09-23-2023, 06:09 PM
“Atleisti - tai išlaisvinti kalinį ir atrasti, kad tas kalinys buvai tu.” - Lewisas B. Smedesas
[IMG alt="Forgiveness-scaled-e1582229617204"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/eb9d2b5da7200705e32275ac06637b84eead0581_2_690x351.jpeg[/IMG]
Forgiveness-scaled-e15822296172041000×509 75.4 KB
Visiems žinoma, kad senos nuoskaudos, nesibaigiantis sielvartas, užsitęsęs pyktis, nuoskaudos, baimė ir nerimas, kaltės jausmas, abejonės savimi ir savęs kaltinimas bei nevisavertiškumo jausmas daro žalingą poveikį mūsų sveikatai, gerovei, kūrybinei saviraiškai, santykiams, gebėjimui mylėti ir būti mylimiems.
Besikartojantys sąmoningų ir nesąmoningų neigiamų emocijų modeliai žaloja mūsų imuninę sistemą, verčia mus nepasitikėti ir pernelyg saugoti save santykiuose… ir trukdo atrasti savo tikrąją dvasinę prigimtį.
Nepaisant to, daugelis žmonių nesuvokia, kad jų simptomų, problemų ir blokų šaknys glūdi viename paprastame dalyke - atleidimo trūkume.
Kad galėtume visiškai būti dabartyje - būti sąmoningi, priimantys ir reaguojantys į šios akimirkos situaciją - ir dar daugiau, kad galėtume suvokti Būties visumą, turime sugebėti atleisti užsitęsusį skausmą ir konfliktus bei varžančius įsitikinimus, kuriuos nešiojamės iš praeities.
Atleidimas sau ir kitiems gydo, išlaisvina ir gali atnešti į jūsų gyvenimą tokių pokyčių, kokių net neįsivaizdavote.
Kai nuspręsite, kad norite išsilaisvinti iš praeities, ir pripažinsite, jog atėjo laikas atleisti, kad galėtumėte žengti į priekį dabartiniame gyvenime ir ateityje, supraskite tai:
Atleidimas nereiškia, kad tai, kas buvo padaryta, dabar jums tinka. Tai tiesiog reiškia, kad norite nebesinešioti su savimi praeities nuoskaudų ir nuoskaudų, kaltės ir gėdos.
Norint atleisti, nebūtina suprasti, “kodėl” taip atsitiko, ir dažnai to tikrai negalime žinoti. Šios minties atsisakymas padės jums pereiti prie noro atleisti.
Atleisti reikia ne iš silpnumo, kaip mano kai kurie žmonės, bet iš stiprybės pasirinkti savo gyvenimo kryptį, kad nebūtumėte auka… įskaitant buvimą savo skausmo ir negatyvumo auka.
Atleidžiant svarbu būti sąžiningam… sąžiningai pripažinti tai, ką jautėte ir tebejaučiate… ir sąžiningai pripažinti, kad galėjote prisidėti prie to, kas įvyko.
Galbūt nesijaučiate pasirengę visiškai atleisti ir susitaikyti, bet galbūt galite norėti atleisti.
Kad atleidimas būtų visapusiškas ir efektyviausias, turėtumėte pradėti vykdyti atleidimo programą… pirmiausia išlaisvinti akivaizdžiausius prisiminimus, o paskui tęsti visų prisiminimų, žmonių, įvykių ir situacijų, kurie jums kelia kitokį nei neutralus priėmimas, išvalymą.
Atleisti sau gali būti sunkiau nei atleisti kitiems, tačiau tai labai svarbu norint išsivaduoti nuo sąmoningo ar nesąmoningo savęs smerkimo ir savęs nepriėmimo, kurie trukdo gyventi sveiką ir visavertį gyvenimą.
“Atleidimas gali būti didžiausia dorybė žemėje ir, be abejo, pati reikalingiausia.” - Gordonas B. Hinklis
ATLEIDIMO PROCESAS
Užuot stengiasi atleisti asmeniui - o tai gana plati tema - veiksmingiau pasirinkti prisiminimą apie įvykį su tuo asmeniu arba vieną įvykį iš eilės, kurie buvo panašūs.
Atpalaiduojamasis kvėpavimas - tai įkvėpimas pro nosį ir iškvėpimas pro šiek tiek pravertas lūpas… tarsi švelnus atodūsis.
