Mūsų savastis - švytinti, tuščia Sąmonė - nepažįsta pasipriešinimo ir todėl yra pati Ramybė; ji nieko nesiekia ir todėl yra pati laimė; ji yra glaudžiai susijusi su visomis regimybėmis ir todėl yra gryna meilė.
[HEADING=3]Pozityviai taikomas karmos dėsnis pasireiškia kaip pozityvioji auksinė taisyklė: „Daryk kitiems tai, ko norėtum, kad tau darytų. Šia taisykle galima pasinaudoti norint gauti tai, ko trokšti. Jei nori klestėti, būk dosnus; jei nori draugystės ir harmonijos, skleisk draugystę ir brolybę kitiems.[/HEADING]
Quote:Kiekvienas žmogus pagal neklystantį karmos dėsnį gauna viską, kas jam priklauso, viską, kas jam skirta, ir nė daugiau, nė mažiau. Joks geras ar blogas poelgis, nei pats nereikšmingiausias, nei pats slapčiausias neišvengia tiksliai subalansuotų karmos svarstyklių. Foundation of Buddhism (Budizmo fondas), Helena Roerich
Norint išvengti nepageidautino, galima naudotis karmos dėsniu, taikant negatyviąją auksinę taisyklę: „Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų. Jei nori išvengti paskalų ir apgaulės, elkis su kitais garbingai ir teisingai. Jei jau šbaigėte savo neigiamą karmą ir niekam nepadarėte blogo, jums nėra ko bijoti: niekas jūsų negali pažeisti. Karmos dėsnis nesulaužomas. Posakis „Mano teisybė - mano skydas yra prasmingas ir jo besilaikantis žmogus nepažeidžiamas. Šalia jo gali būti tūkstančiai ar milijonai puolusių žmonių, tačiau jam nuo galvos nė
plaukelis nenukris!
Quote:Kuo daugiau jis duoda, tuo daugiau turi. Tao Te Ching, Lao Tzu
Taikoma teigiama ar neigiama prasme, auksinė taisyklė skatins draugystę ir jūsų gyvenimo harmoniją bei apgins jus nuo gyvenimo negandų. Auksinė taisyklė, taikoma didžiumos žmonių ir tautų atneš pasauliui taiką!
Karmos dėsniu paremti ir Viešpaties Kristaus žodžiai „Mylėkite savo priešus. Neapykanta atsigręžiant į neapykantą, pykčiu į pyktį, pagiežaį pagiežą, įžeidimu į įžeidimą viskas tik blogės ir tam nebus galo. Ką duodi, tą ir gauni! Į neapykantą atsigręžiant neapykanta kyla chaosas, tačiau atsigręždami į ją meile ir malone būtinai pasieksime harmoniją ir taiką. Labai gaila, tačiau jau beveik 2000 metų Viešpaties Kristaus mokymas yra tik žodžiai lūpose, nevirstantys kūnu jo pasekėjų darbuose. Priesaiką „Mylėkite savo priešus skelbė ne tik Kristus, bet ir Viešpats Gautama Buda ir kiti pasaulio religiniai mokytojai. Karmos dėsnis pritaikomas ir individams, ir tautoms, todėl juo gali
naudotis tautų vadovai, spręsdami kai kurias tautines ir tarptautines problemas.
Quote:Kol blogis neprinokęs, kvailys jį laiko panašiu į medų. O kai blogis prinoksta, kvailys puola sielvartauti. Dhamapada (Darnos kelias)
Vienas labai išsilavinęs lankytojas, kuris domėjosi žmogumi ir jo sandara paprašė Šri Bhagavano paaiškinti apie įvairius žmogaus kūnus, jo košas ir jų funkcijas, jo atma-buddhi-manas ir t.t.
Bhagavanas: Įvairūs filosofijos mokyklų labirintai tvirtina, kad reikia išsiaiškinti reikalus ir atskleisti Tiesą, tačiau iš tikrųjų jie sukelia painiavą ten, kur painiavos nereikia.
Norint suprasti ką nors turi būti suprantanti Būtybė. Kam pergyventi dėl jo kūnų, jo ahankaros, jo buddhi, kūrinijos, Dievo, Mahatmų, pasaulio – to kas nėra Savastis - iš viso? Kodėl neišlikti savimi ir būti ramybėje?
