[attachment=0]Deklaravimas
Jei jums ko nors reikia, neeikvokite energijos dvejonėms. Tiesiog eikite ir pasiimkite tai, kas jūsų, lyg būtumėte gavę pranešimą apie siuntinį. Reikia ne svarstyti, o išlaikyti ketinimą. Jei šiuo metu jums reikia autobuso, vietos automobiliui, pirkinio, pažymėjimo, egzamino, pokalbio, sutikimo – bet ko, - ne galvokite, o tiesiog eikite ir gaukite. Atmeskite visus mąstymus: ar tai įmanoma, kaip, iš kur gauti ir t.t. Atsikratykite nerimo, noro ir vilties, palikite tik ramų pasitikėjimą savo jėgomis. Pajuskite šią ketinimo gauti, tai, kas jūsų, be jokių sąlygų ir samprotavimų, būsena. Pavyzdžiui: aš nespėlioju, ar suspėsiu, ar atvažiuos autobusas, kiek man teks laukti...- aš tiesiog einu į stotelę ir žinau, kad autobusas tuoj atvažiuos. Tegul ši būsena jūsų niekur neapleidžia.
Paaiškinimas
Paprastai kai staiga kyla koks nors noras, galvoje įsijungia analizatorius: pavyks ar ne? Reikia atsikratyti šio žalingo įpročio. Norai neišsipildo, svajonės nebūna įgyvendinamos – realizuojamas tik ketinimas. Realizavimą nulemia ne pats noras, o nusiteikimas pasiekti patį tikslą. Ketinimas – tai ne pastanga, o ramus susikaupimas ir ryžtas. Jei jūs abejojate ar bijote, pasaulis kaip veidrodis atspindės šią jūsų būseną, ir dėl to jums tikrai nepavyks. Kad ir ką darytumėte – darykite tai ryžtingai. Žinoma, visada yra nesėkmės tikimybė. Bet sėkmės galimybės daugsyk padidėja, jei jūs nedvejojate. Ką prarasite, atsisakydami abejonių? Pavyks – gerai, o jei nepasiseks – maža bėda. Atrama yra ketinimo koordinavimo principas: jei pažiūrėti neigiamą įvyki laikysime teigiamu, tai viskas taip ir bus. Kai jūs sąmoningai kontroliuojate savo ryžtą veikti, galite manyti, kad valdote sėkmę.
[attachment=0]Deklaravimas
Kai jus įtikinėja, kad privalote dirbti kieno nors labui, - netikėkite. Jei jums įrodinėja, kad viskas šiame pasaulyje pasiekiama atkaklių pastangų dėka, - netikėkite. Jei jus mėgina įtraukti į nuožmia kovą už vietą po saulę – netikėkite. Jei jums kažkas nurodo jūsų padėtį – netikėkite. Jei jus mėgina įvilioti į sektą ar draugija, kur jūs save realizuosite, - netikėkite. Jei jums sako, kad jūs gimėte vargšais ir todėl taip turėsite prgyventi visą savo gyvenimą, -netikėkite. Jei jus bando įtikinti, jog jūsų galimybės ribotos, - netikėkite.
Aiškinimas
"Sveiko proto" požiūriu transerfinge viskas apversta aukštyn kojomis. Beje, iš transerfingo pozicijų tą patį galima pasakyti apie "sveiką protą". Jeigu jūs nenorite gyventi kaip visi, jeigu jūs nenorite tenkintis vidutiniais pasiekimais, jeigu jūs iš savo gyvenimo stengiatės pasiimti viską, tuomet jūs – keliauninkas. Transefingo keliauninkas nėra likimo išrinktasis – tai jis pasirenka likimą. Jūs pasieksite viską, jei jums pavyks išklibinti savo "sveiko proto" monolitą. Didelė klaida laikyti racionalią pasaulėžiūrą nepažeidžiamu įstatymu. Šis įstatymas netikras, todėl jį galima peržengti. Mūsų gyvenime dažnai būna nepaaiškinamų atsitiktinimų kuriuos galima pavadinti "stebuklais". Tai kodėl sąmoningai neisileisti dar vieno "stebuklo" į savo gyvenimą? Tereikia sau leisti turėti tai, ko nori siela. Jei jūs atmesite švytuoklių sukurtus prietarų ir apribojimų pančius, nuoširdžiai patikėsite, kad esate verti savo svajonės, ir leisite sau turėti tai, ko norite visa širdimi, - jūs tai turėsite.
[attachment=0]Deklaravimas
Jei norite efektyviai valdyti realybę, pasistenkite kontroliuoti savo mintis, nepaleiskite jų savieigai. Iš pradžių tai šiek tiek vargina, bet vėliau darosi įpročiu. Nieko nedarykite šiaip sau nemąstydami, murkdydamiesi amorfiniame nevaldomų minčių kisieliuje. Deklaruokite ketinimą – sutelkite dėmesį į tikslą. Tai nereiškia, kad reikia nuolat būti visiškoje parengtyje. Leiskite mintims dreifuoti kiek jos nori, bet darykite tai sąmoningai, pagal principą: jei mano protas klajoja, tai tik todėl, kad aš leidžiu. Ir taip pat sąmoningai grįžkite į susikaupimo būseną, kai to reikia.
