01-09-2024, 10:47 AM
[attachment=0]
6.9. Pasaka apie Vampyrą
Vasištha tęsė:
"Mokša", arba išsilaisvinimu, vadinama būsena, kai tyrinėjant tikrojo Aš prigimtį baigiasi iliuzijos, kai individuali sąmonė nustoja būti individualia, kai protas tampa ne protu. Kadangi ego jausmas bei kitos sąvokos yra nerealios kaip vanduo miraže, jos išnyksta, vos tik jas apšviečia tyrinėjimo šviesa. Dabar paklausyk, o Rama, kokius įkvepiančius ir apšviečiančius klausimus kartą pateikė vampyras.
Vampyras tarė karaliui:
O karaliau, neužmušiu ir nesuėsiu tavęs, jeigu to neužsitarnavai. Tu esi valdovas ir pildai norus tų, kuriems reikia tavo pagalbos. Maldauju, išpildyk ir mano norą. Užduosiu tau kelis klausimus, o tu pateik man teisingus atsakymus.
Kokia tai saulė, kurios spindulių dalelės sudaro ištisas visatas? Kokiame didingame vėjyje plevena ši nuostabi erdvė? Mes begalybę kartų pereiname iš vieno sapno į kitą, likdami savimi, tačiau lengvai pamirštame sapno įvykius. Kokia mūsų prigimtis? Bananmedžio žievę galima lupti sluoksnis po sluoksnio, kol pasieksi šerdį (pasak padavimo, bananmedžio kamienas lupamas tol, kol nieko nebelieka, t.y. jis neturi šerdies, panašiai kaip ir svogūnas, - vertėjų past.). Kokią šerdį pasieki, nuolatos tyrinėdamas šio pasaulio prigimtį? Kokiame atome visos šios visatos tėra tik mažos dalelytės? Kokiame akmenyje kaip neišskaptuotos figūros slypi visi trys pasauliai? Jeigu neatsakysi, būsi vertas, kad aš tave suėsčiau!
Karalius atsakė:
O vampyre! Kažkada ši visata buvo pasidengusi daugybe sluoksnių lyg vaisius žievele. Tūkstančiai tokių vaisių kabėjo ant vienos šakos. Buvo ir medis su tūkstančiu tokių šakų, miškas su tūkstančiu tokių medžių, kalva su tūkstančiu tokių miškų, šalis su tūkstančiu tokių kalvų, žemynas su tūkstančiu tokių šalių, planeta su tūkstančiu tokių žemynų, vandenynas su tūkstančiu tokių planetų, esybė su tūkstančiu tokių žemynų ir aukščiausioji būtybė, dėvinti tūkstantį tokių esybių kaip vėrinį. Egzistuoja saulė, kurios spinduliuose šildosi tūkstančiai tokių aukščiausių būtybių ir kuri nušviečia viską. Tai yra suvokimo saulė, o vampyre! Jos šviesoje ištisos visatos - tik mažos dulkelės. Dėl šios saulės šviesos visi čia išvardinti dalykai atrodo realūs.
Karalius pasakė:
Aukščiausiosios sąmonės šviesoje sąvokos, arba sąlyginė laiko, erdvės ir judėjimo realybė, žėri tarsi dulkių dalelės, tuo pat metu būdamos sąmonė (sąmonės judėjimu sąmonėje) bei gryniausiu intelektu.