Atleisti negalima priversti, bet galima leisti.
Ženklas, kad visiškai atleidote, yra palengvėjimo arba atleidimo, atvirumo ir pritarimo viskam jausmas, užbaigtumo jausmas, dėkingumo jausmas. Atmintis vis dar bus išlikusi, bet be nemalonumų ar apmaudo, kurį kažkada jautėte.
Jei dėl šio įvykio ar problemos išlieka neigiamos emocijos ar įtampa, pakartokite 4 ir 5 atleidimo procedūros žingsnius. Arba pastebėkite, ar pasirodė kitas prisiminimas, ir jį apdorokite atlikdami visus žingsnius.
Jei atsitiktų taip, kad paleistas prisiminimas vėliau vėl pasirodytų su kokia nors neigiama emocija, paprasčiausiai supraskite, kad turi būti dar daugiau atleidimo, ir atlikite šiuos žingsnius.
Norint iš tikrųjų išsilaisvinti iš praeities, reikės laiko ir atkaklumo, tačiau pamatysite, kad verta stengtis.
Pastaba: kai kuriems žmonėms reikia atleisti Dievui, net jei jie nebetiki tuo, ko buvo mokomi. Jei jaučiate, kad dėl kokių nors priežasčių piktinatės Dievu, vaikystės ar vėlesne religija, nesistenkite to išsiaiškinti, tiesiog tęskite Atleidimo procesą.
“Atleidimas susijęs ne tiek su kitu žmogumi, kiek su mūsų pačių širdimis”. - Lynette J. Hoy
[IMG alt="Forgiveness-scaled-e1582229617204"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/eb9d2b5da7200705e32275ac06637b84eead0581_2_690x351.jpeg[/IMG]
Forgiveness-scaled-e15822296172041000×509 75.4 KB
Visiems žinoma, kad senos nuoskaudos, nesibaigiantis sielvartas, užsitęsęs pyktis, nuoskaudos, baimė ir nerimas, kaltės jausmas, abejonės savimi ir savęs kaltinimas bei nevisavertiškumo jausmas daro žalingą poveikį mūsų sveikatai, gerovei, kūrybinei saviraiškai, santykiams, gebėjimui mylėti ir būti mylimiems.
Besikartojantys sąmoningų ir nesąmoningų neigiamų emocijų modeliai žaloja mūsų imuninę sistemą, verčia mus nepasitikėti ir pernelyg saugoti save santykiuose… ir trukdo atrasti savo tikrąją dvasinę prigimtį.
Nepaisant to, daugelis žmonių nesuvokia, kad jų simptomų, problemų ir blokų šaknys glūdi viename paprastame dalyke - atleidimo trūkume.
Kad galėtume visiškai būti dabartyje - būti sąmoningi, priimantys ir reaguojantys į šios akimirkos situaciją - ir dar daugiau, kad galėtume suvokti Būties visumą, turime sugebėti atleisti užsitęsusį skausmą ir konfliktus bei varžančius įsitikinimus, kuriuos nešiojamės iš praeities.
Atleidimas sau ir kitiems gydo, išlaisvina ir gali atnešti į jūsų gyvenimą tokių pokyčių, kokių net neįsivaizdavote.
Kai nuspręsite, kad norite išsilaisvinti iš praeities, ir pripažinsite, jog atėjo laikas atleisti, kad galėtumėte žengti į priekį dabartiniame gyvenime ir ateityje, supraskite tai:
Atleidimas nereiškia, kad tai, kas buvo padaryta, dabar jums tinka. Tai tiesiog reiškia, kad norite nebesinešioti su savimi praeities nuoskaudų ir nuoskaudų, kaltės ir gėdos.
Norint atleisti, nebūtina suprasti, “kodėl” taip atsitiko, ir dažnai to tikrai negalime žinoti. Šios minties atsisakymas padės jums pereiti prie noro atleisti.
Atleisti reikia ne iš silpnumo, kaip mano kai kurie žmonės, bet iš stiprybės pasirinkti savo gyvenimo kryptį, kad nebūtumėte auka… įskaitant buvimą savo skausmo ir negatyvumo auka.