Aiškinimas
Paprastai „minčių maišyklė“ dirba savaime. Idėjos gimsta ir išblėsta nekontroliuojamai. Mintys šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Protas „mataruoja kojytėmis“ kaip kūdikis. Bet kokia iš to nauda? Jei norite greitai ir efektyviai formuoti savo realybę, įpraskite dieną kartkartėmis ištarti sau minčių formas – nuostatas, ką norite pasiekti. (Pagrindinį tikslą apskritai pageidautina nuolat laikyti „slaptose mintyse“ , foniniu režimu.) Deklaruodami ketinimą, jūs užfiksuojate jo vektorių. Pavyzdžiui, įpraskite kelias minutes per dieną skirti minčių formai įtvirtinti. „Mano smegenyse yra savišvietos programa. Smegenys pačios vystosi ir tobulėja. Užsimezga nauji pusrutulių ryšiai. Abu pusrutuliai dirba tiksliai, darniai, sinchroniškai. Mano smegenys genialios. Man į galvą ateina nepaprastos mintys. Aš nestandartiškai mąstau. Smegenų rezervai įsijungia į darbą. Devyniasdešimt procentų smegenų veikia aktyviai. Mano intelektas galingas ir kasdien darosi vis galingesnis. Aš lengvai sprendžiu visas problemas. Mano sąmonė šviesėja. Man viskas skaidru ir paprasta. Aš viską aiškiai suprantu ir aiškiai dėstau. „
Jūs galite susikurti kelias tokias deklaracijas ir jas kartoti nustatytu laiku, pavyzdžiui, po dušo, mankštos ir t.t. Įsivaizduokite – juk visa tai bus realizuota!
[attachment=0]Deklaravimas
Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų protas pastoviai stengiasi irtis prieš gyvenimo tėkmę. Jums kažką siūlo, o jūs atsisakote. Jums mėgina kažką pasakyti, o jus numojate ranka. Kažkas dėsto savo požiūrį, o jūs ginčijatės. Kažkas daro savaip, o jūs bandote jį atvesti į tiesios kelią. Jums siūlo sprendimą, o jūs prieštaraujate. Jūs tikitės vieno, o gaunate kitą, po to reiškiate nepasitenkinimą. Kažkas jums trukdo, ir jūs nirštate. Kažkas neatitinka jūsų scenarijaus, ir jūs strimgalviais metatės į kovą, stengdamiesi išsaugoti savo byrantį šabloną. Pakeiskite taktiką: daugiau dėmesio skirkite ne kontrolei, o stebėjimui. Nereikia be reikalo rankomis plakti vandens. Netrukdykite gyvenimui tekėti savo tėkme, ir jūs pajusite, jog gyvent pasidarė smagiau.
Aiškinimas
Žmogaus protas dirba kaip mašina kuri siekia apskaičiuoti visus ėjimus į priekį ir suprogramuoti veiksmų planą. Deja protui retai pavykstą rasti optimalų sprendimą, kadangi uždavinyje pernelyg daug nežinomųjų, be to, situacija pastoviai keičiasi. Tačiau jis atkakliai įsikibęs laikosi savo sukurtos programos, kitaip tariant, iriasi prieš srovę. Taip yra išeikvojama labai daug gyvybinės energijos, o problemų ir kliūčių daugėja. Protas stengiasi kontroliuoti ne judėjimą pagal tėkmę, o pačią tėkmę. Tai viena iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių begalę visokiausių problemų ir nemalonumų. Todėl stenkitės būti stebėtojais, o ne kontroliuotojais. Neskubėkite numoti ranka, prieštarauti, ginčytis, bandyti įrodyti, kištis, valdyti, kritikuoti. Leiskite pačiai situacijai susireguliuoti be jūsų aktyvaus kišimosi ar priešinimosi. Jūs nustebsite, jog atsisakę kontrolės, įgysite daugiau galios valdyti situaciją nei anksčiau. Vienintelį dalyką būtina kontroliuoti, - tai vidinio ir išorinio reikšmingumo lygį.
[attachment=0]Deklaravimas
Jūsų pasaulis (gyvenimas) yra tai, ką jūs apie jį manote. Pasaulis tarytum veidrodis atspindi jūsų požiūrį į jį. Gyvenimas tarytum žaidimas, kuriame pastoviai užduodamas tas pats klausimas: „Nagi, atspėkite, koks aš?“ Ir kiekvienas atsako taip, kokį pasaulį mato: „tu agresyvus“ arba „tu jaukus“; „gražus“ arba „niūrus“; „draugiškas“ arba „priešiškas“; šiame žaidime laimi visi! Pasaulis nesipriešina ir kiekvienam atsiveria tokiu pavidalu, koks buvo užsakytas. Ką jūs manote apie savo pasaulį?
Paaiškinimas
Jei žmogus įsitikinęs, kad šiame pasaulyje viskas, kas geriausia, jau išparduota, jam iš tikrųjų telieka tuščios lentynos. Jei jis mano, kad dėl geros prekės reikia atstovėti ilgoje eilėje ir brangiai sumokėti, taip ir būna. Jeigu lūkesčiai pesimistiniai ir kupini abejonių, jie būtinai pasiteisina. Ir jeigu žmogus laukia susitikimo su nedraugiška aplinka, tai nuojauta jo neapgauna. Bet tereikia žmogui naiviai pagalvoti, kad pasaulis jam paliko viską, kas geriausia, tai irgi išsipildo. Keistuolis, nežinantis, kad viskas pasiekiama labai sunkiai, nesuvokiamu būdu atsiduria prie prekystalio, už kurio tarsi specialiai jam ką tik buvo prikrauta visokiausių prekių. Be to paaiškėjo, kad pirmasis pirkėjas viską gauna nemokamai. O už jo jau rikiuojasi ilga eilė žmonių, įsitikinusių, kad gyvenimo realybė kur kas niūresnė, o kvailiams tiesiog sekasi. Ir jeigu sėkmės lydimas keistuolis, kada nors susidūręs su „gyvenimo realijomis“, pakeis savo požiūri į pasaulį, realybė irgi atitinkamai pasikeis, nublokšdama „praregėjusįjį“ į patį eilės galą.
Nuo vaikystės buvome mokomi paklusti svetimai valiai, atlikti pareigą, tarnauti tėvynei, šeimai, politinei partijai, firmai, valstybei ir t.t. Kam tik nori, bet ne sau. Kiekvienas žmogus turi vienokį ar kitokį atsakomybės, būtinybės, kaltės jausmą. Kiekvienas žmogus vienokiu ar kitokiu būdu „tarnauja" įvairioms grupėms ir organizacijoms: šeimai, klubui, mokymo įstaigai, įmonei, politinei partijai, valstybei ir t.t.