Kaip pavyzdį, paimkite Vedanta: ten kalbama apie penkioliką pranų, jų vardus ir funkcijas, kurias mokinys turi įsiminti. Ar nepakaktų jam pasakyti, kad tik viena prana padaro visą darbą, kad palaikyti gyvybę kūne? O apie antakharana sakoma, kad ji mąsto, trokšta, nori ir t.t. Kam visos šios detalės?
Ar kas nors matė antakharana, ar tas visas pranas? Ar jos tikrai egzistuoja? Jie visi yra konceptualūs skirstymai, kuriuos filosofijos mokytojai sugalvojo per daug analizuodami. Kur baigiasi visos šios sąvokos? Kodėl reikėtų sukelti painiavą ir tada ją paaiškinti?
Laimingas yra žmogus, kuris nepraranda savęs filosofijos labirintuose, bet eina tiesiai prie Šaltinio, iš kurio jie visi kyla.
Viskas vyksta pagal kiekvieno žmogaus likimą. Turėsite su tuo susitaikyti. Kūrėjas taip sutvarkė visatą, kad kiekvienas turėjo ir turės skinti savo veiksmų vaisius; nėra jokios išeities. Jei dėl savo fizinės nelaimės nenorite ir dėl to nesikoncentruojate į vardą To, kuris yra Aukščiausiasis Tėvas, Motina, Draugas ir Viešpats, ar tai vadinate geros karmos kūrimu - kad vėl ir vėl turėtumėte kentėti tokias pat bėdas? Tavo tėvas ir motina sutvarkė tai , kruopščiai apsvarstę, jie manė, kad tai tau geriausia. Už karmą, savo praeities veiksmų pasekmes, atsako pats žmogus.
[IMG alt="images (3)"]https://sviesoserdve.lt/uploads/default/original/1X/4148337f157d783a965b3807df2dc5ad15a671c6.jpeg[/IMG]
Kiek daug karmos iš ankstesnių gimimų dar neišspręsta! Panašiai kaip tada, kai, pavyzdžiui, kas nors sugadino savo virškinimą, pernelyg daug ir nesaikingai valgydamas; net jei vėliau jis pradės taupiai ir tvarkingai maitintis, šių išmintingų priemonių rezultatai bus pastebimi ne iš karto. Taigi: kad ir kokie tuo metu būtų žmogaus veiksmai, tuo pat metu jis turi ir džiaugtis, ir kentėti dėl susikaupusių ankstesnio savo elgesio padarinių. Dievo kūrinijoje yra tobulas teisingumas. Apskritai žmogus gimsta šiame pasaulyje tam, kad gautų malonius savo gerų darbų rezultatus, taip pat ir neteisingų poelgių pasekmes. O kaip dėl bet kokio netinkamo elgesio ar neteisybės, kuriuos jis padaro šiuo metu, pasekmių? Žinoma, jam teks jas iškęsti. Žmogus mėgaujasi savo sukauptų ankstesnių gerų darbų vaisiais, tačiau jam teks kentėti ir blogų poelgių padarinius. Visagalio valia pildosi. Žmogus turi puoselėti norą atlikti teisingus veiksmus. Dievo valia net neįmanoma tampa įmanoma. Tegul Jo Lotoso pėdos būna jūsų vienintelė priebėga.
Iš Matri Vani
[attachment=0] Širdies sutra
Koks reiškinių ir tuštumos santykis? Šiai svarbiai temai skirtas tekstas apie išminties tobulybę vadinamas Širdies sūtra, kuri kasdien skaitoma ir medituojama budizmo Didžiosios Važiuoklės šalyse: Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Tibete, Vietname… Tai glaustas, esminis Budos įkvėptas pamokymas apie išmintį, reikalingą, kad būtų su šaknimis išrautos visos problemos ir – derinant ją su nesavanaudiška paskata bei gailestingais darbais – pasiekta Budos visažinystė. Štai visa Širdies sūtra:
Šlovė pergalingajai išminties tobulybei!
Girdėjau tokį pasakojimą:
Kartą Bhagavanas (Buda), apsuptas didžiulės vienuolių bendruomenės ir bodhisatvų būrio, sėdėjo ant Grifų kalno prie Radžagrihos miesto. Jis pasinėrė į meditacinį susitelkimą, vadinamą “Gelmės suvokimu”. Tuo metu taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara budriai praktikavo giliąją tobulybę ir įžvelgė, jog penki junginiai ir tušti, be savo esaties.
Tada, Budos įkvėptas, garbusis Šariputra paklausė tauriojo bodhisatvo mahasatvos Avalokitešvaros:
Kaip turi lavintis kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę?
