09-23-2023, 03:31 PM
[IMG alt="Papaji-sito-"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/9033700d477964e7d89d900b1db3a468275e3e38_2_491x375.jpeg[/IMG]
Papaji-sito-1444×1102 198 KB
Žmogus parašė man iš Vokietijos: “Nors mes ir nebuvome niekada susitikę fiziškai, aš girdėjau jūsų žodžius, žiūrėdamas video kasetę. Tie žodžiai buvo: “Nurimk, nurimk, nurimk”. Aš negaliu surasti žodžių, kokį efektą turėjo šie jūsų žodžiai, ar kas nutiko man juos klausant. Aš niekada gyvenime nebuvau girdėjęs tokio ramybės aprašymo jokioje mano skaitytoje knygoje. Kiti mokytojai nekalba šitokiu būdu. Kažkokia jėga turėjo didžiulį efektą man, kurio dėka aš galėjau nurimti.”
Mes ištyrinėsime ramybės prigimtį: kaip tai įgyti. Kaip tai praktikuoti.
Priš septynis tūkstančius metų, Ardžuna paklausė Krišnos kaip nuraminti protą. “Protas yra kaip vėjas”, tarė jis. “Jo negalima išlaikyti. Jis yra toks neramus, kaip galima jį kontroliuoti?”. Krišnos atsakymas buvo paprastas: „Tai galima padaryti per atskyrimą ir praktiką.“ Šie du žodžiai yra labai reikšmingi. Kaip galima lengvai pasiekti viragya, atsiejimą? Visi nori mėgautis juslių objektais - matymu, girdėjimu, uostymu, lytėjimu, ragavimu – visu tuo, kas juos domina.
Taigi, kaip atsieti protą nuo juslių objektų ir jį nuraminti? Tai nutiks tik tada, kai suprasite, kad visi šie dalykai nesuteikia taikos ir ramybės, jog nuolatinis galvojimas apie jūsų troškimus neatneša pasitenkinimo. Nuolat siekdami malonumo ir niekada nerasdami ramybės, susikuriate tam tikrą nepasitenkinimą šiais dalykais. Natūralu, kad norite atsiriboti nuo dalykų, kurie neatneša taikos ir ramybės.
Maždaug prieš penkis šimtus metų gyveno garsus išminčius Thyagaraya. Žmonėms, besidomintiems muzika, jo vardas gerai žinomas. Jis yra menininkų, muzikantų ir dainininkų karalius. Jis pasakė:
Santham laka soukhyam ladu.
„Kol nėra ramybės, netgi karalystės nesuteiks jums laimės.“
Kai suvoksime, kad juslių objektai negali mums suteikti pastovios laimės, protas iš lėto atsitrauks nuo jų.
Vedose pasakyta: “Neti Neti” [Ne šis, ne tas.]
Kai tik protas linksta prie juslių objektų, sugrąžinkite jį atgal į ramybę, atgal į tylumą. Kai tik jis pradeda blaškytis, nuraminkite jį. Būkite labai rūpestingi sugrąžindami jį atgal, nes jūs jau patyrėte, jog juslių objektai neatneša jums ramybės. Tai yra „rahasya“, paslaptis, kurią Krišna suteikė Ardžunai - atskyrimas. Kur benuklystų protas, vėl ir vėl atitraukite jį nuo atitinkamų juslių objektų.
Atskyrimas privalo būti šalia „gyana“, šalia Brahmano laisvės pažinimo. Noras būti išlaisvintam ir noras atsiskirti nuo jutimų turi veikti kartu. Atsiekite save nuo dalykų, kurie nėra pastovūs ir atsiduokite tam, kas niekada nekinta. Tegul jūsų dėmesys visada būna ties Brahmanu - troškimu pasiekti nušvitimą. Likite čia, šiame nore pasiekti išsilaisvinimą. Apmąstykite tai nuolatos. Troškimas būti laisvam jau kilo jūsų prote. Jūs praleidote milijonus metų, kad galėtų kilti šis troškimas. Dabar įsiklausykite į jį, apmąstykit jį nuolatos, medituokite į jį. Šis procesas turi tęstis visą laiką.