■ Visos šios struktūros gimsta ir vystosi, kai atskira žmonių grupė ima mąstyti ir veikti viena kryptimi.
■ Vėliau prisijungia kiti žmonės, ir struktūra išsiplečia, įgauna jėgų.
■ Verčia savo narius paklusti nustatytoms taisyklėms
■ ir pagaliau gali pajungti didžiulius visuomenės sluoksnius.
Materialios realizacijos lygiu ta struktūra sudaryta iš žmonių, kuriuos vienija bendri tikslai ir materialūs objektai, pvz, pastatai, įrengimai, baldai, technika ir t.t.
Tačiau kas slypi po tuo energetiniame lygmenyje?
Struktūra atsiranda, kai žmonių grupės mintys nukreipiamos viena kryptimi, vadinasi, minčių energijos parametrai yra vienodi. Atskirų žmonių minčių energija susilieja į vieningą srovę. Šitaip vandenyno viduryje susikuria atskira nepriklausoma energetinė informacinė struktūra - energetinė švytuoklė.
Ši struktūra gyvena savo gyvenimą ir pajungia pagal savo įstatymus ją kūrusius žmones.
Kodėl švytuoklė? Todėl, kad kuo daugiau žmonių -pasekėjų - maitina ją savo energija, tuo stipriau ji siūbuoja. Kiekviena švytuoklė turi jai būdingą svyravimų dažnį. Pvz., sūpynes galima įsiūbuoti tik tam tikro dažnio pastangomis. Šis dažnis vadinamas rezonansiniu. Jei švytuoklės pasekėjų skaičius sumažėja, jos svyravimai slopsta. Kai pasekėjų nebeliks, švytuoklė sustos ir iš esmės mirs.
Štai keli užgesusių švytuoklių pavyzdžiai: senieji pagoniškieji tikėjimai, akmeniniai darbo įrankiai, senoviniai ginklai, senosios mados, vinilinės plokštelės - žodžiu, visa tai, kas anksčiau buvo, o dabar nebenaudojama.
Jūs turbūt nustebsite, nejaugi visa tai švytuoklės? Taip, įvairiausios struktūros su joms priklausančiais daiktais, sukurtais žmonių minčių energijos, yra švytuoklės.
Bet kokie gyvi padarai, galintys skleisti vienos krypties energiją, anksčiau ar vėliau sukuria energetines švytuokles.
O štai gyvosios gamtos švytuoklių pavyzdžiai: bakterijų kolonijos, gyvūnų populiacijos, žuvų būriai, gyvulių bandos, miškų masyvai, prerijos, skruzdėlynai - įvairios daugiau ar mažiau vienai tvarkai paklūstančios vienos rūšies gyvų organizmų struktūros.
Kiekvienas pavienis gyvas organizmas savaime yra elementari švytuoklė, kadangi sudaro energetinį vienetą. Kai tokių vienetų grupė ima svyruoti vienu ritmu, susikuria grupinė švytuoklė. Ji yra aukščiau savo pasekėjų kaip antstatas, egzistuoja kaip atskira nepriklausoma struktūra.
Grupinė švytuoklė nustato savo pasekėjų elgesio taisykles, kad išlaikytų juos vieningus ir pritrauktų naujus. Tokia struktūra nepriklausoma ta prasme, kad vystosi savarankiškai, pagal savo įstatymus.
Pasekėjai nesuvokia, kad veikia pagal švytuoklės įstatymus, o ne laisva valia. Pvz., biurokratinis aparatas vystosi kaip savarankiška struktūra nepriklausomai nuo atskirų valdininkų valios.
Žinoma, įtakingas valdininkas gali priimti savarankiškus sprendimus, tačiau tie sprendimai negali prieštarauti sistemos įstatymams, kitaip toks pasekėjas bus atstumtas. Net pavienis žmogus-švytuoklė nevisada gali atsakyti už savo motyvacijas. Pvz., energetinis vampyras.
Bet kokia švytuoklė savo esme yra destruktyvi, nes pasisavina savo pasekėjų energiją ir pajungia juos savo valiai.
Švytuoklės destruktyvumas pasireiškia tuo, kad jai visai nerūpi kiekvieno pasekėjo likimas. Švytuoklės tikslas tik vienas - gauti pasekėjo energiją, visai nesvarbu, ar tai pasekėjui naudinga, ar ne.
Sistemos įtakoje atsidūres žmogus priverstas savo gyvenimą tvarkyti pagal jos įstatymus, kitu atveju bus suvirškintas ir išspjautas. Atsidūrus destruktyvios švytuoklės įtakoje galima sužlugdyti visą savo gyvenimą. Išsiveržti be nuostolių paprastai sunku.
Jei žmogui pasisekė, jis atranda savo vietą sistemoje ir jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Jis, kaip pasekėjas, atiduoda savo energiją, o toji aprūpina jį egzistavimo terpe. Vos tik pasekėjas ima pažeidinėti struktūros įstatymus, jo skleidžiamas dažnis nebesutampa su švytuoklės svyravimų dažniu. Negaudama energijos švytuoklė arba išmeta, arba sunaikina nepaklusnų pasekėją.
Jei žmogus nuklydo nuo palankių gyvenimo linijų, jo gyvenimas svetimoje struktūroje virsta katorga arba nykia egzistencija. Tokia švytuoklė pasekėjui tampa ypač destruktyvi.
Žmogus, patekęs į jos priklausomybę, praranda laisvę. Jis priverstas gyventi pagal įpirštus įstatymus ir būti sraigteliu didžiuliame mechanizme, patinka jam tai ar ne.
