Perteklinis potencialas atsiranda tik tada, kai vertinimui skiriama itin didelė reikšmė.
Potencialas padidėja, kai labai reikšmingas vertinimas itin iškreipia tikrovę. Taip jau yra, kad mums ypač svarbaus objekto savybių negalime objektyviai įvertinti. Pvz., garbinimo objektui visada priskiriame jo neturimų privalumų, neapykantos objektui - trūkumų, baimės objektui - bauginamų savybių. Vadinasi, minčių energija siekia dirbtinai sukurti savybes, kurių tikrovėje nėra. Tokiu atveju susikuria perteklinis potencialas, sukeliantis pusiausvyros jėgų vėją.
Vertinimo nukrypimas, iškreipiantis tikrovę, gali būti dviejų rūšių: objektui suteikiamos itin neigiamos arba itin teigiamos savybės. Tačiau vertinimo klaidingumas savaime nevaidina jokio vaidmens. Dar kartą įsidėmėkite, vertinimo netikslumai sukelia perteklinį potencialą tik tada, kai vertinimas labai sureikšminamas. Tik tai, kad vertinimas reikšmingas jums, suteikia vertinimui jūsų energijos.
Perteklinis potencialas, nematomas ir nejaučiamas, vaidina žmonių gyvenime klastingą vaidmenį. Pusiausvyros jėgų veikimas, stengiantis jas pašalinti, sukelia daugelį problemų. Klastingas tas veikimas todėl, kad žmogus dažniausiai gauna priešingą rezultatą, nei tikėjosi, ir visiškai nesuprantama, kas vyksta. Atrodo, kad veikia nesuprantama blogio galia, savotiškas „kiaulystės dėsnis". Jau minėjome, kodėl gauname tai, ko aktyviai
nenorime. Panagrinėkim kitą pavyzdį ir pažiūrėkim, kaip prarandame geidžiamus dalykus.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad visiškai pasišventus darbui galima laimėti reikšmingų rezultatų. Pusiausvyros dėsnio atžvilgiu „pasišvęsti darbui" reiškia, kad ant vienos svarstyklių lėkštės dedamas darbas, o ant kitos -visa kita. Pusiausvyra pažeista, ir netrukus pajusite pasekmes. Rezultatas bus priešingas, nei tikitės.
Jei jums „dirbti daugiau" reiškia daugiau uždirbti arba pakelti kvalifikaciją, žinoma, stenkitės ir nieko baisaus neįvyks. Tačiau visur reikia turėti saiką. Jei jaučiate, kad labai pavargstate, kad darbas jums tapo katorga, vadinasi, reikia lėtinti tempą arba visiškai pakeisti darbą. Per didelės pastangos sukels neigiamą rezultatą.
Pažvelkime, kaip visa tai vyksta. Be darbo, jūs turite tam tikrą vertybių sistemą: namus, šeimą, pasilinksminimus, laisvalaikį ir kt. Jei darbą supriešinate su visomis tomis vertybėmis, sukuriate labai stiprų potencialą. Visa gamtoje siekia pusiausvyros, vadinasi, neatsižvelgiant į jūsų valią, atsiras jėgų, kurios stengsis mažinti perteklinį potencialą. O veikti jos gali labai įvairiais būdais. Pvz., jūs susirgsite ir jokio uždarbio nebus. Jus gali apimti depresija, nes verčiate save daryti tai, kas jus vargina. Protas tvirtina: „Judėk, reikia uždirbti pinigus!" O siela (pasąmonė) stebisi: „Nejau aš tam atėjau į šį pasaulį, kad kentėčiau ir kankinčiausi?" Pagaliau apims chroniškas nuovargis ir apie jokį našumą nebus nė šnekos. Plakiesi kaip žuvis ant ledo, o naudos jokios.
Tuo pat metu pastebėsite, kad kiti žmonės pasiekia daugiau įdėdami mažiau pastangų. Sureikšminus darbą reikalai sustoja. Kuo didesnę reikšmę jums turi darbas, tuo daugiau kyla problemų. Atrodys, kad visos tos problemos įprastas dalykas. Iš tikrųjų jų bus daug mažiau, jei mažiau sureikšminsite savo darbą.
Peršasi viena išvada - būtina sąmoningai peržiūrėti požiūrį į darbą, kad perteklinis potencialas būtų panaikintas. Reikia turėti laisvo laiko savo pomėgiams. Kas nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti, tas nemoka dirbti. Atėję į darbą išnuomokite save. Išnuomokite savo rankas ir galvą, bet ne širdį. Darbo švytuoklei reikia visos jūsų energijos, bet jūs gi atėjote į šį pasaulį ne tik tam, kad dirbtumėte. Jūsų darbo efektyvumas ženkliai pakils, kai pašalinsite perteklinį potencialą ir išsilaisvinsite nuo švytuoklės.
Išnuomodami save dirbkite nepriekaištingai. Nedarykite smulkių klaidų, kad jūsų neapkaltintų paprastu aplaidumu. Nepriekaištingas darbas įeina į jūsų pareigas. Išnuomoti save visai nereiškia, kad galima elgtis nedrausmingai ir neatsakingai. Tai reiškia, kad veikti reikia šiek tiek nutolus nuo aplinkos, nesukuriant perteklinio potencialo, bet tuo pat metu atliekant viską, ko reikalaujama. Kitu atveju gali kilti nemalonumų. Jūsų aplinkoje visada atsiras žmonių, paskendusių darbe. Jie pasąmonėje pajus, kad save išnuomojot, t. y. nededate ypatingų pastangų, tačiau veikiate efektingai. Šie krapštukai intuityviai ims ieškoti priekabių, kad pagautų konkurentą nusižengiant. Kai tik padarysite klaidą, jie jus užsipuls.
Klaida gali būti elementari, todėl bus apmaudu. Pvz., jūs pavėluosite į darbą, ką nors pamiršite ar pražiopsosite. Jei būtumėte apsikrovęs darbu, į jūsų klaidą nekreiptų dėmesio. O dabar jus apkaltins tuo, kad darbą vertinate atsainiai.
Panašios situacijos susidaro ne tik darbe, bet ir šeimoje, artimųjų ratelyje. Todėl bet kurioje situacijoje, kai save išnuomojate, būtina tiksliai atlikti savo pareigas, kad jums negalėtų nieko prikišti. Jūsų vidinis stebėtojas - Prižiūrėtojas - turi stebėti, kad dirbtumėte nepriekaištingai. Kitaip vėl nugrimsite į švytuoklės žaidimą. Vidinis prižiūrėtojas neturi nieko bendra su asmenybės susidvejinimu. Tiesiog stebi, ką darote ir kaip. Tai aptarsime kituose skyriuose.
Norisi paprieštarauti: juk įprasta dirbti „iš širdies". Žiūrint koks darbas. „Pasišventimas darbui" pateisinamas tik tada, kai tikslas yra pats darbas. (Apie jūsų tikslą dar pakalbėsim.) Tokiu atveju darbas būtų tunelis, vedantis jus į sėkmę. Jis suteikia energijos, džiaugsmo, įkvėpimo ir pasitenkinimo. Jei esate vienas tų retai pasitaikančių laimingųjų, kurie tvirtai gali pasakyti šiuos žodžius apie savo darbą, jums nėra ko rūpintis.
Visus išdėstytus teiginius galima pritaikyti ir mokymuisi. Toliau šiame skyriuje aptarsime gyvenimiškas situacijas, kuriose susidaro perteklinis potencialas, ir kokius padarinius sukelia pusiausvyros jėgų veikla.