Nors atrodo, kad tikroji prigimtis, arba sąmonė, juda iš vieno sapnų pasaulio į kitą, iš tiesų, ji niekada neišsiskiria su savo natūralia prigimtimi ir nuolatos lieka panirusi į save. Kaip banano medžio žievę galima lupti sluoksnis po sluoksnio, o kiekvienas jų slepia po savimi dar vieną, tokį patį sluoksnį, taip šis išorinis pasaulis, atidžiai įsižiūrėjus ir pagalvojus, yra tik suvokimas. Ši sąmonė vadinama įvairiai: tiesa, Brahmanu, dievu ir suvokimu. Kadangi ji yra neaprašoma, ją bandoma apibūdinti remiantis neiginiais - kaip tuštumą, kaip tai, kas neapsakoma ir pan. Jeigu aš ką nors jaučiu kaip realų objektą, jis toks ir tampa. Nors tam tikrą formą suvokiu remdamasis ankstesne patirtimi, ji vis tiek yra tyra sąmonė - kaip banano medžio kamienas yra tik banano medžio kamienas, o kiekvienas jo žievės sluoksnis panašus į visus likusius.
Manoma, kad tikroji sąmonės esmė turi atomo prigimtį, ji yra ypač subtili ir neapčiuopiama, tačiau tuo pat metu ji begalinė. Nuo jos prasideda visa egzistencija, nes tik ji vienintelė iš tiesų ir egzistuoja. Nors ji pasireiškia kaip begalinė formų įvairovė, ji pati pavidalo neturi.
Šis išorinis pasaulis - tik apvalkalas, kuriame glūdi tiesa, tyras suvokimas.
Vasištha tęsė:
Išgirdęs tokį karaliaus atsakymą, vampyras pritilo ir susimąstė. Jis pamiršo savo alkį ir paniroį gilią meditaciją.
O Rama, štai papasakojau pasaką apie vampyrą. Ji išryškina subtiliosios beribės sąmonės esmę. Visa visata yra tik kevalas arba rūkas, slepiantis sąmonę, o rūką galima išsklaidyti rimtomis tikrosios prigimties paieškomis. Visata tokia pat reali, kaip ir vampyro "kūnas"!
Rama, pasitelkęs protą, perženk proto ribas. Išlik ramus, visur įžvelk vieną begalinę būtį. Kaip karalius Bhagirata pasieksi tai, kas neįmanoma, jeigu giliai suvoksi tiesą ir atliksi būtinus veiksmus, be pastangų patirdamas savaiminę įvykių eigą.
6.9. Pasaka apie Vampyrą
Vasištha tęsė:
"Mokša", arba išsilaisvinimu, vadinama būsena, kai tyrinėjant tikrojo Aš prigimtį baigiasi iliuzijos, kai individuali sąmonė nustoja būti individualia, kai protas tampa ne protu. Kadangi ego jausmas bei kitos sąvokos yra nerealios kaip vanduo miraže, jos išnyksta, vos tik jas apšviečia tyrinėjimo šviesa. Dabar paklausyk, o Rama, kokius įkvepiančius ir apšviečiančius klausimus kartą pateikė vampyras.
Vampyras tarė karaliui:
O karaliau, neužmušiu ir nesuėsiu tavęs, jeigu to neužsitarnavai. Tu esi valdovas ir pildai norus tų, kuriems reikia tavo pagalbos. Maldauju, išpildyk ir mano norą. Užduosiu tau kelis klausimus, o tu pateik man teisingus atsakymus.
Kokia tai saulė, kurios spindulių dalelės sudaro ištisas visatas? Kokiame didingame vėjyje plevena ši nuostabi erdvė? Mes begalybę kartų pereiname iš vieno sapno į kitą, likdami savimi, tačiau lengvai pamirštame sapno įvykius. Kokia mūsų prigimtis? Bananmedžio žievę galima lupti sluoksnis po sluoksnio, kol pasieksi šerdį (pasak padavimo, bananmedžio kamienas lupamas tol, kol nieko nebelieka, t.y. jis neturi šerdies, panašiai kaip ir svogūnas, - vertėjų past.). Kokią šerdį pasieki, nuolatos tyrinėdamas šio pasaulio prigimtį? Kokiame atome visos šios visatos tėra tik mažos dalelytės? Kokiame akmenyje kaip neišskaptuotos figūros slypi visi trys pasauliai? Jeigu neatsakysi, būsi vertas, kad aš tave suėsčiau!