Daugybė žmonių manęs klausia, kas bus kai jie sugrįš namo. Jie sako, jog jiems yra gerai, kai kasdien girdi kartojant šią tiesą. Jos apmąstymas neturi nutrūkti. Kur jūs bebūtumėte, medituokite į Save, į Brahmaną, į Tiesą, į Taiką, į Šanti. Stebėkite tai visą laiką, kalbėkite apie tai su savimi. Štai šitaip turėtumėte leisti laiką Visatoje. Tie, kurie akimirksniu sugeba suvokti šią tiesą, laiko nuopelnų kalną, prilygstantį Himalajams. Jie yra palydimi į satsangą. Tiems, kuriems nepasiseka tos tiesos atpažinti, turės palaukti.
Dažnas, patekęs į satsangą, nori iš jo pabėgti - nori būti kur nors kitur. Kažką neužbaigtą jie nešasi iš praeitų gyvenimų, o jų karma neša juos į sekantį gyvenimą, praleisdama satsangą. Aš girdžiu apie žmones, norinčius sugrįžti į ankstesnius centrus ir ašramus. Ten jie rado daug ramybės, laimės ir džiaugsmo su savo draugais. Aš sakau jiems, jog šis satsangas nėra skirtas visiems. Nėra ką kaltinti. Tokia yra karmos našta. Jie dar turi atlikti kai kuriuos darbus, dar laukia keletas inkarnacijų. Tai visai nesvarbu, jūs galite dar kažkiek padirbėti. Anksčiau ar vėliau jūs vistiek atvyksite į satsangą.
Tie, kas pasiekia satsangą, nepatenka į jį iš pirmo karto. Jie to turi nusipelnyti. Pabaigę milijonus inkarnacijų, dabar sėdi čia satsange. Jų gali būti vos keletas, bet ne tame esmė. Visi likusieji turės palaukti, satsangas jiems neveiks dabar. Visi save realizavę išminčiai teigia, kad tam reikia geros karmos - satsango patyrimo praeituose gyvenimuose, kuris ir šiame gyvenime atves jus į satsangą, į ramybę.
Buda gimė karalių šeimoje. Pirmąkart išėjus iš tėvo rūmų, jam iškart teko susidurti su ligomis, senatve ir mirtimi. Akimirksniu jis nusprendė laikytis ramybės būsenos. Štai ką aš turiu galvoje, sakydamas: „atsiskyrimas nuo mėgavimosi juslių objektais“. Vos tik susidūręs su realybe už rūmų sienų, jis nutarė: “Ne, aš nenoriu tokio gyvenimo”. Jis sugrįžo namo ir atsiskyrimą įsileido į savo gyvenimą.
Didis išminčius Tukuramas teigia, jog vyras prisiriša prie trijų dalykų: savo namų, savo žmonos ir savo sūnaus. Apie tai kalba visi išminčiai. Tukuramas siūlė stebėti visus šiuos prisirišimus. Jis sakė, jog vyrui nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo žmonos; o moteriai nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo vyro. Tas pats galioja turtams bei namams. Visi vyrai trokšta turėti sūnų, trokšta pratęsti giminę. Šie trys žodžiai, paminėti Tukuramo: sutuoktinis, namai ir vaikai sudaro prisirišimų pagrindą. Buda grįžo namo ir prabudo iš viso to. Jis pamatė gyvenimo prigimtį ir atsiejo save nuo prisirišimo prie žmonos, vaiko Rahulio bei savo rūmų ir prabangos. Jis nurimo. Po Bodhi medžiu jis buvo nurimęs ir taip išsilaisvino. Štai ką reiškia būti nurimusiam. Kabiras sako:
Chit thir man thir budhi thir.
Nutildyk savo protą, savo kalbą, intelektą,
ir tada… suprask tai, kas atsitiko.