Visa gamtoje siekia pusiausvyros. Atmosferos slėgio svyravimus sulygina vėjas. Temperatūrų skirtumus sušvelnina šilumos apykaita. Visur, kur atsiranda bet kokios energijos perteklinis potencialas, randasi pusiausvyros jėgos, siekiančios panaikinti nestabilumą. Esame įpratę prie šių dėsnių, todėl net neklausiame, kodėl taip turi būti. Kodėl veikia pusiausvyros dėsnis? Į šį klausimą nėra atsakymo.
Tiesą sakant, bet kokie dėsniai nieko nepaaiškina, o tik konstatuoja faktus. Visi gamtos dėsniai yra antriniai, išplaukiantys iš pusiausvyros dėsnio. Šis dėsnis pirminis (bent taip atrodo), todėl neįmanoma paaiškinti, kodėl gamtoje turi būti pusiausvyra. Tiksliau, iš kur atsiranda pusiausvyros jėgos ir kodėl jos egzistuoja. Tai, kad mes prie to pripratome, dar nereiškia, kad taip ir turi būti. Galima tik spėlioti, koks būtų pasaulis be pusiausvyros dėsnio. Pavirstų į kažkokį amorfinį kisielių ar agresyvų pragarą? Nemalonus tokio pasaulio vaizdas negali būti dėsnio egzistavimo priežastis. Todėl mums belieka priimti šį faktą ir susižavėjus stebėtis mus supančios erdvės tobulumu bei spėlioti, kas visa tai valdo.
Įpratome, kad gyvenime būna tamsūs ir šviesūs ruožai, sėkmę keičia pralaimėjimai. Visa tai - pusiausvyros dėsnio pasireiškimai. Juk tiek sėkmė, tiek nesėkmė yra pusiausvyros pažeidimai. Absoliuti pusiausvyra, kai išvis nieko nevyksta, o tokios nebūna. Bent jau niekam nepavyko tai pamatyti. Pasaulyje visada vyksta svyravimai: diena - naktis, potvynis - atoslūgis, gimimas - mirtis ir t.t. Net vakuume nuolat randasi ir anihiliuojasi dalelės.
Visą pasaulį galima įsivaizduoti kaip besisupančias, stabdomas ir sąveikaujančias viena su kita švytuokles. Kiekvieną švytuoklę pastūmėja jos kaimynas, o ji perduoda postūmį kitiems. Vienas iš pagrindinių šios sudėtingos sistemos valdymo dėsnių yra pusiausvyros dėsnis, nes visa siekia įgyti pusiausvyrą. Jūs taip pat esate savotiška švytuoklė. Jei sumanysite pažeisti pusiausvyrą ir staigiai pasvirti į šoną, užkabinsite kaimynines švytuokles ir sukelsite aplink save pasipiktinimą, kuris bus nukreiptas į jus.
Pusiausvyrą galima pažeisti ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Ir ne tik todėl, kad po jų seka veiksmai. Jau žinote, kad mintys skleidžia energiją. Materialinės realizacijos pasaulyje viskas turi savo energetinį pagrindą. Ir visa, kas vyksta nematomame pasaulyje, atsispindi matomų materialių objektų pasaulyje. Atrodo, mūsų minčių energija labai menka, kad paveiktų aplinkinį pasaulį. Kitu atveju viskas būtų daug paprasčiau.
Nespėliokime, kas vyksta energetiniame lygmenyje, nes galime visiškai susipainioti. Mūsų tikslui visiškai pakanka supaprastinto pusiausvyros modelio - jei atsiranda perteklinis potencialas, atsiranda pusiausvyros jėgos, besistengiančios jį pašalinti.
Minčių energija perteklinį potencialą sukuria tada, kai kokiam nors objektui skiriamas per didelis dėmesys. Palyginkime dvi situacijas: jūs stovite ant grindų savo namuose ir ant bedugnės krašto. Pirmuoju atveju tai jūsų visiškai nejaudina, antruoju atveju situacija reiškia labai daug ką - vienas neatsargus žingsnis, ir įvyks nepataisomas dalykas. Energetiniame lygmenyje faktas, kad stovite, turi vienodą reikšmę tiek pirmu, tiek antru atveju. Tačiau stovėdami ties bedugne savo baime su-keliate įtampą, sukuriate nevienodumą energetiniame lauke. Čia pat atsiranda pusiausvyros jėgos, veikiančios taip, kad pašalintų perteklinį potencialą. Galite net pajusti jų veikimą: vienu atveju nepaaiškinama jėga traukia jus žemyn, kitu - ragina pasitraukti kuo toliau nuo krašto. Jūsų baimės perteklinis potencialas bus pašalintas, jei pusiausvyros jėgos jus atitrauks nuo pakraščio arba numes į bedugnę. Tą jų veikimą jūs ir jaučiate.
Energetiniame lygmenyje visi materialūs objektai turi vienodą reikšmę. Tai mes paskirstome juos į įvairias kategorijas: geri - blogi, linksmi - liūdni, patrauklūs - atstumiantys, geri - pikti, paprasti - sudėtingi ir t.t. Šiame pasaulyje viską vertiname. Vertinimas energetiniame lygmenyje nesukuria nevienodumų. Jūs sėdite krėsle ir vertinate: čia sėdėti saugu, o stovėti ant bedugnės krašto - pavojinga. Tačiau šią akimirką tai jūsų nejaudina. Jūs tik vertinate, todėl pusiausvyra nepažeidžiama.

Džentelmeno sąvoka atsirado dar viduramžiais. Iš pradžių taip buvo vadinami žmonės, gimę kaip sąkoma, "geroje šeimoje". Beje, žodis "gentleman" (gentle -kilmingas, man - žmogus) anglų kalba kaip tik ir reiškia kilmingąjį. Kiek vėliau šis žodis taikytas ir aristokratams, tad džentelmenu laikytas kiekvienas, kuris turėjo giminės herbą ir galėjo įrodyti, kad yra kilęs iš garsios, senos didikų šeimos. Bet prie kilmės netrukus buvo pridurti gero ir dorovingo elgesio reikalavimai. Džentelmenas turėjo būti ypatingai išauklėtas ir išsiskirti iš kitų ypatingu gyvenimo būdu.
XIX ir XX anžių sandūroje džentelmenu laikytas mokantis deramai elgtis, gerų manierų, turintis nepriekaištingą skonį žmogus,paprastai jis būdavo turtingas ir savarankiškas, be to, deramai apsirengęs pasirodydavo deramu laiku deramoje vietoje. Beje, džentelmenas nieku gyvu neturėjo dirbti.
Romantizmo laikotarpiu, ir netgi dar anksčiau, XVIII a. antroje pusėje, susiformavo tautinis džentelmeno tipas. Šit kaip aprašomi prancūzų ir anglų džentelmeno skirtumai. Prancūzų džentelmenai pasižymėjo elegantiškumu, delikatumu, taktu, nepriekaištingu mandagumu, taurumu, riterišku elgesiu, nepaprastu dosnumu. Anglai džentelmenu laikė tik turtingą, savarankišką žmogų, gyvenantį jo padėtį atitinkančiuose namuose.
Anglų džentelmenas turėjo būti kultūringesnis ir labiau išsilavinęs už kitus žmones (dažniausiai - baigęs humanitarinės pakraipos aukštąją mokyklą), pasižymėti puikiomis manieromis, turėti apie pasaulį žinių, sukauptų keliaujant. Anglai vertina santūrumą, šaltakraujiškumą, ištvermingumą varguose ir nelaimėse. Jie nelinkę karščiuotis, girtis, didžiuotis. Anglas - tikras savo vyriausybės pagalbininkas ir rėmėjas, o prancūzų džentelmenas geriausiu atveju savo vyriausybę tik pakęsdavo. Metams bėgant džentelmenas anglas lengvai įsijautė į savo naują vaidmenį, kurį jam skyrė pasikeitusi visuomenė, o prancūzų džentelmenas virto tik puošnia atgyvena.
Džentelmeno, kitaip - riterio įvaizdis romantizmo laikais paplito ir kituose kraštuose. Geriausiai žinome savo kaimynų, lenkų, aprašytus džentelmenus. A. Čartoryskio "Riterio katekizme" rašoma, kad "šlėkta" turi būti doras, narsus, drausmingas karys, dievobaimingas, užsigrūdinęs kūnu ir siela, patriotas, galįs paaukoti turtą ir gyvybę vardan tėvynės. Tų pačių savybių reikalauta ir iš lietuvių šlėktų.
XIX a. pabaigoje džentelmeno įvaizdis pasikeitė. Iš Anglijos po įvairias šalis paplito džentelmeno, džentelmeniškumo sąvokos. Šis žodis išgarsino Angliją pasaulyje labiau negu jos eksportuojamos anglys.
Ryškus džentelmeno požymis - apranga. Ji kito pagal madą, nors didikai visada stengėsi pabrėžti savo nepraktiškumą ir troško atrodyti keistai. Iš pradžių, XVII-XIX a. žavėtasi margays rūbais. Pavyzdžiui, per puotą Drezdene Kristina Radvilaitė įsimylėjo "keistą kaip svajonė jaunuolį, kurio pliumažai ir apvadai, geltonomis ir violetinėmis astromis išsiuvinėti atlasai žibėjo visais vaivorykštės atspalviais ir visomis povo uodegos spalvomis". Kiek vėliau atsisakyta įvairiaspalvių drabužių ir imta dėvėti prislopintų, kuklių spalvų frakus ir dvieilius švarkus. Tik puošeivos pasidabindavo baltomis arba labia ryškiomis gėlėmis išmargintomis liemenėmis, lakuotais bateliais, atlaso skarelėmis…
Vėliau atsirado smokingai ir kostiumai. Jų spalva ir pasiuvimas atitiko poreikius ir situaciją, nors viską lėmė etiketas ir mada. Damų ir džentelmenų pasaulyje mada tapo svarbesnė už papročius ir elgesio taisykles. Vargu ar kas būtų nešiojęs cilindrą, korsetą ir lazdelę, jeigu šito nebūtų kategoriškai reikalavęs "džentelmeno kodeksas".
Kitas džentelmeno požymis - manieros. Išmokti gerų manierų buvo nelengva. Manieros ir geras auklėjimas rodė ne tik kilmę, jos atsispindėjo, anot senosios literatūros, dvasios grožį ir didingumą. Mandagumas, reveransų menas, puikiai valdoma veido mimika lemdavo džentelmeno vietą draugijos hierarchijoje. Džentelmenai turėjo žinoti daug dalykų, kurių nevertino kiti žmonės: jie privalėjo mokėti daug negyvų kalbų (senovės graikų ir lotynų), muzikuoti, dainuoti. Sportuoti, auginti niekam netinkamų dekoratyvinių veislių šunis ir arklius, kolekcionuoti keistus daiktus, keliauti, užsiimti labdara. Geros manieros reikalavo, kad džentelmenas ir kilmingoji dama daugiausia laiko skirtų susitikimams su draugais, kelionėms, pokalbiams klubuose ir t.t.
Be gero elgesio, praeities džentelmeno "kodekse" buvo įrašyta iki šiol svarbi sąvoka - garbė. Garbingas džentelmenas galėjo neturėti jokių nuopelnų, užteko tik vadintis garbingu. Garbė tarsi vertė žmogų išlaikyti taurumą ir abipusę pagarbą bendraujant.
Specialiuose kodeksuose buvo surašyti garbingi poelgiai, kuriais turėjo garsėti džentelmenas; jie reguliavo didiko elgesį įvairiose situacijose, apibūdindavo ir suskirstydavo tokias situacijas į tam tikras grupes.
Džentelmeniškumą sentimentaliai dievino H.de Balzakas ir M.Prustas. Jie mėgo senas aristokratiškas pavardes ir įmantrų didikų pasaulį kaip kiti mėgsta senus paveikslus ir šventyklas.
Mūsų laikais net konferansje salėje kreipiasi į visus susirinkusius "Ledi ir džentelmenai". Taigi šiuo garbingu vardu jis vadina kiekvieną vyrą. Vieni jų ir šiandien bent šiek tiek laikosi "Džentelmeno kodekso" reikalavimų, kiti nusispjauna į viską. Bet, matyt, vertėtų prisiminti bene paskutiniojo didžiojo anglų džentelmeno Bertrano Raselo žodžius: "Džentelmenas - tai žmogus, bendraudamas su kuriuo, pats jautiesi džentelmenu".