Šariputra! Kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę, tegul įžvalgiai gilinasi į štai ką: penki junginiai yra tušti, be savo esaties. Forma yra Tuštuma. Tuštuma yra forma. Forma neatskiriama nuo Tuštumos. Tuštuma neatskiriama nuo formos. Taip ir jutimai, skiriančios mintys, paskatos bei sąmonė yra tušti.
Taigi, Šariputra, visi reiškiniai tušti. Jie neturi prigimtinių požymių. Neatsiranda ir neišnyksta. Nėra nei sutepti, nei tyri. Jie nei mažėja, nei didėja. Todėl, Šariputra, Tuštumoje nėra nei formų, nei jutimų, nei skiriančių minčių, nei paskatų, nei sąmonės. Nėra nei akių, nei ausų, nei nosies, nei liežuvio, nei kūno, nei proto. Nėra nei pavidalų, nei garsų, nei kvapų, nei skonių, nei liečiamų [paviršių], nei [suvokiamų] reiškinių. Nėra regos bei kitų elementų ligi proto ir protinės sąmonės. Nėra nei nežinojimo, nei išsivadavimo iš nežinojimo ir t.t. Nėra senėjimo ir mirties, nėra išsilaisvinimo iš senėjimo ir mirties. Taipogi nėra nei kentėjimo, nei jo šaltinio, nei baigties, nei Kelio, nei Išminties, nei įgytų, nei neįgytų [puikių savybių].
Taigi, Šariputra, bodhisatvos nieko neįgyja: jie visą laika pasikliauja išminties tobulybe. Jų sąmonės niekas netemdo, jie niekada nenuogastauja. Išsivadę iš visų iliuzijų, jie pasiekia nirvana. Visi praeities, dabarties ir ateities Prabudusieji, praktikuodami išminties tobulybę, pasiekia aukščiausią, visiškai tobulą Prabudimą.
Todėl išminties tobulybės mantra – tai didžios įžvalgos mantra, aukščiausioji mantra, neprilygstamoji mantra; mantra, malšinanti visas kančias. Ji neapgauna, taigi laikykite ją teisinga. Tariu išminties tobulybės mantrą:
Šitaip, Šariputra, bodhisatvos mahasatvos turi praktikuoti giliąją išminties tobulybę.
Po to Bhagavanas išėjo iš meditacijos ir pagyrė taurųjį bodhisatvą mahasatvą Avalokitešvarą:
Puiku, puiku! Taip ir yra, kilmingasis sūnau, taip ir yra. Būtent taip, kaip tu mokei, reikia praktikuoti giliąją išminties tobulybę. Tada džiaugsis visi Tathagatos.
Kai Bhagavanas ištarė tuos žodžius, garbusis Šariputra, taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara, visi susirinkusieji ir visas pasaulis su jame gyvenančiais dievais, žmonėmis, pusdieviais bei dangiškaisiais muzikantais nudžiugo ir garbino Bhagavaną.
Aš galiu užtikrinti, draugai mano, jog jūsų gyvenime ateis diena, kai jūs prabusite tiesai, kuomet prabusite iš šio sapno. Žinau, kad kai kurie iš jūsų netiki, kad čia sapnas, o ne realybė. Ir nepaisant to, ką aš jums sakau, jūs vistiek tikite jo tikrumu, dėl to, kad reaguojate į gyvenimą ir jo peripetijas. Jūs tampate laimingi, jūs tampate liūdni, jūs tampate abejingi, priklausomai nuo to kas vyksta jūsų išoriniame pasaulyje.
O kai jums kyla rimtų problemų, stengiuosi su jumis kalbėti ir paaiškinti, kad tai sapnas, ir nereaguokite į jį, jūs imate pykti ant manęs. Jūs man sakote: „Aš išgyvenu šią problemą, Robertai, o tu ne. Aš tai jaučiu “. Taigi aš labai užjaučiu jus, jaučiu didelę meilę ir aš palaikau jus, tol kol jūs tai pergyvenate. Vis dėlto tai tiesiog kaip sapnas.
