Nuoroda į video [MEDIA=twitter]1624134526078226460[/MEDIA]
Kaip Twitter darbuotojai neturėdami jokio medicininio išsilavinimo cenzūravo medikus, profesorius pasisakančius apie covid ir skiepus.
Kas yra hedonizmas?
Hedonizmas yra filosofinė ir gyvenimo būdo teorija, kuri teigia, kad malonumas yra vienintelis tikslas ir reikalingas vertybės žmogaus gyvenime. Hedonizmas yra suskirstytas į dvi kategorijas: klasikinį hedonizmą ir pozityvų hedonizmą.
Klasikinis hedonizmas yra susijęs su senovės Graikijos filosofija, kurioje teigiama, kad malonumas yra vienintelis tikslas ir vertybė žmogaus gyvenime. Klasikinio hedonizmo atstovai teigia, kad žmogus turėtų siekti malonumo ir vengti skausmo.
Pozityvus hedonizmas yra susijęs su moderniu požiūriu, kurio pagrindas yra teiginys, kad žmogus turėtų siekti ne tik malonumo, bet ir gerovės. Pozityvus hedonizmas siūlo, kad žmogus turėtų siekti savo poreikių ir troškimų tenkinimo, tačiau tai turėtų būti daroma taip, kad tai neturėtų neigiamos įtakos kitiems žmonėms ar aplinkai.
Hedonizmas kritikuojamas dėl savo pabrėžto malonumo siekimo ir vengimo skausmo ir gali būti laikomas pavojinga filosofija, nes ji gali sukelti neatsakingo ar kenksmingo elgesio. Todėl, jei žmogus siekia hedonizmo, jis turi būti atsargus ir atsižvelgti į savo veiksmų pasekmes.
Posted by: Linas - 09-23-2023, 02:33 PM - Forum: Įvairūs
- No Replies
Galbūt, jūs skaitėt Keno Kaizo jaunesniojo knygą “Šimtosios beždžionės koncepcija” (The Hunderedth monkey), kur aprašomas trisdešimties metų mokslinis projektas “Macaca Fuscata”. Kosima saloje Japonijoje gyveno laukinių beždžionių kolonija, ir mokslininkai maitino jas saldžiomis bulvėmis (batatas), išmėtydami jį smėlyje. Beždžionėms patiko batatas, bet nepatiko smėlis ir purvas ant jo. Aštuoniolikos mėnesių patelė vardu Imo pastebėjo, kad gali išspręsti šią problemą, nuplaudama batatą. Ji pamokė tuo savo motiną. Tos beždžionės, kurios žaidė su ja, irgi išmoko daryti ta triuką, ir pamokė savo mamas. Greitai visos jaunos beždžionės plovė savo batatus, bet iš suagusių beždžionių tai darė tiktai tos mamos, kurios mėgdžiojo savo vaikus. Mokslininkai pastebėjo šį įvykį tarp 1952 ir 1958 metais.
Staiga 1958 rudenį, batatus plaunančių beždžionių kiekis Kosimo saloje pasiekė kritinės masės, kurią Dr. Uotson aprašė kaip 100, ir beveik visos Kosimo salos beždžionės pradėjo plauti batatus, be jokio išorinio paraginimo. Jei tai atsitiktų tik vienoje saloje, mokslininkai paaiškintų tai bendravimu, tačiau visų artimiausių salų beždžionės vienu metu pradėjo plauti batatą! Net pagrindinėje Japonijos saloje, Takasakijamoje, beždžionės plovė batatus. Šios beždžionės negalėjo bendrauti tarpusavyje jokių mums žinomu būdu. Mokslininkai pirmą kartą stenėjo kažką tokio. Jie pagalvojo, kad turėtų egzistuoti kažkokia morfogenetiška struktūra, arba laukas, apimantis visas salas, kurio dėka beždžionės galėjo bendrauti.
Šimtasis žmogus
Daug žmonių svarstė apie šimtosios beždžionės fenomeną. Vėliau, po kelerių metų, tyrinėtojų grupė iš Australijos ir Anglijos susidomėjo, ar yra toks laukas, kaip tarp beždžionių, tarp žmonių. Mokslininkai padarė tyrimus. Jie padarė nuotrauką, kur buvo šimtai didelių ir mažų žmonių veidų. Visa nuotrauka buvo iš veidų, bet iš pirmo žvilgsnio buvo galima pastebėt tik kelis. Reikėjo treniruotis, kad pamatyt visus kitus - dažniausia reikėjo, kad kas nors parodytų, kaip reikia žiūrėt.
Šią nuotrauką nuvežė į Australija ir padarė ten eksperimentą. Buvo atrinkti žmonės iš skirtingų visuomenės sluoksnių, ir kiekvienam iš jų buvo rodoma nuotrauka, ir kelios minutės kad pažiūrėt į ją. Mokslininkai rodė nuotrauką žmonėms, ir klausė, ką ten mato. Kai kurie spėdavo pastebėt iki 6-10 veidų. Kai apklaustųjų skaičius pasiekė kelis šimtus, ir buvo užfiksuota, ką jie mato, keli tyrinėtojai nuvažiavo į Angliją, ir ten parodė tą nuotrauką per vidinė BBC kanalą, kuris buvo rodomas tik Anglijoje. Jie kruopščiai parodė žiūrovams, kur randasi visi veidai. Po kelių minučių kita tyrinėtojų grupė tęsė eksperimentą Australijoje, jau su kitais žmonėmis. Ir tada dalyviai galėjo lengvai pastebėt daugumą veidų.
