Vegetariška mityba yra esminis dvasinio gyvenimo būdo elementas ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant vidinę ramybę ir santarvę. Ji naudinga fiziniu, emociniu, dvasiniu ir ekologiniu lygmenimis. Visų religijų dvasingumas ir šaknys tiki nesmurtu, o vegetarinės mitybos laikymasis yra nesmurtinio gyvenimo būdo dalis. Taigi, galima taikliai pasakyti: “mes esame tai, ką valgome”.

Emociniu ir dvasiniu lygmeniu nevegetariško maisto, kuris gaunamas žudant ir smurtaujant prieš gyvūnus, valgymas turi labai neigiamą poveikį. Per tokį maistą žmogui neatsiejamai perduodamos įvairios neigiamos baimės, pykčio ir nerimo emocijos. Jei valgysime tokį maistą, negalėsime visiškai išsivaduoti nuo tokių neigiamų emocijų ir polinkių. Laikydamiesi gerai subalansuotos vegetariškos mitybos galime lengvai atgauti ir išlaikyti vidinę ramybę ir laimę. Satvinė vegetarinė dieta yra rekomenduojama ir yra vienas iš pagrindinių jogiško gyvenimo būdo ramsčių, kaip moko Brahma Kumaris. Ji didina aiškumą, koncentraciją ir subtilų planavimą.

Fiziniu lygmeniu daugybe tyrimų įrodyta, kad augalinė mityba yra sveikesnė žmogui. Įrodyta, kad ji naudinga sergant daugeliu virškinimo sutrikimų ir atlieka svarbų vaidmenį daugelio lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas, širdies ligos, nutukimas, prevencijoje ir gydyme. Satvinė vegetarinė dieta skatinama sergantiems žmonėms, kai gydoma pagal holistines gydymo sistemas arba alternatyviąsias medicinos praktikas, tokias kaip ajurveda, hatha joga ir natūropatija. Vegetarinė dieta yra lengvai virškinama ir labiau tinka žmonėms, nes žmonių virškinimo traktas yra ilgas. Dabar daugelis žmonių supranta vegetariškos mitybos naudą sveikatai ir imasi tokio gyvenimo būdo, kad pasiektų holistinę sveikatą. Be to, yra daugybė maisto produktų, kuriuos galima sukurti iš įvairių vegetariškos mitybos derinių, kad būtų patenkinti baltymų, angliavandenių, riebalų ir svarbiausių mineralų poreikiai žmogaus mityboje.

Ekologiniu lygmeniu mėsos ir (arba) nevegetariško maisto gamybos našta yra daug didesnė, nes sunaudojama daug daugiau energijos ir išteklių, be to, dėl to išsiskiria ekologiškai švarios dujos. Įrodyta, kad mėsos gamyba neigiamai veikia visuotinį klimato atšilimą ir daro neigiamą poveikį aplinkos išsaugojimui. Priešingai, jei tie patys ištekliai būtų naudojami vegetariškos mitybos gamybai, daug daugiau gyventojų turėtų galimybę gauti maisto ir sumažėtų mirčių nuo bado atvejų.

autorė B.K. Sri Divya, šaltinis Prajapita Brahmakumaris



[IMG alt="IMG_7590-1-1-1024x1024"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/65e6be3f1f56e500270524e33fb71e7cf39fabd4_2_500x500.jpeg[/IMG]

2

Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad norint turėti gerą sveikatą ir jėgų būtina daug valgyti. Tačiau yra atvirkščiai: daug valgant organizmas pavargsta, apsunkinamas ir sutrinka virškinimas, atsiranda pasekmių, kurių beveik neįmanoma pašalinti. Štai taip dėl klaidingos nuomonės kyla visokios ligos.