Romualdas Razauskas

Aromaterapija yra alternatyviosios medicinos forma naudojanti eterinius aliejus siekiant pagerinti fizinę ir emocinę būseną. Nors terminas aromaterapija pirmąsyk panaudotas tik 1920 metais prancūzų chemiko René-Maurice Gattefossé, tačiau pačiam gydymo metodui jau daugiau kaip 6000 metų, jį naudojo graikai, romėnai ir senovės egiptiečiai. Hipokratas, šiuolaikinės medicinos tėvas, gydymui be kitų metodų naudojo aromatines vonias ir masažus, o taip pat smilkė kvapiuosius augalus maro metu Atėnuose.

Eterinis aliejus - tai kvapaus augalo siela. Moksliniai ir klinikiniai tyrimai patvirtina, kad įvairūs eteriniai aliejai turi antibakterinių, antivirusinių, antiseptinių, priešgrybelinių, imunitetą stiprinančių savybių. Veikdami nervų sistemą jie ramina ir atpalaiduoja, mažina nuovargį, stresą, nervinę įtampą, suteikia energijos ir žvalumo, gerina nuotaiką ir bendrą savijautą.

Eteriniai aliejai išgaunami iš augalų žiedų, vaisių, lapų, šaknų, žievės vei medžio dervų. Jie yra itin koncentruoti, biologiškai aktyvūs, lakūs augalo fitoorganiniai junginiai. Kai kurių eterinių aliejų sudėtyje yra iki 100 ir daugiau komponentų. Tokia sudedamųjų dalių gausa lemia platų eterinių aliejų veikimo spektrą - vienas ir tas pats aliejus gali būtų taikomas labai įvairiems fiziniams ir emociniams negalavimams malšinti.

Kai kur rašoma, kad eteriniai aliejai neturinti pašalinio neigiamo poveikio, tačiau viskas, kas nesaikingai ar neteisingai naudojama gali turėti neigiamą poveikį. Norėdami pasitelkti eterinius aliejus savo emocinei ir fizinei savijautai pagerinti ar tiesiog sukurti malonią atmosferą namuose įsidėmėkite svarbiausias jų saugumo taisykles:

• Gryno eterinio aliejaus negalima tepti tiesiai ant odos, nes jis yra 100% koncentracijos ir gali sukelti alerginę reakciją ar nudeginti odą;
  
• Eteriniai aliejai prieš kontaktą su oda ištirpdomi baziniame augaliniame aliejuje. Galite naudoti alyvuogių ar saulėgražų aliejų, tačiau labiausiai tinkamais laikomi vynuogių kauliukų, saldžiųjų migdolų, abrikosų kauliukų, avokado, jojobos aliejai;
  
• Eteriniai aliejai vartojami tik išoriškai, nurijus kai kurie gali sukelti stiprų apsinuodijimą;
  
• Eteriniai aliejai laikomi tamsaus rudo stiklo buteliukuose, jiems kenkia šviesa ir aukšta temperatūra, indelį būtina sandariai uždaryti, nes dėl savo lakumo veikliosios medžiagos gali greitai išgaruoti;
  
• Prieš naudojant eterinius aliejus nėščioms ar žindančioms moterims, vaikams ar sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju;
  
• Žmonėms, turintiems jautrią odą, kai kurie eteriniai aliejai gali sukelti alergiją. Nors tai retai pasitaiko, tačiau dėl atsargumo rekomenduojama kelis lašus eterinio aliejaus sumaišyti su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus ir padaryti odos testą: paruoštu mišiniu patepti odą per alkūnės linkį. Jei per 12 valandų neatsiras paraudimų ar kitų alergijos požymių, aliejų galima drasiai naudoti;
  
• Citrusiniai aliejai kaip citrinų, apelsinų, greipfruktų ar bergamotės pasižymi fototoksiniu efektu, todėl nereikėtų jų vartoti ant odos ketinant būti saulėje, gali atsirasti pigmentinių dėmių.
  
• Eteriniai aliejai yra labai koncentruoti, todėl nereikėtų jais piktnaudžiauti - 5 lašeliai per dieną yra pakankamai bet kokiam vartojimo metodui, tiek patalpū aromatizavimui, tiek inhaliacijai ar masažui;
  
• Laikykite eterinius aliejus tamsioje vietoje nepasiekiamoje vaikams.
  

[TABLE]
[TR]
[TD]Homeopatija – tai medicinos kryptis, kurios pradininku laikomas Leipcigo universiteto profesorius Kristianas Fridrichas Samuelis Hanemanas (1755 – 1843).[/TD]
[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]


Homeopatijos, kaip gydymo sistemos pagrindą sudaro:

1. panašumo dėsnis

2. minimalių dozių dėsnis





[TABLE]
[TR]
[TD]Panašumo dėsnis [/TD]
[TD]„Panašus panašų gydo“ – „Similia similibus curantur“ - Samuelis Hahnemanas.
Vaistinė medžiaga, sukelianti tam tikrus simptomus sveikiems asmenims, gali gydyti pacientus, turinčius tokius pat simptomus.[/TD]
[/TR]
[TR]
[TD]Minimalių dozių dėsnis [/TD]
[TD]„Nuodą nuo vaisto skiria tik dozė“ – Paracelsas.
Vaisto veikimas priklauso ne tik nuo medžiagos, bet ir nuo dozės. Homeopatijoje naudojamos dozės, kurių tiesioginis (toksinis) poveikis yra minimalus, tačiau yra ypač išreikštas stimuliacinis poveikis į organizmo apsaugos (nuo šios medžiagos) mechanizmus.
Minimalios dozės gaunamos potencijuojant vaistinę medžiagą.[/TD]
[/TR]
[/TABLE]

[HEADING=2]SAULĖS IR MĖNULIO UŽTEMIMAI ASTROLOGIJOJE[/HEADING]
Senovinės civilizacijos aiškino, jog užtemimų metu piktosios dvasios užpuola Saulę arba Mėnulį. Žmonės bėgdavo į gatves, šaukdavo, rėkdavo ir keldavo kuo daugiau triukšmo, kad išgąsdintų blogąsias dvasias. Kai kuriose šalyse manydavo, jog didžiulis juodas drakonas prarijo Saulę arba mėnulį. Tos vietos, kuriose vyksta užtemimai vadinamos Drakono galva ir Drakono uodega arba Mėnulio mazgais. Europoje žmonės taip persigąsdavo užtemimų, kad sustodavo darbai, visi sėdėdavo užsidarę namuose ir nieko nedarydavo, nevykdavo prekyba, žmonės melsdavosi. Tačiau žmonės pastebėjo, kad labai dažnai nieko baisaus neįvykdavo. Gal būt todėl atsirado toks prieštaringas požiūris į užtemimus – nuo prietaringos baimės iki visiško netikėjimo jo poveikiu ir pašaipõs.

Kas gi yra Saulės užtemimas?
Saulės užtemimas vyksta per jaunatį (Saulės ir Mėnulio konjunkcija, kai Mėnulis užstoja Saulės šviesą ir ji nepatenka į žemę. Tačiau jis matomas ne visose žemės vietose.

Mėnulio užtemimas vyksta per pilnatį (Saulės ir Mėnulio opozicija), kai jis keliauja per Žemės šešėlį – Žemė užstoja jį nuo Saulės. Mėnulio užtemimas matomas tamsiojoje Saulės neapšviestoje Žemės dalyje.

Griaunam realybę, kurios nėra


Kaip dažnai jūsų protas jus apgauna?
Daug dažniau nei jūs galite įsivaizduoti. Prisiminkite savo įtampą ir dėmesingumą, kai jūs lankėtės būte žmogaus (nelabai jums pažįstamo), pas kurį dar niekada anksčiau neesate buvę. Prisiminkite, kaip įdėmiai jūs priėmėte viską, ką matėte tame būte. Baldų įtrūkimai, subraižiojimai, purvas, būto kvapai, nepatogus krėslas, į kurį jums pasiūlė atsisėsti..