Nuo to momento mokslininkai žinojo, kad mes turim kažką, ko nežinome. Australijos aborigenai jau senai žinojo apie šia mūsų pačių nežinomą dalį. Jie žinojo, kad yra laukas, vienijantis žmones. Net mes savo bendruomenėje stebėjom, kaip vienam pasaulio krašte sukuriama kažkas sudėtingo, ir tuo pačiu metu kitame pasaulio gale sukuriamas tas pats, naudojant tas pačias idėjas ir principus.
[attachment=0]
Posted by: Linas - 09-23-2023, 02:32 PM - Forum: Įvairūs
- No Replies
Austėja - bičių deivė, siejama su Babilu, kartais minima kartu su Žemyna, teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi, šeimos gausintoja, ištekančių moterų globėja
Aušlavis - paliegėlių, ligonių Dievaitis, įgaunantis Žalčio pavidalą
Aušrinė - aušros deivė, gražuolė, marių pana. Jos gyvuliai - karvė, kumelė. Auksaplaukė pana, gyvenanti saloje. Aušrinė - aštuonių spindulių žvaigždutė, latvių Auseklis. Rytų Lietuvoje šia žvaigžde puošiami nuometai ir tai, kas susiję su vestuvėmis. Aušros žvaigždės, t.y. Veneros, deivė
Auštrinis (Auštra) - lietuvių tautosakoje šiaurryčių vėjas, budintis prie rojaus vartų ir šviečiantis kelią einantiems į rojų. Švietimo f-ja gretintų jį su Aušrine; galimas jos pusbrolis
Babilas, Bubilas - medaus ir bičių dievas
Bangpūtys - lietuvių jūros, audros bei vėjo jūroje dievas, ypač svarbus žvejams, bangų ir vėjų dievas
Baubis - lietuvių galvijų dievas, globojo galvijus
Bentis - bendros kelionės dievas, padedantis du ar kelis drauge išsivilioti į kelionę
Beržulis, Biržulis - beržų, beržų lapijos bei sulos dievybė
Blizgulis - sniego dievas
Brėkšta - sutemų deivė, globoja nakties metą, nuo Saulės laidos iki patekėjimo, sapnų dievybė
Butė - išminties Deivė
Didis Lado, Lada - pavasarį nuo pirmo sekmadienio po Velykų gegužės 25 d. iki birželio 25 d. skiriama jai. Didžioji Deivė. Paskutinę pagarbos dieną būdavo Rasos šventė.
Dievas Senelis - žmonių mokytojas ir jų dorovės tikrintojas bei sergėtojas. Dievas magas, keičiantis pavidalą, dažniausiai pasirodantis keliaujančiu seneliu elgeta.
Dievas - dangaus šviesos, taikos ir draugystės Dievas. Jaunas ir gražus. Augalijos augimo skatintojas, susijęs su Saulės metų laikais. Jo gyvuliai: elnias, žirgas, jautis, maži paukšteliai. Augalai: beržas ir kiti lapuočiai, rugiai. Ginklai: durklas, kardas. Žirgas yra pagrindinis Dievo palydovas. Žirgas yra laikas ir energija.
Dievas - lietuvių sakmėse dažnai vaizduojamas kaip Dievas senelis, einantis per žmones ir juose besisvečiuojantis, vienu žodžiu, artimas kaimo žmonems, tačiau jis podraug turi daug kuriamosios galios. Pavyzdžiui, Dievui besiprausiant, nukritęs žemėn lašas ir taip atsiranda žmogus arba Dievas užsigauna koją į akmenį ir nuo to laiko akmenys nebeauga. Svečiuodamasis pirkiose Dievas senelis jį priglaudusius ir pavaišinusius žmones dosniai apdovanoja, o šykštuolius baudžia dažnai paversdamas juos į žvėris.
Dimstipatis - lietuvių namų, sodybos, taip pat ugnies dievas. Jam aukojama norint apsaugoti namus nuo ugnies.
Dirvolika (Dirvolira) - javų dievas, kuriam aukojamas paršas, tikintis geresnio derliaus
Drebkulys - drebėjimo dievas
Dvargantis - dievas, saugantis lietuvių sodybą, kiemą, gal ir kaimą.
Ėratinis, Ėraitis, Ėraičių dievas - globoja ėriukus.
Ežerinis - ežero (ežerų) dievas, tikriausiai gyvenantis kiekviename ežere.
Ežiagulis - ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais, tačiau tikriausiai šitaip įvardijimas pats mirusysis
Gabija - ugnies Deivė, dar įvardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namų židinio globėja. Sūkurėlis arba Svastika - kryžma su užlenktais galais, tai išplėtotas ugnies ženklas. V. Tumėnas mano, jog "baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu, jo žmona Laima. Svastika - vienas iš dažnaiusiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, jos tapomos ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas “sūkurėlis”.
Gabjauja - globoja nuimtus javus, kluonus.
Gaila - nakties dvasia, sapne kankinanti žmones ir gyvulius.
Ganiklis - ganiavos Dievas.
Gardaitis - vėjų, liūties, audros Dievas, jūreivių globėjas. (Šiaurys, Peitvis, Rytvėjis, Vakarinis)
Giltinė - mirties deivė, numarinanti žmones, Laimos sesuo.
Girstis, Giraitis - miško (giraitės) dievas.
Gyvatė, Žaltys - namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybės. Gyvybės, energijos ir nemirtingumo simboliai. S - simbolizuoja žaltį arba gyvatę.
Gondas, Gonda - mergelių garbinamas dievas, galima šeimyninių santykių bei saiko globojimo f-ja, tačiau greičiausiai jis globoja seksualinius santykius, vestuvių dievas, prieš vestuves jam melsdavosi merginos.