Atleidžiant svarbu būti sąžiningam… sąžiningai pripažinti tai, ką jautėte ir tebejaučiate… ir sąžiningai pripažinti, kad galėjote prisidėti prie to, kas įvyko.
Galbūt nesijaučiate pasirengę visiškai atleisti ir susitaikyti, bet galbūt galite norėti atleisti.
Kad atleidimas būtų visapusiškas ir efektyviausias, turėtumėte pradėti vykdyti atleidimo programą… pirmiausia išlaisvinti akivaizdžiausius prisiminimus, o paskui tęsti visų prisiminimų, žmonių, įvykių ir situacijų, kurie jums kelia kitokį nei neutralus priėmimas, išvalymą.
Atleisti sau gali būti sunkiau nei atleisti kitiems, tačiau tai labai svarbu norint išsivaduoti nuo sąmoningo ar nesąmoningo savęs smerkimo ir savęs nepriėmimo, kurie trukdo gyventi sveiką ir visavertį gyvenimą.
“Atleidimas gali būti didžiausia dorybė žemėje ir, be abejo, pati reikalingiausia.” - Gordonas B. Hinklis
ATLEIDIMO PROCESAS
Užuot stengiasi atleisti asmeniui - o tai gana plati tema - veiksmingiau pasirinkti prisiminimą apie įvykį su tuo asmeniu arba vieną įvykį iš eilės, kurie buvo panašūs.
- Pradėkite kelias minutes kvėpuodami pilvo apačia ir pastebėkite, kurioje kūno vietoje labiausiai jaučiate emociją, diskomfortą ar įtampą. Tiesiog pripažinkite ir priimkite jausmą tokį, koks jis yra dabar.
- Vieną ranką padėkite ant viršugalvio, o kitą delną - ant širdies centro krūtinėje. (Šios rankų padėtys yra susijusios su daugeliu meridianų - energijos srautų - visame kūne).
- Paleiskite mintyse šio įvykio filmą nuo pradžios iki pabaigos, o jūs toliau kvėpuokite pilvu… tiesiog stebėkite.
- Tuo pat metu patvirtindami savyje: “Aš paleidžiu visą skausmą ir skriaudą, visą pyktį, nusivylimą, bejėgiškumą, liūdesį, baimę ir kaltę, likusius nuo šio laiko, visais savo būties aspektais.”
Atpalaiduojamasis kvėpavimas - tai įkvėpimas pro nosį ir iškvėpimas pro šiek tiek pravertas lūpas… tarsi švelnus atodūsis.
- Trečią kartą peržiūrėkite prisiminimą nuo pradžios, tuo pat metu patvirtindami savyje: "Aš giliai priimu ir atleidžiu " vardas " arba “sau”, arba “visiems, kurie dalyvavo šiame įvykyje”.
Atleisti negalima priversti, bet galima leisti.
Ženklas, kad visiškai atleidote, yra palengvėjimo arba atleidimo, atvirumo ir pritarimo viskam jausmas, užbaigtumo jausmas, dėkingumo jausmas. Atmintis vis dar bus išlikusi, bet be nemalonumų ar apmaudo, kurį kažkada jautėte.
Jei dėl šio įvykio ar problemos išlieka neigiamos emocijos ar įtampa, pakartokite 4 ir 5 atleidimo procedūros žingsnius. Arba pastebėkite, ar pasirodė kitas prisiminimas, ir jį apdorokite atlikdami visus žingsnius.
Jei atsitiktų taip, kad paleistas prisiminimas vėliau vėl pasirodytų su kokia nors neigiama emocija, paprasčiausiai supraskite, kad turi būti dar daugiau atleidimo, ir atlikite šiuos žingsnius.
Norint iš tikrųjų išsilaisvinti iš praeities, reikės laiko ir atkaklumo, tačiau pamatysite, kad verta stengtis.
Pastaba: kai kuriems žmonėms reikia atleisti Dievui, net jei jie nebetiki tuo, ko buvo mokomi. Jei jaučiate, kad dėl kokių nors priežasčių piktinatės Dievu, vaikystės ar vėlesne religija, nesistenkite to išsiaiškinti, tiesiog tęskite Atleidimo procesą.
“Atleidimas susijęs ne tiek su kitu žmogumi, kiek su mūsų pačių širdimis”. - Lynette J. Hoy