Žmogus gali būti švytuoklės globojamas ir pasiekti išskirtinių rezultatų. Napoleonas, Hitleris, Stalinas ir panašūs veikėjai - tai destruktyvių švytuoklių favoritai. Tačiau kaip bebūtų, ta švytuoklė visiškai nesirūpina savo pasekėjų gerove, o tik panaudoja juos saviems tikslams. Kai Napoleono paklausė, ar buvo jis kada nors iš tiesų laimingas, šis paminėjo vos kelias savo gyvenimo dienas.
Švytuoklė naudoja rafinuotus metodus, kad priviliotų naujus narius, o šie kaip drugeliai lekia į šviesą. Kaip dažnai žmonės, suvilioti reklaminių triukų, nuklysta toli nuo laimės, nors ji buvo visiškai šalia! Eina į kariuomenę ir žūna. Įstoja į mokymo įstaigą ir įgyja jam visai nepatrauklią profesiją. Dirba ne savo, tačiau prestižinį darbą ir nežino, kaip spręsti kylančias problemas. Sujungia savo likimą su svetimu žmogumi, o vėliau dėl to kenčia.
Labai dažnai švytuoklės veikla sugriauna pasekėjų likimus, nors motyvus ji stengiasi paslėpti po dorovingumo kaukėmis. Žmogui, patekusiam į destruktyvios švytuoklės įtaką, kyla didžiulis pavojus, nes ši nuvilioja savo auką nuo tų gyvenimo linijų, kuriose žmogus gali tapti laimingas.
Pažymėtini būdingiausi švytuoklės požymiai:
■ Švytuoklė maitinasi savo pasekėjų energija, kurios dėka jos vibracijos didėja;
■ Švytuoklė siekia privilioti kuo daugiau šalininkų, kad gautų kuo daugiau energijos;
■ Švytuoklė supriešina savo pasekėjų grupę su kitomis grupėmis. (Štai kokie mes, o jie kitokie, jie -blogi.);
■ Švytuoklė agresyviai kaltina kiekvieną, kuris nepanoro tapti pasekėju, ir stengiasi jį patraukti į savo pusę, neutralizuoti arba pašalinti;
■ Švytuoklė, prisidengusi padorumo, patrauklumo kaukėmis ir aukštais siekiais, žaidžia žmonių jausmais, kad pateisintų savo veiksmus ir užkariautų kuo daugiau šalininkų.
Švytuoklė savo esme yra egregoras, tačiau tuo toli gražu ne viskas pasakyta. Egregoro sąvoka neatspindi visų žmogaus ir energetinio informacinio darinio santykių niuansų. Švytuoklės vaidina kur kas didesnį vaidmenį žmogaus gyvenime nei įprasta manyti.
Pateiksiu pavyzdį, kaip švytuoklė pasisavina savo šalininkų energiją. Įsivaizduokite pilną žmonių stadioną, vyksta įtemptos futbolo varžybos, verda aistros, sirgaliai šėlsta. Štai vienas žaidėjas padaro nedovanotiną klaidą, ir komanda pralaimi. Žaidėją užgriūva sirgalių įtūžio lavina, jie pasiryžę jį sudraskyti į skutelius. Ar įsivaizduojate, kokia masė negatyvios energijos tenka nelaimingam žaidėjui? Nuo tokio galingo smūgio jis turėtų tiesiog mirti. Tačiau taip neįvyksta, jis sveikas ir gyvas, nors ir slegiamas kaltės. Kur dingo negatyvioji energija, nukreipta į žaidėją? Ją pasiėmė švytuoklė. Jei taip neįvyktų, minios neapykantos objektas žūtų, o dievinamas žmogus pakiltų į orą.
Nesiimu samprotauti, ar švytuoklė gyva būtybė, ar tik energetinė forma. Transerfingui tai visai nesvarbu. Svarbiausia - atpažinti švytuoklę ir jos taisykles panaudoti savo naudai.
Destruktyvią švytuoklę atpažinti labai nesunku pagal vieną požymį. Ji visada varžosi su panašiomis struktūromis dėl šalininkų. Švytuoklės tikslas vienas - prisivilioti kuo daugiau pasekėjų ir gauti kuo daugiau energijos. Kuo agresyviau veikia švytuoklė kovodama už pasekėjus, tuo ji destruktyvesnė, vadinasi, yra pavojinga kiekvieno žmogaus likimui.
Galima paprieštarauti, kad egzistuoja labdaringos organizacijos, gyvūnų globos draugijos ir kt. Kas gi jose destruktyvaus? Jums asmeniškai - tai, kad jos minta jūsų energija ir joms visiškai nerūpi kitų laimė ir gerovė. Jos ragina būti gailestingiems, bet jums asmeniškai - abejingos. Jei jums tai patinka, esate laimingas, kad dirbate tokį darbą, vadinasi, tai galima vadinti jūsų pašaukimu, jūs suradote savo švytuoklę. Tačiau reikia būti sąžiningam: ar nesislepiate po geraširdžio kauke? Ar iš tikrųjų nuoširdžiai atiduodate savo energiją ir pinigus kitų naudai, ar tik vaidinate labdarą, kad atrodytumėte geresnis?
Destruktyvios švytuoklės atpratino žmones rinktis savo likimą. Jei žmogus turės galimybę laisvai rinktis, bus nepriklausomas. Tada švytuoklė į pasekėjų tarpą jo neprisivilios. Mūsų sąmonė priprato prie minties, kad likimas - neišvengiamas dalykas. Todėl sunku patikėti, kad galima paprasčiausia pasirinkti tokį likimą, kuris labiau patinka. Švytuoklėms naudingiau kontroliuoti pasekėjus, todėl išrandami įvairiausi būdai manipuliuoti savo tarnais. Jums paaiškės, kaip tai jos daro.
