėjau jūsų žodžius, žiūrėdamas video kasetę. Tie žodžiai buvo: “Nurimk, nurimk, nurimk”. Aš negaliu surasti žodžių, kokį efektą turėjo šie jūsų žodžiai, ar kas nutiko man juos klausant. Aš niekada gyvenime nebuvau girdėjęs tokio ramybės aprašymo jokioje mano skaitytoje knygoje. Kiti mokytojai nekalba šitokiu būdu. Kažkokia jėga turėjo didžiulį efektą man, kurio dėka aš galėjau nurimti.” Mes ištyrinėsime ramybės prigimtį: kaip tai įgyti. Kaip tai praktikuoti. Priš septynis tūkstančius metų, Ardžuna paklausė Krišnos kaip nuraminti protą. “Protas yra kaip vėjas”, tarė jis. “Jo negalima išlaikyti. Jis yra toks neramus, kaip galima jį kontroliuoti?”. Krišnos atsakymas buvo paprastas: „Tai galima padaryti per atskyrimą ir praktiką.“ Šie du žodžiai yra labai reikšmingi. Kaip galima lengvai pasiekti viragya, atsiejimą? Visi nori mėgautis juslių objektais - matymu, girdėjimu, uostymu, lytėjimu, ragavimu – visu tuo, kas juos domina. Taigi, kaip atsieti protą nuo juslių objektų ir jį nuraminti? Tai nutiks tik tada, kai suprasite, kad visi šie dalykai nesuteikia taikos ir ramybės, jog nuolatinis galvojimas apie jūsų troškimus neatneša pasitenkinimo. Nuolat siekdami malonumo ir niekada nerasdami ramybės, susikuriate tam tikrą nepasitenkinimą šiais dalykais. Natūralu, kad norite atsiriboti nuo dalykų, kurie neatneša taikos ir ramybės. Maždaug prieš penkis šimtus metų gyveno garsus išminčius Thyagaraya. Žmonėms, besidomintiems muzika, jo vardas gerai žinomas. Jis yra menininkų, muzikantų ir dainininkų karalius. Jis pasakė: Santham laka soukhyam ladu. „Kol nėra ramybės, netgi karalystės nesuteiks jums laimės.“ Kai suvoksime, kad juslių objektai negali mums suteikti pastovios laimės, protas iš lėto atsitrauks nuo jų. Vedose pasakyta: “Neti Neti” [Ne šis, ne tas.] Kai tik protas linksta prie juslių objektų, sugrąžinkite jį atgal į ramybę, atgal į tylumą. Kai tik jis pradeda blaškytis, nuraminkite jį. Būkite labai rūpestingi sugrąžindami jį atgal, nes jūs jau patyrėte, jog juslių objektai neatneša jums ramybės. Tai yra „rahasya“, paslaptis, kurią Krišna suteikė Ardžunai - atskyrimas. Kur benuklystų protas, vėl ir vėl atitraukite jį nuo atitinkamų juslių objektų. Atskyrimas privalo būti šalia „gyana“, šalia Brahmano laisvės pažinimo. Noras būti išlaisvintam ir noras atsiskirti nuo jutimų turi veikti kartu. Atsiekite save nuo dalykų, kurie nėra pastovūs ir atsiduokite tam, kas niekada nekinta. Tegul jūsų dėmesys visada būna ties Brahmanu - troškimu pasiekti nušvitimą. Likite čia, šiame nore pasiekti išsilaisvinimą. Apmąstykite tai nuolatos. Troškimas būti laisvam jau kilo jūsų prote. Jūs praleidote milijonus metų, kad galėtų kilti šis troškimas. Dabar įsiklausykite į jį, apmąstykit jį nuolatos, medituokite į jį. Šis procesas turi tęstis visą laiką. Daugybė žmonių manęs klausia, kas bus kai jie sugrįš namo. Jie sako, jog jiems yra gerai, kai kasdien girdi kartojant šią tiesą. Jos apmąstymas neturi nutrūkti. Kur jūs bebūtumėte, medituokite į Save, į Brahmaną, į Tiesą, į Taiką, į Šanti. Stebėkite tai visą laiką, kalbėkite apie tai su savimi. Štai šitaip turėtumėte leisti laiką Visatoje. Tie, kurie akimirksniu sugeba suvokti šią tiesą, laiko nuopelnų kalną, prilygstantį Himalajams. Jie yra palydimi į satsangą. Tiems, kuriems nepasiseka tos tiesos atpažinti, turės palaukti. Dažnas, patekęs į satsangą, nori iš jo pabėgti - nori būti kur nors kitur. Kažką neužbaigtą jie nešasi iš praeitų gyvenimų, o jų karma neša juos į sekantį gyvenimą, praleisdama satsangą. Aš girdžiu apie žmones, norinčius sugrįžti į ankstesnius centrus