Būtent. Jūsų protas iškart pradeda kurti panašumo šablonus, kurie po kelių kitų apsilankymų truputi pasipildys ir visiškai “suvalgys” jūsų dėmesingumą. Vėliau jūsų protas pradeda vadovautis daugiau šablonais negu, kad jūsų akimis.

Žmonija priprato prie monotonijos. O jums teks atprasti nuo sociumu primestos suvokimo sistemos.

Svarbiausia čia yra nusiteikimas.
Pradėkime nuo savo būto. Nuteikite save taip, jog jums atrodytų, kad šis būtas jums yra svetimas/nesavas ir kad jūs jome dar niekada anksčiau neesate buvę.

Žiūrėkite į viską plačiai atmerktom (galite vadovaitis šiais žodžiais tiesiogiai, o ne perkeltine prasme - galbūt taip bus lengviau viską atlikti) vaikiškom akim. Eikite per patalpą neskubėdami. Šiandien jūs mažas vaikas, kuris anksčiau nieko panašaus nėra matęs. Pažiūrėkite į knygas, atkreipkite dėmesį kokie nutrinti jų viršeliai, kokios subraižytos kompaktinių diskų dėžutės, ant monitoriaus susikaupusios dulkės, kokia purvina klaviatūra (90% visų mano pažįstamų klaviatūros užšiktos ir nutrintos po metų naudojimo taip, kad ne visus mygtukus galima atpažinti). Stebėkit viską būtent tokiu žvilgsniu. Atsiminkite šitą žvilgsnį. Akys iš tiesų tampa plačiau atvertos.

Eime į lauką. Eikite, kaip įprasta, ir geriausia būtų eiti įprastu maršrutu. O dabar atveriam akys ir žvelgiame tenai, kur anksčiau veikė jūsų šablonas. Štai čia ir prasideda netikėtumai. Manėt, kad ten yra nedidelis miškelis, o ten viso labo tik vienas medis. Manėte, kad už kalniuko auga krūmynai, o ten jau 20 metu yra asfaltuota aikštelė. Ypač gerai tinka tokiem pasivaikščiojimams pažįstamas parkas ar miškas. Tiek daug naujo galima atrasti. Sulaužytos sausos šakos, ypač kamienas ant lygaus gražaus medžio,..

Miškas aišku yra gerai, bet atėjo laikas imtis pačio svarbiausio – mus supančių žmonių.. Nepamirškite visų stebėjimo elementų. Pačiupinėkite, pauostykite, paragaukite (Ei, kas pasakė, kad žmones galima valgyti, arba tik ragauti? Padėkite prieskonius į šalį! ir ką gi gero jus išmokins šis forumas? ).. Jau laikas kasdien atrasti kažką tai naują aplink save.

Pirmyn, į naujų dalykų paiešką! Būtent toks dabar turi būt jūsų žvilgsnis į gyvenimą. Jūsų pažįstami žiūrės į jus, kaip į gražų ir įdomų žmogų. Arba kaip į kvaily, kas jūsų atžvilgiu, būtų geriau. Tegu jie atsipalaiduoja šalia jūsų, taip jūs papildomai pasipraktikuosite stalkingo dėka keisdami save patį. Ir į šalį šablonus!

Su stalkingu šiandien yra smagiau negu vakar ir tai yra svarbiausia.

Jungiamasis raktas ir pats svarbiausias elementas visos šios praktikos – plačiai atvertos VAIKO akys.


Ši praktika buvo pasiskolintas ir mano išverstas iš http://castaneda.dzr.ru/forum/

I Dalis

“ Aš nerimtas!”


Kaip jūs jau supratote, skaitydami Karlito knygas, pagrindinis dėmesys jose yra skiriamas kario nepriekaištingumui. Tačiau, nepriekaištingumo suvokimas yra ant tiek abstrakti sąvoka mūsų protui, kad daugeliui einančiųjų šiuo keliu ši sąvoka taip ir lieka spėlionė gan ilgą laiką (o kai tas laikas praeina, jau būna per vėlu).

Tam, kad apeitum nepriekaištingumo sąvokos problemą, ypač, kaip pasiekt nepriekaištingumą, buvo sukurta viena gudrybė. O tiksliau – gudrybės.

Pagrindinė problema einančio keliu yra jis pats, jo protas (tai jau net neprimestas mąstymas, nors praktiką galima pradėt ir su primestu mastymu).Šios gudrybės buvo sugalvotos tam, kad apeit mūsų protą, kad apeit jo įsitikinimą, jog nepriekaištingumas nėra pasiekiamas. Jis yra ir tikrai pasiekiamas.

Pirmoji gudrybė ir tuo pačiu pirmoji praktikos dalis vadovaujasi šūkiu – “AŠ NESU RIMTAS!”

Pagrindinė užduotis, kurią atlieka pirmoji dalis yra gyvybiškai reikalingos erdvės sukūrimas antrajai daliai.

Nerimtumas leidžia lengvai ir nepastebimai apeiti įsitikinimą, kad pasisekimas - įgimta savybė, arba kad vieniems labiau sekasi, o kitiems mažiau. Žmonėms patinka kankinti save nesėkmėmis ir dar labiau grimzti problemose.

Žmonės sugeba savyje auginti tiek sėkmingas asmenybes, tiek nevykėlius. Tik mūsų sociumas yra daugiau nevykėlių kultas, ir atsiribot nuo šio kulto spaudimo gali padėti nerimtumo praktika.

Nerimtumas – tai pati aršiausia dvasios gudrybė. Ji apima tiek daug įsitikinimų. Kad suvokimas visa kas yra, visa ką mes žinom kvailumą, gali mus sudrebinti…iš juoko

Ką mes turim padaryti dėl šios praktikos? Būti NERIMTAIS visa laiką. Net kai bus būtina būti rimtais, jūs su visu savo nerimtumu, net persikreipę ir susiėmę už pilvo stengsitės atrodyti rimtais. Tegu jumyse gyvena išdykęs vaikigalis. Galite žongliruoti šakutėmis ar pomidorais, nors esate įsitikinę savo rimtu proto, jog jus tikrai nemokat žongliruoti, galite šokti ir dainuot dainas net to nemokėdami ir dar daug, daug dalykų, be jokios sąžinės graužaties, taip kaip tai daro vaikai. O, po išdaigos galima pastovėt prie supiltos vazos kokių 10 sekundžių, sugalvot koki vaikišką pasiteisinimą (oi,..ji pati..) ir toliau sau smagiai strikinėt.
O darbe, jei jums labai jau nepatogu atrodyti kvailai, tai bent palinguokite galva į muzikos ritmą įsivaizduodami, kad visi aplinkui šoka, kad net šunys loja į ritmą, ir namai, kaip filmukuose, siūbuoja į ritmą. Ir patyliukais užsiimkite nerimtais dalykais, darydami rimta veido išraišką. Svarbiausia rezultatas. Ir šypsokitės, džiaukitės.

Taip, svarbiausia užduotis pirmosios dalies praktikoje - tai pajautimas savo sėkmės, pasitikėjimo savimi jausmo atsiradimas, kuris atsiranda dėl kiaurą parą kultivuojamos nerimtumo praktikos. Tai jums užims 2-6mėnesius (o jūs manėte, kad sėkmingumas yra tai, kuo jūs laikot sėkmingumą dabar?).

Rezultatai: jūsų veiksmai įgauna lankstumo besimokant kontroliuojamo kvailumo praktikos (nuo kontroliuojamo kvailumo iki paprasto kvailumo yra tik vienas žingsnis, tad būkite atsargus); neskausmingas perėjimas į sėkmingumo būseną; ir dar daug visokių dalikėlių, kurie sukapoja jūsų paties svarbumo jausmą iki mažiausių gabaliukų vienu mostu. Vienas iš požymių, jog pasiekėte rezultato yra tai, jog pakinta akių forma (akių kampukai pakyla į viršų), ir atsiranda džiaugsmo spindesys.

II Dalis

“ Sėkmingumas”


Antroji praktikos dalis, tai antroji gudrybė. Gudrybė tame, kad dar kartą apgaut savo protą ir peržengt dar vieną bedugnę. Dabar svarbiau – puoselėt sėkmingumo jausmą ir jį auginti, todėl, kad būtent su šia gudrybe karys lengvai ir be trukdžių pereina į nepriekaištingumo praktiką.

Žinoma, kad antroji praktikos dalis turi būt vykdoma TIK po pirmosios. Eidami prie šios praktikos nepraėję pirmosios, dėl savo paties svarbumo jausmo galit susidurt su tokiai nemaloniais dalykais, kad nevykėlio kultas jums atrodys, kaip maža spintutė šalia didžiulio dramblio.

Sėkmingumo praktika yra viena iš ilgiausių praktikų, kurias praeina karys per visa mokymosi laikotarpį.

Pakartokim dar kartą, ką mes pasiekiam pirmąja praktikos dalimi. Nerimtumo dėka mes perėjom iš nevykėlio būsenos į būseną, kurioje esame laisvi nuo bet kokių įsitikinimų. Visus kitus pirmosios dalies pasiekimus mes kolkas paliksime nuošalyje. Dabar pas mus visada yra galimybė viską pradėti iš naujo nesijaudinant dėl nesėkmių ar kad kažkas vyksta ne taip. Būtent dėl nerimtumo, mes kaip vaikai nustojam jaudintis dėl nesėkmių. Dabar mums įdomus pats procesas.