Įsivaizduokite tokį pat veiksmą sapne. Jūsų mylimasis miršta, jūs tai sapnuojate, o aš prieinu prie jūsų ir sakau: “Tai nėra tiesa. Tai tik pasirodymas. Nespręsk iš išvaizdos”. Tačiau jūs verkiate ir sakot: “Tai mano senelis. Aš jį labai mylėjau, o dabar jis mirė”. Tuomet aš bandau paaiškinti, kad kiekvienas gimęs kažkada mirs. Anksčiau ar vėliau mes visi mirsime, taip sakant. Ir nepaisant nieko ką aš sakau, tavo jausmai nesikeičia. Ir tuomet tu prabundi. Tu prabundi iš to sapno, apsidairai. Viskas baigta. Tai niekada neegzistavo iš tikrųjų.
Šis pasaulis, kuriame mes gyvename yra toks pat. Nėra jokio skirtumo. Jūs gyvenate mirtingą sapną. Todėl didieji išminčiai sakė mums, kad turime susitapatinti su sąmone, su absoliučia tikrove, o ne su tuo, kas vyksta. Vienintelė laisvė, kurią turime, yra į nieką nereaguoti, o atsigręžti į vidų ir pažinti tiesą “.
Aš čia esu ne tam, kad ką nors išlaisvinti. Jūs turite išvaduoti save patys, tačiau negalite to padaryti. Tai ką aš jums pasakysiu jums nepadės. Mano tikslas išsklaidyti visus misticizmus ir okultizmus apie šią būseną, kuriuos taip vadinami „dvasiniai verslininkai“ sukūrė. Galbūt man pavyks jus įtikinti nešvaistyti daug laiko ir energijos ieškant būsenos, kuri egzistuoja tik jūsų vaizduotėje.
Supraskite teisingai, tai yra jūsų būsena, kurią aš apibūdinu, jūsų naturali būsena, ne mano būsena, ne Dievą-pažinusio žmogaus ar kokio nušvitėlio ar kažko būsena. Tai yra jūsų natūrali būsena, tačiau tam būviui reikštis natūraliai trukdo siekis būti kažkuom, būti kažkuom kitu nei jūs esate.
Jūs negalite šito suprasti; galite tik tai patirti remiantis praeities patyrimu. Tai yra už patirties ribų. Natūralus būvis yra bepriežastinis: tai tiesiog vyksta. Vienintelis tikras dalykas jums yra tai kaip jūs funkcionuojate; beprasmis veiksmas stengtis susietų mano apsakomą būseną su tuo kaip jūs funkcionuojate. Kai jūs nustojate lygint būsenas su kažkuo kitu, tai kas lieka yra jūsų natūrali būsena. Tuomet jūs nebeklausysite nieko kito.
Nėra jokio mano mokymo ir jo niekada nebus. „Mokymas“ yra netinkamas žodis tam. Mokymas savyje talpina metodą, sistemą, techniką ar naują mastymo būdą, kuris atneša transformaciją jūsų gyvenimo būdui. Tai ką aš sakau yra už mokytojavimo ribų. Tai yra tiesiog aprašymas to kaip aš funkcionuoju. Tiesiog aprašymas žmogaus natūralaus būvio – tai yra to būdo, kuriuo jūs funkcionuojate.
Natūralus būvis tai nėra savirealizacijos ar Dievą pažinusio žmogaus būsena; tai nėra kažkas ką galima pasiekti ar įgauti; tai nėra dalykas į kūrį galima įsitraukti; tai yra čia – tai yra gyvoji būsena. Ši būsena yra tik funkcinė gyvenimo veikla. „Gyvenimas“ nereiškia kažko abstrakto; tai yra jausmų gyvenimas, natūraliai veikiantis be minties įsikišimo. Mintys braunasi į juslių pasaulį. Tam jos turi motyvą: mintis nukreipia juslių veiklą, kad gautų kažkokį atsaką, kurį panaudoja savo tęstinumui.
Jūsų natūrali būsena neturi nieko bendra su religine palaimos ar ekstazės būsena; jos esti patirčių lauke. Jos lydėjo žmogų jo kelionėje link religingumo patirčių šimtmečius. Jūs galite tai patirti taip pat. Jos yra minties sukeltos būsenos, tai reiškia kaip jos atsiranda, taip ir praeina. Krišnos Sąmonė, Budos Sąmonė, Kristaus Sąmonė ar tai ko jūs siekiate, visos šios kelionės yra neteisingą pusę: jos visos yra laiko lauke. Amžinas būvis negali būti patirtas, užčiuoptas, sutvardytas. Šis kelias veda jus į niekur. Nėra oazės; jūs užstrigote su miražu.