Gulbidievas - gulbių Dievas, žmones sauganti dvasia
Javinė - javų deivė
Jėvulis - ievų deivė
Jagaubis - kalvių žaizdro ugnies dievas, padedantis kalvystėje.
Karorius - arklių ir karo dievas.
Karvaitis - dievas, globojantis veršelius.
Kelio dievas, Kelių dievas - globojo kelius, vieškelius, takelius, jo būdavo prašoma, kad kelionė pasisektų laimingai, nuo namų iki namų.
Kerpyčius - miško dievas, kartu su Medeina ir Ragaina (Ragana) globojantis mišką. Tikėtina, jog kartu su Šilinyčiu buvęs leituvių statybos dievas.
Kirnis - vyšnių Dievas, tai vyšnių medžio dievas.
Kolera - lietuvių tautosakoje Maro palydovė, epideminės ligos deivė.
Kovas - trečiasis mėnesis, karo ir jėgos Dievas.
Krugis - kalvių dievas, kalvystės globėjas.
Krukis, Kriukis, Kiaulių Kriukis - paršų ir kiaulių dievas, bet ne paršelių.
Krūminė, Krūminė Pradžių Varpų - lietuvių javų dievybė (deivė).
Laima, Laimė - lietuvių mitinė būtybė, lemianti žmonių likimą jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterų globėja, sergėdavusi jas visą gyvenimą, prižiūrėjo gimdyves, globojo naujagimius, jų sveikatą ir likimą. Globoja Žemės vaisius. Laimės, geros lemties, palaimos deivė.
Laima - Dalia - gėrybių gausintoja arba mažintoja. Gyviai - antelė, gulbė, avinukas. Visa žinanti gimimo, likimo Deivė. Jos medis - liepa, paukščiai - gegutė, vanagas. Ji verpėja, audėja ir siuvėja, taip pat gadintoja ir nukirpėja. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Vienas iš Laimos simbolių - varpstelis, prieverpstė. Eglutė - Deivės Laimos ornamentas “laumės šluotelė”.
Laukpatis, Lauksargis - dirbamų laukų ir gyvulių globėjas, lauko dievas, jam meldžiamasi, einant sėti ar arti, jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos).
Laumė - Laimai giminiška Deivė, antgamtiška darbininkė, teisingumo įsikūnijimas, duodanti ir atimanti gėrybes, vaisingumą, nešanti mirtį, stebuklingo gražumo Deivė, lietuvių mitologijoje deivė kadaise nublokšta į žemę; folklore savita būtybė, pasirodanti tamsoje, susijusi su vandeniu, ežerais, upėmis, ypač darbšti, verpia, audžia skalbiasi. Jos dovanoti rietimai niekad nesibaigia. Domisi kūdikiais, gali juos sukeisti ir t.t.
Lazdona - globojo lazdynus.
Lėta - laisvės deivė
Lietuvonis, Lytuvonis - tai dievas, teikiantis lietų.
Lyginčius - teisės ir sandoros dievas
Magyla - lietuvių mirties deivė, Giltinės tarnaitė
Maras - lietuvių tautosakoje - maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą.
Medeina - lietuvių miško deivė, medžioklės globėja. Buvo tarp svarbiausių lietuvių oficialiojo panteono dievų kaip vienintelė deivė, jai aukojo Mindaugas.
Mėletėlė - dažų bei spalvų deivė.
Mėnulis, Mėnuo - nakties šviesos Dievas, karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius, laikmečio valdytojas.
Milda - meilės ir piršlybų deivė.
Nijolė - požemio deivė, Pokliaus žmona.
Pajauta - sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina
Pergrubijus - prūsų pavasario ir augmenijos dievas, priskiriamas ir lietuviams. Dar vadinamas gėlių ir visokių žolių dievu, garbinamu per Jorę.
Pergubrius - globojo laukų darbus.
Perkūnas - Gedimino laikais buvo kunigaikščio ir jo karių Dievas. Jis kartais įsivaizduojamas kaip žmogus ugniniais (raudonais) drabužiais, raudonais (rudais) plaukais ir barzda; su strėlėmis, kovos kirviu ar net kalaviju rankoje. O kartais tiesiog sakoma, kad “Perkūnas esąs kunigaikštis su ugniniu kalaviju, ir kai su tuo kalaviju pašvytruojąs, tada žaibuoja”. Perkūno medžiai - ąžuolas, šermukšnis. Lietuvių griaustinio, žaibo ir audros dievas, dangaus, dievų ir žemės karalius, gamtos valdovas, karių Dievas, kovojantis su mitine būtybe Velniu, laiduojantis vaisingumą, teikiantis lietų. Jo vardu atžvilgiu galiojo tam tikras tabu. Vadintas: Brazdeikiu, Dunduliu, Gramaliu, Griaustiniu, Pakalbildžiu, Poškuliu, Tarškuliu, Trinkučiu arba paprasčiausiai Dievaičiu.
Pilvytis, Pilnytis - lietuviams priskiriamas prūsų turto ir pertekliaus dievas.
Pizius - jam aukoja jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį (merginos tuo metu aukoja Gondui). Atrodo, jog jis globoja seksualinius santykius.
Poklius, Pikulis - pragaro Dievas, pikto įkūnijimas.
Polengabija - ugnies dievybė. dvejinasji su Gabija
Praamžis, Praamžius, Prakorimas - seniausias ir aukščiausias lietuvių Dievas, amžinas Dievas, Dievas senelis, Dievų ir žmonių pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplūnai (romyti gaidžiai), ne pjaunant, bet užmušant lazdomis.