Papaji-sito-1444×1102 198 KB
Žmogus parašė man iš Vokietijos: “Nors mes ir nebuvome niekada susitikę fiziškai, aš girdėjau jūsų žodžius, žiūrėdamas video kasetę. Tie žodžiai buvo: “Nurimk, nurimk, nurimk”. Aš negaliu surasti žodžių, kokį efektą turėjo šie jūsų žodžiai, ar kas nutiko man juos klausant. Aš niekada gyvenime nebuvau girdėjęs tokio ramybės aprašymo jokioje mano skaitytoje knygoje. Kiti mokytojai nekalba šitokiu būdu. Kažkokia jėga turėjo didžiulį efektą man, kurio dėka aš galėjau nurimti.”
Mes ištyrinėsime ramybės prigimtį: kaip tai įgyti. Kaip tai praktikuoti.
Priš septynis tūkstančius metų, Ardžuna paklausė Krišnos kaip nuraminti protą. “Protas yra kaip vėjas”, tarė jis. “Jo negalima išlaikyti. Jis yra toks neramus, kaip galima jį kontroliuoti?”. Krišnos atsakymas buvo paprastas: „Tai galima padaryti per atskyrimą ir praktiką.“ Šie du žodžiai yra labai reikšmingi. Kaip galima lengvai pasiekti viragya, atsiejimą? Visi nori mėgautis juslių objektais - matymu, girdėjimu, uostymu, lytėjimu, ragavimu – visu tuo, kas juos domina.
Taigi, kaip atsieti protą nuo juslių objektų ir jį nuraminti? Tai nutiks tik tada, kai suprasite, kad visi šie dalykai nesuteikia taikos ir ramybės, jog nuolatinis galvojimas apie jūsų troškimus neatneša pasitenkinimo. Nuolat siekdami malonumo ir niekada nerasdami ramybės, susikuriate tam tikrą nepasitenkinimą šiais dalykais. Natūralu, kad norite atsiriboti nuo dalykų, kurie neatneša taikos ir ramybės.
Maždaug prieš penkis šimtus metų gyveno garsus išminčius Thyagaraya. Žmonėms, besidomintiems muzika, jo vardas gerai žinomas. Jis yra menininkų, muzikantų ir dainininkų karalius. Jis pasakė:
Santham laka soukhyam ladu.
„Kol nėra ramybės, netgi karalystės nesuteiks jums laimės.“
Kai suvoksime, kad juslių objektai negali mums suteikti pastovios laimės, protas iš lėto atsitrauks nuo jų.
Vedose pasakyta: “Neti Neti” [Ne šis, ne tas.]
Kai tik protas linksta prie juslių objektų, sugrąžinkite jį atgal į ramybę, atgal į tylumą. Kai tik jis pradeda blaškytis, nuraminkite jį. Būkite labai rūpestingi sugrąžindami jį atgal, nes jūs jau patyrėte, jog juslių objektai neatneša jums ramybės. Tai yra „rahasya“, paslaptis, kurią Krišna suteikė Ardžunai - atskyrimas. Kur benuklystų protas, vėl ir vėl atitraukite jį nuo atitinkamų juslių objektų.
Atskyrimas privalo būti šalia „gyana“, šalia Brahmano laisvės pažinimo. Noras būti išlaisvintam ir noras atsiskirti nuo jutimų turi veikti kartu. Atsiekite save nuo dalykų, kurie nėra pastovūs ir atsiduokite tam, kas niekada nekinta. Tegul jūsų dėmesys visada būna ties Brahmanu - troškimu pasiekti nušvitimą. Likite čia, šiame nore pasiekti išsilaisvinimą. Apmąstykite tai nuolatos. Troškimas būti laisvam jau kilo jūsų prote. Jūs praleidote milijonus metų, kad galėtų kilti šis troškimas. Dabar įsiklausykite į jį, apmąstykit jį nuolatos, medituokite į jį. Šis procesas turi tęstis visą laiką.