Iš tikrųjų alkis pratęsia gyvenimą. Būdami sotūs ar persivalgę, jūs apsunkstate, darotės mieguisti ir neturite jokio noro tobulėti. Tuo tarpu jei atsikelsite nuo stalo jausdami lengvą alkį ir atsisakysite kelių pageidaujamų kąsnių, eterinis kūnas gaus impulsą pakilti į aukštesnes sri tis ieškoti elementų, kurie užpildytų jumyse likusią tuštumą. Po kelių minučių jūs ne tik ne bejausite alkio, bet pasijusite daug lengvesni, gyvybingesni, labiau nusiteikę dirbti, nes tie elementai, kurių ieškoti eterinis kūnas keliavo į erdvę, yra aukščiausios kokybės. Atvirkščiai — jei jūs prisivalgote sočiai ar net persivalgote vien dėl to, kad valgyti malonu, kaip tai daro daugelis žmonių, jūs niekad nesijausite sotus ir sutrikdysite organizmo pusiausvyrą. Valgant per daug organizmas persipildo, eterinis kūnas pervargsta, negali atlikti savo funkcijų; tuo metu kai kurios žemesniosios astralinės būtybės, pajutusios šį maisto perteklių, veržiasi dalyvauti puotoje, kurią jūs nesąmoningai suruošėte. Todėl netrukus jūs pajuntate tuštumą ir vėl imate valgyti, kad ją užpildytumėte… Nepageidaujamos būtybės tuomet ir vėl sugrįš. Taigi jūs tampate puikiu jauku, pritraukiančiu ir maitinančiu išalkusias žemąsias astralines būtybes, kurios vaišinasi jūsų sąskaita. Sakydamas, kad nuo stalo reikia atsikelti neprivalgius, turiu mintyje tik lengvą alkio jausmą. Jeigu jūsų organizmas nuolat negauna būtiniausių medžiagų, eterinis kūnas šio trūkumo negali kompensuoti. Bet jei iš vieno kilogramo atimsite 20 gramų, eteriniai elementai tuoj pat prisijungs prie jūsų suvalgyto maisto, dėka jų jausitės lengvesni, geriau nusiteikę.

Kiek kartų aš dariau šį bandymą ir valgiau truputį mažiau, negu būtina, kad nejausčiau alkio! Sakysite: „Bet yra pagunda, norisi toliau valgyti!” O, aš gerai žinau, kas yra pagunda! Bet kam jums duotas protas ir valia? Tai puiki proga juos lavinti! Netgi per didžiausias puotas, šventes, priėmimus reikia gebėti atsisakyti. Aš dažnai atsisakau. Visur, kur būnu pakviestas, man siūlo įvairiausius patiekalus, bet aš iš anksto perspėju: „Neruoškite man nieko ypatingo, duokite truputį salotų, keletą vaisių”. Aišku, jie į tai nekreipia dėmesio, ruošia įmantriausius valgius ir pamatę, kad aš tik truputį paragavau, būna nusivylę. Juo blogiau jiems — reikėjo ti kėti tuo, ką sakiau.