Turėdami šią bazę, mes galime drąsiai perlėkti, tiksliau pasakius, palengva pereiti iš nerimtumo būsenos į sėkmingumo būseną.

Antroji praktikos dalis vadovaujasi šūkiu – “LAIMĖS KŪDIKIS”.

Sėkmingumo praktika tai tik dar viena gudrybė. Pagrindinis šios gudrybės tikslas – pasiekti suvokimo to, kas gi vis dėlto yra nepriekaištingumas. Šiaip tai, nėra sunku pamatyt kas gi yra nepriekaištingumas, vos tik pradedi šią praktiką. Sėkmingumo praktika slepia už savęs asmeninę jėgą. Šios praktikos metu jūs visada 100% pasitikite savo sugebėjimais, jog padarysite viską taip, kaip turi būt. T.y. jei jūs jaudinatės dėl galimybės užsisekti klyną – tai nėra nepriekaištingumas. Viena iš nepriekaištingo elgesio dalių yra tai, kad jūs visada 100% esate įsitikinę, jog pas jus viskas idealu.

Būti sėkmingu – kai nėra kitos išeities, tik sėkmė. Kiekvieną dieną pradedam lašą po lašą kaupdami sėkmę. Viso to rezultatas – po kurio laiko jums net negali būti kitaip. Kiekvienas veiksmas pradedamas jūsų, prasideda su tokiu užsidegimu, kad ima atrodyti, kad viskas tiesiog pasiduoda tik į jūsų rankas, viskas sukasi ir veikia tik aplink jus.

T.y., kai jums skubiai reikalingi pinigai ir norit, kad važiuojant iš vieno miesto galo į kita jums nesipainiotų jokie kontrolieriai – įvyks būtent taip, kaip jūs norėsite.

Reikia tiesiog būt įsitikinusiu, kad viskas, kas vyksta, vyksta dėl jūsų ir kad jūs šiandien esat pagrindinis svečias fortūnos surengtame baliuje.

Bet tai vis dar toli nuo nepriekaištingumo, kas yra visų jėgų jėga. Pati nepriekaištingumo praktika yra jau trečiasis etapas ir jį jūs jau praeisite patys.

 Taip, taip. Taip, viskas, tipo, ir vyksta. O jei viskas ne iš šio nei iš to pradeda vykti ne taip:
troleibusai ne tie atvažiuoja; ateini pas klientą jam programą atnaujint, o kliento nėra ir t.t. Tai būtų labai negeras ženklas. Tokioje situacijoje reikia visus reikalus mest ir susimastyt – kas čia su pasauliu negerai?

 Tai tik reiškia, kad jūs nedarėte pirmosios praktikos dalies.


Tokie išsireiškimai, kaip “o kas jeigu” dingsta iš žmogaus žodyno iš kart po pirmosios dalies praktikos. Jam toks išdavikiškas žodis tiesiog neegzistuoja. Kuo toliau žmogus nueina su savo praktikom tuo labiau pasikeičia jo naudojamų žodžių žodynas. Tokie žmonės išsiskiria iš kitų masių specifišku frazių parinkimu ir pokalbio nukreipimu, ir dar kai kuo

Nereikia tikėtis, kad viena tabletė išgelbės nuo visų jūsų lygų. Viena praktika tai ne išsigelbėjimas nuo visų bėdų, kurias jūs patys sau sudarėte. Net daug praktikų – tai neišsigelbėjimas nuo visų bėdų. Svarbu ne tai ką jūs darote – svarbu KAIP jūs tai darote.


Šis straipsns buvo pasiskolintas ir išverstas iš http://castaneda.dzr.ru/forum/

Gimimo dienos skaičius - pagrindinė auros spalva. Ji padės suprasti gyvenimo tikslą. Vardo spalva - nurodo įgimtus arba įmanomus įgyti sugebėjimus bei pagrindinius nuotaikos, būsenos spindulius.
Jei spalva "pjaunasi", žmogus dėl to jaučia disharmoniją, tada vardą arba pavardę derėtų keisti.
Balta spalva visuomet neutralizuoja bet kokios spalvos kenksmingą perteklių, išgrynina pagrindinį atspalvį.
Geriausi papildančių spalvų deriniai yra tokie (jei pirma spalva - pagrindinė):
Raudona - mėlyna; orandžinė - violetinė ir indigo; geltona - violetinė; žalia - rožinė; mėlyna - raudona; indigo - oranžinė; violetinė - geltona.

Čia lentelė, kuri raidė atitinka kokį skaičių ir spalvą. Norint apskaičiuoti savo gimimo dienos spalvą, reikia sudėti visus gimimo datos skaičius, kol gausis vienaženklis, pvz., mano gimimo data yra 1990 01 22, taigi 1+9+9+0+0+1+2+2=2+4=6, vadinasi, mano auros spalva yra indigo. Norint sužinoti savo vardo spalvą, reikia raides paversti skaičiais ir taip pat sudėti, kol gausis vienženklis skaičius, pvz., mano vardas Aistė, taigi A - 1, I - 9, S - 1, T - 2, Ė - 5; 1+9+1+2+5=1+8=9, vadinasi, mano vardo spalva balta.

Raudona - A, Ą, J, S, Š - 1
Oranžinė - B, K, T - 2
Geltona - C, Č, L, U, Ų, Ū - 3
Žalia - D, M, V - 4
Mėlyna - E, Ę, Ė, N, W - 5
Indigo - F, O, X - 6
Violetinė - G, P, Y - 7
Rožinė - H, Q, Z, Ž - 8
Auksinė, balta - I, Į, R - 9

Žemiau pateiktos kiekvienos spalvos savybės. Tiesa, viskas parašyta moteriškąja gimine, nes čia iš žurnalo, taičiau galima pritaikyti ir vyrams

Raudona
Savybes. Jei esi "raudonoji", svajoji apie lyderės likimą - iš pradžių mokykloje, universitete, vėliau - darbe. Norėtum užimti vadovaujamą postą, priimti svarbius sprendimus. Tau iš tikrųjų pakanka ambicijų, energijos ir charizmos kitiems uždegti ar net valdyti. Esi drąsi, tiesmuka, aistringa, mėgsti visokias varžybas, bet nepakenti jose pralaimėti.
Neigiami bruožai. Nervingumas ir egocentriškumas, kurie kartais gali peraugti į žiaurumą, neapykantą, įžūlumą. Pajuodavusi raudona - nuolatiniai galvos skausmai. Intensyvi, tamsi raudona gali reikšti seksualinės energijos perteklių ir intelekto trūkumą, tada vadovaujamasi instinktais, o ne protu ir aukštesniais jausmais.
Ką duoda ši spalva. Stimuliuoja, jaudina, žadina seksualumą, gerina uoslę ir didina raumenų jėgą (iki 50%). Kai raudonos per mažai, jaučiamas vangumas, mieguistumas, trūksta drąsos ir ryžto. Kai šios spalvos per daug - norisi dominuoti, net lipant per kitų galvas, daugėja egoizmo, polinkio į seksą, godumą.
Meilė. Atvirai ir aistringai reiški savo norus, ketinimus. Kai kuriuos vaikinus tai gąsdina, kitus - provokuoja. Dėl meilės objekto esi pasirengusi kovoti visomis priemonėmis. Tau geriausiai tiktų "mėlynasis", kurio būdas šiek tiek vėsina, verčia elgtis subtiliau. Neblogai tiktų ir "oranžinis" - vyrukas su panašia energija, bet taikesnis, minkštesnio būdo arba širdingas ir šiltas "žaliasis".
Kaip padidinti spalvos kiekį. Galima nešioti papuošalus ar amuletus iš raudono granato, juodojo obsidiano, dūminio kvarco. Reikėtų daugiau valgyti raudono maisto: burokėlių, mėsos, paprikos, pomidorų. Galima "raudonai" medituoti.

Oranžinė
Savybės. Jei tavo pagrindinė spalva oranžinė, turi įgimtą intuiciją ir taktą, su tavimi lengva bendrauti. Greta tavęs ir kiti žmonės nurimsta, atsipalaiduoja. Galėtum save realizuoti tokioje veikloje, kur tenka dažnai malšinti "audras". Esi atlaidi, rūpestinga, gabi ir praktiška. Labai nori būti naudinga reikalinga.
Neigiami bruožai. Tingumas (mėgstamiausia frazė - "tai daryti man nepriklauso"). Dažnai juntamas apmaudas, nusivylimas, nepasitenkinimas savimi ir aplinka.
Ką duoda ši spalva. Kontroliuoja ir stimuliuoja skonio pojūtį, stiprina kasą, blužnį, plaučius, padeda peršalus. Teikia energijos, didina pasitenkinimo ir gerovės pojūtį. Kai oranžinės spalvos per daug, atsiranda agresyvumas, polinkis manipuliuoti kitais, per didelis atlaidumas sau. Kai šios spalvos per mažai ar ji drumsta - sunku išreikšti save, kamuoja nusivylimas.
Meilė. Esi aistringa, bet taktiška ir subtili. Moki palaukti, todėl gali būti gabi vilioklė. Tau netenka taip dažnai nusivilti kaip impulsyviajai "raudonai". Geriausiai tave papildytų vaikinas, kurio energija yra indigo arba violetinės spalvos. Jis tave skatintų siekti aukštesnių tikslų, o tu jam padėtum susivokti kasdienybėje, kurstytum žemiškas aistras. Gera draugė būtum ir "raudonajam", kurį sušvelnintum. Esi iš tų retų žmonių, kurie gali suprasti ir toleruoti bet kokį žmogų.
Kaip padidinti spalvos kiekį. Nešiok papuošalus su tigro akimi arba karneoliu. Valgyk daugiau oranžinio atspalvio vaisių: apelsinų, morkų, moliūgų, abrikosų. Išmėgink "oranžinę" meditacija.