Ši būsena yra fizinis jūsų esaties būvis. Tai ne kokia nors psichologinė mutacija. Tai nėra būsena į kurią vieną dieną galite į šokti, o kitą jau grįžti atgal. Jūs negalite įsivaizduoti, kokiu mastu, kaip jūs esate dabar, mintys persmelkia ir trukdo kiekvieno kūno ląstelių veikimui. Grįžimas į natūralų būvį paveikia kiekvieną ląstelę, kiekvieną liauką, kiekvieną nervą. Tai yra cheminis pokytis. Tam tikra alchemija. Bet šis būvis neturi nieko bendro su patirtimis iš cheminių medžiagų, tokių kaip LSD. Anie yra patyrimai; o tai nėra.
Konspektas James Brodsky (iš pokalbių Indijoje ir Šveicarijoje 1973) U.G Krishnamurti – The Mystique of Enlightenment
Koncentracija yra įmanoma tik tuomet, kai jūs esate laisvas nuo bet kokių išsiblaškymų. Žmogus, kurio protas yra pilnas aistros visokiems troškimams vargiai gali susikoncentruoti ties kokiu nors objektu nors sekundę. Jo protas šokinės lyg sena beždžionė. Bet kokios mantros džapa ir pranajama (kvėpavimo pratimai) nuramins protą, pašalins blaškymasi ir padidins koncentracijos galią.
Per didelis fizinis krūvis, per daug kalbų, persivalgymas, dažnas kontaktas su priešinga lytimi bei nepageidaujamais asmenimis, visi šie dalykai yra neramaus proto priežastis. Tie, kurie praktikuoja koncentraciją turėtų vengti šių dalykų.
Kad ir kokį darbą darote, darykite jį su tobula koncentracija. Niekada nepalikite darbo jo nepabaigę iki galo. Kai sėdate maldoms ar meditacijai, niekada negalvokite apie savo dienos darbą. Kai dirbate ofise, niekada negalvokite apie vaiką, kuris serga arba kokį kitą namų ruošos darbą. Kai maudotės, negalvokite apie žaidimus. Kai valgote maistą, negalvokite apie laukiančius darbus ofise. Privalote mokytis, kad dirbdami darbą atliktumėte puikiai, vieną veiksmą – vienu metu.
Celibatas, pranajama, norų ir veiklos sumažinimas, daiktų atsisakymas, vienatvė, tyla, pojūčių drausmė, geismo ir godumo malšinimas, pykčio valdymas, nebendravimas su nepageidaujamais asmenimis, laikraščių įpročio atsisakymas ir lankymosi kino teatruose – visa tai ilgas kelias didinant koncentracijos galią.
Turite stengtis būti visada linksmi ir taikūs. Tik tada jūs turėsite proto koncentraciją. Draugystės su tokiais pačiais praktika, atjauta nepilnaverčiams ar nelaimės ištiktiems žmonėms, pasitenkinimas viršininkais ar dorais asmenimis ir abejingumas nusidėjėliams ar nedoriems žmonėms sukels linksmumą ar ramybę, naikins neapykantą, pavydą ir nemeilę.
Jūs turite turėti tikrą ir intensyvų troškulį Dievo pažinimui. Tada visos kliūtys bus pašalintos. Tada jums bus gana lengva susikaupti. Kol kas emocinis burbuliavimas iš didelio smalsumo ar dėl psichinių galių pasiekimo negali duoti apčiuopiamo rezultato.
Spinduliuojantys dieviškumai! Palaiminti ir mylimi Dieviškumo vaikai! Besiruošiant atvykti pas jus, šį rytą man kilo tokia mintis: „Ar Vedantos deklaracijos yra naudingos ir pritaikomos tik teoriniame filosofijos lygmenyje, metafizikoje bei vidiniuose dvasiniuose išgyvenimuose, ar šiuos pareiškimus galima interpretuoti ir pritaikyti mūsų gyvenime praturtinant, pakeliant ir gaunant naudą čia ir dabar, praktiškai, konkrečiai, apčiuopiamai ir iš karto?“
Atsakymas buvo akimirksniu: klausimas ne tame ar šias didžias tiesas galima aiškinti ir taikyti tiesioginei dvasinei naudai, bet iš tikrųjų jos yra skirtos įkvėpti mus, pakylėti ir gauti naudos teisingai nuo tos akimirkos, kai mūsų akys pirmą kartą perskaito jas kokiame nors šventame rašte ar knygoje, arba net tada, kai ausys juos pirmą kartą girdi iš kai kurių kalbėtojų lūpų, aiškinančių šventraščių tiesas. Nuo pat pirmos akimirkos, kai žmogus sužino apie tam tikrą tiesą, tuoj pat to tikimasi, kad ji sukels galingą skaitytojo, klausytojo ar mąstytojo transformaciją.