Transerfigas taip pat gali tapti švytuokle, jei jį paverstame kultu, judėjimu ar mokykla. Žinoma, įvairios švytuoklės nevienodai destruktyvios. Transerfingas net blogiausiu atveju bus mažiausiai destruktyvus, nes tarnaus ne kokiam nors pašaliniam tikslui, o kiekvieno individo gerovei. Todėl tokia švytuoklė būtų labai neįprasta - savimi besirūpinančių individualistų draugija. Beje, pateiksiu jums namų darbą: kokias švytuokles galima pavadinti konstruktyviomis?
Kodėl gi aš tai jums pasakoju? Kad paaiškinčiau, ką reiškia rinktis savo likimą ir kaip tai padaryti. Būkite kantrūs, brangūs skaitytojai, viskas ne taip paprasta, tačiau pamažu taps aiškiau.
Kai kurie žmonės galvoja kad joga yra skirta galių įsigijimui, kiti galvoja kad ji daro mus geresniais, dar kiti domisi, nes laiko jogą mokymu. Kas joga yra iš tiesų? Daug skirtingų mokymų vartoja šį žodį, kuris reiškia “susijungimas”, tačiau joga turi savo esminę vertę, kuri yra savęs pažinimas. Joga neturi vertės, jei neįgyjame šio pažinimo.
Jogą pirmiausia pradedame daryti kūnu, tobuliname kvėpavimą ir galų gale atsiduriame būsenoje pasiekiamoje vien tik protu. Žmogus sudarytas iš kūno, kalbos ir proto. Jogos tikslas yra pasiekti idealią harmoniją tarp šių sudedamųjų dalių.
Pirmasis elementas yra kūnas, todėl, ypač pradedantieji, turi suprasti fizinio kūno svarbą. Tai nereiškia kad jums reikia prisirišti, bet jūs turite suprasti kad kūnas yra svarbus kaip priemonė, ir dėl to turite elgtis taip kad ji taptų veiksminga. Kad galėtumėt tą padaryti jums reikia perprasti elementus kurie palaiko fizinio kūno struktūrą ir per šią praktiką pagerinti jų veiklą.
Dėka kvėpavimo pasireškia fizinė kalba, kuri tuo pačiu metu perteika gyvybinę energiją vadinama prana. Taigi, iš esmės, kalba reiškia praną. Ši kvėpavimo-gyvybinė energija teka kūne esančiais kanalais (nadi), kurie yra vizualizacijos ir koncentracijos objektai daugumoje jogos praktikų. Apskritai kalbant, šios protinės pastangos nėra būtinos mūsų atveju, tačiau šie kanalai yra svarbus faktorius pusiausvyrai pačiame kūne. Kitas vienas pagrindinų faktorių be pranos ir nadi yra kundalini. Daug žmonių galvoja kad prana ir kundalini yra tas pats, bet taip nėra. Kaip supratote prana yra gyvybinė energija susijusi su kvėpavimu, tačiau kundalini yra energija susijusi su pačiu fiziniu kūnu, t.y. su kūnu iš mėsos, kraujo ir kaulų. Tam tikra prasme galima sakyti kad šių dviejų energijų pagrindas yra tas pats, tačiau nepamirškite kad jų funkcijos yra iš esmės skirtingos. Šis skirtumas taipogi pasireiškia praktikavimo būdu, kaip mes tobuliname jų veiklą. Jeigu jūs norite įvaldyti kundalini energiją, jums absoliučiai būtina praktikuoti judesius, asanas ir jantras, tuo tarpu jeigu norite įvaldyti praną nėra būtina daryti pozicijas ar judesius, - jei praktikuotojas turi sugebėjimų, jis gali tai atlikti vien tik kvėpavimu.
Norėdami gerai praktikuoti turime pradėti nuo supratimo kokia yra veiklos, kurią mes tobuliname, priežastis. Kai žinosite priežastį viskas bus paprasčiau, nes jūs suprasite praktiką, kodėl ją darote ir kokią ji duoda naudą. Tačiau jūs turite būti atsargūs ir neapsiriboti išoriniais dalykais. Pavyzdžiui, jei kas nors padaro nuostabią kvėpavimo praktiką lotoso pozoje ir po to padaro puikų beb (šuolį), stebėtojas gali pagalvoti kad tai tikrai geras praktikuotojas, tačiau vien dėl to kad jis gali šokinėti lotoso pozoje, ko pats stebintis padaryti negali. Tikrasis praktikos tikslas nesusijęs su tokiais vertinimais. Taigi yra labai pavojinga apsiriboti išoriniais dalykais, nes praktika lengvai gali tapti priemone įgyti pranašumą prieš kitus žmones. Teisinga yra pradėti nuo darbo su savimi, diena po dienos imti jausti praktikos naudą ir jausti ją praktikoje, ne tik protiškai. Jei taip neatsitinka tuomet praktika tampa vien teorija, panašia į istoriją ar filosofiją, ir todėl beverte mūsų tikslui.
Protas šiame kontekste yra kartu ir racionalizuojantis elementas ir pirminis elemetas – žmogaus pagrindas. Racionalusis protas yra stipriai įtakotajamas ir sąlygojamas mūsų gyvenimo išorinių ir vidinių įvykių. Šis sąlygojimas prasideda gimimo momentu ir vis labiau ir labiau stiprėja besivijančiuose apsiribojimuose ir sąlygojančiuose refleksuose, kurie pilnai įtraukia mus. Iš tiesų protas gauna stimulus ir informaciją per mūsų fizinio kūno turimus pojūčius, po to jis vertina ir skirsto, kuria schemas ir išankstinius nusistatymus. Kvėpavimas yra pagrindinis elementas kuris perduoda energiją kūne, ir taip leidžia veikti protui.
Akivaizdu, kad trys žmogaus komponentai – kūnas, kalba ir protas yra neatskiriami ir tarpusavyje susiję, todėl ideali jų harmonija palaiko gerą sveikatą.