Jau seniai aš supratau, ką prarandame, leisdami sau persivalgyti: mes užmokame tuo, kad netenkame subtilaus, daug subtilesnio už geriausius patiekalus elemento. Jūs taip pat turite atsisakyti to, ką jums siūlo. Jei neatsisakysite, būsite nepajėgūs atlikti labai svarbaus darbo. Kai reikės dirbti dvasinį darbą kuris jūsų laukia, būsite sotūs ir ganėtinai apsnūdę. Jums negalima apsnūsti, nes reikia atlikti šį darbą! Be abejo, kiekvienas pats turi žinoti, kiek maisto jam derėtų valgyti. Turime skirtingus skrandžius, aš tai žinau, buvau gyvenime sutikęs keletą fenomenų. Pavyzdžiui, Čeko, Bulgarijos Brolijos brolis: jo apetitas stulbindavo vi sus, niekada jis neatrodė pasisotinęs. Tai buvo malonus, paslaugus, visada besišypsantis, visų mylimas jaunuolis. Kadangi jis buvo nepaprastai stiprus, nešdavo visų bagažą. Kai Brolija kopdavo į Musalos kalną jis apsikraudavo nešuliais tarsi koks asilas. Seserys, ypač vyresnio amžiaus, jam duodavo nešti savo daiktus, ir jis tai darydavo be atsikalbinėjimų. Atsigręžę kelyje matydavom didžiulį judantį kūną. Negana to, dažnai ekskursijų metu jis ant nugaros nešdavo samovarą, kuriame broliai ir seserys virdavosi arbatą su degančiomis žarijomis: vanduo užvirdavo, mes girdėdavome švilpimą matydavome dūmus, o Čeko ramiai judėdavo pirmyn it koks garvežys. Aišku, dėl gero charakterio jį visi mėgo ir norėjo su juo bendrauti. Bet visur, kur tik nueidavo, jis suvalgydavo viską kas buvo ant stalo. Jeigu norėjome ką nors išsaugoti, reikėjo pa slėpti, kad jis nepamatytų, nes viskas bematant dingdavo šiame unikaliame skrandyje. Kai įsikurdavome prie Rilo ežero, kartais dalis mais to sugesdavo ir jį atidėdavome į šalį, kad iš mestume. Sykį seserys, dirbusios virtuvėje, norėjo tai padaryti, bet maisto neberado — Čeko jį buvo suvalgęs. Beje, ką jis be suvalgytų, niekada nesirgo. Mokytojas Petras Denovas suprato, koks ypatingas žmogus buvo Čeko, ir siųsdavo pas jį visus neturinčius apetito: žiūrint, kaip Čeko valgo, jiems grįždavo apetitas. Taip, tai buvo tikras fenomenas. Bet tai dar ne viskas. Kai neturėdavo kitų reikalų, Čeko kurdavo poemas. Jis galvojo, kad poezija yra tai, kas rimuota, ir todėl rašė bet ką, visokias beprasmybes, bet jas surimuodavo. Kai jis skaitydavo savo „poemas”, mes netverdavome juoku. Čeko suprato, kad mes šaipomės iš jo, bet ramiai, su šypsenėle — jis niekada neįsižeisdavo dėl pašaipų ar kritikos — vakarais prie laužo tęsdavo skaitymą. Tačiau vieną dieną jis pradėjo rašyti tikrą poeziją. Visi buvo nustebinti ir niekas iš jo daugiau nebesišaipė. Vėliau jis panoro kurti muziką dainas. Mes ir vėl ėmėme juoktis: Čeko —kompozitorius!
Bet netrukus pastebėjome, kad broliai ir sese rys, vaikščiodami po kalnus prie Rilo ežero, niūniuoja Čeko melodijas. Jis buvo elektrikas, ir vieną dieną dirbantį ant elektros stulpo j į nutrenkė elektros srovė. Jis nukrito ir žuvo. Visi jo gailėjosi. Praėjo jau 50 metų, o aš dar dažnai galvoju apie jį. Nuo to laiko niekada nebe sutikau žmogaus panašiu skrandžiu.

Bet jūs nesate Čeko ir privalote žinoti, jog nesaikingas valgymas kenkia sveikatai. Dar daugiau — persivalgydami mes atimame maistą iš kitų. Vieni valgo per daug, o kiti nepakankamai, todėl sutrinka pasaulio pusiausvyra. Nesusipratimai, revoliucijos, karai kyla iš geismų, godumo, saiko trūkumo, kaupiant turtus (maistą, žemę, daiktus), kurių kiti neturi. Kolektyvinė sąmonė nėra tiek išsivysčiusi, kad būtų suvoktos ir įžvelgtos tolimos pasekmės ir sukrėtimai, kuriuos šios tendencijos gali išprovokuoti. Poreikis griebti, suryti daugiau negu reikia verčia pavergti kitus ir netgi, esant bent kokiam pasipriešinimui ar opozicijai, juos sunaikinti. Net menkiausia priežastis gali sukelti didžiulę katastrofą. Tad šį instinktą reikia įvertinti, pradėti valdyti ir reguliuoti gerokai iš anksto. Nekontroliuojamas jis gali išaugti iki tokių milžiniškų proporcijų visose gyvenimo srityse, kad taps didelių nelaimių šaltiniu. Todėl mokinys valgydamas turi išmokti nepažeisti saiko. Jis turi gebėti sustoti dar prieš pasisotindamas. Kai mes negalime susilaikyti valgydami, puoselėjame savyje nenatūralius norus ir tampame panašūs į turtuolius, kurie turi liguistą poreikį viską susigrobti. Jie jau yra turtingi, bet jų ambicijos ir geismai tokie milžiniški, kad jie norėtų praryti visą pasaulį.