Praurimė - šventosios ugnies deivė, jai aukojo Birutė Palangoje iki pat mirties, tos šventyklos neleido nugriauti net kryžiuočiai.
Ragainė, Ragana - miškų Deivė, miško gilumos ir tamsos deivė, piktoji burtininkė.
Ragutis - midaus darytojų, bartininkų, aludarių, degtrinės varytojų dievas, garbinamas puotautojų.
Raitininkas - karo Dievas.
Ratainyčia - arklių dievybė.
Raugų Žemėpatis - raugo dievas.
Rungis - malūnininkų dievas.
Saulė - šviesos, šilumos ir gyvybės davėja. Ji gimsta žeimą ir toliau auga, bręsta visą metų ratą, kol vėl grįžta žiema. Saulė - tai dukrelė, bet ir močiutė. Kalėdų dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulė, ištirpdanti ledus. Dainuojama apie kalvelius, kalančius arba liejančius “aukso kupką” (taurę, puodelį). Saulė, jos šviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi žmonių pasaulyje, - tai mūsų folkloro aukso rasa, indai ir t.t. Saulės ženklai Lietuvoje yra vieni seniausių - tai lygūs arba ornamentuoti skritinėliai, gintaro ir kt. amuletai, taip pat spinduliuoti apskritimai arba rombai. Žalvario amžiuje pasirodė saulinės apvalios segės ir įvijiniai smeigtai. Saulę galėjo reikšti ir įvairaus pavidalo svastikos. Saulė - šešiakampė segmentinė žvaigždė - labai populiari laidies mene (architektūroje, prieverpstėse, paminkluose ir t.t.). Ji galėjo būti ir Perkūno simbolis. Roželė - Saulės ir pasaulio medžio ženklas mūsų juostose bei audiniuose. Tautosakoje dažnai minima, tačiau jai didesnė reikšmė teikta valstiečių tikėjime, ypač piemenėlių maldelėse. Latviai Saulei teikė didesnę religinę reikšmę nei lietuviai. Dangaus ir šviesos Deivė, gėrio ir gyvybės Dievybė.
Skalsa - gausumo, palaimos, pilnatvės deivė
Slogutis - tautosakoje sloginanti dvasia.
Srutis - dažų dievas, minimas kartu su Mėletėle.
Sutvaras - galvijų bandos dievas
Šeimės dievas - šeimos dievas globėjas
Šventpaukštinis - paukščių, tiek naminių, tiek laukinių globėjas.
Teliavelis - vadinamas kalviu galiūnu milžinu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Tai veiklus, turintis kultūrinio didvyrio požymių dievas, artimas Velniui ar Velinui.
Upinė, Upyna, Upa - upių, šaltinių, vandenų dievybė.
Upinis (dievas) - tekančių vandenų globėjas, kuriam aukojami balti paršeliai idant vanduo būtų skaidrus.
Užpelenė - viena iš namų ugnies deivių, tikriausiai globojusi kampą tarip židinio ir sienos.
Vaižgantas - linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.
Valgina (Valginė) - tai deivė, globojanti naminius gyvulius jų tuklumo bei tinkamumo žmonių maistui atžvilgiu, nulemianti gyvulių pašaro skalsumą.
Vėjopatis - vėjo dievas, dažniausiai garbinamas žvejų.
Velinas - požemio Dievas, mirusiųjų grlobėjas.
Veliona - amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo Deivė, Veliuonoje buvo didžiausia Lietuvoje šventykla, dabar ant jos bažnyčia, globojo Gediminas, atstatė Kęstutis
Žemėpatis, Žemininkas - Žemynos brolis, žemės, derliaus, namų dievas, sodybos bei vietovės Dievas, jam skirta rudens šventė. Kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį, globojantį ūkį ir namus. Jam ir jo seseriai Žemynai buvo dėkojama už gerą derlių.
Žemyna, Žemynėlė -tai Žemė Motina, žemės derlingumo deivė, avų deivė, gėlių davėja, Žemėpačio sesuo, jos dėka žemė yra vaisinga, Mirusiųjų Motina. Rombas - su ataugom ir be jų - reiškia Žemę, Motiną - Žemę, augmeniją, moteriškąjį pradą, Deivę Žemyną. Jis susijęs su derlingumo magija. Ženklas žinomas jau prieš keletą tūkstančių metų. Rombų juosta reiškia žemės derlingumą, gyvybės medį. Dantytas rombas - Saulė ir obelis, obuolys, j
Žiburinis - vienas kraupiausių lietuvių sakmių personažų, kurį vien pamatęs žmogus iš išgąsčio gali mirti. Atrodo kaip griaučiai su liepsnele viduje (širdies vietoje)
Žvorūna, Žvorūnė, Žvėrinė - laukinių žvėrių globėja, siejama su Vakarine žvaigžde, mišką, žvėris bei medžioklę globojanti deivė.
Surinko Vytautas ir Giedrius pagal:
Lietuvių religija ir mitologija // Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vaga, 1999
G. Beresnevičius. Dausos. Gimtinė ir Taura, 1990
G. Beresnevičius. Baltų religinės reformos. Taura, 1995
N. Vėlius. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1996
N. Vėlius. Lietuvių mitologija. 1, 2 tomai.Mintis, Vilnius, 1997
Posted by: Linas - 09-23-2023, 02:29 PM - Forum: Įvairūs
- No Replies
Visata egzistuoja, nes vyksta nuoltinė kaita…
Gavimas ir davimas - tai tik skirtingos energijos
tekmės kryptys visatoje.