Aukščiausioji galutinė deklaracija, Tiesos kvintesencija, kurią paskelbė žmonės patyrę aukščiusią absolučią tikrovę yra – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah (Brahmanas vienas yra tikras, pasaulys yra netikras. Dživa nesiskiria nuo Brahmano). Pilnas posmas skamba taip – slokardhena pravakshyami yaduktam granthakotibhih, brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah— Šiuo vienu sakiniu aš jums paaiškinsiu nesuskaičiuojamuose švetraščiuose išdėstytą mokymų esmę, širdį ir esmę, kuri yra: Brahmanas vienas yra tikras. Šis fenomenalus tikrovės pasireiškimas mūsų akivaizdoje yra tik santykinė realybė, nuolat kintanti, nestabili, nepatikima, ribota, priklausanti nuo laiko ir erdvės, pakenkta ir ištirpusi, turinti pradžią ir pabaigą. Šiems trūkumams būdinga, kad viskas, ką čia mato ir suvokė žmogaus individuali sąmonė, tėra tik laikina santykinė tikrovė. Individuali siela, kuri save laiko tai žinančia, ar tai matančia, ar šio nuolat besikeičiančio fenomenalaus srauto, kuris vadinamas samsara ar visata, patyrėju, yra ne vienybė, nes tik Brahmanas yra tikras o Dživatmanas, individas, yra Brahmanas plius upadhis (ribojantys papildymai ar papildymai).
Jei paimsite puodą ir pripildysite jį vandeniu iš Gangos, vanduo daugiau nebeprimins Gangos. Jis nebeteka. Valtys negali jame plaukti. Jūs negalite jame maudytis. Tačiau filosofas drįs užginčyti kiekvieną, kuris bandys paneigti, kad vanduo esantis puode ir vanduo tekantis Gangos upe savo esme kažkuo skiriasi. Jie yra identiški visomis prasmėmis, šiuolaikinis mokslas gali tai įrodyti. Ganga viena teka, ir ta pati Ganga yra puode, tačiau Ganga su kai kuriais ribojančiais priedais, kai kuriais ribojančiais veiksniais. Tai yra sąlygota Ganga, bet vistiek Ganga. Todėl antra posmo dalis baigėsi pareiškimu: jivo-brahmaiva naparah (atskira siela nesiskiria nuo Brahmano).
Tuomet paklausiau savęs: Kokiu būdu ši didi transcendentinė tiesa, aukščiausioji Vedantos patirtis, faktinė kevala advaita tiesa gali duoti naudos keliu einančiam? Ji atveria visą seriją tiesų.“
Tuo metu nebuvo elektros srovės, todėl, išskyrus žvakės šviesą, buvau tamsoje. Ši tamsa nėra tikrovė. Tai, kas egzistuoja, yra tik puikus saulės spindulys, sklindantis į visas dešimt krypčių, persmelkiantis visur, vyraujantis visada be pokyčių, be nieko, kas jam kliudytų ar trukdytų, užpildo viską šviesa, spindesiu, švytėjimu, ryškumu. Tai yra tikrovė, kai viskas aiškiai matoma; ši tamsa yra tik laikina sąlyga. Besisukant žemei, saulė pakils, o visą erdvę užlies šviesa. Net kai uždegu žvakę ir galvoju, kad esu tamsoje, yra tik šviesa. Ši tamsa yra laikinai uždėta sąlyga dėl tam tikrų ribojančių priedų. Šviesa yra tikrovė; ši tamsa yra praeinanti nerealybė, santykinė tikrovė. Teigiamas veiksnys yra tikrovė; neigiamas veiksnys yra laikinas režimas ar būklė.