ir ašramus. Ten jie rado daug ramybės, laimės ir džiaugsmo su savo draugais. Aš sakau jiems, jog šis satsangas nėra skirtas visiems. Nėra ką kaltinti. Tokia yra karmos našta. Jie dar turi atlikti kai kuriuos darbus, dar laukia keletas inkarnacijų. Tai visai nesvarbu, jūs galite dar kažkiek padirbėti. Anksčiau ar vėliau jūs vistiek atvyksite į satsangą. Tie, kas pasiekia satsangą, nepatenka į jį iš pirmo karto. Jie to turi nusipelnyti. Pabaigę milijonus inkarnacijų, dabar sėdi čia satsange. Jų gali būti vos keletas, bet ne tame esmė. Visi likusieji turės palaukti, satsangas jiems neveiks dabar. Visi save realizavę išminčiai teigia, kad tam reikia geros karmos - satsango patyrimo praeituose gyvenimuose, kuris ir šiame gyvenime atves jus į satsangą, į ramybę. Buda gimė karalių šeimoje. Pirmąkart išėjus iš tėvo rūmų, jam iškart teko susidurti su ligomis, senatve ir mirtimi. Akimirksniu jis nusprendė laikytis ramybės būsenos. Štai ką aš turiu galvoje, sakydamas: „atsiskyrimas nuo mėgavimosi juslių objektais“. Vos tik susidūręs su realybe už rūmų sienų, jis nutarė: “Ne, aš nenoriu tokio gyvenimo”. Jis sugrįžo namo ir atsiskyrimą įsileido į savo gyvenimą. Didis išminčius Tukuramas teigia, jog vyras prisiriša prie trijų dalykų: savo namų, savo žmonos ir savo sūnaus. Apie tai kalba visi išminčiai. Tukuramas siūlė stebėti visus šiuos prisirišimus. Jis sakė, jog vyrui nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo žmonos; o moteriai nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo vyro. Tas pats galioja turtams bei namams. Visi vyrai trokšta turėti sūnų, trokšta pratęsti giminę. Šie trys žodžiai, paminėti Tukuramo: sutuoktinis, namai ir vaikai sudaro prisirišimų pagrindą. Buda grįžo namo ir prabudo iš viso to. Jis pamatė gyvenimo prigimtį ir atsiejo save nuo prisirišimo prie žmonos, vaiko Rahulio bei savo rūmų ir prabangos. Jis nurimo. Po Bodhi medžiu jis buvo nurimęs ir taip išsilaisvino. Štai ką reiškia būti nurimusiam. Kabiras sako: Chit thir man thir budhi thir. Nutildyk savo protą, savo kalbą, intelektą, ir tada… suprask tai, kas atsitiko. RE: Papadži - Linas - 09-23-2023 [IMG alt="Foto-pagina-Papaji-7-.png-Ottimized-e1531402408570"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/085fcf8430980f7e293a07e9751da122e22c765e_2_265x375.jpeg[/IMG] Foto-pagina-Papaji-7-.png-Ottimized-e1531402408570800×1127 56.4 KB Ji neegzistuoja jokiame daikte. Ji nėra kūrinys, nėra šios visatos kūrėjas, net ne Dievas, kuriantis ir naikinantis. Ji nėra nei saulė, nei mėnulis, nei žvaigždės, nei vėjas. Šie dalykai nėra laisvė. Joks daiktas negali būti laisvė. Mintyse atmeskite viską, kas įmanoma. Laisvė yra niekas - tai, ko protas negali suprasti, pajusti ar pažinti. Galiausiai prieisite prie to, ko negalima atmesti. Atmeskite viską, ką galima atmesti, visus dalykus. Galiausiai, kai nebebus ką atmesti, protas nurims. Protas nustos būti protu: jo neįmanoma apibūdinti. Visi apibūdinimai priklauso daiktų pasauliui, o sąmonė negali būti įvardyta. Pradžioje, kai nieko nebuvo, buvo tik sąmonė, grynoji sąmonė, kurioje nieko nebuvo. Jūs esate ši sąmonė. Nuo pat pradžių pradžios pradžios jūs buvote ši sąmonė. Ir ši sąmonė tapo viskuo, ką matote. Jūs esate pati sąmonė. Sąmonėje egzistuoja milijonai apraiškų rūšių, ir jūs tapote visomis jomis. Jūs esate visos šios kūrinijos šaltinis. Jums nereikia ieškoti kelio, metodo ar praktikos, kad tai pasiektumėte, jums tiesiog reikia kažkaip čia patekti. Kaip jums tai padaryti? Garbindami savo asmenybės išmintį. Tai yra sąmonė. Garbinkite savo sąmonę išmintimi ir pamatysite, kad