Kai ištiėsiame ranka duoti, mes apčiuopiame visatos
gausą, persmelkiančią mūsų gyvenimus.
Antrasis dvasinės sėkmės dėsnis yra davimo dėsnis. Jį taip pat galima būtų pavadinti gavimo ir davimo dėsniu, nes visatoje vyksta nuolatiniai mainai, arba dinaminė kaita. Niekas nestovi vietoje. Štai mūsų kūnas - jis nuolat kinta yra susijęs su visata. Mūsų sąmonė susijusi su visatos sąmone, o energijos laukas turi santykį su visatoje cirkuliuojančia energija.
Gyvenimo tėkmė yra darni egzistencijos lauko jėgų ir elementų sąveika. Ši darnos apraška mūsų gyvenime vadinama davimo dėsniu. Tarp mūsų kūno, proto ir visatos vyksta nuolatiniai mainai, ir energijos cirkuliacija šiame rate primena kraujo judėjima kraujagyslėse. Šio proceso baigtis reiškia mirtį. Kai kraujas liaujasi tekėjęs, jis ima krešėti, tirštėti ir nykti. Štai todėl norėdami klestėti ir mėgautis gausa, mes nuolatos privalome duoti ir gauti. Ką nors gauname, tik ką nors atidavę, ir, ką nors atidavę, ką nors gauname.
Žodis gausa arba turtai (angl.affuence) kilęs iš lotyniško affuere. Tai reiškia įtekėti, įsilieti. Todėl tikroji angliško affluence reikšmė yra gausiai tekėti. Pinigai - tai simbolis, išreiškiantis energiją, kurią mes gauname iš visatos mainais už tai, ką jai atiduodame. Pinigus mes taip pat vadiname valiuta (angl.currency). Šis žodis kilęs iš lotyniško currere ir reiškia bėgti, skubėti.
Todėl jei sustabdysime pinigų cirkuliaciją arba jų tekėjimą, jei mūsų vienintelis tikslas taps juos kaupti, tai (kadangi pinigai yra gyvybinė energija) drauge nutrauksime jų itekėjimą į savo gyvenimą. Norėdami šią įeinančiąją energiją palaikyti, mes turime rūpintis visos energijos cirkuliavimu. Pinigai kaip upė turi tekėti, antraip prasidės sąstingis, energijos srautas ims sekti, ir pats save sunaikins.
Kiekvienas prisilietimas prie aplinkinio pasaulio yra davimas ir ėmimas. Davę paimame ir paėmę atiduodame. Kas kyla i viršų, turi nusileisti, kas išeina, turi sugrįžti. Ištikrųjų gavimas - tai tas pats kas davimas, nes ir gavimas, ir davimas tėra du visatoje cirkuliuojančios energijos aspektai. Ir jeigu mes vieną iš jų pažeidžiame, vadinasi, sutrigdome kuriančiąją gamtos veiklą.
Kiekvienoje medžio sėkloje slypi tūkstančiai miškų. Tačiau tos sėklos negalima laikyti stalčiuje ar lentynoje. Savo potencialą ji atskleis tik patekusi į derlingą dirvą.
Ir kuo daugiau mes duodame, tuo daugiau gauname, nes tokiu būdu prisiliečiame prie visatoje viešpataujančios gausos. Visa, kas vertinga, savo vertę įgyja ir ją padidina tik tada, kai yra atiduodama ir gaunama. Jeigu šio proceso metu vertė nepadidėja, vadinasi, nebuvo verta nei duoti, nei imti. O jei davę psijuntame netekę, tai reiškia, kad davėme neteisingai, ir toks davimas gavimo nesukels. Kai duodame nenoromis, šis veiksmas neturi energijos potencialo.
Už davimo ir gavimo turi slypėti ketinimas. Tai yra visų svarbiausias dalykas. Reikia visada ketinti laimės ir davėjui, ir ėmėjui, nes laimės pojūtis yra esminė varomoji gyvybinė jėga, vadinasi, ji skaitina gausą. Jeigu atiduodame nuoširdžiai ir be išankstinių sąlygų, tai gavimas būna tiesiogiai praporcingas davimui. Štai kodėl davimo veiksmas turi būti džiaugsmingas. Mes turime džiaugtis visa savo esybe tik todėl, kad duodame. Ir tada šio proceso metu sukelta energija padidės daug kartų.
Pasinaudoti davimo dėsniu labai paprasta: jeigu trokštame džiaugsmo, tai turime duoti džiaugsma kitiems; jeigu reikia meilės, išmokime mylėti patys; jeigu siekiame dėmesio ir pripažinimo; sugebėkime skirti dėmesį aplinkiniams bei tinkamai juos įvertinti; jeigu norime materialios gerovės, padėkime ją pasiekti draugams, pažystamiems, kolegoms. Galima drąsiai teigti, jog lengviausias kelias ką nors pasiekti pačiam - padėti pasiekti kitiems tai, ko trokšta jie. Šis principas galioja ir asmenims, ir korporacijoms, ir bendruomenėms, ir tautoms. Jeigu norite patirti palaimą ir pasiekti sėkmę, išmokite tyliai laiminti visus žmones ir linkėti jiems sėkmės.
Net mintis apie davimą, tylus palaiminimas ar paprasta malda veikia kitus zmones. Tai vyksta todel, kad mūsų kūnas tomis akimirkomis susitelkia į savąją esybe ir tampa energijos bei informacijos pluoštu bendrame visatos energiniame ir informaciniame lauke. Mes esame maži sąmonės gabalėliai, apsupti sąmoningos visatos. Tačiau žodis sąmonė reiškia daugiau nei vien energija ir informacija. Galima pasakyti, jog sąmonė - tai energija ir informacija įsikūnijusi į mintį. Taigi mes esame minties gabalėliai mąstančioje visatoje. O mintis turi savybę transformuotis.
