09-23-2023, 03:27 PM
[HEADING=1]Kartą kažkas Ošo paklausė: – “Argi šventraščių studijos nėra naudingos?”[/HEADING]
Kam yra naudingos šventraščių studijos? Tokiu būdu jūs negalite pasiekti pažinimo, tai tik išlavina jūsų atmintį. Taip jūs išmoksite keleto dalykų, bet argi išmokimas ir pažinimas yra tas pat? Jūs išmoksite apie Dievą, apie tiesą, apie sielą. Jūs galėsite apie tai pateikti jau paruoštus šablonus. Bet tai nesiskiria nuo to, ką kiekvieną rytą jūsų namuose kartoja papūga. Tiesa nerandama šventraščiuose. Ji yra savastyje, jūsų savastyje.
Šventraščiuose yra tik žodžiai ir jie yra prasmingi tik tiems, kurie realizavo tiesą savo viduje. Kitaip jie yra ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi. Tiesa negali būti pažinta studijuojant šventraščius, bet, be jokios abejonės, patiriant tiesą, suprantami ir šventraščiai.
Ką gi aš matau prieš save? Žmonės, užuot pažinę tiesą, stengiasi pažinti šventraščius ir netgi pasitenkina ta informacija, kurią įgijo. Koks tuščias ir apgaulingas pasitenkinimas! Argi tai nereiškia, kad mes iš tikrųjų nenorime pažinti tiesos, o tik norime, kad žmonės tikėtų, jog mes pažįstame tiesą? Kiekvienas, kuris realiai nori pažinti tiesą, niekada nebus patenkintas vien tik žodžiais. Ar jūs kada nors girdėjote, kad žmogaus troškulys būtų numalšintas žodžiu “vanduo”? O jeigu jis ir būtų numalšintas tiesiog žodžiu, argi tai nereikštų, kad iš tikrųjų nebuvo visiškai jokio troškulio?
Šventraščiai būtų naudingi tik tuo atveju, jei per juos galėtume sužinoti, kad per šventraščius tiesa negali būti suprasta. Jeigu žodis galėtų mums tik pasakyti, kad jis yra bevertis, jo nauda būtų pakankama. Iš šventraščių pakaktų to, kad jei suteiktų ne pasitenkinimą, o mumyse sukurtų troškulį ir, užuot suteikę informacijos, padėtų įsisąmoninti savo nemokšiškumą.
Aš taip pat kalbu žodžiais, ir taip gimsta šventieji raštai. Jeigu jūs tiesiog prisikabinsite prie žodžių, visa mano pastanga bus bevertė. Nesvarbu, kiek jų įsiminsite, jie bus beverčiai. Jie taip pat taps jūsų proto kalėjimu ir po to jūs visą savo gyvenimą klajosite šiame pačių pasistatytame žodžių kalėjime. Mes visi esame užrakinti pasistatytuose kalėjimuose. Jeigu norite pažinti tiesą, sugriaukite šį minčių kalėjimą, nuverskite kalėjimo sienas ir iki pelenų sudeginkite minčių blokadą. Iš šių pelenų gims realus pažinimas ir šioje neįkalintoje sąmonėje jūs pamatysite tiesą. Tiesa ateis, bet prieš tai jūs turite paruošti jai patalpas savo viduje. Jeigu jūs išmesite žodžius lauk, į šią tuščią erdvę įžengs tiesa.
Paimta iš Ošo – “Tobulumo kelias”
Kam yra naudingos šventraščių studijos? Tokiu būdu jūs negalite pasiekti pažinimo, tai tik išlavina jūsų atmintį. Taip jūs išmoksite keleto dalykų, bet argi išmokimas ir pažinimas yra tas pat? Jūs išmoksite apie Dievą, apie tiesą, apie sielą. Jūs galėsite apie tai pateikti jau paruoštus šablonus. Bet tai nesiskiria nuo to, ką kiekvieną rytą jūsų namuose kartoja papūga. Tiesa nerandama šventraščiuose. Ji yra savastyje, jūsų savastyje.
Šventraščiuose yra tik žodžiai ir jie yra prasmingi tik tiems, kurie realizavo tiesą savo viduje. Kitaip jie yra ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi. Tiesa negali būti pažinta studijuojant šventraščius, bet, be jokios abejonės, patiriant tiesą, suprantami ir šventraščiai.
Ką gi aš matau prieš save? Žmonės, užuot pažinę tiesą, stengiasi pažinti šventraščius ir netgi pasitenkina ta informacija, kurią įgijo. Koks tuščias ir apgaulingas pasitenkinimas! Argi tai nereiškia, kad mes iš tikrųjų nenorime pažinti tiesos, o tik norime, kad žmonės tikėtų, jog mes pažįstame tiesą? Kiekvienas, kuris realiai nori pažinti tiesą, niekada nebus patenkintas vien tik žodžiais. Ar jūs kada nors girdėjote, kad žmogaus troškulys būtų numalšintas žodžiu “vanduo”? O jeigu jis ir būtų numalšintas tiesiog žodžiu, argi tai nereikštų, kad iš tikrųjų nebuvo visiškai jokio troškulio?
Šventraščiai būtų naudingi tik tuo atveju, jei per juos galėtume sužinoti, kad per šventraščius tiesa negali būti suprasta. Jeigu žodis galėtų mums tik pasakyti, kad jis yra bevertis, jo nauda būtų pakankama. Iš šventraščių pakaktų to, kad jei suteiktų ne pasitenkinimą, o mumyse sukurtų troškulį ir, užuot suteikę informacijos, padėtų įsisąmoninti savo nemokšiškumą.
Aš taip pat kalbu žodžiais, ir taip gimsta šventieji raštai. Jeigu jūs tiesiog prisikabinsite prie žodžių, visa mano pastanga bus bevertė. Nesvarbu, kiek jų įsiminsite, jie bus beverčiai. Jie taip pat taps jūsų proto kalėjimu ir po to jūs visą savo gyvenimą klajosite šiame pačių pasistatytame žodžių kalėjime. Mes visi esame užrakinti pasistatytuose kalėjimuose. Jeigu norite pažinti tiesą, sugriaukite šį minčių kalėjimą, nuverskite kalėjimo sienas ir iki pelenų sudeginkite minčių blokadą. Iš šių pelenų gims realus pažinimas ir šioje neįkalintoje sąmonėje jūs pamatysite tiesą. Tiesa ateis, bet prieš tai jūs turite paruošti jai patalpas savo viduje. Jeigu jūs išmesite žodžius lauk, į šią tuščią erdvę įžengs tiesa.
Paimta iš Ošo – “Tobulumo kelias”