Geltona
Savybės. Jei tai tavo pagrindinė spalva - esi entuziastinga, smalsi, draugiška, komunikabili. Lengvai įsitrauki į ilgus pokalbius beveik visomis temomis. Gabi mokslams, tik kiek paviršutiniška. Domina viskas, bet po truputį, traukia vis naujos idėjos. Mėgsti įvairiausias saviraiškos formas - dainuoti, šokti, rašyti, tapyti, o ypač talentingai moki gražbyliauti, fantazuoti.
Neigiami bruožai. Perdėtas drovumas ir polinkis meluoti. Priešiškumas aplinkai. Diletantizmas, išsiblaškymas ir išsibarstymas.
Ką duoda ši spalva. Stimuliuoja regėjimą, virškinimą, reguliuoja nervų sistemos jautrumą, gerina raumenų tonusą, mažina depresiją. Didina pasitikėjimą savimi, proto aštrumą ir apskritai kairiosios smegenų pusės aktyvumą. Su šios spalvos energija sekasi dirbti mokytojais, prekybininkais, konsultantais, psichologais. Jei trūksta geltonos spalvos - nemoki planuoti ir iki galo pabaigti darbų. Kei per daug - tampama darboholikais, perfekcionistais, per daug reikalaujama iš kitų.
Meilė. Neieškai žodžio kišenėje, tad "pakabinti" vaikiną tau lengva. Aistringesnė ir išradingesnė būni, kol užkariauji išrinktojo širdį, o tuomet interesas pradeda silpti, ypač jei vaikinas nėra įdomi asmenybė. "Lochai" tavęs nežavi. Galbūt dėl to labiausiai tiktų "violetinis" - protingas, plataus akiračio, turintis ypatingų tikslų, bei tvirtus moralinius principus. Neblogai ir "indigo" bei "žalias".
Kaip padidinti spalvos kiekį. Gali padėti mineralai - citrinukas arba žalias malachitas. Tinka geltonos spalvos maistas: sviestas, kiaušinių tryniai, melionai, greipfrutai, geltonos slyvos ir kt. Puikiai veikia ir "geltona" meditacija.

Žalia
Savybės. Jei ši ramybės spalva tau pagrindinė, esi kilniaširdė ir patikima, linkusi išklausyti, suprasti. Pasižymi gera intuicija. Galbūt turi įgimtų gydymo galių arba tiek noro padėti kitiems, jog taptum puikia medike, psichologe, socialine darbuotoja. Nors esi rami ir taiki, reikalui esant parodai užsispyrimą bei atkaklumą. Nelengva įpiršti kitą nuomonę, nebent patikėtum, jog ji tavo. Mėgsti iššūkius ir nevengi savęs patikrinti.
Neigiami bruožai. Griežtumas, pažiūrų nelankstumas, pavydas, šykštumas, klastingumas.
Ką duoda ši spalva. Stimuliuoja lytėjimo pojūtį. Didina santarvę su savimi, padeda geriau sutarti su kitais. Mažina stresą, įtampą, galvos skausmus. Didina vaisingumą. Jei jos trūksta, senka energijos atsargos, nepakanka poilsio, miego, lydi baimė, savigrauža ir kaltės jausmas, tarsi nuolat turėtum kažką duoti kitiems ar jaustis skolinga. Jei per daug - užvaldo egoizmas, klastingas lipšnumas, visus varginanti nuotaikų kaita, polinkis liguistai kontroliuoti kitus.
Meilė. Esi nuoširdi ir atsidavusi. Visada ieškai kaip pateisinti mylimojo išdaigas, egoizmą, daug atleidi. Tai ne visada išeina į gerą. Tau tiktų beveik visų spalvų vaikinai, nes turi plačią ir gerą širdį, galinčią mylėti be didelės atrankos. Tačiau geriausiai vienas kitą papildote ir lengvai randate bendrų interesų su "rožiniu".
Kaip padidinti spalvos kiekį. Pasitelk į pagalbą mineralus: žalią nefritą, rožinį kvarcą, avantiūriną. Valgyk daugiau žalios spalvos daržovių ir vaisių. Dažniau būk žaliuojančioje gamtoje, išmėgink "žalią" meditaciją.

Mėlyna
Savybės. Jei tai tavo pagrindinė spalva, iš prigimties esi pozityvi ir sieki progreso. Nors pakilimų ir kritimų gyvenime pasitaiko tiek pat, kiek kitiems, tau be didelių pastangų sekasi išsiropšti iš kiekvienos duobės. Visuomet išliksi jaunatviška ir garbingą. Esi nuoširdi, beveik visuomet sakai, ką galvoji. Mėgsti laisvę, įvairovę ir nepakenti suvaržymų bei dogmų. Pats netinkamiausias darbas būtų standartinis kiurksojimas kabinete "nuo devynių iki penkių". Esi linkusi keliauti, trokšti regėti naujus vaizdus bei veidus.
Neigiami bruožai. Sunkiai sekasi baigti pradėtus darbus, net jei jų griebiesi su entuziazmu. Visai negali dirbti, jei nėra įkvėpimo, dėl to kartais atrodai nepatikima, neišpildai pažadų. Nepunktuali, nedisciplinuota, sunkiai atsipalaiduojanti.
Ką duoda ši spalva. Reguliuoja balsą, bendravimą, saviraišką. Vėsina, tad padeda nuo įvairiausių uždegimų, apsideginimų, skatina žaizdų gyjimą. Jei šios spalvos trūksta arba ji negražiai drumsta - jaučiamas silpnumas, sumažėja valios, optimizmo, nesugebi susikoncentruoti. Jei per daug - atsiranda arogancija, sarkazmas, didelė emocinė įtampa.
Meilė. Nesi iš tų, kurios skuba ištekėti. Turi būti tikra, kad meilė neišgaruos nei po savaitės, nei po pusmečio. Gal truputį baiminiesi įsipareigojimų, rutinos. Tau tiktų "uždegantis" vaikinas, mokantis kaitinti aistras. Gal "raudonasis" arba ne toks jausmingas, bet puikiai gražbyliaujantis "geltonasis"?
Kaip padidinti spalvos kieki. Padėtų mineralai: sodalitas ir azuritas, melsvos ir mėlynos spalvos maistas, pvz., slyvos, mėlynės, vaivorai. Gali pasinerti ir į "mėlyną" meditaciją.

Indigo
Savybės. Šią tamsiai mėlyną spalva su violetiniu atspalviu turintys žmonės dažniausiai užsiima humanitarine veikla, gilinasi į dvasinius dalykus, formuoja savo asmeninį tikėjimą ir filosofiją. Jie mėgsta padėti kitiems, noriai sprendžia šeimynines problemas, o laimingiausi jaučiasi, kai juos supa mylimi žmonės. Jei tavo spalva - indigo, tikriausiai kaip magnetas trauki tuos, kuriems reikia pagalbos, išmintingų patarimų.
Neigiami bruožai. Nesugebėjimas pasakyti "ne" ir nemokėjimas ilsėtis, linksmintis. Tavo paslaugumu lengvai gali pasinaudoti piktavaliai žmonės.
Ką duoda ši spalva. Saiko ir laiko nuovoką. Valdo sąmonę, vykdo minčių kontrolę. Vėsina, stabdo kraujavimą, padeda prie ausų-nosies-gerklės negalavimų. Padeda pažinti dvasinę prigimtį, stiprina intuiciją. Jei spalvos trūksta ar ji drumsta - žmogus neryžtingas, baikštus, nevykėlis. Jei per daug, ji baisiai intensyvi ir tamsi - išdidus, autoritariškas, labai kritiškas, linkęs moralizuoti, iš savęs ir kitų reikalauja supertobulumo.
Meilė. Nesi iš tų, kurios vertina vienadienius meilės nuotykius. Pasižymi išrankumu, įsimyli gana retai, bet giliai. Tau reikėtų aistringo, bet paslaptingo ir pastovaus partnerio. Panašu, kad tai "oranžinis". Puikiai sutartum su "žaliu" ir "violetiniu", bet galbūt trūktų jaudulio, aistros.
Kaip padidinti spalvos kiekį. Indigo spalvą "valo" mineralai fluoritas ir lazuritas. Patartina daugiau valgyti tamsiai mėlynų produktų: slyvų, vynuogių, mėlynių, gervuogių. Galima išmėginti "indigo" meditaciją.