esate čia ir dabar. RE: Papadži - Linas - 09-23-2023 Atsidavimas Atsidavusysis: Ar bhakti praktikos turi kokios naudos? Papadži:Jei tiksliai žinai ką reiškia “atsidavimas”, tuomet tai yra labai naudinga. Galbūt, atsidavimas yra galutinis tikslas visų praktikų. Bhakti yra ta aukščiausioji meilė ar dieviška paieška to, kas yra anapus įsivaizdavimų. Tu turi būti atsidavime tam, ko protas negali įsivaizduoti. Toks atsidavimas kils iš jūsų vidaus ir išplis į tą, nesuvokiamą aukščiausiąjį Kažką. Visi yra atsidavę tam. Todėl, kad kai mes turime norų, mes apsikrauname siekdami jų, persitempiame ir pavargstame. Tuomet norime poilsio. Todėl pradedame ieškoti tos vietos, kur rastume poilsį. Kyla noras kaip bhaktai pasiekti dieviškumą. Mes matome tą vietą ir ieškome, kur ji yra. Ir ta vieta bus aukščiausioji nebūtis. Tai suteiks mums ramybę. Ir mūsų atsidavimas susilies su tuo Aukščiausiuoju, kuris nėra išreikštas. Meilė nepasireiškusiam yra atsidavimas. O dieviškumas yra tai, kas nepasireiškia. Bhaktas yra tas, kuris ieško nepasireiškimo anapus visų apraiškų. Tai vadinama aukščiausiu atsidavimu. A: Ką reiškia bhakti? Paprastai bhakti reikšmė yra tokia: bhakta, bhagvanas ir bhakti. Aš tai išverčiau atsidavusysis, dieviškasis, atsidavimas. Bhakta reiškia atsidavusijį, bhakti - atsidavimą, o bhagvanas - dieviškumą. Tačiau tai nėra bhakti reikšmė. Bhakti reiškia tai, ko negalima padalyti: Vienybė. Bhakti reiškia Vienybę. Abhakta reiškia pasidalijimą. O bhakta reiškia Vienovę. Taigi bhakti yra tai, kas vienija, o ne skiria bhaktą ir Dievybę. Tokia yra tikroji prasmė, kaip aš ją išverčiau. Atsidavimas dažnai būna nepakankamas, nes per protą jis eina į objektą, o ne iki pat beformio šaltinio. Papadži: Taip. Per mintis nukreipkite į kokį nors kitą atsidavimo ar meilės objektą, ką tik norite. Bet jei neturite proto ir jokio objekto, kurį galėtumėte pasiekti protu, kaip tai vadinate? Jokio proto, jokio ketinimo protu ką nors pasiekti, kaip tai vadinate? A: Tuštuma. Papadži: Taip. Tai yra atsidavimas. Tikrasis bhakti ir nieko kito. Matote, kai tuštėjant atsiranda šiek tiek meilės. Tuštuma. Kažkas kyla jūsų galvoje, ar ne? [B]A[/B] [B]:[/B] Atjauta kyla tuštumoje. [B]Papa[/B] [B]dži[/B] [B]:[/B] Taigi, tai yra meilė; tai yra vadinama atsidavimu. Nes dabar tapai motina. Aukščiausiąja motina. Todėl turite visus slaugyti kaip motina. Tai vadinama atsidavimu. Kai esi laisvas, mėgaujiesi. Kai einate miegoti, nėra jokių formų, jokių budrumo būsenos apraiškų; esate visiškai tuščias. Tuo metu esate labai laimingi. Kas jums suteikia tą laimę? Tik formų, regimybių tuštuma suteikė jums laimę. Taigi, jūs tai vadinate atsidavimu. Atsidavimas gali būti neteisingai suprastas, todėl geriau nevartokime šio žodžio. Jei galite daryti ką nors kita, laikykite jį be jokios reikšmės. Mėgaukitės savimi, neperkeldami dėmesio į jokį malonumo objektą. [IMG alt="Foto-pagina-Papaji-8-.jpg-Ottimized-e1531403974520"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/6850983fa4071d71a7b3f8a30230117a79c5f3ae_2_388x500.jpeg[/IMG] RE: Papadži - Linas - 09-23-2023 Pažvelkite meilės akimis K: Jei kažkas mane įžeidžia, aš supykstu ir noriu atsakyti tuo pačiu. A: Jei jūs atsakysite atgal su meile, su bučiniu, skriaudėjas pamirš savo blogą elgesį; jis daugiau nebe skriaus nei vieno. Jūs turite gyventi išmintingai, jei norite mėgautis šiuo nuostabiu gyvenimu, šiuo nuostabiu pasauliu, kuris yra skirtus jums. Jame yra tiek daug nuostabių dalykų: kalnai, upės, paukščiai, gyvūnai. Ko dar jūs galite norėti? Jame yra debesys, saulė, mėnulis bei žvaigždės. Kodėl