Gyvybė - tai amžinas šokis, kurio sąmonė išreiškia save nuolatinėje impulsų kaitoje tarp mikrokosmoso ir makrokosmoso, tarp žmogiškojo kūno ir visatos kūno, tarp žmogiškojo proto ir kosminio proto.
Kai išmokstame duoti tai, ko siėkiame patys, mes suaktyviname šokį, pripildome jį tobulais, energingais ir pilnais gyvybės judesiais, kurie sudaro amžiną gyvenimo pulsą, ir harmonizuojame amžino gyvybės šokio judėsių energiją. Toks yra niekada nenutrūkstantis gyvenimo pulsas.
Geriausias būdas pasinaudoti davimo dėsniu - kitaip tariant, pradėti visą čia aprašytą procesą - ka nors duoti kiekvienam sutiktam žmogui. Imkime taip elgtis nedelsdami. Tai nebūtinai turi būti materialūs daiktai: nusišypsokime, parodykime sutiktajam dėmesi, pasimelskime už ji. Netgi galima teigti, jog galingiausios davimo išraiškos yra nematerialios. Rūpestis, dėmesys, švelnumas, supratimas, meilė - visa tai yra pačios brangiausios mūsų dovanos, kurios nieko nekainuoja. Sutikę žmogu, tyliai jį palaiminkime, palinkėkime džiaugsmo ir šypsenos. Toks nebylus davimas labai galingas.
Vaikystėje mane išmokė vieno dalyko, kurio aš dabar taip pat mokau savo vaikus: apsilankęs svečiuose, privalai ka nors padovanoti. Niekada neik tuščiomis rankomis. Kas nos gali paklausti : “Kaip aš galiu duoti kitiems, jei pats nieko neturiu?” Nuneškime gėlę. Vieną paprastą žiedą. Arba atviruką su užrašu, išreiškiančiu mūsų jausmus žmogui kurį aplankėme. Galima jam parodyti nuoširdų dėmesį, galima nunešti maldą.
Pasiryžkime duoti kiekviename žingsnyje kiekvienam sutiktajam. Kol duosime, tol gausime. Ir kuo daugiau duosime, tuo stipriau imsime pasikliauti sio stebuklingojo dėsnio veikimu. Ir kuo daugiau gausime, tuo labiau augs mūsų galimybė duoti.
Mūsų tikroji prigimtis yra gausa ir turtas. Mes esame turtingi savaime, nes gamta tenkina visus mūsų poreikius ir vykdo troškimus. Iš esmės mums nieko negali pritrūkti, nes mūsų galimybės, kylančios iš grynojo potencialumo lauko, yra begalinės.
Taigi turime žinoti, kad jau esame turtingi iš prigimties, ir nesvarbu kiek pinigų turime šią akimirką. Visos gausos šaltinis yra grynojo potencialumo lauko, iš kurio mes, vedami savo sąmonės, tenkiname visus poreikius: semiamės džiaugsmo, meilės, ramybės, darnos ir žinių. Jei šių dovanų pirmiau siekiate ne sau, o kitiems, jos visos užpuls jus spontaniškai.
Davimo dėsnio taikymas
Siekdamas pasinaudoti davimo dėsniu, aš atliksiu tokius veiksmus:
Kiekvienam sutiktajam aš dovanosiu dovaną. Tai gali būti nuoširdus dėmesys, gėlė arba tyli malda. Kai aš tuos dalykus atiduosiu, prasidės procesas, teiksiantis ir mano, ir kitų žmonių gyvenimams džiaugsmo, gausos ir turto.
Kasdieną aš su dėkingumu priimsiu tas dovanas, kurias man siunčia gyvenimas. Gamta man duoda saulės šviesą, paukščių balsus, pavasario lietų ar pirma žiemos sniegą. Žmonės apdovanoja mane materialiais dalykais, pinigais, dėmesiu ar maldomis.
Aš įsipareigosiu palaikyti nuolatinį gausos cirkuliavimą savo gyvenime duodamas ir gaudamas pačias brangiausias dovanas: atjautą, supratimą, dėmesį ir meilę. Kiekviename žingsnyje žmonėms aš linkėsiu laimės, džiaugsmo, šypsenos.
Paimta iš Deepak Chopra “Septyni Dvasiniai Sėkmės Dėsniai”
[attachment=0] 1. Nepergyvenk, tai praeis.
2. Paslėpk savo idijotišką šypseną, nes žmonės tave palaikys kvailiu… tuom kuom ir esi.
3. Jei niekas neklauso tavo pamokymų, nenusimink ir pabandyk juos išsakyti žiūrėdamas į veidrodį, tai pakels tau nuotaiką, nes tas kvailys veidrodyje, kalba tokias nesąmones, kurių netgi tu nepriimsi rimtai.
4. Nepristok prie žmonių su savo Kosmine Meile. Gali būti, kad pas juos šiandiena bloga diena ir gali nuo jų gauti į galvą. Tada tau su tavo Kosmine Meile, taip pat bus bloga diena.
5. Neverta stebinti kitus savo nesuprantamu elgesiu, nes,netgi tokiam garsiam Dzen meistrui, kaip tu, žmonės gali iškviesti sanitarus.