Galutinė jogos idėja yra žinojimo būsena arba budrumas. Ši būsena nėra protas. Norint pasiekti tikrą balansą jums reika įveikti protą, išeiti už sąvokų ribų, kitaip niekuomet neatrasite tikros pusiausvyros. Tai yra tikroji jogos sąvoka ir tikroji visų gyvų būtybių būsena. Tačiau tam kad pavyktų gyventi šioje būsenoje praktika yra būtina. Kitų kelių nėra. Visa kita: gimnastika, kvėpavimas, geri darbai, aukojimai ir t.t. yra antriniai dalykai, ir vien tik jie vargu ar atves jus į galutinę realizaciją.
Jantra Joga yra Mokymas, kuris nebuvo išrastas ir nėra kilęs iš grynai empirinės patirties. Pirmasis kuris to mokė buvo realizavusi būtybė, kuri puikiai žinojo žmonių aplinkybes ir žmogau fizinį kūną. Realizavusi būtybė turi išminties akį, o tai reiškia kad ji mato ne tik tai kas yra materialu, bet ir tai kas yra už realybės kuri atrodo objektyvi mums.
Baigiant, Jantra Joga nėra tik gimnastika, tai yra kažkas daugiau, kas pilnai pajungia visą mūsų būseną - kūną, kalbą ir protą, ir veda mus link žinojimo būsenos.
Mandalų kūrimas - tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir mistinė parama ieškančiam tiesos, todėl dabar Tibeto vienuoliai keliauja po pasaulį ir įvairiose šalyse kuria smėlio mandalas. Sanskrito kalba mandala reiškia ratą arba vienybę, tą harmonijos vienybę budistų vienuoliai pasiryžę dovanoti visoms gyvoms būtybėms. Mandala - tai Visatos aprašymas simbolių kalba, kurios viduryje tradiciškai vaizduojamas Begalinės Atjautos Buda; budistų vienuoliams tai eilinis laiptelis pažinimo, gauto prieš kelis tūkstančius metų iš paties Budos, kelyje.
Vienuolis mandalos meditavimo metu turi paeliui “atgaivinti” savyje viską, kas joje pavaizduota, kol galiausiai pasiekia aukščiausią meditavimo laipsnį - susiliedamas su tantrine dievybe. Praktikuojantis tantrą kiekvienoje mandaloje atpažįsta grafinį, labai tikslų tantrinės dievybės pavidalą. Medituojant, mandalos įsivaizduojamos trimatėje erdvėje, o tam palengvinti naudojamos realios iš spalvoto smėlio, gėlių, maltų ryžių ar brangakmenių sukurtos „išklotinės“.
Terminas „smėlio mandala“ nėra tikslus. Juk tam naudojamas dažytas labai susmulkintas marmuras ar kitos uolienos, o ne upių smėlis, kaip paprastai manoma. Senovės Tibete mandala dar buvo puošiama turkio, jaspio, malachito, perlų ar koralų deriniais. Mūsų laikais, ruošdamiesi ritualui, vienuoliai rankiniu būdu smulkina marmurą, sijoja jį per rėtį, o tada dažo įvairiomis spalvomis. Tradiciškai mandalos ornamentai kuriami iš 14 ryškių spalvų smėlio: balto, juodo, mėlyno, raudono, geltono, žalio, bei pastarųjų tamsesnių ir šviesesnių atspalvių.
Kiekvienas tantrų vienuolynas turi savo mandalų kūrimo ypatybių. Budizmo tėvynėje, Indijoje, smėlį supildavo rankomis, toks būdas ir dabar egzistuoja keliuose Tibeto vienuolynuose, bet dažniausiai tam tikslui naudojami specialūs instrumentai - lopetėlės ir pailgo kūgio formos vamzdeliai briaunotu paviršiumi. Trindamas jį, vienuolis sulekia vamzdelyje vibraciją ir spalvotas smėlis išbyra tolygiai. Reikia net apie penkiolikos metų, norint išmokti naudotis instrumentais, teisingai kurti mandalas ir išlaikyti šimtus egzaminų, įsimenant reikalingas mantras, judesių simboliką.
Mandalos kūrimas pradedamas nuo religinių giesmių atlikimo bei mantrų kartojimo ceremonijų. Keturi vienuoliai, atsakingi už skirtingas pasaulio šalis, pirmiausiai nupiešia mandalos kontūrus. Jokios improvizacijos čia nėra, vienuoliai privalo mintinai žinoti šventus tekstus, kur nusakoma tiksli piešinio geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir panašiai. Toliau sudėtingiausias piešinys kuriamas iš labai smulkaus spalvoto smėlio, kuris tam tikra tvarka, pradedant nuo mandalos vidurio, dėliojamas po dešimt valandų į dieną. Mandala labai kruopščiai kuriama devynias dienas. Paskutinę, dešimtą, dieną smėlio mandala sunaikinama, spalvoto smėlio ornamentai sumaišomi ir išpilami į vandens telkinį, kas simbolizuoja gyvybės ir pasaulio laikinumą.
Kalachakra Tantra (sanskr. Laiko Ratas) - tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, nurodantis, kaip pasiekti nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Tradiciškai manoma, kad nušvitęs Buda suteikė savo pasekėjams dviejų pavidalų mokymus: atviro dialogo formos Sūtras, prieinamas visiems norintiems ir Tantras - slaptąsias praktikas labiau įgudusiems. Sučandra (Suchandra), legendinės Šambalos valdovas, parnešė gautą iš paties Budos žodinį Tantros mokymą į savo šalį, kur išdėstė jį 12 000 eilučių veikale Paramadibuddhatantra, o taip pat parašė plačius Kalačakros praktikos komentarus. Deja, originalus Sučandros tekstas sanskrito kalba neišliko. Yra žinomos tik kelios nedidelės jo dalys tibetiečių vertimuose.