Jėzus kalbėjo, jog lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę, negu turtuoliui įeiti į Dangaus karalystę. Per du tūkstančius metų šis vaizdingas išsireiškimas nebuvo išaiškintas ir tiems, kurie nežino, kokiu argumentu Jėzus rėmėsi, jis atrodo keistas. Iš tikrųjų Jėzus kalbėjo ne apie fizinį, bet apie astralinį kūną. Turtuolio astralinis kūnas yra toks padidėjęs, išsipūtęs nuo geismų pertekliaus, pavirtęs neaprėpiamu augliu, trukdančiu įeiti net pro labai plačius Dievo karalystės vartus. Tuo tarpu kupranugario astralinis kūnas labai mažas, nes jis pasitenkina mažu. Būtent todėl jis nugali dykumas; ten, kur visi žūva, kupranugaris ištvermingai tęsia savo kelionę.

Taigi matote, kad tie, kurie niekada nesidomėjo šiuo klausimu ir valgo neprotingai, ugdo savo astraliniame kūne auglius, kurie sutrukdys jiems įeiti pro Dangaus vartus. Tuo pačiu jie dar įklimpsta skolose, nes ima tai, kas priklauso kitiems, o toks elgesys yra priešiškas dvasinio gyvenimo įstatymams, kurie reikalauja organizuotumo, teisingo ir harmoningo daiktų padalijimo.

Jei aukštosios esybės mato, kad jūs turite egoistinį ir grubų mentalitetą jos nepriims jūsų į savo tarpą. Jos jums pasakys: „Pasilikite žemai, džiunglėse, ten, kur žvėrys ėda vienas kitą, ten jūsų vieta”, ir jūs dejuosite, kad jus skriaudžia. Kadangi jūs gyvenote ne pagal Didžiosios Visuotinės Baltosios Brolijos nuostatas, ir Dangaus vartai bus jums užverti. Reikia suprasti, kad mitybos klausimas neapsiriboja tik fizine puse. Tas pats įstatymas galioja ir jausmams bei mintims. Įsimylėjėliai, kurie nesaikingai naudojasi vienas kitu, taip pat savo astraliniuose kūnuose išsiaugins auglius, ir Dangaus vartai jiems užsidarys. Kad Dangus jiems uždarytas, rodo tai, jog jie tampa pasibjaurėtini, persisotinę, praradę dvasingumą. Jie išsiskiria, sunaikinę vienas kitą.



Tad pamirškite idėją, kad norint turėti gerą sveikatą reikia daug valgyti. Mylėdamos savo vaikus kai kurios motinos juos verčia valgyti ir mano gerai darančios. Tikrai kvailos motinos! Vietoj penėjusios vaiką jos turi išmokyti jį saikingai valgyti, priversti suprasti, kad imdamas sau daugiau negu reikia jis vienaip ar kitaip maistą atima iš kitų—jei ne fizinėje, tai astralinėje ar mentalinėje plotmėje… Taigi reikia galvoti apie kitus. Kiek tarp jūsų yra tokių, kurie pasiruošę dalintis savo turtų pertekliumi? Aš čia kalbu pirmiausia apie jausmus ir mintis. Yra dienų, kai jūs jaučiatės linksmi turtingi, laimingi…