Karalius atsakė:
O vampyre! Kažkada ši visata buvo pasidengusi daugybe sluoksnių lyg vaisius žievele. Tūkstančiai tokių vaisių kabėjo ant vienos šakos. Buvo ir medis su tūkstančiu tokių šakų, miškas su tūkstančiu tokių medžių, kalva su tūkstančiu tokių miškų, šalis su tūkstančiu tokių kalvų, žemynas su tūkstančiu tokių šalių, planeta su tūkstančiu tokių žemynų, vandenynas su tūkstančiu tokių planetų, esybė su tūkstančiu tokių žemynų ir aukščiausioji būtybė, dėvinti tūkstantį tokių esybių kaip vėrinį. Egzistuoja saulė, kurios spinduliuose šildosi tūkstančiai tokių aukščiausių būtybių ir kuri nušviečia viską. Tai yra suvokimo saulė, o vampyre! Jos šviesoje ištisos visatos - tik mažos dulkelės. Dėl šios saulės šviesos visi čia išvardinti dalykai atrodo realūs.
Karalius pasakė:
Aukščiausiosios sąmonės šviesoje sąvokos, arba sąlyginė laiko, erdvės ir judėjimo realybė, žėri tarsi dulkių dalelės, tuo pat metu būdamos sąmonė (sąmonės judėjimu sąmonėje) bei gryniausiu intelektu.
Nors atrodo, kad tikroji prigimtis, arba sąmonė, juda iš vieno sapnų pasaulio į kitą, iš tiesų, ji niekada neišsiskiria su savo natūralia prigimtimi ir nuolatos lieka panirusi į save. Kaip banano medžio žievę galima lupti sluoksnis po sluoksnio, o kiekvienas jų slepia po savimi dar vieną, tokį patį sluoksnį, taip šis išorinis pasaulis, atidžiai įsižiūrėjus ir pagalvojus, yra tik suvokimas. Ši sąmonė vadinama įvairiai: tiesa, Brahmanu, dievu ir suvokimu. Kadangi ji yra neaprašoma, ją bandoma apibūdinti remiantis neiginiais - kaip tuštumą, kaip tai, kas neapsakoma ir pan. Jeigu aš ką nors jaučiu kaip realų objektą, jis toks ir tampa. Nors tam tikrą formą suvokiu remdamasis ankstesne patirtimi, ji vis tiek yra tyra sąmonė - kaip banano medžio kamienas yra tik banano medžio kamienas, o kiekvienas jo žievės sluoksnis panašus į visus likusius.
Manoma, kad tikroji sąmonės esmė turi atomo prigimtį, ji yra ypač subtili ir neapčiuopiama, tačiau tuo pat metu ji begalinė. Nuo jos prasideda visa egzistencija, nes tik ji vienintelė iš tiesų ir egzistuoja. Nors ji pasireiškia kaip begalinė formų įvairovė, ji pati pavidalo neturi.
Šis išorinis pasaulis - tik apvalkalas, kuriame glūdi tiesa, tyras suvokimas.
Vasištha tęsė:
Išgirdęs tokį karaliaus atsakymą, vampyras pritilo ir susimąstė. Jis pamiršo savo alkį ir paniroį gilią meditaciją.
O Rama, štai papasakojau pasaką apie vampyrą. Ji išryškina subtiliosios beribės sąmonės esmę. Visa visata yra tik kevalas arba rūkas, slepiantis sąmonę, o rūką galima išsklaidyti rimtomis tikrosios prigimties paieškomis. Visata tokia pat reali, kaip ir vampyro "kūnas"!
Rama, pasitelkęs protą, perženk proto ribas. Išlik ramus, visur įžvelk vieną begalinę būtį. Kaip karalius Bhagirata pasieksi tai, kas neįmanoma, jeigu giliai suvoksi tiesą ir atliksi būtinus veiksmus, be pastangų patirdamas savaiminę įvykių eigą.