Violetinė
Savybės. Būdingi tvirti įsitikinimai ir aukšti moraliniai principai. Jei esi "violetinė", mėgsti savo nuožiūra disponuoti laiku, jį išnaudoti skaitymui, akiračio plėtimui. Pasireiškia begalinis noras dvasiškai tobulėti, net jei ignoruoji šį pagrindinį siekį. Tiesa, jei sąmoningai darysi ne tai, ką turėtum, seksis prastai. Neretai "violetiniai" įsitraukia į dvasinę ar metafizinę veiklą, nes trokšta atverti slaptus dalykus, pažvelgti kažkur anapus...
Neigiami bruožai. Atstumiantis pranašumo prieš aplinkinius pojūtis. Apatija, prislėgtumas. "Baltos varnos" sindromas, nesugebėjimas prisitaikyti prie kitų ir jų toleruoti.
Ką duoda ši spalva. Verčia atsikratyti žemų instinktų, blogų įpročių. Šalina stresą, padeda, jei kamuoja nemiga, akių problemos, psichiniai sutrikimai. Jei spalva papilkėjusi, drumsta - stresinė būsena, nuobodulys, nenoras gyventi realiame pasaulyje, dvasinis ir emocinis nuovargis. Jei su purpuro priemaiša - skrupulingai paisoma hierarchijos, garbinamos ceremonijos.
Meilė. Žavi tie vaikinai, su kuriais yra apie ką pasikalbėti, kurie moka nustebinti. Tu išties myli ausimis ir protu. Net gražiausiai sudėtas atletas tavęs nesudomins, jei neturės gerai pakabinto liežuvio ir pakankamai "ištreniruotų" smegenų. Ko gero, labiausiai tiktų "geltonasis" ir "indigo".
Kaip padidinti spalvos kiekį. Padėtų mineralai: ametistas, violetinis fluoritas, skaidrus kvarcas. Maistas: vynuogės, baklažanai, brokoliai, gervuogės. Tinka "violetinė" meditacija.

Rožinė
Savybės. Ši rafinuota spalva dažniausiai būna pagrindinė ryžtingų ir atkaklių žmonių auroje. "Rožiniai" užsibrėžia sau aukštus tikslus ir jų siekia su nesibaigiančiu atkaklumu. Dėl to gali padaryti stulbinamą karjerą. Nepaisant to, jie išlieka nepretenzingi, švelnūs, dievina artimus žmones ir nori jiems padėti. Mėgsta planuoti ir svajoti apie praturtėjimą, visų žmonių gerovę, prabangą.
Neigiami bruožai. Gali tapti labai priklausoma nuo prabangos, šiltnamio sąlygų ar kitų žmonių. Liguistas prieraišumas. Nepastovumas, nebrandumas.
Ką duoda ši spalva. Suteikia švelnumo, atsidavimo, optimizmo, užuojautos, humanistinių idealų. Jei jos per daug (ryškus purpuras) - pasipūtimas, iškilmių ir ceremonijų manija.
Meilė. Ilgai svajoji apie princą ant balto žirgo, o kai jis nepasirodo - įsimyli paprastą, bet kilnų vaikiną, mokantį gerbti tave ir tavo siekius. Tau reikia jo paskatinimo, tik jokiu būdu ne uždarymo virtuvėje tarp puodųir pavertimo tarnaite. Jau geriau patarnautų jis - galėtum nemažai pasiekti. Tiktų "žalias", "violetinis", iš dalies - "mėlynas", "oranžinis".
Kaip padidinti spalvos kiekį. Nešiok papuošalą su rubinu, koralais arba rožiniu kvarcu. Išmėgink "rožinę" meditaciją.

Balta. Auksinė
Savybės. Labai reta pagrindinė spalva. Šviesos sinonimas. Aukso atspalvis suteikia žmogui galimybę įgyvendinti didžiulius projektus ir pasiekti beveik viską, ko trokšta. Gavusi šią spalvą, kartu gavai ypatingą charizmą, o tuo pačiu sugebėjimą sunkiai ir kantriai dirbti. Nebijai sunkumų - viską gali įveikti valios jėga. Jei atspalvis sidabrinis - daug didingų įdėjų ir kūrybinio įkvėpimo. Visiškai balta - kuklumas, pasišventimas. Altruistė. Ne pagal metus įžvalgi, išmintinga.
Neigiami bruožai. Gali tapti užsisvajojusia, nepraktiška idealiste. Kitiems gali atrodyti keista ir nuobodi dėl pomėgio kalbėti nesuprantamomis ir neaktualiomis temomis. Kankina perfekcionizmas.
Ką duoda ši spalva. Išvalo sąžinę, išstumia blogas mintis, malšina pyktį, pavydą, baimę. Pakylėja dvasią, suteikia stimulą gyventi, kurti. Gali skatinti pranašiškus sapnus, aiškiaregystę.
Meilė. Esi tokia tyra ir dora, kad galėtum tapti šventąja. Daugelis eilinių vaikinų šalia jaučiasi nepatogiai tarsi kokie orangutangai. Beje, labai trauki sugadintus tipus, ieškančius moralinio išsigelbėjimo arba tuos, kurių moraliniai principai artimi taviesiems. Visiems neabejotinai darai gerą įtaką, tačiau pati ne kartą kentėsi. Draugauk su "oranžiniu", "indigo", "violetiniu", "rožiniu", jei nori pataupyti ašaras, o su "raudonu" - jei nori gelbėti žemuose instinktuose besimurkdančia sielą.
Kaip padidinti spalvos kiekį. Jei esi verta gauti šios spalvos vibracijų, padės perlas, deimantas, kalnų krištolas, baltasis auksas. Labai veiksminga "baltoji" meditacija.

Mokytojas Meskalinas

Ištarus Kastanedos vardą vidutinio sluoksnio inteligentas dažniausiai pašaipiai nusijuokia.

- Kaip gi, kaip gi, skaičiau, žinoma: peiotas, dūmelis...skaičiau, tik ten kažkaip neaiškiai rašo.


Kastaneda apie psichodėlikus kalba tik ten, kur pasakoja apie pirmuosius žingsnius kario keliu. Meskalino ir dūmelio pagalba senasis Chuanas Matusas rodė mokiniui pasaulį visiškai neįprastu pavidalu. Vėliau Chuanas reikalaudavo iš Karloso smulkios ataskaitos to, ką anas matė veikiamas jėgos augalų. Vėl ir vėl Karlosas pasakodavo apie savo kliedesius. Taip kitoks pasaulis įsiterpdavo į įprastinį: senis sąmoningai pašalindavo skirtumus tarp tikrovės ir haliucinacijų.

- Pati produktyviausia būsena, - mokė senas indėnas, – kai mes neesam įsitikinę kas yra tikra, o kas ne.



Atplėšdamas senus suvokimo štampus, indėnų magas įsigudrino nesukurt naujų. Per ilgus mokymosi metus jis nuolat kartodavo:

- Tai, ką tu matai Realybėje, yra tavo asmeninis reikalas!


Terminas – iškreiptas sąmonės suvokimas – yra per daug neaiškus magijai. Mūsų suvokimo lygis keičiasi priklausomai nuo cheminių reakcijų smegenyse ir nuo jų apnuodijimo. Dėl to svarbu yra žinoti kuo yra apnuodytos smegenys: badavimu, alkoholiu, nemiga, pervargimu, monotonišku ir beprasmišku darbu, sukimusi vienoje vietoje, savęs kankinimu, klijais „Moment“, acetonu, benzinu, muskarinu (galima rasti musmirėse), ar kitais „jėgos dalykėliais“.


Toli gražu ne visos šios priemonės padeda patekt į antrąjį dėmesį, tai yra, nuolatinis buvimas iškreiptoje sąmonės būsenoje visiškai nepadeda eiti kario keliu. Apgirtęs nuo alaus žmogus patenką į iškreiptą sąmonės būklę, bet tai jam nei kiek nepadeda užvaldyti antrąjį dėmesį.


Karys negaudo „kaifo“ tiesiog šiaip sau. Didieji psichodelikai tokie kaip LSD 25, psilocibinas ir meskalinas visiškai nestimuliuoja „malonumo centrų“: jų vartojimas visai nesukelia nei euforijos būklių, nei pripratimo. Skirtingai nei konabiolas (yra kanapėje) ar visokie opijai (randami aguonose), didieji psichodelikai net nelaikomi narkotikais. Jie atpalaiduoja mūsų jutimo organus, tai yra keičia mūsų dėmesį. Nežymus apgirtimas nuo jų leidžia kontroliuot tą pakeistą dėmesį. Tuo labiau, kad tas dėmesys, skirtingai nei medituojant, yra nukreiptas ne tik į vidų, bet ir į išorę.


Iškreiptos sąmonės blaivumas leidžia atskirt Realybės gaunamus signalus nuo asmeninių laukiamų ir prisimenamų dalykų. Štai kas sukelia fantastinį įspūdį! Magai pagarbiai vadina meskaliną „Mokytoju Meskalinu“. Rašytojas Oldos Chaksli, kuris labai mėgo eksperimentuoti su savimi, žmogų, kuris suvartojo meskaliną, apibūdina taip:

- žmogus netampa kvailesnis nei įprasta (blaivumas)

- sugebėjimas ką nors prisimint arba atsekti veiksmų seką nukrenta iki nulio(asmeninės istorijos ištrynimas);

- atsiranda tas suvokimo grožis, kuris buvo vaikystėje (nustoja dirbt kažkokia dalis kaustančios pasaulėžiūros);

- domėjimasis erdve sumažėja (griūna trimatis suvokimas);

- domėjimasis laiku sumažėja iki nulio (griūna laiko suvokimas, ketvirtoji įprasta koordinatė);

- priežastys, kurios įprastoje būklėje priverčia veikti arba kentėti, tampa tolimomis ir neįdomiomis (savęs svarbumo jausmo pašalinimas);

- užtat atsiranda kur kas dėmesį prikaustantys dalykai, apie kuriuos verta pamastyti (natūrali išlaisvintų smegenų būklė);

- šie dėmesį prikaustantys dalykai gali būti tiek žmogaus viduje tiek išorėje tuo pat metu arba paeiliui (energetinė vienybė Realybės individo).