Daugybė žmonių manęs klausia, kas bus kai jie sugrįš namo. Jie sako, jog jiems yra gerai, kai kasdien girdi kartojant šią tiesą. Jos apmąstymas neturi nutrūkti. Kur jūs bebūtumėte, medituokite į Save, į Brahmaną, į Tiesą, į Taiką, į Šanti. Stebėkite tai visą laiką, kalbėkite apie tai su savimi. Štai šitaip turėtumėte leisti laiką Visatoje. Tie, kurie akimirksniu sugeba suvokti šią tiesą, laiko nuopelnų kalną, prilygstantį Himalajams. Jie yra palydimi į satsangą. Tiems, kuriems nepasiseka tos tiesos atpažinti, turės palaukti.
Dažnas, patekęs į satsangą, nori iš jo pabėgti - nori būti kur nors kitur. Kažką neužbaigtą jie nešasi iš praeitų gyvenimų, o jų karma neša juos į sekantį gyvenimą, praleisdama satsangą. Aš girdžiu apie žmones, norinčius sugrįžti į ankstesnius centrus ir ašramus. Ten jie rado daug ramybės, laimės ir džiaugsmo su savo draugais. Aš sakau jiems, jog šis satsangas nėra skirtas visiems. Nėra ką kaltinti. Tokia yra karmos našta. Jie dar turi atlikti kai kuriuos darbus, dar laukia keletas inkarnacijų. Tai visai nesvarbu, jūs galite dar kažkiek padirbėti. Anksčiau ar vėliau jūs vistiek atvyksite į satsangą.
Tie, kas pasiekia satsangą, nepatenka į jį iš pirmo karto. Jie to turi nusipelnyti. Pabaigę milijonus inkarnacijų, dabar sėdi čia satsange. Jų gali būti vos keletas, bet ne tame esmė. Visi likusieji turės palaukti, satsangas jiems neveiks dabar. Visi save realizavę išminčiai teigia, kad tam reikia geros karmos - satsango patyrimo praeituose gyvenimuose, kuris ir šiame gyvenime atves jus į satsangą, į ramybę.
Buda gimė karalių šeimoje. Pirmąkart išėjus iš tėvo rūmų, jam iškart teko susidurti su ligomis, senatve ir mirtimi. Akimirksniu jis nusprendė laikytis ramybės būsenos. Štai ką aš turiu galvoje, sakydamas: „atsiskyrimas nuo mėgavimosi juslių objektais“. Vos tik susidūręs su realybe už rūmų sienų, jis nutarė: “Ne, aš nenoriu tokio gyvenimo”. Jis sugrįžo namo ir atsiskyrimą įsileido į savo gyvenimą.
Didis išminčius Tukuramas teigia, jog vyras prisiriša prie trijų dalykų: savo namų, savo žmonos ir savo sūnaus. Apie tai kalba visi išminčiai. Tukuramas siūlė stebėti visus šiuos prisirišimus. Jis sakė, jog vyrui nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo žmonos; o moteriai nėra didesnio prisirišimo, kaip prie savo vyro. Tas pats galioja turtams bei namams. Visi vyrai trokšta turėti sūnų, trokšta pratęsti giminę. Šie trys žodžiai, paminėti Tukuramo: sutuoktinis, namai ir vaikai sudaro prisirišimų pagrindą. Buda grįžo namo ir prabudo iš viso to. Jis pamatė gyvenimo prigimtį ir atsiejo save nuo prisirišimo prie žmonos, vaiko Rahulio bei savo rūmų ir prabangos. Jis nurimo. Po Bodhi medžiu jis buvo nurimęs ir taip išsilaisvino. Štai ką reiškia būti nurimusiam. Kabiras sako:
Chit thir man thir budhi thir.
Nutildyk savo protą, savo kalbą, intelektą,
ir tada… suprask tai, kas atsitiko.
![[Image: papaji.jpg]](https://i.postimg.cc/RFh7mh69/papaji.jpg)