Aš pasakiau: „Pilnatis yra tikrovė, o ne užtemimas. Tyla yra realybė, o ne menkas garsas. Tai yra tiesa. Ir kai Vedantiškoji patirtis yra įvardijama kaip brahma satyam (tik Brahmanas yra tikras), tai reiškia, kad Tiesa visais trim laikotarpiais vyrauja netrukdomai, be pokyčių; visada pilnatvėje. O kas ta Tiesa? Anando brahmeti vyajanat (Jis žinojo palaimą kaip Brahmaną). Tie, kurie gėrė šį medų, šią palaimą, pareiškė: „Saldumas, saldumas, saldumas, viskas yra saldumas, neapsakomas saldumas; viskas yra grožis, palankumas, palaima “. Tai yra tikrovė, kuri yra visur ir visada, visada nesikeičianti, be prieštaravimų, kurią iš eilės patvirtina visų mistikų, visų laikų, visų laikų – senovės, viduramžių, šiuolaikinio, rytietiško, patirtys, visur.
Kokia įspūdinga realizacija! Koks nepaprastas supratimas, kad šiuo metu Brahmano palaima sklinda visur, viduje ir išorėje! Palaima yra didžioji Tikrovė. Aukščiausia, neišmatuojama, gili taika yra didžioji Realybė. Vien tik apmąstant tai įvyksta momentinis prabudimas, momentinis įkvėpimas.
Viena mintis sekė paskui kitą: „Dabar, – pasakiau, – šlovingai saulė kils iš anapus kalno, priešingame Gangos krante. Tai yra tikrovė, ir šioje realybėje mes turime gyventi. Šioje tiesoje turime veikti, turime eiti savo dvasiniu keliu. Su kokia didele jėga, pakilumu, pozityvumu ir su nuostabiais didingais uolumo, užsidegimo jausmais mes galime eiti savo dvasiniu keliu, jei laikysimės šios tiesos supratimo – brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Egzistuoja tik ta ramybė, palaima, pilnatvė, ta šviesų šviesa, ir Aš esu Tas. Iš esmės Aš esu ne kas kitas, kaip Tas“.
Mintys vystėsi toliau: „Kai taip yra, tada yra laikas, tai yra tas momentas, kai turime kuo geriau pasinaudoti šiuo sąmoningumu, kuris mums suteikiamas dėl įėjimo į dvasinį gyvenimą ir mūsų didelė laimė gyventi atmosferoje, kurioje ši tiesa visada tvirtinama, atmosferoje, užpildytoje šia tiesa. Jei šviesa yra didžioji Realybė, o ne tamsa, o mums yra privilegija ir pasisekė gyventi šviesos vietoje, tada turime šienauti, kol šviečia saulė, ir gyventi šioje didelėje tiesoje. Turime su džiaugsmu eiti su dvasia savo dvasinį kelią ir sadhaną ir neleisti praeiti šiam saulės periodui “.
Į šias tiesas atkreipiamas mūsų dėmesys, kad neprisipildytume skubos jausmo, kitaip mes sugadinsime situaciją. Anglų kalboje yra toks posakis: Skubėjimas daro atliekas(Haste makes waste). Tai nėra įtampos, spaudimo, nerimo būsenos ugdymas – nes tada viskas bus prarasta. Jūs turite būti ramus ir tvirtas, tačiau tuo pat metu kiekvienas jūsų veiksmas sutelktas į dabartinę akimirką. Niekada neleiskite progai praeiti pro šalį.
Ne tiek jums sukurti nepageidaujamą skubos ar skubėjimo būseną, kiek sutelkti dėmesį į dabarties svarbą, dabarties tikrovę, didžiulę reikšmę, gyvybinę dabarties vertę. Gyvenimas gyvenamas tik dabar, o ne vakar ar rytoj. Dabar yra šviesos, palaimos būsena. Kiekviena akimirka yra pripildyta, pripildyta visko, kas reikalinga ir pageidautina jūsų aukščiausiam, dieviškam tobulumui, gausa. Dabar yra raktas į išsivadavimą, džiaugsmą, dvasinį palaiminimą, tobulumą, viską, kas laikoma aukščiausiu gyvenimo tikslu. Šie didieji mokymai yra skirti tam, kad sutelktume savo dėmesį į dabar svarbą, reikšmingumą ir vertę.
Taigi džiaukitės dabar ir įsitraukite į didingą dvasinį gyvenimą, į dievišką gyvenimą. Tada visada turėsite priežasties džiaugtis. Jei džiaugsitės dabartimi ir atiduosie savo širdį ir sielą šiai akimirkai, tada suprasite, kad brahma satyam jagan-mithya skirta ne tik vidinio suvokimo būsenai. Tai turi vertę ir reikšmę, betarpišką žinią, neatidėliotiną galią mus energizuoti ir praturtinti dvasiniame gyvenime, sadhanoje, jogos abhyasoje, visame kame, ką vadiname aukštesniuoju gyvenimu.