jūs neatsimerkiate ir nesimėgaujate šia kūrinyja, kuri yra jūsų kūrinys? Viskas susiję su jumis. Taigi, kaip atsiranda pyktis? Kartais taip nutinka valgant, ypač kai maistas yra labai skanus ir jūs įsikandate į liežuvį. Jūs juk nekeliaujate pas dantistą, kad šis išrautų dantis, kurie įkando į liežuvį; su jais nėra nieko blogo. Liežuvis žino. „Mes esame draugai, aš mėgaujuosi skoniu, o jie kramto. Aš nerausiu jų dėl to, kad šie įkando man“. Tokiu pat principu elgkitės su visais gyvenime, tuomet jūs tikrai žinosite kaip gyventi su meile. Daug metų atgal, vienas ūkininkas pakvietė mane apsilankyti jo kavos plantacijoje. Jis nusivežė mane ten sekmadienį; dieną, kai aš nedirbau. Jis pasakė: “Šeštadienio vakarą važiuosime su džipu. Mano virėjas nemiega kalvos viršūnėje esančiame namelyje. Kava auginama šlaituose, o jos džiovinimo vieta yra apačioje. Eidamas ten apsistoju namelyje, kuris yra gerai įrengtas kalvos viršūnėje, o virėjas su šeima lieka apačioje kalno, kavos džiovinimo srityje. Taigi, kai tik pabusiu, nusileisiu nuo kalno jo parsivežti… “. Ryte jis išvažiavo man dar neatsikėlus. Prabudęs pamačiau labai gražų reginį. Plantacija aplink mane buvo apaugusi apelsinmedžiais. Medžiai ten buvo pasodinti tik dėl savo šešėlio, kad apsaugotų kavos augalus nuo tiesioginės saulės spindulių. Ūkininkas nebuvo suinteresuotas parduoti apelsinų, todėl visi laukuose kritę vaisiai tiesiog supūdavo ant žemės. Išėjau iš vasarnamio ir pamačiau krūmus aplipusius apelsinais. Jaučiausi labai laimingas juos matydamas, tiek krūmų, apkrautų apelsinais, liečiančių žemę, tiek daug oranžinių vaisių. Visus šiuos apelsinus mačiau ryto saulėje ir jaučiau tokį džiaugsmą. Pakylėtų jausmų kupinas aš stovėjau prieš šiuos nuostabius vaisių krūmus ir ištariau garsiai: „Labas rytas Motina, kaip tu gyveni? Tu esi labai laiminga, tu turi tiek daug vaikų“. Man neatėjo į galvą ją įskaudinti, net nuskinti vieno jos vaisiaus sau. Pakako tik pamatyti apelsinų grožį ir šią medžio būtybę, kuri taip didžiuojasi savo vaikais. Man ji patiko, aš ją mylėjau ir pats pabučiavau tą medį. Aš buvau toks laimingas! Man net minties nekilo mintis skinti apelsinus. Tą pačią akimirką medis atsakė man: „Aš esu labai laiminga su tavimi, todėl siūlau tau šiuos vaisius“ ir iškart nuo medžio nukrito dvylika didelių apelsinų Aš neišsigalvoju šios istorijos. Viskas tikrai taip ir nutiko, kaip pasakoju. Aš esu matęs dar daugiau panašių dalykų. Mes esame viena – nėra jokios atskirties tarp mūsų, tiesiog mes to nesuvokiame. Ta pati tiesa yra su akmenimis, su medžiais, su paukščiais, su upėmis: jūs galite kalbėtis su jais visais, ir pamatysite kaip galite gauti meilės iš visko. Taigi, aš kalbėjau su šiuo medžiu ir ji atsakė man. Ji tarė: „Aš taip pat esu laiminga. Aš noriu tau duoti savo apelsinus, prašau paimk juos“. Aš paėmiau vieną ir vėl pabučiau medį. Aš galėjau suvokti, kaip ji jaučiasi; Aš galėjau suprasti jos kalbą. Kur čia paslaptis? Tai buvo tik meilė. Matykite viską meilės kupinomis akimis. Jei jūs į visus žiūrėsite su meile, aš nemanau, kad jie galės ant jūsų pykti. Kartais pyktis gali jus aplankyti. Kai viešbutis bus pilnas, nebus kambarių, nebus apgyvendinimo vietų, niekas ten neis. Lygiai taip pat, jei jūsų namai yra kupini meilės, visi pykčiai, geismai ir godumas pamatys, kad namai jau yra pilni ir jie neįeis į vidų; jie eis ir ieškos kokių kitų nakvynės namų. Jei durys atviros godumui, geismui ir pykčiui, jie tuoj pat įeis; jie niekada nelauks registracijos laiko. Jei jūs mylite žmonės, kas neatsakys jums meile taip pat ? Gruodžio 13 diena, 1991 metai