6. Jei jauti super didelę vienybę su viskuo, kad net jėgų nebėra, sulauk nakties, susirask išgėrusią kompaniją, prieik vieno iš jų ir spirk jam į užpakalį… Kompanija su džiaugsmu padės tau išgyventi tą sunkų gyvenimo etapą.
7. Jei tave užvaldė jausmas, kad viskas yra iliuzija, įsijunk į kitų ginčą su savo aiškinimu, kad viskas yra iliuzija. Ir po to, kada tave pasiųs toliau keliais švelniais žodeliais, tau atsivers tavo iliuzijos aiškinimo iliuziškumas.
8. Jei staiga supratai,kad tavęs nėra, pasitikrink… prieik prie policininko ir pavadink jį mentu. Jis greit padės tau surasti save
9. Jei staiga supratai, kad esi Dievas, nedelsdamas apie tai pranešk tikintiesiems. Jie su džiaugsmu nukryžiuos tave ir leis dar labiau pasijusti Jo vietoje.
10. Jei tau gyvenimas pagaliau atsivėrė visu paprastumu ir gražumu, susirask pagaliau tinkamą darbą.
11. Jei per meditaciją gavai slaptas žinias dėl žmonijos, būtinai parašyk knygą. Žmonės megsta skaityti anekdotus.
12. Jei žodžiai pasidarė tušti ir bereikšmiai, pradėk visiem viską aiškinti tyla. Greit pastebėsi, kad žodžiai vėl įgavo prasmę.
13. Jei galvoji,kad su tavimi viskas tvarkoje,…tai žinok, kad tikrai jau tau ne visi namie.
14. Jei pasirodė,kad tave aplankė geniali mintis, tai tikrai ne kažkas tokio anapusinio, tai tik tave aplankė įkvėpimas ir nebūtina save pateikti kaip išminčių. Galima sukurti eilėraštį,nupiešti paveikslą ar galų gale ramiai pakvėpuoti ir tai praeis.
15. Jei tau pradėjo atrodyti,kad supranti šį paslaptingą pasaulį…pakeisk aplinką, išeik iš namų bent jau pasivaikščioti.
16. Jei supratai, kad laikas neegzistuoja, sveikiname! Dabar visada galėsi tinkamai pasiaiškinti vėluodamas į darbą … vieną kartą.
17. Jei negali paaiškinti to, kas staiga prieš tave atsivėrė, tai dar nereiškia,kad tave aplankė Dieviška apvaizda… tiesiog papildyk savo žodžių ir žinių bagažą.
18. Jei visos žmonių taisyklės tau matosi, kaip rėmai ir beprasmės, dėl visa ko naudokis bent jau kelių eismo taisyklėmis.
19. Jei tu galvoji, kad esi sąžiningas sau, atsistok prieš veidrodį ir pažiūrėk į savo begėdiškas akis
20. Jei sustabdei savo mintis, tai sustabdyk ir savo mintį, apie minties sustabdymą, po to, savo mintį po savo minties sustabdymo apie savo minties sustabdymą ir tt., kol pavargsi, o po to, gali sau ramiai išgerti arbatos.
21. Jei tu nugalėjai visas pasaulio kančias ir vis dar abejoji, gerti tabletę nuo galvos skausmo ar kantriai kentėti, tada vožk sau per galvą kokiu nors kietu daiktu, - tai padės nugalėti nepatogumo jausmą ir ramiai galėsi išgerti nuskausminamųjų.
22. Jei gerai išsimiegosi, gali pastebėti,kad meditacinė būsena, kažkur dingo… bet tu visada gali save nuvarginti iš naujo bandydamas medituoti.
23. Vaikščiodamas ir stebėdamas čia ir dabar Pasaulio grožį… neimink į kakutį.
24. Nenustatyk rimto veido… vistiek nieko nežinai, bet dėl bajerio,galima.
25. Jei staiga tau kilo noras papasakoti žmogui, kaip jam teisingai gyventi,nusiramink. Padaryk kvėpavimą ir nukreipk dėmesį į savo pojūčius. Greitai tu pajusi,kad kažką pamiršai. JO… KAIP SENIAI AŠ NESIRŪPINAU SAVO GYVENIMU.
26. Jei visame kame matai Dievą, tai tau tik taip atrodo. Jei Dievas visame kame, tai tas kuris žiūri,- taip pat Dievas. Dievas mato Dievą ir ten nėra vietos tau… ĖĖĖ atsibusk ir padėk močiutei pereiti gatvę.
27. Jei nuspręsi kovoti su mintimis, tai žinok,kad mintys kovos su tavimi.
28. Jei nustosi garsiai kalbėti mantras … gal tada kaimynai pradės į tave normaliai žiūrėti.
29. Jei norėsi gyventi geriau,su savimi turėsi tampytis ir blogiau, kaip palyginimo etaloną. Bet … šiukšlės gali smirdėti.
30. Pažiūrėk į save.Tu taip kvailai atrodai, ypač tada kada vaidini rimtą.
31. Jei staiga gyvenimas tapo paprastas, nesijaudink, tai greitai praeis… būti paprastu,sudėtinga.
32. Tu jau žinai, kad viskas apie ką tu galvoji, iš tikrųjų yra ne taip ir netgi tai yra ne taip.
33. Spontaniškas gyvenimo matymas, gali spontaniškai išnykti.
34. Tu spontaniškai skaitai šitai. Oi … jau nebe.
35. Jei staiga dingo visos gyvenimo problemos, nesijaudink, tas bjaurybė žadintuvas, tuojau tave pažadins
36. Ooo, tos mintys, kokią sumaištį jos padarė. Ir ką tu galvojai prieš pradėdamas galvoti.
37. Kalbama, tam kad nušvisti, reika labai to norėti, labiau nei visa ko kito. Tai kaip gi tau tai pasisekė, jei noras nueiti į tualetą tave vis nugali.