Štai taip Chakslis aprašo savo iki gyvo kaulo pažįstamą kabinetą:

- Mažytis staliukas rašomajai mašinėlei stovėjo kambario viduryje. Už jo, jei žiūrėt iš mano pusės, stovėjo pinta kėdė, o dar toliau – kontorėlė. Šie daiktai sudaryti buvo iš struktūriškai įdomių horizontalių, vertikalių ir diagonalių linijų. Struktūra jų buvo tuo įdomi, kad jas nebuvo galima suprast erdviniu pavidalu. Aš žiūrėjau į savo baldus, į kėdę ant kurios turėčiau sėdėt ir į stalą ant kurio turėčiau spausdint ne kaip pragmatikas, bet tuo pačiu ir ne kaip kino operatorius darantis mokslinį tyrimą. Aš žiūrėjau kaip grynas estetas, kurį domina tik forma ir jos išsidėstymas erdvėje arba paveikslo drobėje. Imkim, kad ir kojeles šios kėdės: kokios jos nuostabiai apvalios ir koks nepakartojamas jų poliruotas blizgesys! Aš praleidau keletą minučių ar amžių, ir stebėjau ne tik šias bambukines kojeles, bet ir realiai buvau jomis arba tiksliau buvau jose.


Būti kojelėmis kėdės – kaip jums tai patiktų? Atrodo kaip literatūrinis kliedesys... O juk jums dar teks sužinoti, jog žmogus iš tiesų gali pavirsti į bet ką, ir be jokio ten meskalino!


Bet grįžkim prie Chakslio. Labiau nei kėdės kojelės jį nustebino sudėliotos į lentynas knygos ir saulėlydis Kalifornijoje. Rašytojas permetą žvilgsnį nuo knygų ir pasižiūri į pro langą atsiveriančius vaizdus ir niekaip negali jais atsistebėti. Nors jau dagybę metų jis jų tiesiog nepastebėdavo. Kaip mes galim pastebėt, meskalinas smarkiai pristabdo mūsų pasaulio suvokimą.


Palikim ramybėje rašytoją ir grįžkim prie pradedančiojo kario. Ką jausdavo Don Chuano mokinys po to kai suvalgydavo meskalino? Tai būdavo ištisas kaleidoskopas malonių vaizdų, kurie susipindavo su košmarais. Vienišas, puškuojantis per meskalino lauką Karlosas, matė žydrą liepsnojančią šviesą, kylančią nuo kaktusų. Vienam iš kaktusų jis ėmėsi dainuoti dainas akompanuojant švilpiančiam vėjui, kuriame jis girdėjo fleitos garsus. Vėliau iš kaktuso išėjo pats princas Meskalinas ir Karlosas ėmė jo maldaut, kad tas pasakytų ką jis daro ne taip savo gyvenime.

Kaip ten bebūtų, princas ir visas laukas greit išnyko, ir mūsų herojus atsidūrė tėvų namuose, kur savo tėvui ėmė dėstyti visą savo širdgėlą. Bet štai Karlosas vėl mato lauką ir Meskalinas jam liepia suvalgyt dar vieną kaktusiuką tiesiog čia pat paėmus jį nuo žemės. Po to amerikietis su nuostaba atranda, kad jis sugeba matyti vienu metu tai kas yra viršuje, apačioje, už nugaros ir priešais jį! Šioje nenusakomoje būsenoje, kurią Don Chuanas pavadintų antru dėmesiu, Karlosas praleido dar keletą akimirkų, kol neatėjo atpildo laikas. Atsirado kažkokie tai nemalonus garsai, kuriuose pradedantysis magas atpažino žingsnius. Tapo aišku, kad jį persekioja „kažkas milžiniško“. Amerikietis dėjo į kojas ir pasislėpė už didžiulio akmens. Štai čia užpuolikas, o tai buvo didžiulis jūros dumblis, ir pradėjo atakuot. Nuo dumblio lapų ant Karloso krito šlykščios gleivės, ir Kastaneda suprato, jog tai virškinamosios sultis, kurios jį ištirpdys. Jis karštligiškai bandė seilėmis nusitrinti nudegintas vietas ir dar labiau spaudėsi po akmeniu... Auštant, beveik suvirškintas dumblio, Karlosas atsipeikėja:

- Aš vargiai pastebėjau šviesą, kuri darėsi vis ryškesnė. Šviesa kilo iš po žemės, kol neprasivežė iš po kalno, ir aš atpažinau kylančią saulę.


Pasaulėvaizdį jaunojo antropologo Don Chunas keitė dar pasitelkdamas kitą augalą – meksikietišką durnaropę(datura innoxia).


- Ar man padėjo jėgos augalai? – klausia mokinys.

- Žinoma, jie atskleidė tave, sustabdę žvilgsnį į pasaulį, - linksi galva senasis magas. – Šiuo būdu jėgos augalai daro tokį pat poveikį pasaulio suvokimui kaip ir taisyklinga eisena. Ir šis ir anas būdas perpildo suvokimą informacija, ir vidinis dialogas išsenka. Jėgos augalai puikiai pasitarnauja šiam reikalui, bet už tai tenka sumokėt per daug didelę kainą. Jie sukelią labai didelę žalą kūnui. Tai jų pagrindinis trūkumas, ypač durnaropės.


„Jėgos augalai“ – tai ne vienintelis, bet patraukliausias kelias į Astralą. Nors kiek disciplinuotas žmogus jų pagalba iš pradžių sugriauna savo įprastą pasaulio suvokimą, o po to jau pradėta vytis paskui Astralinio vaizdo nuotrupas. Galiausiai galima išprotėt arba užsėst ant rimtesnių narkotikų.


- Reikia pakliūt į Realybę nesužalojant savo įprasto pasaulio suvokimo, - aiškina senasis magas. – Aš sustojau, kai nutariau, kad tu prikaupei pakankamai žvilgsnių į Realybę.


Praeis keletą metų ir Karlosas padarys svarbią išvadą:

- Aš buvau per daug sureikšminęs šiuos augalus ir tai buvo klaida. Jie neatskleidžia magiško pasaulio suvokimo. Jie tik surenka išsibarsčiusias šio suvokimo daleles į vieną visumą. Be jėgos augalų aš nesugebėdavau suvokti šių dalykų. Atkakliai įsikibęs į įprastą pasaulio realybės versiją, aš buvau aklas ir kurčias tam, ką Don Chuanas bandė įvesti į mano suvokimą. Ir tik šis mano nejautrumas vertė jį naudoti psichotropines medžiagas. Jos paliko įtrukimus mano „apsaugoje“...


Čia pats laikas būtų paminėt dar vieną fenomeną. Magiškas patirymas, kuris atsiranda nenaudojant psichotropinių medžiagų būna daug ryškesnis, nei pavalgius „velnio žolės“ ar meskalino.

- Kiekvieną kartą kai tik naudodavau psichotropinius augalus aš prisimindavau apie tai ir, kai tik atsitikdavo kas nors neįprasto, šis supratimas leisdavo man abejot tuo ką matau, - paaiškina Karlosas. – Bet kai, pavyzdžiui, su manim kalbėt pradėdavo kojotas, aš jokios panašios apsaugos, kad pasakyt tai kas įvyko, neturėjau. Aš negalėjau niekaip to racionaliai paaiškint. Aš iš tiesų sustabdžiau pasaulį.


Ne tiek jau daug karių naudoja jėgos augalus. Karlosas yra daugiau išimtis negu taisyklė, todėl kiti iš jo būrio žiūrėdavo į jį su nepasitikėjimu. Šis vaikinas turėjo nedaug šansų tapti magu. Niekas nenustebtų, jei amerikiečiui „nuvažiuotų stogas“. Tam, kad to neįvyktų, jam labai pagelbėjo jo mokytojas.


- Mes rinkom savo antrąjį dėmesį pasitelkę sapnavimą, o tu tai padarei panaudodamas jėgos augalus, - sakė ragana vardu La Gorda. – Mokytojas sakė, kad šie augalai surinko siaubingąją tavo antrojo dėmesio pusę į vieną visumą... Jis sakė, kad taip nutinka magams, kuriems duoda jėgos augalų. Jei šie augalai nenužodo mago, tai susuka jo antrąjį dėmesį į siaubingą formą.


Veikiant jėgos augalams iš žmogaus pilasi visos srutos, kurios dažniausiai būna užslėptos dvasios gilumoje: agresija, ambicijos, aistros, baimės... Štai iš kur yra žiaurioji scena su jūros dumbliu, ryjančiu žmonės: jį pagimdė Karloso sąmonė ir tai neturi nieko bendro su Astralu.