Ar tuo momentu jūs bent truputį pagalvojate, kad vertėtų pasidalinti savo laime su tais, kurie kenčia ir sielvartauja? Ne, jūs viską laikote sau.
Reikia mokėti atiduoti šio pertekliaus, šios besiliejančius per kraštus laimės truputį ir pasakyti: „Brangūs viso pasaulio broliai ir seserys, visa, ką aš turiu, taip nuostabu, kad aš noriu pasidalinti su jumis. Imkite tos laimės, imkite tos šviesos!” Jei jūsų sąmonė pakankamai išsivysčiusi, kad taip pasielgtumėte, tai jūs esate įrašyti į Dangaus knygą kaip protingos ir pilnos meilės esybės. Tai, ką jūs išdalinsite, bus padėta jūsų dangiškų bankų sąskaitoje, iš kurios vėliau, kai prireiks, galėsite semtis. O jūsų džiaugsmas liks jumyse, niekas negali jo pasisavinti, nes jūs padėjote jį į patikimą vietą.

Tarp kitko, jei jūs mokėtumėte stebėti save, pamatytumėte, kad kiekvieną kartą kai saugote savo džiaugsmą, nenorėdami juo dalintis su kitais, piktos nematomojo pasaulio būtybės, kurios stebi jus, per kokį nors jums artimą asmenį pasiunčia jums kažką kas atima iš jūsų tą džiaugsmą. Net tuomet, kai esate nepaprastai laimingi, įvyksta kas nors netikėta, ir džiaugsmo kaip nebūta. Tai todėl, kad jūs net nepagalvojote juo pasidalinti, atiduoti jį Dievui ar Dievo Motinai, sakydami: „Aš nežinau, su kuo pasidalinti tuo džiaugsmu, esu toks kvailas! Šį džiaugsmą skiriu Tau, Dieve, ir Tau, o Dieviškoji Motina; aš duodu jį Jums, kad padalintumėte”. Dievas ir Dangiškoji Motina išdalins jūsų džiaugsmą taip, kad viena jo dalis pasiliks jums Dangaus saugyklose. Priimkite šią tiesą ir panaudokite ją savo ir visos žmonijos labui. Nuo šiol valgydami visada pasistenkite laikytis saiko, nes tai ne vien mitybos problema, o žymiai svarbesnis dalykas. Beje, jei išmoksite valgyti žymiai sąmoningiau ir su meile, tai net sumažinę maisto kiekį perpus ar ketvirčiu gausite iš jo nepaprastos energijos. Nes iš tikrųjų energija, kuri slypi viename kąsnyje, išlaisvinta galėtų priversti traukinį apvažiuoti visą žemės rutulį. Taip, vienas vienintelis kąsnis!

iš knygos “Mitybos joga”

Pasidalinkite patirtimi kas vartojate, jei perkate tai kur? O jei gaminate tai išduokite receptūros paslaptį. [IMG alt="miley:"]https://sviesoserdve.lt/images/emoji/facebook_messenger/smiley.png?v=12[/IMG]

Šį vaizdą sukūrė japonų neurologas.

Jis išlieka nejudantis, kai esate ramus. Jis pradeda judėti, kai patiriate nedidelį spaudimą. Jis juda kaip karuselė, kai patiriamas didelis stresas.

Kaip jums sekasi?



[IMG alt="20230825_205902"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/f4f00304c3183cd39e47fb33dfa2a5187e7d1790_2_530x499.jpeg[/IMG]

Antroji strėlė
„Buda kartą paklausė mokinio. „Jei į žmogų pataikė strėlė, ar tai skausminga?“. Mokinys atsakė: „Tai yra skausminga“. Tada Buda paklausė: „Jei į žmogų pataiko antroji strėlė, ar tai dar skaudžiau?“ . Mokinys vėl atsakė: „Tai yra dar skaudžiau“.