Vien tik grynumas, visur vyrauja vien tiesa. Vien taika persmelkia viską. Vien džiaugsmas, vien palaima yra tikrovė, nes vyrauja tik Brahmanas, ir tai yra deklaruota patirtis: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Tai reiškia, kad visos problemos yra susikurtos dėl to, kad ši viena tiesa ne visada yra mūsų suvokta. „Manyje nėra problemos, manyje yra tik palaima, ramybė, spindintis dieviškumas“ – ši tiesa visada turi būti jūsų gyvenimo pagrindas, įtvirtintas jūsų sąmonėje, visada prisimintas, apmąstytas, kaip jūs pagrindas gyventi savo kasdienį gyvenimą.
Tą akimirką, kai jumyse kyla budrumas, turite suvokti savo dieviškumą. Jūs turite pasirodyti šioje savo nuostabios privilegijos būti vieningu su Dieviškuoju sąmonėje. „Iš esmės aš esu vienas su Dieviškuoju, aš esu Dieviškasis. Dieviškumas yra mano amžina, neatimama, tikroji prigimtis, nitya nija svarupa“. Turime gyventi tiesoje, ir tiesa padarys mus laisvus. Gyventi tiesoje yra didžiausia palaima.
Ir norint gyventi tiesoje, visos jo sąlygos buvo sutelktos koncentruotoje formoje šiame šventajame Gurudevo Ašrame dėl jo begalinės atjautos, meilės ir malonės. Dėl ypatingos dieviškos Dievo malonės mums buvo suteiktos šios unikalios patalpos, kurias mes galime naudoti dabar. Neleiskite šiai progai praeiti, o vėliau gailėtis. Dabar yra pati svarbiausia akimirka, dabar yra realybė, dabar yra Brahmanas.
Dievas palaimins jus apmąstyti savo gyvenimą šios iškilios tiesos šviesoje: brahma satyam jagan-mithya jivo-brahmaiva naparah. Jei jagat yra mithya (pasaulis yra nerealus), kodėl be reikalo suteikiama jam tiek galių, kad tave sutrikdytų, atitrauktų, sujaudintų, nuliūdintų, pakeistų tave? Kaip taip gali būti? Mes terorizuojame save šešėliais ant sienos, manydami, kad jie turi tikrą pagrindą. Ir kuo daugiau svarbos mes suteikiame šiems netikriems laikiniems pasirodymams, pamiršdami šią amžinąją tiesą, tuo galingesni jie tampa.
Pamiršdami, kad tik Brahmanas yra tikrovė, ir suteikdami šiems dalykams tikrovės pojūtį, kurios jie neturi, mes kuriame savo problemas, mes sukuriame savo kliūtis, mes sukuriame savo pagundas. Mes bijome tamsos, manydami, kad tai yra realybė, o nematome tikros šviesos, kuri viena yra tikra.
Todėl tai yra disciplina, tai yra pratimas, kurį privalote atlikti: „Tai yra niekas, tai negali atsirasti mano kelyje, tai neturi galios. Tai mithya, tai tik klaidinga išvaizda. Aš gyvenu Tikrovėje. Kas gali mane užpulti? Kas gali mane paveikti? “ Tokiu būdu reikia kreiptis į brahma satyam jagan-mithya, kad tai padėtų jums kiekviename jūsų dvasinio gyvenimo žingsnyje, kiekvienoje akimirkoje.
Tada kiekviena diena bus pergalė. Kiekviena diena bus vis laipsniškas išsivadavimas. Tai yra šių didžių tiesų vertė, įnešta į mūsų pačių kontekstą, savo atskaitos sistemą. Jos nėra skirtos tik knygoms ar mokslininkams, ekspertams; jos skirtos ir mums čia ir dabar. Pasvarstykime, kokia vertinga ši maža didi tiesa, viena pagrindinė Vedantiško suvokimo tiesa gali būti mums, kiekvienam sadhakui, kiekvienam jogui, kiekvienai bhaktai. Apsvarstykite tai, supraskite jos svarbą. Būkite išmintingi, pritaikykite ją, gyvenkite jos šviesoje ir tapkite palaiminti. Dievas palaimina jus visus!
![[Image: FB-IMG-1671870440739.jpg]](https://i.postimg.cc/050LPJyJ/FB-IMG-1671870440739.jpg)