38. Jei tau kils noras pasitvirtinti, kad tu nušvitai, tai nesigėdink ir paklausk apie tai kitus žmones, jie su džiaugsmu patvirtins, kad tu ne toks.
39. Jei tau staiga pasirodys, kad pamilai gyvenimą visa širdimi, tai tau tik taip atrodo. Juk tu nenustosi mylėti gyvenimo dėl šios smulkmenos.
40. Netgi iš mažo dalyko, galima padaryti tragediją… kuom tu dabar ir užsiimi.
41. Visada ieškojai trumpesnio kelio… bet kelias pasirodė toks trumpas, kad niekur net nenuėjai.
42.
43. Galvoji,kad anksteniame punkte kažko truksta? O ko?
44. Jei tau atrodo,kad gyvenimas suteikia kančias, tam, kad tu taptum stipresnis … tai pas tave didybės manija.
45. Tavo paslaptingas tylėjimas, paslaptingu būdu, gali atvesti prie to, kad tave kiti žmonės pradės laikyti idijotu … kuom ir esi iš tikrųjų.
46. Jei viskas yra vienis ir iš esmės jokio skirtumo tarp visko nėratai kodėl antrą kartą iš eilės, atsisakai perskaityti tuščią punktą?..
47. Jei tu matai, kad kažkoks žmogus klysta ir nori jam padėti ištaisyti klaidą, atsipalaiduok, nes tau nieko neišeis. Nes ir tu matai klaidingai.
48. Jei tau atrodo,kad nieko ypatingo tau neatsitiko, nekreipk dėmesio, tau pasirodė …
49. Tai tiesa… Oi ,jau nebe.
50. Jausmai nemeluoja, bet būtent jų tu ir gali būti apgautas.
51. Jei pastebėjai, kad negali susitaikyti, tai susitaikyk su savo nesusitaikymu. Jei negali, tai ir nereikia.
52. Savo absoliutaus svarbumo atradimas, dažnai priimamas, kaip Absoliuto atradimas.
53. Jei niekas daugiau nenušvitęs … tada jūs gaujos vadas.
54. Jei tau netyčia pasirodė, kad supratai visas savo proto išmones … tai eilinė apgaulė.
55. Tam, kam atsitiko nušvitimas, atsitiks ir aptemimas … ir dar visokių įdomių dalykų.
56. Tu esi protingesnis nei manai, todėl visada apgauni pats save.
57. Kažkur giliai gilai, tavo nuojauta kužda, kad visa tas kas čia parašyta,yra apie tave.
[HEADING=3]Siūlau jums patirti Reiki poveikį per atstumą[/HEADING]
Iš anksto sutartu laiku jums bus atliekamas sveikatinantis nuotolinis Reiki seansas.
Nuotolinis Reiki seansas – panašus į meditaciją – Reiki praktikas įeiną į tam tikrą meditacinę būseną, kurios pagalba Reiki energija yra siunčiama per atstumą žmogui. Jei kontaktinis seansas energiją koncentruoja į fizinį kūną, tai seanse per atstumą visas dėmesys yra nukreiptas į žmogaus emocijas bei protą(subtiliuosius kūnus).
Tokių seansų pagalba kūnas paleidžia įtampas, mažėja streso lygis, o žmogaus prote vyksta permainos. Reiki energijos poveikis leidžiai naujai pamatyti situacijas, rasti atsakymus į viduje neduodančius ramybės klausimus.
[HEADING=3]Pasiruošimas seansui[/HEADING]
Jauki aplinka – tai aplinka seanso metu, kurioje jūsų niekas netrikdys. Visos įprastinės jums priemonės, kurios padeda atsipalaiduoti yra tinkamos. Galite uždegti smilkalą ar žvakę, paleisti raminančią muziką.
Visada rekomenduoju žmonėms seanso metu atsigulti, taip pavyksta labiau atsipalaiduoti ir pajusti Reiki energijos poveikį. Seansui prasidėjus galite justi švelnią šilumą įvairiose kūno vietose, lyg švelnų vėjelį, nors tai ne visiems žmonėms juntama. Kiti žmonės tiesiog pasineria į save, jiems iškyla įvairūs vaizdiniai, gali ateiti atsakymai į jų gyvenimo problemas.
Yra tam tikras procentas žmonių, kurių jautrumas juslėms yra ne taip išvystytas ir jie teigia, nieko nejaučiantys - tačiau Reiki energija pasiekia kiekvieną, nepriklausomai nuo jo pojūčių ar įsitikinimų.
Seanso trukmė apie 21 min., bet galima sutarti ir dėl kitokio laiko.
[HEADING=3]Šalutiniai Reiki energijos poveikiai:[/HEADING]
Reiki seansai harmonizuoja žmogaus energetinę struktūra(čakras, meridianų sistemą);
Esant įsisenėjusioms kūno ar gyvenimo problemoms siūlau bent 10 seansų kursą;
Siunčiant duomenis apie save man reikalingas jūsų vardas ir pageidautina nuotrauka. Bei dėl ko norite Reiki seanso – galite įvardinti konkrečią ligą ar gyvenimo problemas, kurias norite išspręsti pasitelkiant Reiki pagalbą.
O jei tiesiog norite išbandyti Reiki, tai taip ir rašykite.
Reiki seansai neprasidės anksčiau nei aš jums atsakysiu į el. paštą.