Todėl, kito žymaus Šambalos valdovo Manjushri-Yashas veikalas Kalachakra Laghutantra (dar žinomas kaip Shri Kalachakra) bei jo sūnaus, valdovo Pundarika, parašytas komentaras tėvo darbui - Vimalaprabha, tapo esminiais Kalačakros mokymo studijų tekstais. Nemaža dalis šių, bei kitų originalių tekstų sanskrito kalba, taip pat daugybė jų vertimų ir komentarų, išliko iki mūsų dienų.
Po Sučandros, tantrų mokymus saugojo ir plėtojo kiti valdovai. Palaipsniui susiformavo taip vadinamų kalki-valdovų dinastija. Pirmasis iš jų buvo Manjushri-Yashas. Dabar gyvename 21-ojo kalki-valdovo Aniruddha(1927-2027) valdymo metais (juk legendinė Šambalos valstybė egzistuoja ne tik realioje fizinėje plotmėje. Tantrų praktikuotojai žino, jog Tyroji žemė, tobulas pasaulis, yra tiesiog paslėpta nuo mūsų trikdomų emocijomis protų).
Kalačakra Tantros praktikos tradicija sutinkama visose Tibeto budizmo mokyklose, bet labiausiai ji išplito Gelugpa budistinės tradicijos pasekėjų tarpe.
Visos Tantros praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra - Veiksmo Tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra - Įvykdymo (Veikslo) Tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra - Jogos Tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anuttara Yoga Tantra - Aukščiausiosios jogos Tantra. Kalačakra Tantrapriklauso pastarajai tantrų grupei.
Pati Kalačakros tantrinių mokslų sistema taip pat skirstoma į Įšorinę (kosmologija, astrologija), Vidinę (mokslas apie subtiliojo kūno sandarą - kanalus, psichinius centrus) ir Alternatyviąją (dvasios perkeitimo joga), aprėpdama beveik visas žmogaus pažinimo sritis.
Specialus Tantros tikslas - vesti greitesniu keliu, kad įgudę praktikuotojai greičiau įgytų gebėjimą padėti kitiems. Praktikuojant Tantrą, vadinamąją dievybės jogą, naudojama meditacinės vaizduotės galia. Įsivaizduojama, jog:
2. fizinis kūnas virsta gailestingu ir išmintingu dievybės pavidalu
3. ugdomas tyras savo asmenybės pojūtis, kuris priklauso nuo savęs (dievybės) regėjimo aplinkoje, visiškai atsidėjus pagalbos teikimui kitiems
Norint būti tikraisiais Tantros praktikuotojais, tokias, kuriems Buda ir skyrė Tantros praktiką, reikią turėti aštrų protą ir tvirtą tuštumos įžvalgą ar bent jau būti pasirengusiems greitai šią išmintį pažadinti. Reikalavimai paprastiems praktikuotojams nėra tokie griežti, tačiau kiekvienas Tantros praktikos lygmuo reikalauja stipraus siekio nušvisti kitų labui ir noro tai padaryti labai greitai.
Tantros praktikos pradžioje pagrindinis būdas pasiekti proto ramybei - medituoti savo kūną dievybės pavidalu. Prieš tai medituojama tuštuma, kiek galint aiškiau suvokiamas savasties nebuvimas. Susigyvenus su šia būsena, tas pats suvokimas panaudojamas kaip pagrindas, iš kurios išnyra dievybė. Sąmonė, suvokianti tuštumą, apsireiškia kaip dievybė su savo aplinka ir palydovais.
Tokiu būdu dievybės joga sujungia išmintį ir gailestingą paskatą; sąmonė vienu metu suvokia tuštumą ir gailestingai pasireiškia atjaučiančios dievybės pavidalu. Nors Sūtros sistemoje išmintis ir derinama su gailestinga paskata, šios paskatos jėga tik veikia išminties praktiką, ir atvirkščiai. Gailestinga paskata ir išmintis vienu metu nepasireiškia. O išskirtinis Tantros bruožas tas, kad jos pasireiškia kartu. Kaip tik paskatos ir išminties vienalaikiškumas ypač pagreitina Tantros praktiką.
Norint sėkmingai praktikuoti Tantrą, ypač svarbu gauti ankstesniųjų didžių praktikuotųjų palaiminimus. Iniciacija gaunama mandaloje, idealiame pasaulyje, kurį sudaro ideali aplinka ir dieviškieji gyventojai. Jie visi yra atjautos ir išminties pasireiškimai.
Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 - 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymus ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje - keturi įgalinimai, trečiojoje - keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).
Aukščiausiosios jogos tantros reikalauja gavus iniciaciją su visais įgalinimais duoti tantrinius įžadus ir taip pat priimti įsipareigojimus. Praktikuojant Tantrą visų pirma stengiamasi atsikratyti įprastinio požiūrio į save ir aplinką, taigi vizualizuojate save kaip būtybę, turinčią Budos kūną, gailestingos veiklos galias, dvasinius turtus ir buvimo vietą. Todėl dauguma įsipareigojimų susiję su paprastų regimybių pakeitimu idealiomis ir vengimu žiūrėti į save, aplinką ir veiksmus kaip į paprastus.
Išskyrus kai kuriuos specifinius individualaus išsilaisvinimo įžadus, kurie trunka 24 valandas, visi kiti individualaus išsilaisvinimo įžadai duodami visam gyvenimui. O bodhisatvos ir tantriniai įžadai galioja iki pat aukščiausiojo nušvitimo.
Kasdieninei praktikai tęsti naudokitės šiuo patarimu: kadangi praktikuojant Tantrą pirmiausiai reikia išmokti kitaip žiūrėti į save, kitus, aplinką ir savo veiksmus, gali būti naudinga vizualizuoti save kaip būtybę, turinčią gailestingą siekį, tyrą kūną ir teikiančią pagalbą kitiems.