Tada Buda paaiškino. „Gyvenime mes negalime kontroliuoti pirmosios strėlės, o tai yra skaudi patirtis, tačiau antroji strėlė yra mūsų reakcija į pirmąją, t. y. vertinti, kritikuoti, pykti, nekęsti, paneigti pirmąją strėlę yra lyg gauti dūrį antrąja strėle. Antroji strėlė yra neprivaloma „…“

[IMG alt="images"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/original/1X/cd49c71de04cfdd5de490dedc6c295d555909ff7.jpeg[/IMG]

Ar dažnai atkreipiate dėmesį, kodėl vieniems mūsų norams lemta išsipildyti, o kitiems, kad ir kaip besistengtume visada atsiras kliūčių? Kur čia paslaptis? Karma? Nepalankų planetų išsidėstymai? Prakeikimai? Ne… nors tai ir gali turėti poveikį, bet ne čia yra ESMĖ… O ji labai paprasta… daug metų tyrinėju praktiškai savo gyvenime kaip veikia traukos dėsnis, kaip gauti tai ko nori, arba dar dažniau gauti tai ko nenori) … Ir priėjau prie išvados, kad esminė sąlyga norų išsipildymui yra LEIDIMAS. Kalbu apie tikėjimą, apie savo savivertės pojūtį, kad esi vertas to dalyko, kurio trokšti. Mes VISADA į savo gyvenimą pritraukiame tik tai, ko esame VERTI. Darbas su įsitikinimais, su iš vaikystės įdiegtomis vertybėmis, kiek ir ko esame verti turėti savo gyvenime yra RAKTAS į manifestacijos pasaulį.
Pamenu kažkada mano atlygis už darbą buvo apie tūkstantį litų, viduje nesijaučiau vertas gauti daugiau, nors kiti tame pačiame sektoriuje dirbantys ir du, tris kartus daugiau galėjo uždirbti tuo metu. Taip dirbau, kol viduje neatėjo POJŪTIS, kad ir aš esu vertas gauti daugiau - kodėl man neuždirbus kitą mėnesį 2000lt? Su tokiomis mintimis ėjau kasdien į darbą, ir netrukus gavau pelningesnius užsakymus, ko pasekoje uždirbau ir net viršijau suplanuotą atlyginimą. Tačiau tai dar buvo MOMENTINIS epizodas, kad ir tikslas buvo pasiektas, bet BŪSENA ir savivertė nebuvo užfiksuota mano sąmonėje. Ko pasekoje vėl buvo nuosmukis prie “įprasto” atlyginimo. .
Tokių, ar panašių pavyzdžių galima rasti turbūt kiekvieno gyvenime, ir visai nesvarbu kokia tai bus tema - pinigai, santykiai, sveikata ar kiti materialūs dalykai.

Ar Jūs sau LEIDŽIATE uždirbti TIEK KIEK NORITE? Ar LEIDŽIATE turėti santykius, kokių esate verti?

Padiskutuokim [IMG alt="light_smile:"]https://sviesoserdve.lt/images/emoji/facebook_messenger/slight_smile.png?v=12[/IMG]

[IMG alt="stresas"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/optimized/1X/b7b4467ba7305d3f6445cd82e9e753d1e262b084_2_463x500.jpeg[/IMG]
stresas814×879 48.2 KB


[HEADING=1]Emocija – tai energijos judėjimas. Sustabdyta, užslopinta energija trukdo laisvai tekėti energijai, ji lyg užtvanka. Užslopintos emocijos (stresai) kaupiasi sudarydamos energetinius blokus.[/HEADING]
Gyvenimui bėgant patiriame įvairias emocijas, teigiamas ir neigiamas. Kiekviena emocija – tai tam tikro dažnumo virpesiai, jie užima tam tikrą vietą auroje. Emocijos sumuojasi pagal tapatybių suartėjimo dėsnį, o ne pagal laiko tėkmę. Laikas holografiškas, egzistuoja tik amžinybė, kas buvo, kas bus, jau yra dabar.

Užslopintos baimės, emocijos kaupiasi pirmame energetiniame lygyje, ties pirmąja čakra, pablogina energijos apykaitą inkstuose, kauluose. Pykčio emocijos kaupiasi trečiame lygyje, pablogindamos apykaitą kepenyse. Godumas kaupiasi ties skrandžiu, liūdesys griauna plaučius, savigrauža kuria vėžį ir t.t.