Kalačakra Vakarų pasaulyje
Tantros (sanskr. tęstinumas, nenutrūkstamumas) praktikos ir ritualai, slaptos budistinės pasaulėžiūros doktrinos iki pastarųjų laikų buvo nepasiekiamos ir todėl beveik nežinomos Vakarų gyventojams. Jas studijuodavo tik Tibeto bei Mongolijos tantrų vienuolynuose. Ši situacija pasikeitė XX a viduryje, kai komunistinė Kinija okupavo nepriklausomą Tibetą. Okupantai religinius tekstus barbariškai degino, o pelenus, kaip trąšas, barstė laukuose. Iš šventųjų akmenų ir plokščių su iškaltomis mantromis tyčiojantis renčiamos išvietės, grindžiami šaligatviai. Sugriauti vienuolynai paversti kalėjimais, sandėliais arba tvartais. Siekdami išsaugoti savo unikalią kultūrą, tibetiečiai buvo priversti pasitraukti tremtin. Nuo tada daugybė mokytojų-lamų tapo žinomi JAV ir Europos valstybėse, kur laisvai galėjo skleisti Budos mokymą. Sprendimą, viešai teikti slaptąsias doktrinas, priėmė pats Tibeto dvasinis vadovas J.Š. XIV Dalai Lama, tokiu būdu norėdamas supažindinti su Tibeto kultūra, religija, menu, literatūra, istorija kaip galima daugiau pasaulio žmonių.
Be to, per tantrų iniciaciją sutelkiama daug įvairius konfliktus slopinančios, ramybę skleidžiančios dvasinės energijos, taigi, taikos palaikymui pasaulyje, J.Š. Dalai Lama teikia ją visiems norintiems. Pasak tradicijos, šią iniciaciją gavusiems ar joje dalyvavusiems (net ir nepraktikuojantiems tantros) sudaromos sąlygos gimti dvasingumo citadelėje - Šambaloje (Shambhala), kurios pagrindinis mokymas ir yra Tantra. J.Š. Dalai Lama, atsakydamas į dažnus klausimus, kodėl visiškai slapti tantriniai ritualai viešai atliekami įvairių pasaulio valstybių muziejuose, galerijose, koncertų salėse, visada akcentuoja: „Meditacijos metu vykstantys vidiniai tantrinės dievybės įsivaizdavimo procesai nėra matomi akimis. Bet tuo pačiu, yra labai teigiama tiesiog stebėti išorinę ritualo pusę, mat tokiu būdu mintyse atsiranda karminis ryšys su šiomis praktikomis, atskleidžiantis mūsų dvasinį potencialą. Nors labai sunku praktikuoti ir iki galo suvokti tantrų praktiką, tibetiečiai visada susirinkdavo stebėti išorinę jos pusę.“
[TABLE]
[TR]
[TD]Sėdime taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras šiek tiek įtrauktas.
Pirma nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims, garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų.
Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtumėme distanciją nuo mūsų pačių kliudančių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebėsime padėti kitiems.
Mūsų krūtinės ląstos centre dabar atsiranda maža vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. Kai visiškai mus persmelkia ir užpildo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta. Tada šviesa iš mūsų kūno spinduliuoja visomis kryptimis ir užpildo visą erdvę, ištirpsta visų būtybių kentėjimas ir pasaulis ima spinduliuoti neribojama laisve. Esame tyrame krašte, pilname beribių galimybių. Viskas turi išlaisvinačią reikšmę. Šviesa plaukia iš mūsų tol, kol mes to norime. Baigdami meditaciją ilsimės toje būsenoje taip gerai, kaip tik sugebame. Pagaliau trokštame, kad visas gėris, kuris būtent dabar atsirado, taptų beribis, kad pasiektų visas būtybes, ištirpdytų visą jų kentėjimą, o vietoje to duotų vien tik pastovią laimę - proto prigimties pažinimą.[/TD]
[/TR]
[TR]
[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]
[TABLE]
[TR]
[TD](meditacija kiekvienam)
Sėdime kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras įtrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame paskui juos, ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtumėm patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir savo kliudančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.
Dabar prieš mūsų nosies galą, maždaug šešiolikos pirštų pločio atstumu (apie pusę rankos ilgio) pasirodo skaidri, aiški šviesa. Kai įkvepiame, ta šviesa įplaukia per nosį. Besileisdama tampa vis raudonesnė. Kai trumpai stabteli daugmaž delno pločio atstumu žemiau bambos, yra labai intensyviai raudona. Iškvepiant šviesa ima judėti aukštyn tapdama vis mėlynesnė. Išplaukia per nosies galą ir pusę rankos nuo mūsų atstumu, viena akimirka vėl tampa aiški ir skaidri. Po to vėl ją įkvėpiame. Visą tai įsivaizduojame taip gerai, kaip tik tai sugebame, kai tuo metu kvėpavimas natūraliai pulsuoja (įkvėpiame ir iškvėpiame). Jei mums sunku pamatyti spalvas, paprasčiausiai galvojame: skaidri šviesa įkvėpiant, raudona- kai įkvėpimas susilaiko žemiau bambos, mėlyna iškvėpiant.
Po kurio laiko taip pat galime koncentruotis į kvėpavimo vibracijas. Tada įkvėpiant girdime vidinę vibraciją skiemens OM, orui sustojus žemiau bambos-gilią AH, o iškvėpiant-HUNG. Tas vibracijas išgyvename tol, kol mums tai malonu.
Meditacijos pabaigoje leidžiame, kad vėl pasirodytų pasaulis - naujas ir gaivus. Norime, kad visas gėris, kuris dabar atsirado, taptų beribis, kad pasiektų visas būtybes visur, ištirpdytų visą jų kentėjimą ir vietoj to duotų vien pastovią laimę - proto prigimties pažinimą.[/TD]
[/TR]
[TR]
[TD][/TD]
[/TR]
[/TABLE]