Kūdikystėje emocijos liejasi laisvai. Vos vaikas paauga, pradedame jį auklėti pagal principą: “Lenk medį, kol jaunas”. Belenkdami sulaužome. Auklėjimas remiasi draudimais, užmirštame išmintingus žodžius, teigiančius, jog “uždarius duris blogiui, geris taip pat liks už durų”. Dažnai neatsargus žodis gali padaryti itin didelį poveikį.

Darželinukas dovanoja mergaitei gėlę. Kas nors pasišaipo. Vaikas supranta, kad mylėti negerai. Įskaudinimas ties širdimi suformuoja energetinį bloką. Ateityje nemeilė didėja, kaupiasi, tampa širdies ligų priežastimi.

Vaikas piešia. Suaugusieji pasišaipo: “Kas čia per terlionė?” O gal vaikas buvo apimtas kūrybinės ekstazės? Taip lengvai ir nemąstant užblokuojamas noras kurti.

Kūdikis paliekamas prižiūrėti svetimiems, formuojasi suvokimas, kad mylimo žmogaus praradimas neišvengiamas. Vėliau, sukūrus šeimą, šis įsitikinimas veda prie skyrybų. Užslopintos emocijos formuoja charakterį.

Suaugę mes jau patys save slopiname pagal susidariusius šablonus: “Nepadoru”, “Ką žmonės pasakys”. Slopiname ne tik emocijas, bet ir poreikius. Užslopiname poreikį valgyti augalinį maistą, miegoti pagal saulę ir pan.

Stresai trukdo laisvai tekėti energijai, sudaro varžą, pasipriešinimą, todėl energija tekėdama meridianais, sukelia nemalonius pojūčius, skausmą, kurį mes vadiname liga. Suvartoti nuskausminamieji vaistai sudaro auroje gleives, kurios išlieka visam laikui, jei jų neišvalome. Gleivės dar labiau trukdo, visiškai sustabdo ir taip jau blogą energijos apykaitą. Susidaro iliuzija, skausmo nėra, sveikatos taip pat. Tuomet auroje didėja tamsa. Sąmonės lygis vis mažėja. Žmogus tampa nesąmoninga būtybe, praranda laisvę, galimybę pasirinkti. Nesąmoningus žmones paprasta valdyti, jie pasiduoda kitų įtakai, idėjoms.

Danutė Januškienė – Prigimtinis kvėpavimas

Transerfingas yra filosofinė ir mokslinė koncepcija, kuri buvo sukurta rusų rašytojo Vadimo Zelando. Transerfingas teigia, kad mūsų pasaulis yra sukurtas iš vibracijų ir laukų, o mes patys esame bioenergetiniai laukai. Transerfingas siūlo specialią praktiką, kuri vadinama “tikslų realizavimu”, kaip būdą pasiekti sėkmę ir laimę.

Tikslų realizavimo praktika apima keletą žingsnių:

1. Nustatykite savo tikslą ir aiškiai apibrėžkite, ko norite pasiekti.
   
2. Pasirinkite teigiamus įsitikinimus, kurie padės jums pasiekti savo tikslą. Pavyzdžiui, jei norite gauti darbą, galite pasirinkti teigiamą įsitikinimą, kad esate verti darbo ir kad gausite tai, ko norite.
   
3. Naudokite afirmacijas, kad stiprintumėte savo teigiamus įsitikinimus. Pavyzdžiui, galite pasakyti sau kasdien: “Aš esu vertas darbo ir gausiu tai, ko noriu”.
   
4. Mąstykite teigiamas mintis, kad palaikytumėte savo teigiamus įsitikinimus. Pavyzdžiui, galite mąstyti apie tai, kaip jaučiatės, kai gaunate norimą darbą, ir kokie jausmai jus lydės.
   
5. Veikite pagal savo tikslą. Pavydžiui, jei norite gauti darbą, galite pradėti ieškoti darbo, teikti paraiškas ir lankyti darbo pokalbius.
   

What To Do if you are Suicidal


Jei žinotum, kad rytoj mirsi - ką darytum šiandien?